Darbo džiaugsmas ir prasmė lietuvių literatūroje

džiaugsmą.
kasdieniu gyvenimu liudijantį savo krikščionišką vertę. Poemoje dėmesys darbui yra
didelis. Nors kūrinyje yra kritikuojamas baudžiavinis žmogaus išnaudojimas, būrams
darbas yra vertybė, padedanti išlikti oriam, gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, jų prigimtis:
"Rods sveiks kūns, kur vis šokinėdams nutveria darbus, / Yr didžiausi bei brangiausi
dovana Dievo.“ Poemoje „viežlybieji“ būrai vaizduojami darbštūs, teisingi, paklūstantys
valdžiai. Viežlybieji būrai teigia, kad darbas - gyvenimo prasmė, jis puošia žmogų,
skatina pasitikėti savimi, suteikia ekonominę naudą. Pavyzdžiui, Pričkus, kreipdamasis į
ūkininkus ragina vargti, kad išsimaitintų „Nes be trūso Dievs mus išmaitinti nežadėjo“.
Darbas padeda Mažosios Lietuvos valstiečiams jaustis bendruomenės dalimi, juos jungia
į bendrą kolektyvą. Darbštumo juos moko gamta: gandrai, kurie sugrįžę pavasarį randa
sudraskytą lizdą, pirmiausiai imasi jo tvarkymo, o tik vėliau maisto ieškojimo. Šiuo
epizodu yra siekiama pamokyti lietuvius, jog šeimos gerovę užtikrina darbštumas, o ne
pilnas skrandis. Svetimšalių ponų santykis su darbu yra kitoks nei būrų: jie nevertina
darbštumo, yra apsiriję, tyčiojasi iš jiems dirbančių valstiečių: "... jie būriškus išjuokdami
darbus / Su griekais kasdien ir vis tingėdami penis.“ Darbu užaugintas maistas –
pagrindinis žemdirbio džiaugsmas, juo žmogus apdovanojamas už kasdienį vargą. Taigi,
K.Donelaičio poemoje "Metai" vaizduojamas darbas yra vertybė, kuri Mažosios Lietuvos
valstiečiams padeda neprarasti orumo, jungia juos į bendruomenę, yra reikalingas šeimai
aprūpinti. K.Donelaitis savo poemoje ,,Metai" pabrėžė darbo ir jo ryšio su žmogaus
gyvenimu svarbą. Jo kūryboje puikiai atsispindi, kaip darbas suteikia veikėjams
gyvenimo prasmės, skatina tobulėti, stengtis dėl ateities. Darbas yra neatsiejama ir
būtina gyvenimo dalis, įprasminanti gyvenimą, siekius ir tikslus.
Jeigu K. Donelaičio ,,Metuose" darbas žmogui suteikia džiaugsmą ir prasmę,
daugiau motyvuotą į materialinių gėrybių sukūrimą, tai Vaižganto apysakoje ,,Dėdės ir
dėdienės" darbo prasmė ir džiaugsmas yra nusiraminimas, paguoda, ieškojimas
vienatvės ir supratimo. Likimas kaimo pastumdėliui Mykoliukui uždėjo dvigubą
baudžiavą: dvaro ir namų. Mykoliukui kyla noras įsitvirtinti, įgyti turto, sukurti šeimą ir
būti kaip visi žmonės, tačiau jis supranta, kad Severiutės vesti negalės, nes puikiai žino,
kad tomis vedybomis sugriautų brolio ir jo vaikų gyvenimą. Per Severiutės vestuves
Mykoliukas paskutinį kartą smuikavo savo negudrią melodiją tol, kol...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!