Darbas ir darbo samprata

1.Techninį,technologinį.
2.Ekonominį.
3.Filosofinį.
4.Teisinį.
5.Sociologinį.
Techniniu- technologiniu požiūriu darbas nagrinėjamas gamtos įvaldymo kontekste,kaip žmogaus sugebėjimas kurti ir racionaliai panaudoti darbo įrankius.Tokiu požiūriu darbas apibudinimas kaip visuma veiksmų,kurių tikslas įveikti sunkumus,kad butų patenkintas koks nors esminis poreikis.
Ekonominiu požiūriu darbas dažniausiai apibūdinamas,kaip sąmoninga ir tikslinga žmogaus veikla,kuria siekiama apdoroti gamtos produktus,kad būtų patenkinti žmogaus poreikiai .Darbas-tai tiesioginė ar tarmiška žmogaus veikla siekiant apsirūpinti gyvenimo priemonėmis.
Filosofiniu požiūriu svarbu nustatyti darbo tikslą ir nurodyti darbo subjektą.Filosofiniu požiūriu darbas yra bet kuri kryptinga žmogaus veikla,kuria tiesiogiai ar tarpiškai siekiama sukurti tam tikrą materialinę ar dvasinę vertybę.
Teisės moksluose darbas apibūdinamas kaip teisinė kategorija.Tai klausimai susiję su samdomu darbu,darbiniais santykiais ir jų teisiniu reguliavimu.
Sociologinis darbo apibūdinimas turi parodyti darbo kaip visuomeninio reiškinio esmę,specifinius žmogaus ir darbo,darbo ir visuomenės,gamtos ir darbo ryšius.Svarbu nustatyti darbo reikšmę žmogui.
Pačios bendriausios darbinės veiklos charakteristikos yra:
1.Žmogaus darbas yra sąmoninga ir kryptinga veikla.
2.Tai kompleksinė įvairių grupių veikla.
3.Tai veikla,kuria kuriamos atitinkamos materialinės ir dvasinės vertybės,turinčios visuomeninę reikšmę.
Sociologiniu požiūriu darbas yra sąmoninga,universali ir organizuota žmogaus veikla,kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystimo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių,o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį,kuriantį materialines bei dvasines vertybes,savo dvasiniams poreikiams patenkinti.
Darbo organizacija savo ruožtu priklauso nuo visuomenės pobūdžio.
Darbo apmokėjimo formos ir sistemos
Darbo apmokėjimo reglamentavimui nemažą dėmesį skiria valstybė,teisės aktuose įtvirtindama darbuotojams garantuojamų lengvatų(pavyzdžiui,reikalavimas mokėti atlyginimą, ne mažesnį už minimalų darbo užmokestį)minimumą.Tačiau,valstybės garantuojamos lengvatos neužtikrina itin puikaus darbuotojo darbo.Tai suprantama:valstybė užtikrina tik minimalias garantijas,leidžiančios asmeniui tenkinti būtinuosius poreikius.Todėl darbdaviai,siekdami geresnių veiklos rezultatų,dažnai darbuotojams nustato daugiau teisių ir geresnes darbo apmokėjimo sąlygas nei tos,kurias garantuoja valstybė.Tai taip pat suprantama:darbdavys,mokėdamas darbuotojui darbo užmokestį,daugiausia dėmesio ne tam,kad darbuotojas galėtų patenkintu savo poreikius iš gaunamo atlyginimo.Pagrindinis darbdavio tikslas-sudaryti tokias darbo sąlygas,kad kvalifikuotas darbuotojas dirbtų jo vadovaujamoje įmonėje,o ne pas konkurentą,kad darbuotojas jaustų,jog už jo darbą atlyginama teisingai.Todėl darbo apmokėjimo,nors ir siekdami skirtingų tikslų,reglamentuoja du subjektai-valstybė ir darbdavys.Tuo pagrindu skiriami du darbo užmokesčio reglamentavimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!