Dalykinė komunikacija Europos sąjungos šalyse

Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas Verslo Vadybos fakultetas Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Kursinis darbas DALYKINĖ KOMUNIKACIJA EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE Parengė: M.Kryževičiūtė, TRV-2 Priėmė: A. Kabaila Vilnius 2005 Įvadas Komunikacija yra viena iš tų žmonių veiklų, kurias kiekvienas atpažįsta, bet mažai kas gali bent kiek tiksliau apibrėžti. Komunikacija – tai pokalbis, televizija, informacijos platinimas, literatūros kritika ar mūsų šukuosena ir pan. Visų šalių užsienio verslo sėkmė priklauso nuo diplomatinių sugebėjimų, nuo mokėjimo bendrauti, teisingai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes bei nuo diplomatinių elgesio, charakterio bei nacionalinių ypatumų. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, plečiasi tarptautiniai ryšiai ir vis daugiau žmonių bendrauja su užsieniečiais: derisi, organizuoja veiklą, plėtoja verslus. Todėl verslo vadybos specialistams būtina mokėti bendrauti su užsieniečiais. Taip pat plečiasi tarptautiniai ryšiai, ir vis daugiau žmonių, tame tarpe verslininkų, vadybininkų ir įvairaus rango vadovų, bendrauja su užsienio šalių piliečiais. Todėl, norint pasiekti gerų rezultatų versle bei derybose, yra labai svarbu išmanyti tos šalies, į kurią vykstama, kultūrą, žmonių elgesio manieras ir, žinoma, etiketą. Kadangi šiais laikais tarptautiniu lygiu bendraujama su vis daugiau valstybių, turinčių skirtingas visuomenines – politines santvarkas, tradicijas, kultūrą bei kalbą, suprantama, kad jų tarpusavio santykiai turi remtis visuotiniais bendradarbiavimo principais. Taip susiformavo tarptautinis diplomatinis (bendravimo) protokolas, kuris reguliuoja įvairių ceremonijų, derybų, bendrų nutarimų rengimą, garantuoja visų pareigūnų naudojimąsi savo teisėmis, privilegijomis bei imunitetais. Tačiau labai svarbu prieš vykstant į svečią šalį ne tik žinoti etiketo bei tarptautinio protokolo taisykles, tačiau ir susipažinti su tos šalies kultūra, savitais bendravimo ypatumais bei normomis. Diplomatija – tai oficiali, dalykinė, taikinga ir operatyvi veikla, kuria vyriausybės institucijos ir jų atstovai užsienyje vykdo savo užsienio politiką. Pabandysiu apžvelgti visas 25 ES šalis, aptarti jų gyventojų charakterio ir bendravimo ypatumus, požiūrį į laiką ir pan. Tai padės susidaryti įspūdį apie kiekvieną valstybę ir bus naudinga komunikuojant kelionių, bei darbo vizitų metu. Skirtingų kultūrų ypatumai UŽSIENIO VERSLO KULTŪRŲ ASPEKTAI Verslo institucijoms būdingas dvejopas verslininkų pasiskirstymas: 1. orientacija į reikalus (OR); 2. orientacija į tarpusavio santykius (OS). Verslininkai, orientuoti į dalykinius reikalus, daugiausia dėmesio skiria užduotims. OR verslininkai mano, kad jų partneriai, atstovaujantys OS kultūrai, dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus, neturi savo nuomonės, yra tiesiog nuspėjami. Kanadai OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais, eksporto rinkodarai parastai gali užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. Į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio pasiruošimo ar ryšių. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis, derybose dažnai dalyvauja teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Tie verslininkai, kurie orientuojasi į tarpusavio santykius, akcentuoja dėmesį žmonėms. OS kultūrose planuojama užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai – tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečios šalies pristatymo. Kultūros, orientuotos į dalykinius reikalus Kultūros, orientuotos į tarpusavio santykius Šiaurės ir germaniškoji Europa Arabų valstybės Didžioji Britanija Didžioji Afrikos dalis Šiaurės Amerika Lotynų Amerika Australija, Naujoji Zelandija Didžioji Azijos dalis Pietų Afrika AIRIJA Plotas: 70 300 km² Gyventojų skaičius: 3,507 mln. Sostinė: Dublinas Tautybės: 98% airiai, yra anglų ir škotų Kalba: anglų ir airių Religija: 95% katalikai, 5% protestantai Valstybės santvarka: parlamentinė demokratinė respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Airių požiūris į laiką yra daugiamatis. Jie jį nukelia į antrą planą ir dažnai Airija yra laikoma viena iš labiausiai atsipalaidavusių šalių laiko atžvilgiu. Airijoje susitikimus planuoti gan paprasta praktiškai visuose organizaciniuose lygiuose. Patys viršininkai yra kalbūs ir visuomet noriai bendrauja verslo reikalais, tad nenustebkite jei jie jums pasirodys per daug malonūs, draugiški tarsi būtų jūsų tikras draugas. Su aukštesnio lygio valdininkais susitikti bus sunkiau, nes juos “saugo” sekretorės. Geriausia, susitikimus organizuoti prieš dvi savaites ir, jei kas vyktų nesklandžiai, truputėli pajuokavę su sekretore, tikrai susitikimas įvyks jums norimu laiku. Nors jūs ir turėtumėte stengtis būti visada punktualus, bet supraskite, kad airiai turi laisvesnį požiūrį į laiką. Į kviestinius pietus jūs galite (iš tikrųjų turėtumėte) atvykti pavėlavę bent penketą ar dešimt minučių ir galite tikėtis, kad jūsų verslo partneris vėluos į dienos susitikimą; renginiai prasideda ir baigiasi pagal momento reikalavimus ir žmonių, susijusių su tais renginiais, padėtį. Kalbant apie dalykinį susitikimą, gali būti, kad nors jūs ir pavėluosite į svarbų susitikimą, niekas to net nepastebės ar nesureikšmins. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad jūsų pavėlavimas bus suprastas kaip neatsakingumas, o jūs kaip nepatikimas verslo partneris – ir ypatingai jei esate užsienietis. O jei prasidedant susitikimui būtent jums reikia laukti vėluojančio airio kolegos, privalote išlikti ištvermingas ir ramus. Airiams užsieniečiai visuomet yra truputį įtartini, todėl neapsigaukite (nors iš išorės ir atrodys, kad visi yra be galo draugiški), kad jie imtų jumis pasitikėti turi praeiti šiek tiek laiko. Prieš susitikimo pradžią dažniausiai būna trumpas su susitikimu visiškai nesusijęs pokalbis. Airiai jį naudoja kaip nuotaikos pagerinimą, įtampos išsklaidymą, jaukios aplinkos sukūrimą ir pan. Taip jie nori užmegzti tarpusavio ryšį, kas jiems yra labai svarbu bei sukurti neoficialaus bendravimo atmosferą. Šiame įžanginiame pokalbyje kalbama apie orą, transportą ar kelionę į Airiją, kaip jums čia patinka ir t.t. Tyla visuomet bus suprasta kaip šiurkštumas ir jie susidarys įspūdį, jog jūs esate šaltas ir nedraugiškas. Kai ryšys jau sukurtas ir bendradarbiavimas yra aiškiai naudingas abiem pusėms, airiai gali aiškiai pasakyti, ką apie tai galvoja, bet niekada nesielgs nesupratingai ir retai – priešiškai. Vis dėlto, kol pasieksite tai, santykių nustatymo derybose periodu svarbu leisti airiams jus tirti, pažinti jūsų kompaniją ir išsiaiškinti jūsų siūlymą tiek, kiek jie nori ir turi tam laiko. Airiai nepasitiki autoritetinga kalbėsena ir žmonėmis, kurie mano esą geresni už juos. Visada išlikite kuklus, kalbėkite laisvai ir tikėkitės, jog tai, ką pasakysite bus priimta pažodžiui. O tai, ką jums sako airis, visada interpretuokite pagal jo kalbėjimo toną, nors pradžioje jie būna gana paviršutiniški. Niekada nesitikėkite, kad jų platūs pažadai bus išpildyti. Tad tiesūs klausimai ne visada sulaukia tiesių atsakymų. Cinizmas ir ironija – dar vienas airių bruožas ir jis naudojamas gana dažnai. Jei jiems pasirodys, jog jūs esate per daug turtingas ar valdingas, tikrai busite „traukiamas per dantį“. Per daug entuziazmo bei perdėtų faktų jūsų prezentacijos metu taip pat bus priimta su pajuoka. Apskritai airiai vadovaujasi asmeniniais ryšiais ir pasitikėjimu; taigi jūsų siūlymas bus tuo patrauklesnis ir svaresnis, kuo daugiau jūsų kolegos airiai jaus jūsų požiūrį į juos ir į Airiją ir pasijus su jumis jaukiai (projekto detalės gali iš esmės mažiau rūpėti). Po susitikimo nenustebkite jei būsite pakviestas kartu papietauti ar bent jau išgerti kavos. Airiai mėgsta neformalų bendravimą ir taip jie stengiasi dar labiau pažinti savo verslo partnerius. Nuo to gali priklausyti, ar jie norės tolimesnio bendradarbiavimo. Apskritai airiai mėgsta užmegzti naujus ryšius, juk niekada negali žinoti kada jie jums gali priversti. Tai Airijos versle yra labai svarbu. AUSTRIJA Plotas: 83 900 km² Gyventojų skaičius: 7,909 mln. Sostinė: Viena Tautybės: 97% austrai, yra vokiečių, slovėnų, kroatų, vengrų, italų, čekų. Kalba: vokiečių Religija: 89% katalikai, 9% protestantai Valstybės santvarka: parlamentinė demokratija Valstybės vadovas: Prezidentas Niekada nemaišykite austrų su vokiečiais. Tačiau dauguma dalykų, pasakytų apie Vokietiją, tinka ir Austrijai. Nors ji yra labiau susijusi su tradicijomis. Čia egzistuoja klasių sistema, o hierarchijos yra galingos ir paprastai paslėptos. Narystė tam tikrame visuomenės sluoksnyje nulemia tam tikrą kiekvieno gyvenseną, atsidavimą savo grupei ir jos veiklos būdams ir yra galinga austrų elgsenos jėga. Pažinti reikiamą asmenį reikiamoje vietoje Austrijoje yra itin svarbu. Punktualumas yra svarbu, tačiau išskirtinis austrų bruožas yra domėjimasis praeitimi. Ateitimi mažai tikima, o su ydinga dabartimi susitaikoma. Austrai dirba pagal tai, ką jau yra pasiekę, nebūtinai tikėdami sukurti geresnį ir šviesesnį rytojų. Iš esmės Austrijoje šiandien egzistuoja formalesnė, struktūriškesnė ir konservatyvesnė kultūra nei Vokietijoje. Ji yra mažiau lanksti, pasižyminti ritualais ir „senamadiška“. Gretai labai oficialaus būdo, sveikinantis su nepažįstamais, su moterimis gali būti elgiamasi išskirtinai pagarbiai. Pagrindinis skirtumas tarp Austrijos ir Vokietijos yra tas, kad austrai sugeba ilgiau kvailioti ir nerimtai elgtis nei vokiečiai. Austrams būdingas puikus humoro jausmas, ir jie priima juokelius tol, kol jie yra save smerkiantys: tačiau jeigu jūs erzinate kitus, tai gali būti suprasta kaip pažeminimas ir tai be abejo, bus nepriimtina jiems. Nors austrai paprastai esti santūrūs ir formalūs, tačiau gali būti ir labai emocionalūs, jeigu jų tvarkos, organizuotumo ir normalios padėties jausmas yra pažeidžiamas. BELGIJA Plotas: 30 500 km² Gyventojų skaičius: 9,948 mln. Sostinė: Briuselis Tautybės: 5,3 mln katalonų, 2,6 mln galisų, yra baskų, čigonų, portugalų. Kalba: ispanų, katalonų, galisų, baskų Religija: vyrauja katalikai Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija ir parlamentinė demokratija Valstybės vadovas: Karalius Kaip ir kitose to regiono šalyse – neabejotinai dėl didelės katalikybės įtakos – Ispanijoje žmonių elgesys itin priklausomas nuo kitų. Daugelis jų prieš ką nors darydami ar sakydami tiesiai ar netiesiai stengiasi sužinoti šeimos, draugų bei bendradarbių nuomonę ir gauti palaikymą. Ispanai smagiausiai jaučiasi kitų „prieglobstyje“ ir kas nepriklauso kokiai nors grupes, apylinkės, miesto ar darbo struktūrai, tas netampa visuomenės nariu. Rezultatas tas, kad į pašalinius žiūrima nepalankiai, ir pašalaičiai, norėdami pelnyti palankumą, būtinai turi susieti su kokios nors grupės nariais. Tai, ką apie tave galvoja kiti, ko gero, yra didžiausias gyvenimo rūpestis. Ispanijoje kiekvienas žmogus nepakartojamas ir turi teisę savaip eiti per gyvenimą, bet atsižvelgdamas į kitus; Ne didmiesčiuose laikas eina ratu ir yra itin daugiamatis; labiau vienmatis Madride ir Barselonoje, bet net ten seni agrariški papročiai yra gajūs, nors žmonėms rytą atsikėlus nereikia traukti į laukus. Vieninteliai dalykai, kas ten vyksta laiku, tai bulių kautynės ir teatro spektakliai. Dauguma ispanų, bendraudami atsižvelgia į platesnį kontekstą: atitinkamai pagal dalyvaujančiųjų pareigas, statusą ir situaciją ispanai apdairiau atrenka, ką ir kaip sakyti, negu panašioje padėtyje atsidūrę daugelis šiauriečių. Hierarchijos svarba ir priklausymas nuo kitų reikalauja atidžiai parinkti žodžius; savo nuomonę, ypač darbe, jie išsako labai atsargiai – atviresni būna nebent siaurame šeimos ar patikimų draugų ratelyje. Ispanai, kaip dauguma romanų, mėgsta sklandžius darbinius tarpusavio santykius, juo labiau su pašaliečiais, ir iš paskutiniųjų tikina, kad viskas gerai, viskas kaip reikiant, net jei taip ir nėra. Ir nenorėdami apgauti, bet būtinai stengdamiesi atrodyti pajėgūs partneriai ir neprarasti gero vardo akyse žmonių iš valstybių su dideliais ištekliais. Todėl nepaprastai svarbu nuolat pasitvirtinti informaciją, turėti nepriklausomų ir patikimų šaltinių, kad galėtumėte pasitikslinti tai, kas buvo pasakyti, ir sugebėti skaityti tarp eilučių. Ispanijoje, be abejo, veikimo būdai vertinami kaip „teisingi“ ir „neteisingi“, o tai formalizuoja tiek draugiškus, tiek verslo žmonių santykius. Ispanai yra formalios kultūros žmonės. Šeimos nariai vienas su kitu bendrauja pagal formalias taisykles, išreiškiančias pagarbą tradiciniams vaidmenims šeimoje. Be galo svarbu garbė ir asmeninis orumas, o tai reikalauja truputį didesnio oficialumo. Šios šalies specialistams būdingas atvirumas, ekspresyvumas, demokratiškumas, humoro jausmas. Ispanai linkę vėluoti, nors svečiams tai daryti nepridera. Susipažinimas niekuo nesiskiria nuo kitų šalių – rankų paspaudimas ir apsikeitimas vizitinėmis kortelėmis. Ispanai galantiški, su jais lengvai bendrauti. Jie labai iškalbūs, todėl reglamento dažniausiai nesilaikoma. Šioje šalyje derybų partneriai paprastai nekviečiami į namus. ITALIJA Plotas: 301 300 km² Gyventojų skaičius: 57,576 mln. Sostinė: Roma Tautybės: ~98% italai, yra friulų, austrų, prancūzų, albanų, graikų, katalonų. Kalba: italų Religija: vyrauja katalikai, protestantai sudaro mažumą. Valstybės santvarka: parlamentinė respublika Valstybės vadovas: Prezidentas   Italai pirmiausia yra priklausomi nuo kitų, bet pasižymi individualiu ar asmeniniu atsakingumu ir noru gerai atrodyti kitų akyse. Visada būtina išlaikyti „gražu išorės veidą“, atrodyti „teisingu“, korektišku, svarbiu. Gilesnė tokios nuostatos prasmė yra ta, kad žmogus toks būdamas prisideda prie visuomenės kaip visumos teisingumo ir gerumo. Atsidavimas šeimai, draugams, artimiesiems, kaimynams reiškia, kad visomis aplinkybėmis stengiamasi elgtis teisingai. Žmogus sugeba ir turi būti toks protingas, kad pasirūpintų savimi ir savaisiais, bet galiausiai jam privalu kitų akimis atrodyti teisinai. Italijoje didelė pagarba rodoma amžiui ir galiai, o vyrai versle ar darbe savaime viršesni už moteris. Toliau didžiųjų miestų šiaurėje laikas eina ratu ir yra itin daugiamatis. Labiausiai vienmatis požiūris būdingas Milane, bet piečiau seni agrariški papročiai sunkiai miršta, net jei žmonėms rytą atsikėlus ir nereikia eiti į laukus. Kuo toliau į pietus, tuo laikas eina lėčiau. Žmonės čia nelinkę rizikuoti, gal tai vienas stimulu sukurti struktūras ir hierarchijas. Ši tendencija ypač ryški šalies pietuose. Neapolyje sprendimai gali būti priimami lėtai ir nuobodžiai, o Milane greičiau, bet ir ten tariamasi su visais hierarchijos lygmenimis, su informacija supažindinami daugelis, o galiausiai ji pasiekia sprendimą priimantįjį asmenį, kuris išklauso patarimų iš apačios ir paskui priima galutinį sprendimą. Nors daug diskutuojama, tačiau argumentai už alternatyvius požiūrius turi atitikti subjektyvius lūkesčius – antraip jie vis vien bus neįtikinami. Net asmenys, įgalioti priimti sprendimą, gali delsti priimti paskutinį sprendimą. Italai iš esmės yra pesimistai; ir nors Italijos praeitis šlovinga didžiuliais kultūros laimėjimais, jos nesiilgima. Tačiau nelaukiama ir ateities, o dėl bendro pesimistiško požiūrio į galimybę valdyti būsimus įvykius vyrauja nuostata, jog reikia stengtis kuo geriau gyventi čia ir dabar. Italijoje ką nors galima atlikti „teisingai“ ir „neteisingai“, o tai žmonių santykius daro formalesnius tiek draugiškoje, tiek dabartinėje aplinkoje. Šeimos nariai vienas su kitu bendrauja pagal formalias taisykles, išreiškiančias pagarbą tradiciniams šeimos vaidmenims. Ir tai nėra daroma dirbtinai ar įmantriai, o išties su meile ir spontaniškai. Tačiau pagarbiai ir pagal formalumus. Italai energingesni ir aktyvesni užmezgant verslo ir kitokius ryšius, greit priimant alternatyvius sprendimus. Draugiški, ekspresyvūs italai prastai jaučiasi bendraudami per ištiestą ranką. Svarbius reikalus italai labai nori spręsti akis į akį, o ne telefonu ar paštu. Šioje šalyje labai vertinami neformalūs santykiai – italai pirmiausia nori jus pažinti. Jie pageidauja iš pradžių įtvirtinti asmeninius santykius ir tik paskui kimba į reikalo esmę. Beje, susipažinimas su partneriu Italijoje užtrunka gerokai ilgiau. Šioje šalyje valgymas ir gėrimas – viena svarbiausių verslo žaidimo dalių. Manoma, kad neoficiali aplinka padeda išvengti galimų nesutarimų, suteikia galimybę kritikuoti nerizikuojant sukelti partnerių nepasitenkinimo. Italai yra energingi, entuziastingi kalbėtojai. Jie greitai mąsto ir gali nuspėti, ką ketinate sakyti, jums dar nebaigus minties. Todėl, dažnai šoka atsakyti, jums nebaigus kalbėti. Apskritai italai labai reiklūs etiketo taisyklėms – tai derėtų prisiminti organizuojant ir vedant derybas. Italijoje tiesioginis akių kontaktas reiškia, kad domimasi pašnekovo žodžiais, o nepastovus akių kontaktas įspėja apie susidomėjimo stoką. JUNGTINĖ KARALYSTĖ Plotas: 242 521 km² Gyventojų skaičius: 57,236 mln. Sostinė: Londonas Tautybės: 81% anglai, 9,2% škotai, 2,4% airiai, 1,6% valai, 0 2% gėlai ir kiti. Kalba: anglų Religija: vyrauja anglikonai, yra katalikų, škotų protestantų, evangelikų, nekonformistų ir baptistų, taip pat judėjų, musulmonų ir induistų bendruomenės. Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija Valstybės vadovas: karalienė Anglijoje vertinamas individualistas, t.y. žmogus, kuris ugdo asmenybės identitetą grupės viduje, neperžengdamas tam tikrų ribų. Dėmesys telkiamas į tai, kaip žmogus elgiasi su kitu žmogumi, ir visada nuo pradžių juntamas nepasitikėjimas. Klasių sistema vis dar tebėra griežta ir gana konservatyvi, atpažįstama pagal savo standartus. Apie priklausomumą vienai ar kitai klasei sprendžiama iš profesijos, kalbos, drabužių skonio. Tikėjimas, kad ši sistema itin vertinga, yra toks stiprus, jog dažnai laikoma nepriimtinu dalyku, kai kas nors bando pereiti iš vienos klasės į kitą, nesvarbu kokiai klasei jis priklausytų. Anglai santūrūs, tarpusavio bendravimo modeliams būdingas nutylėjimas, numanymas, neapibrėžta kalba. Anglų humoras nepaprastai sausas, slapus, atspindintis savęs menkinimą, protingas ir pagrįstas žaismingu žodžių dviprasmybių ir priešybių reikšmių vartojimu. Tradiciškai anglai vaizduojami kaip pabrėžtinai mandagūs su nepažįstamais žmonėmis. Visas mąstymas yra orientuotas į patirtį ir precedentą. Jie remiasi tuo, kas gerai vyko praeityje. Čia nerasime nei orientacijos į loginę formą, nei orientacijos į patikimą metodą. Tai kaip reikia elgtis tam tikroje situacijoje, yra nulemta praktiškos sėkmės, patirtos praeityje. Anglai praktiški, empiriškai ir į rezultatą orientuoti žmonės. Jeigu jie būna patenkinti pasiektu rezultatu ir juo džiaugiasi, jokia nauja logika ar tikimybė pasiekti dar geresnių rezultatų neišmuš jų iš vėžių. Anglai įsitikinę, kad būtina kruopščiai planuoti laiką. Verslas ir gyvenimas geriausiai sekasi tada, kai viskas daroma tvarkingai, progresyvia seka. Jie aklai seka tvarkaraščiais, darbotvarkėmis ir memorandumais. Anglijoje vyrauja konservatyvi kultūra, atsargiai ir skeptiškai vertinanti naujas idėjas, tačiau britai, visiškai pasitikėdami savimi, nepaprastai ramiai elgiasi rizikingose situacijose. Britų universalizmas bei pasikliovimas nustatytoms taisyklėms ir suteikia jiems pasitikėjimo, kai patenkama į chaotišką situaciją. Tai tautos atstovai, vidury dienos, ketvirtą valandą, turi išsiurbčioti puodelį arbatos, nesvarbu, kad ir kokiame pasaulio krašte būtų. Britai mėgsta riziką, tačiau vengia pasikeitimų. Vyresnio amžiaus žmonės Anglijoje labiau gerbiami nei jauni žmonės. Ryšius su britais patartina užmegzti per trečiuosius asmenis. Vėliau reikalai gali būti tvarkomi tiesiogiai. Vizitus suplanuoti reikia mažiausiai prieš kelias dienas ir, atvykus į Britaniją, pasitikslinti vizitų laiką. Čia negalima vėluoti. Londono eismas dažnai sukelia sunkumų, todėl vykstant į susitikimą reikia pasilikti laiko atsargai. Visada laukite, kad jus supažindintų su nepažįstamaisiais užuot ėmęsi savo iniciatyvos. Britams daug patogiau, kai juos kas nors supažindina. Nemėginkite susibūrimo vietoje pats ieškotis kėdės: geriau palaukite, kol jums ją pasiūlys. Nuo to, su kuo, kaip ir kada jus supažindina, galima suprasti, kaip britai ketina įsileisti jus į savo pasaulį. Prieš išsiskirdami, kiekvienam paduokite ranką. Venkite pokalbio pabaigoje frazės: “Have a nice day”, nes anglams ji skamba nenuoširdžiai. Tai “neliečiama” kultūra. Kitaip sakant, vyrai neplekšnoja vienas kito per petį ir nesiglėbesčiuoja; gerai pažįstamos moterys gali pakštelėti viena kitą į skruostą, tačiau tai retai daroma – nebent tai tikrai geros draugės. Kai jus supažindina, pažvelkite žmogui į akis ir iškart nusukite. Britanijoje žvilgsnių kontaktas pokalbio metu būna minimalus; nebent kalbama apie labai konkretų dalyką su konkrečiu asmeniu – tuomet įdėmus žvilgsnis būtinas. Nusistovėjus tarpusavio santykiams, kai pasidaro aišku, jog bendras darbas gali atnešti vaisių, britai gali būti labai tiesmuki, atviri, neslėpti, ką galvoja. Tačiau iki tol, kol dar kuriami tarpusavio santykiai, britams reikia duoti laiko įvertinti bendravimo su jumis naudą, jūsų pasiūlymą ir jus patį. Tiesiai paklausę, ne visada išgirsi tiesų atsakymą. Tos pačios socialinės grupės asmenų susirinkimuose bendraujama laisvai ir atvirai keičiamasi nuomonėmis. Tokie susirinkimai yra apsikeitimo informacija ir sprendimų priėmimo forumai, kai laukiama kiekvieno dalyvaujančio nuomonės. Formalesnėse, konservatyvesnėse organizacijose, susirinkimuose dažniausiai dalyvauja skirtingo rango asmenys, kai sprendimus priimantys viršininkai sukviečia pavaldinius, norėdami sužinoti jų nuomonę, patikslinti siekius, suformuluoti veiksmus ir planus. Šiais atvejais pavaldiniai neskelbia savo idėjų ir neprisideda prie problemų sprendimo. Bene ryškiausias nacionalinis anglų ypatumas – jų charakterio stabilumas ir pastovumas. Britų moralė skatina žmogų atitverti savo privatų gyvenimą nuo išorinio pasaulio. Britai telefoną laiko mažiau tinkama bendravimo priemone nei paštą. Įprasta, kad laišku tariamasi dėl dalykinio susitikimo, net tai britams padeda lanksčiau planuoti savo laiką. Ši šalis- privataus gyvenimo viešpatija ir asmens gyvenimas aklinai užsklęstas nuo pašalinių. Jie sako: „mano namai – mano tvirtovė“. Britai dažniausiai laikosi taisyklės per pokalbį pačiam nesireikšti, nekalbėti apie save, profesijos reikalus. Britai nepaprastai kantrūs, girdėdami užsienietį, mėginantį kalbėti angliškai. Niekas nesusierzins, net nenusišypsos, kol jūs ieškosite tinkamo žodžio galvoje. Savikontrolė, savigarba, sąžiningumas, ištikimybė, padorumas ir teisumo jausmas – tai klasikinės britų tautos savybės. LATVIJA Plotas: 64,589 km² Gyventojų skaičius: 2,52 mln. Sostinė: Ryga Kalbos: latvių Religija: pagrindinė – vokiečių atmainos liuteronų tikėjimas Valstybės santvarka: respublika Valstybės vadovas: prezidentė Latvijos nacionalinis protokolas orientuojasi į Europos Sąjungos šalių protokolo taisykles. Todėl bendraujant su minėtosios kaimyninės šalies specialistais patariama laikytis bendrųjų etiketo normų. Kita vertus, reikėtų atžvelgti į jos ypatumus. Latvijoje tautos etninė savimonė puoselėjama, stengiamasi nepamiršti ir perduoti kitoms kartoms senuosius papročius. Ypač gyva liaudies dvasia šventėse ir svečių priėmimo papročiuose. Latviai kalba rimtai, tiksliai ir apgalvotai. Gražbyliauti nepriimtina, ir net išoriškas jausmų reiškimas ar lengvabūdiškumas gali būti kliuvinys pasitikėjimui. Latviai mėgsta pajuokauti, tik paprastai pirma leidžia tai daryti partneriams. Kartais jie neskuba teikti informacijos. Latvijoje dažnai sakoma: „Mes matuojame devynis kartus, kerpame dešimtą“. Latviai kalba ne tik apgalvotai, bet ir labai mandagiai. Latvių kalboje beveik nėra keiksmažodžių. Jie tam vartoja užuominas. Tas dažnai atsispindi, kai jie kalba angliškai ar vokiškai, nes tokie dalykai nelengvai išverčiami. Latviai nelinkę pertraukti kalbėtoją. Jie klausosi atidžiai ir neišsiduoda, ką apie tai mano. Latviai nėra labai santūrūs ir uždari. Nors atrodo nuolaidūs (nemėgsta prieštarauti), bet gali būti ir užsispyrę. Pirmąkart susitikus arba su nepažįstamais žmonėmis jie gali būti šalti, arčiau susipažinus tampa nuoširdesni ir atviresni. Kartais pasiduoda jausmingumui ar svajingai melancholijai. Nelinkę skubėti, turi pagalvoti ir pasvarstyti. Kartais leidžia suprasti, kad sutinka, nors iš tikrųjų taip nėra, ir ne visada lengvai perkalbami ar įtikinami. Jaunesni vadybininkai labiau pasiduoda pokyčiams, tačiau jie menkai supranta vakarietiškus vadybos procesus. Apskritai latviai nori daryti viską teisingai, legaliai ir techniškai, todėl per daug akcentuoja patį procesą, nesistengdami ieškoti kūrybinių idėjų. Latvijos nacionalinis protokolas orientuotas į ES šalių protokolo taisykles. Todėl bendraujant su jais patariama laikytis bendrųjų etiketo normų. Kita vertus, reiktų atsižvelgti į jis ypatumus. Latvijoje tautos etninė savimonė puoselėjama, stengiamasi nepamiršti ir perduoti kitoms kartoms senuosius papročius. LENKIJA Plotas: 312,685 km² Gyventojų skaičius: 38,634 mln. Sostinė: Varšuva Tautybės: lenkai 96,7 %, vokiečiai 0,4%, ukrainiečiai 0,1%, baltarusiai 0,1%, kiti 2,7% Kalbos: lenkų Religija: 95 % katalikai Valstybės santvarka: demokratinė respublika Valstybės vadovas: prezidentas Vykstant į Lenkiją reikėtų išmokti bent pagrindinius lenkiškus žodžius, tokius kaip laba diena-[dzien dobry], viso gero – [do widzenia], atsiprašau – [przepraszam], ačiū – [dzienkuje]. Lankų kalbos vartojimas yra priimamas kaip draugiškumo ženklas. Lenkai dažniausiai kalba ramiai ir švelniu tonu, todėl garsus ir agresyvus elgesys yra nepriimtinas ypač iš moterų pusės. Kūno kalba ir gestai yra nepriimtini, bent jau iki tol, kol lenkai su jumis nesusipažins kiek artimiau. Elgesys turi būti natūralus ir negalima slėpti savo jausmų ir emocijų. Jūsų ramus būdas ir atviras požiūrių išdėstymas bus gerbiamas. Susitikimų metu reikėtų užmegzti akių kontaktą, kuris padeda sukurti pasitikėjimą tarp žmonių, su kuriais bendraujate. Jei esate grupėje, reikėtų vengti kištis į privačius pokalbius. Būtų geriau, kad jūs pats užvestumėte pokalbio temą ir pritrauktumėte į jį aplinkinius. Pasisveikinimo tradicija yra rankų paspaudimas. Tas pats galioja atsisveikinimui. Apsikabinimai ir pasibučiavimai yra nepriimtini, nebent jūsų pašnekovas yra labai geras jūsų draugas. Kai jūs susitinkate ne su vienu žmogumi, o su grupe, prieš pradedant šnekėti, jūs turėtumėte būti pristatytas trečiojo asmens. Labai svarbu parodyti ypatinga rūpestį ir pagarbą vyresniems. Pokalbiu metu reikėtų užmegzti akių kontaktą su pašnekovu. Reikia elgtis natūraliai, nereikia apsimesti tuo, kuo nesi iš tikrųjų. Lenkai yra labai atidūs kūno kalbai. Kai kalbate, pasistenkite šypsotis. Lenkai mėgsta kalbėtis labai plačiomis temomis, tokiomis kaip viešasis gyvenimas, šeima ar karjera. Komplimentai yra nuoširdžiai priimami, tačiau nereikėtų persistengti, kad komplimentų adresatas nepasijustų nepatogiai. Jei jūs pasimesite ir nežinosite, ką pasakyti, nesidrovėkite paprašyti pagalbos. Tokiu atveju jūs tiesiog būsite suprastas ir priimtas kaip nuoširdus ir atviras žmogus. Kuo daugiau bendraujate su pašnekovu ar svečiu, tuo labiau pokalbis tampa neoficialus ir familiarus. Būkite punktualus. Jei negalite atvykti laiku, praneškite apie tai ir paaiškinkite aplinkybes dėl kurių vėluojate. Kai esate pakviestas į neoficialų vakarą lenkų namuose, Jūs turėtumėte atvykti 15 min. vėliau nei nurodyta. Tiek laiko yra pakankama, kad šeimininkai pasiruoštų neskubėdami. Bet kuriuo atveju nevėluokite daugiau nei 30 min. Pamirškite apie susitikimus sekmadieniais. Ši diena yra skirta praleisti su šeima ir jokiais būdais ne darbui. Susilaikykite ir neskambinkite savo partneriams po darbo valandų. Jei tai yra svarbu, geriau parašykite sms žinutę ir palaukite atsakymo. Lenkijoje derybos paprastai vyksta labai taktiškai ir santūriai. Tylos tarpai derybų metu nėra neįprastas dalykas. Nesistenkite užpildyti tylos tarpus kalbėdamas. Derybininkų grupė visada yra individualybių grupė. Jei įgysite jų pasitikėjimą, galėsite gauti ir kontraktą. Reikia būti kantriam, nes Lenkijoje sprendimai priimami kiek lėčiau nei JAV ar Vokietijoje. Tai gi būkite pasiruošę keliems susitikimams, kol galiausiai bus priimtas galutinis sprendimas. Dažnai verslo susitikimai prasideda laiku, tačiau dažnai užtrunka ilgiau nei numatyta. Tokiu atveju nereikėtų raginti baigti susitikimo ir palaukti, kol šeimininkai paskelbs susitikimo pabaigą. Lenkai yra pakankamai lankstūs, todėl jie ramiai reaguoja į susitikimų atidėjimą ar noriai sutinka pakeisti susitikimų laiką. Kalbant apie lenkų charakterio ypatumus, pabrėžtinas jų patriotizmas ir nacionalinis orumas. Šios šalies žmonės ypač vertina tautos garbę ir Lenkijos nacionalinio įvaizdžio stiprinimą. PORTUGALIJA Plotas: 92 300 km² Gyventojų skaičius: 10,337 mln. Sostinė: Lisabona Tautybės: 99% portugalai Kalba: portugalų Religija: katalikų Valstybės santvarka: respublika Valstybės vadovas: Prezidentas   Kaip ir visose šio regiono šalyse, portugalų elgesį galima laikyti itin priklausomą nuo kitų. Dauguma žmonių, prieš ką nors darydami ar sakydami, stengiasi sužinoti šeimos, draugų ir bendradarbių nuomonę bei pelnyti jų paramą. Žmonės smagiausiai jaučiasi kitų „prieglobstyje“ ir pavienis žmogus paprasčiausiai nėra visuomenės dalis, jei nepriklauso kokiai nors grupes, apylinkės, miesto ar darbo organizacijai.Todėl pašaliečiams čia didžiulis pasipriešinimas ir visi pašaliečiai turi kuo greičiau suartėti su kokios nors grupės nariais. Šioje kultūroje mesti dėmę kieno nors geram vardui, sutrikdyti, viešai pajuokti ar kritikuoti yra didžiausias įžeidimas; tai, ką kiti apie tave mano, čia ko gero, yra vienas svarbiausių rūpesčių gyvenime. Portugalijoje individo vaidmuo yra kur kas labiau pajungtas didesnei grupei negu Ispanijoje. Portugalija yra neabejotinai ryšiais grindžiamos kultūros šalis ir nors svarbu gerbti įstatymą, tikrasis variklis yra ryšiai su tinkamais žmonėmis. Žmonių elgesį lemia ne įstatymai ar biurokratiniai dekretą, o situacijos, kuriose žmonės tvarko tinkamus reikalus. Portugalijoje kone visais atvejais laikas yra antraeilis dalykas. Tai nepaprastai polichroniška kultūra, ypač krintanti į akis įsisąmoninusioje laiko svarbą Europoje. Portugalijoje niekur neskubama. Oficialūs pietūs vėluoja pusvalandžiu ar valanda ir tęsiasi visą vakarą; susitikimai prasideda ir baigiasi, kada pasako priimantieji sprendimus. Portugalija nėra išimtis ir kalbant apie polinkį į riziką. Sprendimai čia priimami ilgai ir nuobodžiai, nes reikia pasitarti su įvairias hierarchijos lygmenimis ir su informacija turi susipažinti daugelis. Čia nuosekliai rūpinamasi detalėmis ir tikslumu. Portugalijoje ne tiek ilgimasi praeities, kiek baiminamasi dėl ateities: praeitis tegul ir nebuvo puiki, bet neaiški ateitis kupina netikrumo. Čia geriausia gyventi dabartimi – čia ir dabar. Portugalai dažniausiai bendrauja neišleisdami iš akių platesnio konteksto: turėdami dėmesyje dalyvaujančiųjų pareigas, statusą ir situaciją, jie labiau saugosi, ką sako ir kaip sako. Kai hierarchija yra svarbi ir kai kliaujiesi kitais, turi apdairiai kalbėti; sava nuomonė, ypač darbe, išsakoma atsargiai ir atsiveriama tik šeimos ar patikimų draugų rate. Italijoje ką nors galima atlikti „teisingai“ ir „neteisingai“, o tai žmonių santykius daro formalesnius tiek draugiškoje, tiek dabartinėje aplinkoje. Šeimos nariai vienas su kitu bendrauja pagal formalias taisykles, išreiškiančias pagarbą tradiciniams šeimos vaidmenims. Ir tai nėra daroma dirbtinai ar įmantriai, o išties su meile ir spontaniškai. Tačiau pagarbiai ir pagal formalumus. PRANCŪZIJA Plotas: 549 100 km² Gyventojų skaičius: 56 304 mln. Sostinė: Paryžius Tautybės: 90% prancūzai, yra elzasiečių, bretonų, flamandų, katalonų, baskų, korsikiečių, žydų. Kalba: prancūzų Religija: apie 90% katalikai, protestantai sudaro mažumą Valstybės santvarka: tai yra viena seniausių naujausių laikų respublikų Valstybės vadovas: Prezidentas   Prancūzų revoliucijos moto „Laisvė, Lygybė, Brolybe“gana iškalbingai nusako prancūzų požiūrį į individų tarpusavio bendravimą visuomenėje. Kitaip nei britai ar amerikiečiai, prancūzai tiki, kad visuomenė tarnauja individui. Valdžia egzistuoja tam, kad pasirūpintų žmonėmis, o individai laimi tada, kai visuomenė yra teisingai organizuota, tad individo poreikių tenkinimas daugeliu atžvilgių priklauso nuo tinkamos visuomeninės santvarkos. Prancūzai – viena originaliausių tautų Europos žemyne, turinti turiningą istoriją ir kultūrą. Praeityje Prancūzija darė didelę įtaką diplomatinio protokolo ir etiketo formavimuisi. Ilgą laiką prancūzų kalba buvo diplomatinio bendravimo kalba. Visa tai turėjo įtakos nacionaliniam charakteriui ir šiuolaikiniam prancūzų dalykinio bendravimo stiliui. Išsilavinimas, kilmė ir turtas lemia statusą Prancūzijoje. Sąvoka „vadyba“ prancūzams reškia „meistriškai dirbantys darbą tarp žmonių“. Prancūzijoje verslo vadovai intuicija pasikliauja labiau nei vadybos procedūromis ir nuolat įsitraukia į derybas su socialiniais partneriais. Intuicija veikloje ir mažai formalumo, lyderiavimas ir socialinis dialogas – šie bruožai yra prancūziškos vadybos ypatumas. Čia tylėdamas žmogus žudo pats save. Prancūzai labiau galantiški nei mandagūs, skeptiški ir apdairūs, gudrūs ir išradingi. Tačiau kartu jie patiklūs ir atviraširdžiai, kilniaširdžiai ir tikslūs bei neįkyrūs. Dalykiniam prancūzų gyvenimui labai svarbu asmeniniai ryšiai ir pažintys. Naujų partnerių ieškoma per draugus ar šeimos narius. SLOVAKIJA Plotas: 48 845 km² Gyventojų skaičius: 5,42 mln. Sostinė: Bratislava Tautybės: slovakai 85.7%, vengrai 10.6%, kiti 3.7% Kalbos: slovakų, vengrų, Slovakijoje taip pat kalbama ukrainiečių, čigonų ir čekų kalbomis Religija: katalikų 60.3%, ateistų 9.7%, protestantų 8.4% Valstybės santvarka: respublika Slovakai vakariečiams stengiasi pasirodyti esą pasitikintys savimi ir kompetentingi, todėl kartais duoda tokių pažadų, kurių nepajėgia ištesėti. Jei įmanoma, šitai reikėtų pasitikrinti ar pasiteirauti nešališkų pažįstamų, ką iš tiesų įmanoma padaryti ir ko – neįmanoma. Visų svarbiausia - privatumas ir individualus savo užduočių atlikimas. Darbuotojai padaro tai, ko iš jų nori viršininkai, o planų, metodų bei ataskaitų rengimas gali užtrukti ilgai ir jiems tobulinti gali tekti padėti daug pastangų. Svarbu suartėti su priimančiaisiais sprendimus, dažniausiai aukščiausiais viršininkais. Jeigu susirinkimuose dalyvauja priimantieji sprendimus, juose pasidalijama informacija, priimami sprendimai ir sveikintinas kiekvienas žodis. Slovakų elgesys gali būti ir vienoks, ir kitoks: iš pradžių jie gali savo kortų neatversti ir nenoriai dalytis informacija, o paskui, didėjant pasitikėjimui, tapti atviri arba gali kone trykšti noru bendradarbiauti. Taip iš tiesų ir yra, nes vakarietiškas verslas paprastai atveria gerų naujų galimybių. Pirmuoju atveju jie bendradarbiaudami gali būti atsargūs, savo nuomonę reikšti netiesiogiai, asociatyviai, tačiau netrukus, deryboms stumiantis į priekį, jie gali tapti kone tiesmuki. Antruoju atveju jie neabejotinai atviriau kalbės ir rutulios derybas. Sutartys yra jiems svarbios ir turi būti aiškios, išsamios, parašytos anglų kalba ir išverstos į vietinę kalbą. Tačiau vėliau jas slovakai laikys ketinimų protokolais, tad situacijai keičiantis tikimasi, jog verslo partneriai prisitaikys prie pasikeitusių antrosios pusės poreikių. Reikia stengtis būti lankstiems dėl susitarimo sąlygų, terminų. Derybų metu svarbu ir pasilinksminimai, bet reikia apsiriboti tais žmonėmis, su kuriais vedamos derybos. Slovakijoje požiūris į laiką yra daugiakryptis, bet turi stiprų vienkryptišką atspalvį. Į dalykinius ir draugiškus renginius jie dažnai vėluoja ir ne visuomet laikosi savo pačių darbotvarkės. Todėl nenuostabu, kad gali tekti palaukti, nes paskutinę minutę tvarkaraščiai gali pasikeisti, tačiau dėl to bus atsiprašyta. Rizikoje pasireiškia slaviškas dvilypumas: griebk pasitaikiusią progą, arba ją susikurk, nes daugiau ji gali nepasitaikyti, o prarasti nelabai turi ką. Kartu reikia būti atsargiam, kad savo veiksmais dar labiau neapsunkintum padėties. Pirmoji nuostata skatina greitai rizikuoti, o antroji nuteikia lėtai ir sunkiai triūsti vardan tikslo. Su šiomis nuostatomis galima susidurti visur, o ypač darbe. Įvairiu metu galima patirti abu požiūrius, tad reikia būti pasirengusiam reaguoti į nekantraujančius slovakus, negalinčius patikėti, jog tokia gera proga gali pasitaikyti, bei reikalaujančius vis daugiau informacijos, bet taip ir neapsisprendžiančius – trumpai tariant, prieš važiuojant į Slovakiją reikia rimtai pasiruošti. Slovakai kalba negarsiai, pamažu ir ramiai. Kelti balsą nepagarbu ir neišauklėta. Ypač moterys neturi būti triukšmingos ir kategoriškos, nes vis dar ryškus tradicinis moters kaip vaikų auklėtojos vaidmuo, nepaisant to, kad dirba ir vyrai, ir moterys. Net ir darbo vietoje, jei moteris laikoma agresyvia, ji neturi autoriteto. Bendraujant gali pasitaikyti tylos valandėlių. Jos priklauso nuo to, kokios yra aplinkybės, kokie dalyviai, koks jūsų rangas, aptariamos temos ir kokie užsimezgę asmeniniai santykiai. Iš pradžių slovakai atrodo santūrūs ir oficialūs. Augant pasitikėjimui ir artumui oficialumas po truputį blėsta. Slovakai rankomis mažai gestikuliuoja. Be priežasties nesišypsoma: viešose vietose besišypsantis nepažįstamas žmogus gali atrodyti keistai, net pasisveikinant nusišypsoti nėra įprasta. Slovakai stovi artėliau pašnekovo negu Šiaurės europiečiai, tačiau du nepažįstami žmonės vienas nuo kito stovi šiek tiek atokiau, susitikimui suteikdami oficialumo. Viešose vietose visuomet geriau elgtis oficialiai negu neformaliai. Slovakijoje kone visą laiką žiūrima tiesiai į akis - tai pagarbos ženklas. Jei nukreipsite akis į šalį, jūsų kolega pamanys, kas jums neįdomu arba esate nemandagus. Nenuleiskite žvilgsnio, kai į jus žiūrima, ypač sakydamas tostą. Jeigu du nepažįstami žmonės susitinka akimis ir jų nenuleidžia, tai rodo romantišką susidomėjimą. Moterys ypač turėtų būti atsargios, susižvalgydamos su vyrais. Slovakai su „svetimais“ gana santūriai reiškia savo jausmus. Kai jau tampate „savu“, jie atviriau reiškia emocijas, ypač ne viešose vietose. Bet viešumas gerokai suvaržo jų jausmingumą. Net tarp gerai pažįstamų žmonių jausmai viešai retai parodomi. Slovakijoje dera būti punktualiam, net jei verslo partneriai ir vėluotų. Šioje šalyje į dalykinius susitikimus neretai vėluojama penkiolika minučių. Susitikimai gali užtrukti ilgiau nei numatyta, o pobūviai paprastai užsitęsia iki išnaktų. SUOMIJA Plotas: 337 100 km² Gyventojų skaičius: 5,055 mln. Sostinė: Helsinkis Tautybės: 92,2% suomiai, 6,5% švedai, 30 000 samų. Kalba: suomių (švediškai kalba apie 6% gyventojų, lapų k. kalba apie 1 700 gyventojų) Religija: 90% liuteronai, 10% sudaro kitų konfesijų atstovai: suomių stačiatikiai, baptistai, metodistai, katalikai, judėjai ir musulmonai. Valstybės santvarka: respublika Valstybės vadovas: Prezidentas   ŠVEDIJA Plotas: 450 000 km² Gyventojų skaičius: 8,692 mln. Sostinė: Stokholmas Tautybės: 96% švedai, yra 10 000 samų, suomių. Kalba: švedų (samiai šalies šiaurėje kalba lapų k.) Religija: evangelikai-liuteronai, kitos protestantų mažumos. Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija Valstybės vadovas: karalius   Nuolankumas, paklusnumas, tvarkingumas, rimtumas, padorumas, pagrįstumas ir patikimumas bendraujant – švedų etikai būdingiausi bruožai. Švedai taip pat pedantai, todėl nedera vadinti savo partnerio vardu, kol jis pats to nepasiūlo. Švedai santūrūs ir ryškiai neparodo savo emocijų. Draugiški ryšiai turi ypatingą reikšmę plėtojant bendradarbiavimą. Derybos dažniausiai tęsiasi draugišku priėmimu – į namus paprastai kviečiami tik patys artimiausi arba svarbiausi svečiai. VENGRIJA Plotas: 93 030 km² Gyventojų skaičius: 10,032 mln. Sostinė: Budapeštas Tautybės: vengrai 89.9%, romai 4%, vokiečiai 2.6%, serbai 2%, slovakai 0.8%, rumunai 0.7%. Kalbos: valstybinė – vengrų (98.2%), tačiau ją vartoja tik patys vengrai; kitos 1.8% (vokiečių, anglų, vakarų Vengrijoje paplitusi prancūzų kalba) Religija: paplitusi yra Romos katalikų religija 67.5%, kalvinistai 20%, liuteronai 5%, ateistai ir kiti 7.5% Valstybės santvarka: parlamentinė respubllika Valstybės vadovas: karalius Apskritai vengrai yra punktualūs. Kartais jie gali šiek tiek vėluoti, bet ne vengrams svarbu viską daryti laiku. Punktualumas vertinamas, svarbu darbotvarkių ir tvarkaraščių tikslumas. Nors dėl tokio vienmatiškumo laikrodį įprasta naudoti kasdien, tačiau projektai ir planavimas gali tęstis neribotą laiką. Į susitikimus vengrai per daug nevėluoja, todėl neteks ilgai laukti susirinkimo pradžios, tačiau gali tekti užtrukti, kol bus priimtas sprendimas arba bus imamasi kokių veiksmų. Tačiau „įsitraukę į gyvą pokalbį, nepaiso laiko. Tuo jie panašūs į romanų kilmės žmones, savo elgesį ir veiklą reguliuoja ne pagal laikrodį, o pagal psichologinius pokalbio reikalavimus. Pasikalbėjimas yra menas, dėl to negali būti planuojamas – tolesni susitikimai vėluoja arba visai neįvyksta.“ Svarbu nepamiršti, jog privaloma laiku atvykti į kviestinius pietus ar kitą visuomeninį įvykį; vėluoti penkias ar dešimt minučių tikrai nepriimtina. Šis reikalavimas griežtai taikomas į Vengriją atvykstantiems kitų šalių atstovams. Susipažįstant yra vadovaujamasi Vengrijoje paplitusia nuostata: „visada palaukite, kol jus pristatys nepažįstamiesiems, o ne prisistatinėkite patys. Visuomet pirmiausia jus pristatys moterims, tada vyrams – nuo vyriausio iki jauniausio“. Vengrai primygtinai reikalauja, kad, kai tik įmanoma, pristatytų nepažįstamiesiems tretieji asmenys, todėl reikėtų palaukti, kol jus pristatys naujai grupei. Dažniausiai neteks ilgai laukti, kol atsiras asmuo, galintis jus pristatyti. Kai kažkas įeina į kambarį, moterims nebūtina atsistoti, tačiau vyrai visada atsistoja, nesvarbu, kas įėjo, – vyras ar moteris. Rankų paspaudimas yra įprastas. Jis formalus ir griežtas dviejų vyrų, bet ne toks energingas vyro ir moters ar dviejų moterų. Rankų paspaudimą lydi atitinkamas pasisveikinimas. Spaudžiant ranką ne visada būtina šypsotis ar naudoti kitas nežodinio bendravimo priemones, ypač jeigu žmonės nebuvo anksčiau susitikę. Kaip ir kitose valstybėse, Vengrijoje vyrai turi palaukti, kol moteris išties ranką, o moterų valia – tiesti ranką ar ne, ypač jeigu tai vyresnė moteris. Kadangi prisistatant yra labai svarbus žvilgsnis, jo negalima nusukti, kol žmogus su jumis kalbasi. Labai svarbus jūsų statuso aiškumas: „vengrai nori žinoti, kas jūs“. Nemažiau svarbu už anksčiau paminėtus pageidaujamo Vengrijoje elgesio aspektus – būti savimi, demonstruoti Vengrijos papročių bei protokolo išmanymą. VOKIETIJA Plotas: 356 600 km² Gyventojų skaičius: 80,712 mln. Sostinė: Berlynas Tautybės: 99% vokiečiai Kalba: vokiečių Religija: ~ 51% protestantai, 36% katalikai ir kitos nekrikščioniškos bendruomenės. Valstybės santvarka: parlamentinė, demokratinė federacinė respublika Valstybės vadovas: Prezidentas Kaip ir daugelis šiaurės europiečių, versle vokiečiai orientuojasi į reikalus. Šiaurės amerikiečių ir australų nuomone, vokiečiai gana formalūs, pietų europiečiai juos laiko santūriais, o azijiečiai - labai tiesmukais. Tiems, kam teko pažinti šios tautos nacionalinį charakterį, pabrėžia vokiečių tvarkingumą. Kitas svarbus bruožas – laiko planavimas: yra tikslus darbo, mokymosi ir poilsio laikas. Sukuriami netgi generaliniai valdymo planai, koordinuojantys atskiras darbotvarkes. Vokiečiai taip pat labai reiklūs korektiško elgesio normoms. Rankos spaudžiamos susitikus ir atsisveikinant, tačiau nebūtinai su plačia šypsena. Daug vokiečių šypsenas taupo draugams ir šeimai, nes mano, jog šypsojimasis nepažįstamam tėra paikas, netgi dirbtinis manieringumas. Sveikinantis ir atsisveikinant rankos spaudžiamos tvirtai, kartu žiūrint tiesiai į akis, kadangi kai kurie vokiečiai įsitikinę, jog švelnus rankos spustelėjimas reiškia silpnumą, o klaidžiojantis žvilgsnis – nepastovumą, nepatikimumą ar netgi nesąžiningumą. Normalus atstumas tarp asmenų verslo pokalbiuose yra per ištiestos rankos ilgį. Vokietija yra nedidelio fizinio kontakto kultūra, todėl liečiamasi tikrai paduodant ranką. Rankų gestai santūrūs. Jeigu vokietis, žiūrėdamas į jus, staiga pakelia antakius, greičiausiai nori pagirti jus už puikią mintį ar protingą pastabą. Daugelis vokiečių stengiasi aiškiai atskirti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Jie gali būti svetingi šeimininkai, tačiau skiria mažai dėmesio svečių vaišinimui. LIUKSEMBURGAS Plotas: 2 600 km², mažiausia ES šalis Gyventojų skaičius: 378 000 Sostinė: Liuksemburgas Tautybės: 90% liuksemburgiečiai, yra italų, prancūzų ir vokiečių. Kalba: vokiečių ir prancūzų Religija: 97% katalikai, 1,2% protestantai Valstybės santvarka: konstitucinė monarchija  NYDERLANDAI Plotas: 41 785 km² Gyventojų skaičius: 14,893 mln. Sostinė: Amsterdamas, vyriausybė dirba Hagoje. Tautybės: 96% olandai, yra fryzų, vokiečių, žydų, indoneziečių. Kalbos: olandų ir fryzų Religija: 38% katalikai, 30% protestantai, 26% neišpažįsta jokios religijos. Valstybės santvarka: monarchija ir parlamentinė demokratija Valstybės vadovas: Karalienė Literatūra 1. J.Fiske „Įvadas į komunikacijos studijas“, Vilnius: Baltos lankos, 1998 m. 2. V. Misevičius „Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai“, Kaunas: Technologija, 2003 m. 3. V. Misevičius „Tarptautinio bendravimo protokolas“, Kaunas: Technologija, 1998 m. 4. D.Foster „Europos šalių etiketas“, Vilnius „Algarvė“ 2004 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!