Dailės terapijos metodo reikšmė, dirbant su autizmu sergančiais vaikais

Autizmas yra vienas sunkiausiųjų vaikų raidos sutrikimų. Autizmo simptomai sąlygoja raidos sutrikimą ir nukrypimus, apimančius daugelį vaiko psichikos funkcionavimo sričių. Daugumos autizmui būdingų sutrikimų negalima pakeisti, tačiau, atsižvelgiant į autistų pojūčių, suvokimo, mąstymo, jausmų individualius ypatumus, galima rasti konstruktyvius, nuolat kylančių bendravimo ir elgesio sunkumų sprendimo būdus, padėti vaikui tapti kiek įmanoma savarankiškesniu, tinkamai ir kūrybingai pritaikyti turimus sugebėjimus suteikti kasdieniniam gyvenimui džiaugsmo ir prasmės (Lesinskienė S., Pūras D., Kajokienė A., Šenina J., 2001).
Darbo su vaikais autistais sekmė – dailės terapijos metodas. Jeigu neegzistuotų dailės terapijos, vaikui su autizmu būtų sunku tapti savarankiškesniam, išugdyti kasdieninio gyvenimo įgūdžius, sumažinti nerimą, įtampą, elgesio sutrikimus. Nebūtų galimybės išreikšti savo vidinius konfliktus, nesuvoktus jausmus. Tėvam būtų sunku bendrauti su savo vaiku, autistams reikalingas vaizdinis pademonstravimas, be piešinių vaikas nemoka įsijausti į kito žmogaus būseną, iš mimikos jis nesupranta, kad elgiasi netinkamai. Tad vaikui efektyvesnė pagalba yra įtraukus ir tėvus į bendrą ir aktyvią dailės terapija (Brazauskaitė, 2004).
Kursinio darbo tikslas – atskleisti dailės terapijos reikšmę, dibant su autizmu sergančiais vaikais.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti šeimos auginančią autistą vaiką, psichosocialinės problemas;
2. Išskirti dailės terapijos taikymo būdus;
3. Apibūdinti socialinio darbuotojo vaidmenis dailės terapijos procese.
I.AUTIZMO SUTRIKIMAS
1.1 Autizmo sapratos raida
Autizmo sutrikimo istorija yra labai įdomi, savita ir sudėtinga, kaip ,beje ,ir pats sutrikimas. Terminas “autizmas”paimtas iš garsaus austrų psichiatro E.Bleulerio (1908), kuris šį žodį (gr.“autos“-pats) pavartojo aprašydamas šizofrenija sergančių asmenų socialinį uždarumą (Lesinskienė S.,2000).
L. Kanneris aprašė grupę vaikų, kurie nemėgo bendrauti, teikė pirmenybę vienatvei, nekalbėjo arba buvo linkę kartoti tuos pačius žodžius, aktyviai priešinosi nusistovėjusios tvarkos ir aplinkos pokičiams bei sunkei mokėsi ( Mikulėnaitė L.,Ulevičiūtė R.,2004).
H. Aspergeris paskelbė savo disertaciją apie „autistišką psichopatiją“ vaikystėje. Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų). Ir Kanneris ir Aspergeris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!