Citatos (Putinas,Šatrijos Ragana, V.Krėvė)

Vincas Mykolaitis -Putinas ,,Religinio jausmo, gilesnio dvasios prasiskleidimo kontakte su dievybe Vasaris neįstengė konstatuoti.‘‘ ,,Jis pajuto, tarsi turįs savy kažką brangaus, ką reikia apsaugoti nuo kitų, jis pasijuto atsparus nepasiduoti – kam, jis gerai nežinojo, bet kažkam, kas būtinai kėsinsis tą turtą iš jo išplėšti. Ir pirmą kartą jis nujautė, kad jau yra kažkoks skydas tarp jo ir visos seminarijos atmosferos ir kad tas gyvenimas niekada nesutaps su intymiu jo širdies ir proto gyvenimu.‘‘ ,,Vasario pirmoji meilės daina buvo bendriausios prasmės elegija, iš kurios tryško jaunuoliškas nerimastis, laisvės pasiilgimas, nepasitenkinimas gyvenimu ir susižavėjimas kažkokiu nepasiekiamu idealu.‘‘ ,,Vasaris, paskutinį kartą spausdamas Varnėnui ranką, tarsi paveldėjo iš jo šitą dvilypį klausimą. Jis liko jam viso gyvenimo klausimu.‘‘ ,,...aš noriu būti reikšmingesnis, kuo nors pasižymėti, ką nors nuveikti. Bet paskui ir vėl liūdesys pagauna. Kuo tu čia pasižymėsi, sėdėdamas seminarijoj ir moralinę teologiją kaldamas!’’ ,,Mano pašaukimui didžiausias pavojus turbūt eina iš manęs paties: kad aš dievo nejaučiu.<...>Pamatęs matau, kad šį trūkumą aš jaučiu nuo pat savo įstojimo į seminariją.‘‘ ,,Jis jau pamažu ėmė patirti, kad jam, sutanuotam, visas gyvenimas ir visas pasaulis rodo save netikra šviesa, kad sutanos atspalvis krinta jam ir ant akių, ir ant širdies, ir ant visos sielos.‘‘ ,,Išrinktuoju aš nesu ir nebūsiu, bet eiliniu kunigu – darbininku galiu būti.‘‘ ,,Jo lyrikoje skambėjo jau ne vien jaunuoliškas maištingumas, liūdesys ir rezignacija, bet ir skaudus susikrimtimas dėl priešingų pradų, kurie leido šaknis į jo širdį, o jis jautėsi neturįs jėgų jiems išrauti.‘‘ ,,Kaip kunigas aš ne poetas, o kaip poetas aš ne kunigas.‘‘ ,,Gyvenu, ir tiek. Laukiu galo.‘‘ ,,Jis jautė, kad kunigystė – jo prigimties ir jo talento priešas, prieš kurį jis kovojo, kaip galėjo. Bet jo klaida ir aplinkybės, atvedusios jį į seminariją, buvo stipresnės kaip jo pasipriešinimas. Seminarijos auklėjimas metai po metų spaudė jį į vis ankštesnį ratą – ir jis pagaliau pasidavė.‘‘ ,,Įspėdamas savo prigimtį, jis jautė, kad dviem keliais – kunigo ir poeto - jis eiti negalės.‘‘ ,,- Aš pasistengsiu būti kunigu be priekaištų,- tarė jis sau,- ir visas savo luomo pareigas atlikinėsiu gerai. Bet poezijoj aš būsiu vien tik žmogus.‘‘ ,,O vis dėlto jis norėjo rašyti apie meilę ir moterį. Jis ėmė tad ieškoti netiesioginių priemonių savo lyriškoms emocijoms išreikšti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!