Moters paveikslas lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis - Putinas, Šatrijos Ragana)

Moters paveikslas lietuvių literatūroje

„Moterys – žavingai aikštinga lytis“, – taip moteriškąją lytį apibūdino Oskaras Vaildas. Lietuvos moterų vaizdavimas literatūroje yra daugialypis ir dinamiškas, bėgant laikui kintantis ir atspindintis kintančias socialines, kultūrines ir politines realijas. Per savo reprezentaciją literatūroje Lietuvos moterys buvo vaizduojamos kaip sudėtingos asmenybės, turinčios įvairią patirtį, siekius ir tapatybes.Dažniausiai lietuvių literatūroje moteris buvo perteikiama, kaip kruopšti bei kantri namų šeimininkė, mylinti mama, žmona, nepaisanti savo natūralaus likimo, taip pat daugelyje kūrinių išaukštinamas moters dorumas, švelnumas ir nuolankumas. Tačiau, moteris literatūroje ne visada vaizduojama atitiktinai tikrosios moters požiūriu, vaizdinys yra sušvelnintas bei ne visada apibūdina tikruosius to laiko moters vidinius išgyvenimus.

Moters vidinius konfliktus bei išgyvenimus puikiai atskleidžia Vincas Mykolaitis-Putinas, XX a. žymus Lietuvos rašytojas, poetas, dramaturgas, kritikas, pedagogas ir dvasininkas. Jis taip pat garsėjo kaip vienas svarbiausių Lietuvos literatūros istorijos veikėjų ir lietuvių kultūros tėvų. Putinas yra žinomas ne tik dėl savo literatūrinių kūrinių, bet ir kaip išskirtinis intelektualas ir visuomenės veikėjas. Jo literatūrinis palikimas apima įvairių žanrų kūrinius: nuo poezijos ir dramų iki esė, kritikos ir autobiografinių veikalų. Savo kūrinyje - „Altorių šešėly“ autorius vaizduoja daugely skirtingų moterų, jas perteikia kaip didingas, paslaptingas ir mįslingas būtybes, kurias sunku suprasti ar suvokti. Mano manymu viena iš įsimintiniausių šios knygos moterų yra pagrindinio veikėjo, Liudo Vasario, pirmoji moteris – Liucė. Liucė – graži, jauna, tamsiaplaukė. Be galo maloni, bendraujanti, visuomet laisvai rasdavo bendrą kalbą su kunigais, ji savo jaunatviškumu bei trykštančia energija pirma sužavėjo Liudą Vasarį, per ją jis pirmą kartą moterį įžvelgė patrauklią jam ne tik savo charakteriu bet ir išvaizda. Liucė sužadino ne smalsumą, o norą patikti ir pasižymėti. Mergina pamilsta nedrąsu, uždaro būdo klierikėli, jis jai tuo pačiu atsakyti negali, tačiau tai įžiebia nepatirtą jausmą Liudo širdyje, sužadina nežinomus jausmus. Deja Liucės vaizduojamas likimas nelaimingas. Išteka už gydytojo Brazgio, susilaukia berniuko vardu Vytukas, vis tiek yra įsimylėjusi Liudą. Pirmojo pasaulinio metu Brazgys išvyksta į frontą, budėti, kaip gydytojas, tačiau ten ir žūsta. Vėliau atsiranda naujas meilės interesas, susidomėjęs ja – Povilas Glaudžius, verslininkas. Liucė jo nemylėjo, netgi turėjo meilužį. Ji gyveno dvilypį gyvenimą: išorėje verslininko Glaudžiaus žmona, didinga ponia, o viduje jautėsi nelaiminga, nepilnavertiška. Prarado bet kokią motyvacija tobulėti, dvasiškai degradavo, pradėjo rūkyti. Metams einant miršta jos sūnus, vienintelė prasmė gyventi. Liucė buvo labai sukrėsta, praranda gyvenimo šilumą, nusprendžia pati pasitraukti iš gyvenimo išgerdama nuodų. Šios moters paveikslo perteikimas skaitytojui, mano manymu – šokiruojantis. Kalba apie moterį prasideda labai maloniai, suteikia daug vilties gražiai pabaigai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!