Chemijos egzamino konspektas

1T.D. energija ir entalpija. Jis dar kitaip vad, energijos tvermės dėsnis. Jei sistemai iš aplinkos yra suteikiama energijos pvz. Šilumos pavidalu, tai ji yra sunaudojama sistemos vidinės energijos pokyčiui ir darbui atlikti. Q=U+A Sistemos vidinė ir išorinė energija kartu sudaro pilnutinę sistemos energiją, kuri vad. Entalpija. Jei proceso metu šiluma išsiskiria toks procesas vad. Egzoterminiu.jei proceso metu šiluma yra sunaudojama.toks procesa vad. Endoterminiu. Lavuazje ir Laplaso dėsnis. Junginio susidarymas šiluma (entalpija) lygi jos skylimo į vienines medž. Iš kurių tas junginys sudarytas šilumai su priešingu ženklu H=-H. Heso (pagr T.D.) proceso entalpijos pokytis priklauso tik nuo medž. Pradinės ir galutinės būsenos, bet nepriklauso nuo reakcijos produktų susidarymo būdo. Remiantis Heso dėsniu galima apskaičiuoti reakcijos šilumą. 2T.D. nusako reakcijos savaimingumą su kuriuo susijusi entropijos sąvoka. Entropija priklauso nuo medž. Būsenos ir temp. kaitinamų medž. Dalelės pradeda labiau ir netvarkingiau judėti, todėl entropija didėja. Šaldomų medž. Dalelės lėtėja, todėl entropija mažėja. . Bendrą sistemos entalpijos ir entropijos įtaką proceso krypčiai nusako Gibso energijos pokytis (G) G0 procesas savaime vykti negali,G=0 procesas yra pusiausvyros būsenoje.Iš Gibso energ. Pokyčio reikšmės galima spręsti apie junginio Termodinaminį patvarumą. Kuo mažesnė G reikšmė tuo junginys termodinamiškai patvaresnis. Medž tvermės dėsnis (lavuozija) reaguojančių medž, masė lygi susid medž masei. Avogadro dėsnis bet kurių vienodos temp. ir vienodo slėgio dujų vienoduose tūriuose yra vienodas molek sk. avogadro sk. žymimas: NA=6.0231023. Le Šatelje principas pakeitus vieną iš sąlygų (konc., slėgį, ar temp.) sistemos chem pus, pasislenka tos reakcijos lygtimi kuriai vykstant tas poveikis silpnėja. Didinant pusiausvyros sist. temp. intensyviai ima vykti endotermine (šiluma sunaud reakcija), o mažinant temp. egzoterminė (šiluma išskirianti reakcija).Didinant slėgį chem pusiaus. pasislenka ta kryptimi kur susidaro mažesnė dujinių nmedž. molekulių sk. t.y. kur sumažėja dujų slegis. Sumažinus slėgį, cheminė pusias. ta kryptimi kur padid. dujinių medž molek sk., o kartu ir slėgis.Padidinus vienos iš reaguojančiu medž konc. cheminė pus pasislenka kryptimi, tos pusiausv. kuri vykstant sumažėja. Šios medž. konc. t.y. padidinus reaguojančių medž konc. cheminė pusiausv, pasislenka produktų susid kryptimi. Sumažinus vienos iš reaguoj. medž. konc. cheminė pusiaus pasilenka kryptimi, tos reakcijos kuriai vykstant padidėja šios medž. konc. Raulio dėsnis santykinis tirpiklio garų slėgio tirpalo paviršiuje sumažėjimas, t.y. santykinė sočiųjų garų slėgio depresija, lygi santykiui ištirpintos medž ir viso tirp. kiekio santykiui. Išorinis tirpalo slėgis, kuriam esant tirpiklio molekulių difūzijų greičiai iš abiejų pusiau laidžių pertvarų pusių yra lygūs vad. Osmosiniu slėgiu osmosinis slėgis praporcingas tirp.konc. ir temp. (kuo didesnė tirp temp, tuo aukščiau pakils tirpalo aukštis). Monomeras-medž.molekulės, iš kurių gaminamas polimeras. Pagal gavimo būdą stambiamolekuliai junginiai skirstomi į gamtinius-natūraliuo sius, dirbtinius ir sintetinius. Gamtiniams priklauso celiuliozė, vilna, oda, baltymai.Dirbtiniai yra gamtinių dariniai.Pagal elemen tinių grandžių išsidėstymą makro molekulėje stambiamolekuliai junginiai skirstomi į linijinius, tinklinius-erdvinius.Polimerai, ku rių makromolekulėse atšakos išsi dėsčiusios įvairiomis kryptimis ,vad.nestereoreguliariais,jei atša kos išsidėsčiusios vienodai pasikartojančia tvarka-stereoregu liariais.jų tankis ir mechaninis stiprumas didesnis, o lydymosi temp.aukštesnė nei nestereo reguliarių.iš jų gaminamas stiprus, šilumai atsparus pluoštas ir plėvelės.Pagal tai, kaip reaguoja į temp. ,polimerai skirstomi į termoplastinius ir termoreak cinius.termoplastiniai-polimerai, kurie, pakartotinai šildomi ir aušinami, minkštėja ir kietėja, bet sandara nesikeičia. Jie yra linijiniai polimerai.Tirpsta kai kuriuose tirpikliuose, yra lydūs. Termo reakciniai-kaitinami negrįžtamai sukietėja ir virsta kitos sandaros tinkliniais-erdviniais polimerais. Kaitinant pakinta jų savybės chem ir fizikinės.Jie netirpsta tir pikliuose, nelydūs, patvaresni už termoplastinius.Polimerizacija-procesas, kai mo nomerai jungiasi į polimerą-polimerizatą.pvz(etilenas,butadienas,aldehidai ir k.t.)Kopolimerizacija yra procesas, kai kartu polime rizuojami keli skirtingi mono merai.Polikondensacija yra jun ginių gavimo procesas,kai reaguojant monomerų molekulėms, gaunamas polimeras (polikon densatas)ir atskyla mažamolekulė madžiaga.pvz vanduo,HCL.Stambiamolekuliai junginiai būna kristaliniai ir amorfiniai.grynai kristalinių polimerų nėra. Jų kristalitai būna įsiterpę į amorfinę dervos masę. Kristalitai gali asocijuotis ir stambėti.Jų asociatai vad. Sferolitais. Kristalitai polimerai kietesni ir atsparesni mechaniškai Didžiausias kristališkumo laipsnis yra linijinių stereoreguliariųjų polimerų.Amorfiniai polimerai galibūt stikliški, elastiški ir klampiai takūs.., kurioj elastiškas polimeras aušinamas virsta stiklišku, vad. Stiklėjimo temp.Ts.Šildomas elastiškas polimetas virsta klampiai takiu, pasiekęs takumo temp.Tt.Po limerai-sunkiai tirpūs junginai.Jų tirpumas priklauso nuo sandaros, makromolekulių laiunumo, molekulinės masės bei cheminės sudėties.Kristaliniai polim.tirpsta blogiau nei amorfiniai.Kuo didesnė polimero molekulinė masė, tuo jis sunkiau tirpsta.erdviniai polim. Atsparesni tirpikliams negu linijiniai.Polimerinės medž. Tirpsta tik tam tikruose tirpikliuose ir dažniausiai sudaro tikruosius tirpalus.Polimerai yra dažniausiai skaidrios ir laidžios ultravioletiniams spinduliams medžiagos.Perdirbant polimerines medž.labai svarbi jų savybė-šilumos laidumas.Labai degus polimeras nitroceliuliozė.sunkiai dega fenolio fermaldehidinės dervos, silikonai bevei nedega. Polimerų stiprumas tempant sumažėja po valcavimo, kalimo ir drožimo operacijų.Polimerai, turintys ilgas makromolekules ir daug skersinių ryšių jose-kietesni pvz formal dehidinė derva kietesnėnei poliizobutilenas.Polimerai yra geri dialektrikai.ši savybė apibūdinama jų dialektrine konstanta:kuo ji mažesnė, tuo geresnės polimerų dialektrinės savybės.Atspariausias elektros lankui dielektrikas yra politetra fluoretilenas.Polimerai yra fiziologiškai inertiškos medž. , todėl vartojamos maisto pramonėj produktams įpakuot, lengvojoj pramonėj-cheminiam pluoštui, medicinoj-protezams ir kraujagyslėms gaminti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!