Burnos mikroflora

Burnos ertmėje yra daug fakultatyvinių ir tikrų anaerobų. 1 ml seilių yra 10⁸- 10⁹ mikroorganizmų, o anaerobų santykis su aerobais yra 10:1. Dantenų nuograndose galima rasti iki 10₁₂ mikroorganizmų/ml (anaerobų santykis su aerobais yra 100:1 ). Gimus po 4-12 val. iš nuolatinės mikrofloros atstovų pirmiausia burnoje apsigyvena streptokokai, po to stafilokokai, gramneigiamos bakterijos (neiserijos, Branhamella), difteroidai, retai laktobacilos. Prevotelos (Prevotella melaninogenicus), anaerobinės spirochetos, Fusobacterium spp., Rothia ir Capnocytophaga spp., anaerobiniai vibrionai burnoje pasirodo , pradėjus dygti dantims. Aktinomicetus galima rasti dantenų, migdolų paviršiuje, o burnos ertmėje randamos mielės, pirmuonys. Daugelis burnos mikroorganizmų turi nuolatinę gvenamąją vietą, pvz., migdolų įdubos, dantenų plyšiai, liežuvis ir kt. Streptokokai vyrauja skruostų, liežuvio gleivinėje (Streptococcus mutans, Streptococcus salivarius, Streptococcus mitis) ir yra ėduonies etiologinė priežastis.
Akių, nosies, burnos, skrandžio ir kitų organų gleivinės labai svarbios, saugant organizmo audinius nuo mikroorganizmų įsiskverbimo. Mechaninė barjerinė gleivinių funkcija yra silpnesnė negu odos, tačiau ją sustiprina cheminiai veiksniai, hialurono rūgštis, lizocimas, betaliziniai ir kiti.
• 4 atipinių mikobakterijų grupes, kai kurios iš jų yra sąlygiškai patogeniškos žmonėms, ir sukelia netuberkuliozines mikobakteriozes.
Mycobacterium tuberculosis
(1.2) Mycobacterium tuberculosis (Ziel-Nielsen)
M. tuberculosis pirmasis nustatė ir išskyrė Kochas 1882 m. Lietuvoje tuberkuliozę dažniausiai žmonėms sukelia M. tuberculosis ir M. bovis, o M. africanum – sukelia tuberkuliozę Afrikoje. Netuberkuliozines mikobakteriozes sukelia M. kansasii, M. aviumintracellulare, M. marinum, M. scrofulaceum, M. ulcerans ir M. fortuitum – cheloneae.
Mikobakterijos yra lenktos formos 0.2-0.4×2.0-10.0 µm dydžio gramteigiamos bakterijos, kurios yra nejudrios, nesudaro sporų ir kapsulių. Dirbtinėse terpėse formuoja kokoidines ir siūliškas (filamentines) formas. Ląstelės sienelėje yra apie 60 % lipidų, kurie paverčia ląstelės sienelę hidrofobine ir kuri nesidažo anilino dažais kambario temperatūroje. Identifikuojant mikobakterijas, jos yra dažomos Cylio – Nilseno budu. Mikobakterijos nusidažo raudona spalva. Taip pat galima identifikuoti ir naudojant fluorochromus (auramino rodaminą), kuriais padengus mikobakterijas, jos tiriant mikroskopu ultravioletinėje spinduliuotėje florescuoja.
Mikobakterijos yra griežti aerobai, kurie gali augti ir fakultatyvinėmis anaerobinėmis sąlygomis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!