Burnos higienistų žinios apie vaikų burnos priežiūros ypatumus mišraus sąkandžio laikotarpiu

4 SANTRUMPOS SDF- sidabro diamino fluoridas PSO- Pasaulio Sveikatos Organizacija F- fluoras Na F- natrio fluoridas kt.- kita m. - metai proc.- procentai BEC- Bioetikos centras CPP- ACP- kazeino fosfopeptidas – amorfinis kalcio fosfatas (angl. casein phosphopeptide – amorphous calcium phosphate) LR- Lietuvos Respublika ppm- fluoro kiekio matavimo vienetas, 1/1000000 χ²- chi kvadrato kriterijus p- 0,05 reikšmingumo lygmuo 5 Burnos higienistų žinios apie vaikų burnos priežiūros ypatumus mišraus sąkandžio laikotarpiu SANTRAUKA Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Maždaug 6 metų amžiaus vaikams išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys ir prasideda mišraus sąkandžio periodas. Dygstančių dantų prastas savaiminis apsivalymas, lengvai kaupiasi apnašos, todėl burnoje esančios bakterijos sukelia dantų ėduonį, periodonto ligas. Tyrimo tikslas- ištirti burnos higienistų žinias apie vaikų burnos priežiūros ypatumus mišraus sąkandžio laikotarpiu. Medžiaga ir metodai. Tai kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas, kurio instrumentas- klausimynas, sudarytas apklausa.lt svetainėje. Apklausoje dalyvavo 100 burnos higienistų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant ,,IBM SPSS Statistics 27.0.1.0“ paketą, chi- kvadrato (χ 2 ) kriterijų, reikšmingumo lygmuo 5 metų patirties. Tyrimo metodai. Buvo atliktas kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Tyrimo instrumentas- klausimynas, kuris buvo sukurtas remiantis tyrimo uždaviniais ir literatūros šaltiniais. Klausimyną sudarė 23 klausimai (priedas Nr.2): • 3 klausimais buvo aprašomi sociodemografiniai duomenys- darbo stažas, darbo sektorius, Lietuvos apskritis, kurioje dirbama. • Kiti 4 klausimai buvo skirti apžvelgti burnos higienistų darbo patirtį su vaikais- dėl kokių priežasčių jie lankosi, kokie taikomi metodai, norint įvertinti burnos higieną, ar apsilankymai skiriami atsižvelgiant į ėduonies rizikos laipsnį. • Buvo vertinamos burnos higienistų žinios apie burnos priežiūros ypatumus, profilaktikos metodus bei priemones mišraus sąkandžio laikotarpiu (14 klausimų)- tarpdančių, dygstančių krūminių dantų valymo ypatumai, vietiniai dantų ėduonies profilaktikos metodai (dantų pastos su fluoru naudojimas, silantų dėjimo indikacijos), ėduonies rizikos laipsnio vertinimai, mitybos principai ir kt.. • Taip pat vienas iš klausimų buvo skirtas apžvelgti, kokias profesionalias priemones naudoja patys burnos higienistai, o kitu buvo norima išsiaiškinti nuomonę, ar Lietuvoje pakankamai skiriama dėmesio burnos ligų profilaktikai. • Hipotezės patvirtinimui buvo pasirinkta ši metodika: kiekvienas hipotezei pagrįsti tinkamas klausimas buvo vertinamas atskirai. Respondentų žinios buvo vertinamos geromis, jei teisingų atsakymų variantų vidurkis siekė 70 proc. ir daugiau. Vertinant daugybinius atsakymo variantus turinčius klausimus, buvo išvedamas teisingų atsakymo variantų vidurkis. Visų klausimų teisingų atsakymų vidurkiai buvo sudėti ir padalinti iš pateiktų klausimų skaičiaus. 18 Statistinė duomenų analizė. Duomenų analizė atlikta naudojant ,,IBM SPSS Statistics 27.0.1.0“ statistinį duomenų analizės paketą. Kiekybinio kintamojo aprašomoji statistika pateikiama procentine dalimi (proc.). Gauti duomenys pavaizduoti skritulinėmis, stulpelinėmis diagramomis, lentelėmis, naudojant ,,Microsoft Office Word 2019“ programą. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ²) kriterijus. Taip pat hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant z kriterijų. Tikrinant statistines hipotezes buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. 19 3. REZULTATAI 3.1. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika Tyrime dalyvavo 100 Lietuvos burnos higienistų, iš kurių darbo stažas svyruoja nuo 3 mėnesių iki 22 metų, todėl kontingentą buvo nuspręsta suskirstyti į dvi grupes: darbo stažas iki 5 metų imtinai (59 proc.) ir darbo stažas ilgesnis nei 5 metai (41 proc.). Klausime apie tai, kokiame sektoriuje dirba, daugiau nei pusė tiriamųjų atsakė, kad privačiame. Mažuma dirba tik valstybinėse įstaigose, o kiek didesnė likusiųjų dalis atsakė, kad dirba mišriai- tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose (1 pav.). 1 pav. Respondentų skirstinys pagal darbo sektorių, kuriame dirba (proc.) Lyginant respondentų darbo stažą ir tai, kuriame sektoriuje jie dirba, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo pastebėta (p>0,05). Tačiau buvo pastebėta, kad didesnė dalis respondentų, turinčių ≤5 metų patirtį, dirbo privačiame arba valstybiniame sektoriuose, o >5 metus dirbančių burnos higienistų skaičius didesnis dirbant mišriai (2 pav.). Privačiame Valstybiniame Abiejuose 67 20 13 20 2 pav. Respondentų pasiskirstymas darbo sektoriuje priklausomai nuo darbo patirties (proc.) Daugiau nei pusė respondentų pažymėjo, jog dirba šiose šalies apskrityse- Kauno (35 proc.) ir Vilniaus (33 proc.). Likusioji dalis apskrityse pasiskirstė taip: Klaipėdos (11 proc.), Šiaulių (7 proc.), Telšių (2 proc.), Utenos (6 proc.) ir Alytaus (6 proc.), Panevėžio (5 proc.), Marijampolės (3 proc.), Tauragės (1 proc.). 3.2. Respondentų darbas su vaikais Apklausoje buvo prašoma burnos higienistų pažymėti ar jie dirba su vaikais. Didžioji dalis respondentų (88 proc.) savo darbo praktikoje susiduria su vaikais, o likę teigė, kad su vaikais nedirba visai. Nors ir nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų (p>0,05), savo darbe dažniau su vaikais susiduria mažiau darbo patirties turintys burnos higienistai (49 proc.), nei tie, kurie praktikuojasi ilgiau nei 5 metus (39 proc.). Norėjome įvertinti, kokius metodus bei priemones savo darbe su vaikais taiko burnos higienistai. Respondentų buvo klausiama, dėl kokių priežasčių tėvai savo vaikus atveda pas juos, didžioji dauguma įvardino profesionaliosios burnos higienos procedūras, taip pat dėl profesionaliųjų profilaktinių procedūrų, tokių kaip fluoro lako/ gelio aplikacijos, silantų dėjimas ir kt.. Keli procentai burnos higienistų įvardino kitas priežastis su kuriomis susiduria ir tai buvo individualus burnos higienos mokymas bei konsultacija (3 pav.). 0 20 40 60 80 100 ≤5 metų darbo patirties turintys burnos higienistai >5 metų darbo patirties turintys burnos higienistai Privačiame Valstybiniame Abiejuose 42 9 8 25 4 12 P ro ce n ta i 21 3 pav. Priežastys, dėl kurių tėvai savo vaikus atveda pas burnos higienistus (proc.) Daugybinio pasirinkimo klausime ,,Kokius būdus taikote, įvertinant burnos higieną?“ buvo galima pasirinkti vieną ar kelis atsakymo variantus. Didžioji dalis respondentų (46 proc.) pažymėjo, kad nudažo dantis, ant kurių daugiausiai matosi apnašų, taip pat 34 proc. įvardino, kad taiko OHI (pagal Green- Wermillion) indekso skaičiavimus arba duoda sukramtyti dažo tabletę (39 proc.). 14 proc. tiriamųjų atsakė, kad visai nevertino burnos higienos būklės, o 7 proc. rinkosi Silnees- Loe indekso skaičiavimus. Iš visų 88 burnos higienistų, dirbančių su vaikais, buvo klausiama ar profilaktinius apsilankymus skiria, atsižvelgiant į ėduonies rizikos laipsnį. Dauguma iš jų atsakė, kad taip (71 proc.), atsižvelgia, o mažuma pažymėjo, kad ne (17 proc.). Buvo siekiama apžvelgti, kokias profesionalias priemones savo praktikoje naudoja patys burnos higienistai, kurios yra svarbios burnos ligų prevencijos dalis. Apžvelgus visus klausimo atsakymo variantus, beveik visi pasirinko fluoro lako aplikacijas. Daugiau nei pusė apklaustųjų savo praktikoje naudoja fluoro gelio aplikacijas ir silantus, o mažuma rinkosi sidabro diamino fluoridus ir įrašė savo atsakymo variantą, kad naudoja fluoro putas (4 pav.). 0 20 40 60 80 100 Kita Sveikatos pažymą gauti Profilaktinei burnos apžiūrai Profesionalioms profilaktinėms procedūroms Profesionaliai burnos higienos procedūrai 68 56 53 44 2 Procentai 22 4 pav. Respondentų praktikoje naudojamos profesionalios priemonės (proc.) 3.3. Respondentų žinios apie vaikų vaikų burnos ligų profilaktikos metodus mišraus sąkandžio laikotarpiu Apklausoje buvo prašoma tyrimo dalyvių įsivertinti savo žinias apie vaikų burnos ligų profilaktiką dantų kaitos periodu. Beveik pusė burnos higienistų savo žinias įvertino gerai, mažiau nei trečdalis atsakė, kad vidutiniškai, o likusieji savo žinias įvertino kaip labai geromis, vos keli blogomis (5 pav.). 5 pav. Respondentų skirstinys pagal žinias apie vaikų burnos ligų profilaktiką dantų kaitos periodu (proc.) Tarp burnos higienistų darbo stažo grupių ir žinių įsivertinimo apie vaikų burnos ligų profilaktiką dantų kaitos periodu, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo rasta (p>0,05). Siekiant mažesnio 0 20 40 60 80 100 Fluoro lako aplikacijos Fluoro gelio aplikacijos Silantai Sidabro diamino fluoridai Kita 62 97 67 5 1 Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai 49 31 2 18 P ro ce n ta i 23 duomenų išsibarstymo, respondentai pagal žinias buvo suskirstyti į tris grupes: labai gerai, gerai ir vidutiniškai/ blogai vertinantys savo žinias. Savo žinias labai gerai, gerai ir vidutiniškai/ blogai įvertino daugiau respondentų, turintys mažesnę darbo patirtį nei tie, kurie dirba ilgiau nei 5 metus (6 pav.). 6 pav. Respondentų žinios apie vaikų burnos ligų profilaktiką dantų kaitos periodu priklausomai nuo darbo stažo (proc.) Paklausus respondentų apie Vaikų burnos sveikatos kontrolę dantų kaitos periodu, didžioji dalis burnos higienistų (45 proc.) pasirinko ,,Priklausomai nuo vaiko dantų būklės“ atsakymą, beveik trečdalis (29 proc.) teigė, kad vizitai turėtų būti kas 3- 6 mėnesius, kita grupė (14 proc.) pasirinko kas 2- 4 mėnesius atsakymo variantą, o mažiausioji dalis respondentų (12 proc.) pažymėjo kas 6- 12 mėnesių. Buvo norima palyginti respondentų pasiskirstymą į tai, kaip atsakė į klausimą apie vaikų burnos sveikatos kontrolę dantų kaitos periodu, su skirtingomis socialinėmis ir demografinėmis charakteristikomis. Statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta (p>0,05), tačiau didesnis procentas tiriamųjų, esančių abejose stažo grupėse, tiek dirbantys privačiose, valstybinėse ir mišriose įstaigose, rinkosi atsakymo variantą, kad kontrolė priklauso nuo vaiko dantų būklės (Lentelė Nr.1). 0 20 40 60 80 100 Labai gerai Gerai Vidutiniškai/blogai ≤ 5 metai >5 metai 28 19 6 21 1412 P ro ce n ta i 24 Lentelė Nr.1. Pasiskirstymas pagal vaikų burnos sveikatos kontrolę dantų kaitos periodu lyginant su socialinėmis ir demografinėmis charakteristikomis. 2-4 mėnesius 3-6 mėnesius 6-12 mėnesių Priklausomai nuo vaiko dantų būklės Darbo patirtis ≤5 metai 10% 17% 7% 25% >5 metai 4% 12% 5% 20% χ² 1,119 p 0,773 Darbo sektorius Valstybinis 2% 2% 1% 8% Privatus 11% 20% 6% 30% Mišrus 1% 7% 5% 7% χ² 7,321 p 0,292 Viename iš klausimų apie tarpdančių valymą, ar jų valymas yra būtinas dantų kaitos periodu, 83 proc. tiriamųjų atsakė, kad vaikams tarpdančius iki 12 metų valo tėvai, 10 proc. pažymėjo, kad vaikai tarpdančius patys pradeda valytis išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims, o 7 proc. tiriamųjų teigė, jog tarpdančių valymas šiuo tarpsniu nebūtinas, nes kontaktai tarp dantų pakankamai platūs. Kalbant apie burnos higienistų rekomenduojamas tarpdančių valymo priemones, daugiau nei pusė (59 proc.) rekomenduoja naudoti dantų siūlą, 33 proc. tarpdančių šepetėlius, 7 proc. irigatorių, o vienas respondentas į šį klausimą neatsakė. Šis klausimas buvo palygintas su respondentų sociodemografinėmis charakteristikomis, nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų (p>0,05) (Lentelė Nr.2). Lentelė Nr.2. Tarpdančių valymo priemonių parinkimas lyginant su sociodemografinėmis charakteristikomis. Tarpdančių siūlas Tarpdančių šepetėliai Irigatorius Darbo patirtis ≤5 metai 34% 23% 2% >5 metai 25% 10% 5% χ² 5,725 p 0,126 Darbo sektorius Valstybinis 10% 3% 0% Privatus 36% 25% 6% Mišrus 13% 5% 1% χ² 7,689 p 0,262 25 Norint įvertinti tyrimo dalyvių žinias apie vietinius profilaktikos metodus, kad apsaugoti ir sustiprinti nepilnai mineralizuotus dantis, buvo pateikti daugybinio pasirinkimo atsakymo variantai. Dantų pasta su fluoru, dantų vagelių hermetizacija, fluoro lako/ gelio aplikacijos, buvo populiariausi pasirinkimo variantai (7 pav.). 7 pav. Rekomenduojami vietiniai profilaktikos metodai, norint sustiprinti ir apsaugoti dygstančius, nepilnai mineralizuotus dantis (proc.) Rezultatai parodė burnos higienistų žinias apie taisyklingą dygstančių krūminių dantų valymą. Daugybinio pasirinkimo klausime beveik visi respondentai rinkosi atsakymo variantą, kad tai reikėtų daryti smailėjančiu vieno danties šepetėliu, o likusių galimų atsakymo variantų pasiskirstymas (proc.) buvo panašus (8 pav.). 8 pav. Dygstančių krūminių dantų vagelių valymo metodai (proc.) 0 20 40 60 80 100 Sidabro diamino fluoridas Vitaminai su fluoru Fluoruotas vanduo Kazeino fosfopeptido- amorfinio kalcio fosfatas Dantų vagelių hermetizacija Fluoro lako/ gelio aplikacijos Dantų pasta su fluoru 8 11 10 51 74 95 82 0 20 40 60 80 100 Smailėjančiu vieno danties šepetėliu Įprastu dantų šepetėliu jį laikant perpendikuliariai dantų lankui Įprastu dantų šepetėliu jį laikant 45° kampu dantų lankui Elektriniu dantų šepetėliu 1823 28 92 Procentai P ro ce n ta i 26 Atsižvelgiant į darbo stažo grupių palyginimą, buvo gautas statistiškai reikšmingas rezultatas (χ²=4,581, p= 0,032, p0,05), tačiau didesnis procentas ≤5 metų patirties turinčių respondentų buvo pasidomėję LR Odontologų rūmų rekomendacijomis nuo kelių metų vaikai savarankiškai gali prižiūrėti savo dantis (10 pav.) 28 10 pav. Respondentų žinios apie apie vaiko amžių, nuo kelių metų gali savarankiškai pradėti valytis dantis priklausomai nuo darbo stažo (proc.) Klausimu ,,kokius dantis galima hermetizuoti silantais“ buvo norima sužinoti, ar burnos higienistai žino ir tikslingai atlieka dantų vagelių hermetizaciją. Nuolatinius išdygusius krūminius dantis pasirinko 90 proc., o prieškrūminius 65 proc. burnos higienistų. Pieninius krūminius ir nuolatinius dygstančius dantis atitinkamai pasirinko 15 proc. ir 35 proc. respondentų. Kitu klausimu buvo įdomu įvertinti, kokias silantų dėjimo indikacijas tiriamieji pasirinko iš pateiktų atsakymo variantų. Dauguma pasirinko tokius atsakymo variantus, kaip dantis su siauromis ir giliomis vagelėmis, vaikus turinčius negalią ir tuos atvejus, kai pieniniame sąkandyje buvo ėduonies pažeistų dantų (11 pav.). 11 pav. Silantų dėjimo indikacijos (proc.) 0 20 40 60 80 100 Žino (7-9 metų) Nežino ≤5 metų patirties >5 metų patirties 36 20 21 0 20 40 60 80 100 Dantys su siauromis ir giliomis vagelėmis Visi dantys nepaisant vagelių morfologijos Vaikams turintiems negalią Sveikos arba pradinio ėduonies pažeistos vagelės Esant ėduonies pažeidimams kontaktiniuose danties paviršiuose Jei pieniniame sąkandyje buvo ėduonies pažeistų dantų Visiškai sveikiems, neturintiems ėduonies vaikams 85 19 61 32 20 50 39 Procentai 23 P ro ce n ta i 29 Buvo lyginamas respondentų pasiskirstymas pagal silantų dėjimo indikacijas tarp dviejų darbo stažo grupių. Ir išanalizavus turimus tyrimo rezultatus, buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp dviejų grupių dalyvių (p5 metų darbo stažą turintys respondentai dažniau rinkosi silantų dėjimo indikacijas, tokią kaip dantų vagelių hermetizacija, nepaisant jų morfologijos. b) Visiškai sveikus, ėduonies nepažeistus dantis ir esant ėduonies pažeidimams kontaktiniuose danties paviršiuose, kaip indikacijas didesnis procentas respondentų rinkosi dirbantys ≤5 metus. Kiti pateikti silantų dėjimo indikacijų atsakymų variantai tarp dviejų darbo stažo grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, nes p>0,05 (Lentelė Nr.4). Lentelė Nr.4. Silantų dėjimo indikacijos pagal darbo stažo charakteristiką. Darbo patirtis χ² p ≤5 metai >5 metai Silantų dėjimo indikacijos Visiškai sveikiems, ėduonies neturintiems vaikams 47,5%* 26,8%* 4,327 0,038 Jei pieniniame sąkandyje buvo ėduonies pažeistų dantų 57,6% 39% 3,348 0,67 Esant daugybiniams ėduonies pažeidimams kontaktiniuose danties paviršiuose 27,1%** 9,8%** 4,558 0,033 Sveikos arba pradinio ėduonies pažeistos vagelės 37,3% 24,4% 1,849 0,174 Vaikams turintiems negalią 62,7% 58,5% 0,177 0,674 Visi dantys nepaisant vagelių morfologijos 11,9%*** 29,3%*** 4,761 0,029 Dantys su siauromis ir giliomis vagelėmis 81,4% 90,2% 1,499 0,221 *,**,*** p0,05). Visuose sektoriuose: privačiame (67 proc.), valstybiniame (13 proc.) ir abiejuose (20 proc.) dirbantys, atitinkamai pažymėjo (52 proc., 9 proc., 15 proc.), kad esant pradiniams ėduonies pažeidimams burnos higienistai negali silantais hermetizuoti dantų. Šis rezultatas parodė, kad respondentai dirbantys privačiose įstaigose yra geriau susipažinę su silantų dėjimo kompetencijos galimybėmis. 3.4. Respondentų nuomonė apie skiriamą dėmesį burnos ligų profilaktikai Lietuvoje Dauguma respondentų (84 proc.) teigia, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio, skiriamo burnos ligų profilaktikai, 10 proc. mano, kad pakanka ir užtenka, o 6 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės, susilaikė. 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS Atlikto tyrimo rezultatai parodė burnos higienistų žinias apie vaikų burnos priežiūros ypatumus mišraus sąkandžio laikotarpiu. Apžvelgiant rezultatus, kai kurios turimos žinios buvo lyginamos su sociodemografinėmis charakteristikomis. Tam, kad pasitvirtintų hipotezė, teisingų atsakymo variantų pasirinkimo vidurkis turėtų svyruoti nuo 70 proc.. Kalbant apie vaikų burnos priežiūrą, vienas iš svarbiausių momentų yra tėvų įsitraukimas ir pagalba kasdieninėje vaiko burnos priežiūros rutinoje, bent iki kol vaikui sukaks 7 metai [19]. Remiantis LR Odontologų rūmų rekomendacijomis, vaiko amžiaus tarpsnis nuo 7 iki 9 metų yra būtent tas, nuo kurio vaikas turėtų būti pratinamas ir mokinamas savo dantis prižiūrėti savarankiškai. Žvelgiant į respondentų atsakymų rezultatus galima pastebėti, kad mažiau nei pusė tiriamųjų (43 proc.) pasirinko šį amžiaus laikotarpį, o 52 proc. pažymėjo, kad tėvai vaikams turi padėti prižiūrėti dantis iki kol jiems sueis 12 metų. Toks pasirinkimas irgi nėra blogas, nes daugelyje šalių rekomenduojama iki 10-12 metų valyti dantis tėvų priežiūroje. 2016 metais Lietuvoje atliktame tyrime buvo nagrinėjamas tėvų įsitraukimas ir pagalba valant savo vaikams dantis. Gauti rezultatai parodė prastą tendenciją, kad tik 48,2 proc. tėvų savo vaikams dantis valo iki 7 metų, o vos tik 4,4 proc. iki 12 metų amžiaus [28]. Apnašų kontrolės palaikymas neapsiriboja tik dantų valymu šepetėliu ir pasta, nes toks valymas pašalina tik iki 60 proc. visų apnašų. Jų akumuliacija didžiausią ėduonies riziką sukelia interproksimaliniuose dantų paviršiuose [34]. Tarpdančių valymas yra atsakingas bei labai svarbus procesas kasdieninėje burnos priežiūroje ir 83 proc. respondentų teisingai atsakė, kad vaikams iki 12 metų juos turi valyti tėvai, kurių priežiūra iki šio amžiaus tarpsnio yra rekomenduojama. Kalbant apie burnos higienistų rekomenduojamas tarpdančių valymo priemones, didesnė dalis respondentų savo pacientams rekomenduoja naudoti dantų siūlą, kuris pašalina net iki 80 proc. apnašų, esančių interproksimaliniuose dantų paviršiuose, tačiau iš kitos pusės, neatsargus jo naudojimas gali sukelti rimtus dantenų pažeidimus [23], todėl svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą šios priemonės panaudojimo būdą. O vos trečdalis avo pacientams rekomenduoja tarpdančių šepetėlius, kurių tikslingas naudojimas, atliktų tyrimų duomenimis, pagerina dantenų klinikinius rodiklius [49]. Vietinių dantų ėduonies profilaktikos priemonių naudojimas ne tik apsaugo nuo galimų demineralizacijos procesų atsiradimo, bet ir padeda sustiprinti nepilnai mineralizuotus, pradėjusius dygti ar ką tik išdygusius dantis [6]. Vertinant respondentų pasirinkimus matoma, kad dauguma tiriamųjų rinkosi dantų pastą su fluoru, kuri yra pati paprasčiausia ir viena iš veiksmingiausių priemonių, pasižyminti kariostatiniu poveikiu [31], fluoro lako/ gelio aplikacijas bei dantų vagelių 32 hermetizaciją, o apie pusę respondentų teisingai pasirinko kazeino fosfopeptido- amorfinį kalcio fosfatą. SDF nebuvo tarp populiariausių atsakymo variantų pasirinkimų, galima tik spėti, kad taip yra dėl to, nes apie šį profilaktikos metodą nėra pakankamai žinių. Pirmiausia jis dažniausiai naudojamas jau ėduonies paveiktose ertmėse, kurio funkcija stabilizuoti destrukcinius procesus, uždarant dentino kanalėlius [30]. O mažoji dalis respondentų buvo neteisūs ir bendrinius profilaktikos metodus, kaip fluoruotą vandenį ir vitaminus su fluoru, priskyrė prie vietinių metodų. Kalbant apie taisyklingą dygstančių krūminių dantų valymą, 92 proc. respondentų teisingai įvardino, kad tai reikėtų daryti smailėjančiu vieno danties šepetėliu, nes toks valymo būdas yra pats efektyviausias, tankūs ir ilgi šereliai pasiekia sunkiausiai prieinamus paviršius, nei naudojant įprastą dantų šepetėlį [45], tačiau, kad jį laikant perpendikuliariai dantų lankui taip pat galima pasiekti sunkiau prieinamas vietas, žinojo mažuma (23 proc.). Atsižvelgiant į grupes, suskirstytas pagal darbo stažą, statistiškai reikšmingai dažniau ≤5 metų darbo patirties turintys higienistai rinkosi šį atsakymo variantą. Kaip alternatyvią priemonę, beveik ketvirtadalis pasirinko elektrinį dantų šepetėlį, tačiau jo naudojimas šiuo tarpsniu gali padaryti daugiau žalos nei naudos, savo intensyviais virpesiais jis gali pažeisti ir taip jautrias, edemiškas dantenas [47]. Subalansuotos mitybos nauda yra reikšminga ne tik visai gerai organizmo sveikatai palaikyti, bet turi didelės reikšmės ir dantims [26], todėl reikia laikytis tam tikrų teisingų mitybos principų, vienas iš jų- maisto produktų, turinčių pridėtinio cukraus vengimas, kurį pasirinko beveik visi (99 proc.) respondentai. 87 proc. ir 44 proc. atitinkamai teisingai pasirinko, kad nereikėtų užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų, dėl pH pusiausvyros sutrikdymo ir vartoti daugiau termiškai neapdoroto maisto. Siekiant parinkti tinkamas profilaktikos priemones, reikia išmanyti ir mokėti įvertinti ėduonies rizikos laipsnius. Apžvelgiant rezultatus, kokius požymius respondentai priskyrė prie aukštos ėduonies rizikos, galima pastebėti labai gerus rezultatus. Aukštai rizikai būdingus požymius pasirinko dauguma: daugiau nei 3 užkandžių, turinčių cukraus, suvartojimas per dieną (93 proc.), neįprasta dantų morfologija (91 proc.), sumažėjęs seilių išsiskyrimas (88 proc.), gilios dantų kramtomojo paviršiaus duobelės ir vagelės (87 proc.). Tačiau daugiau nei pusė burnos higienistų vidutinės rizikos požymį, 1- 2 ėduonies pažeistus, plombuotus dantis per 24 mėnesius, priskyrė prie aukštos rizikos. Fluoro kiekis dantų pastoje taip pat tikslingai turi būti parenkamas pacientams, priklausomai nuo ėduonies rizikos laipsnio. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse bei Amerikoje, įprastai kasdien rekomenduojama naudoti 1000 ppm fluoridų turinčią pastą [32]. Atlikto tyrimo duomenimis 62 proc. respondentų pasirinko teisingą atsakymo variantą, o beveik ketvirtadalis pažymėjo, kad jų nuomone reikėtų naudoti 1450 ppm F dantų pastą. Tačiau LR Odontologų rūmų rekomendacijomis, tokio fluoro kiekio turinti dantų pasta, turėtų būti skirta 33 pacientams, kurių ėduonies atsiradimo rizika yra aukšta [27] ir į šį klausimą teisingai atsakė 69 proc. respondentų. Dantų vagelių silantavimo nauda ir efektyvumas yra plačiai aptarinėjami visame pasaulyje, atliktų tyrimų metu Portugalijos burnos higienistai už šį profilaktikos metodą pasisakė teigiamai, tačiau mažiau patirties turintys specialistai susidūrė su sunkumais tiek iš teorinės, tiek iš praktikinės pusės [34]. Apžvelgiant Lietuvos burnos higienistų tyrimo rezultatus, apie silantų dėjimo indikacijas, galima pastebėti, kad didžioji dalis teisingai pasirinko dantis su siauromis ir giliomis vagelėmis, tačiau kitų teisingų atsakymo variantų pasirinkimo dažnis nesiekė net 65 proc., kurie buvo: pieniniame sąkandyje ėduonies pažeisti dantys, sveikos ar pradinio ėduonies pažeistos vagelės ir vaikai turintys negalią. Statistiškai dažniau neteisingus atsakymų variantus rinkosi mažiau darbo patirties turintys specialistai. Kad galima hermetizuoti silantais nuolatinius išdygusius krūminius ir prieškrūminius dantis atitinkamai žinojo 90 proc. ir 65 proc. respondentų. Tačiau, kad gali būti silantuojami ir pieniniai krūminiai bei dygstantys nuolatiniai dantys pažymėjo mažuma, šie rezultatai parodo žinių stoką šioje profilaktikos metodo taikymo srityje. Bet žvelgiant iš kitos pusės, higienistai gerai žino savo kompetencijos ribas, kad jiems negalima atlikti dantų silantavimo procedūros, esant ėduonies pažeistiems dantims. Apibendrinant burnos higienistų žinias, apie vaikų burnos ligų profilaktikos metodus mišraus sąkandžio laikotarpiu yra geros, taip savo žinias įsivertino ir didžioji dalis (49 proc.) respondentų. Tačiau apžvelgiant rezultatus galima pastebėti tam tikrų žinių spragas, kalbant apie dantų silantavimo, vietinių profilaktikos priemonių bei dygstančių krūminių dantų valymo ypatybes. Burnos sveikatos priežiūros specialistai šiomis dienomis turi svarbią misiją- kuo daugiau prisidėti prie vaikų burnos ligų profilaktikos. Paskutiniais 2020 metų duomenimis, Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas tarp šešiamečių siekė 39 proc. [41]. Apklausoje respondentų buvo prašoma pasirinkti, kokias profilaktikos priemones jie naudoja savo praktikoje ir didžioji dalis (97 proc.) rinkosi fluoro lako aplikacijas, taip pat dažnai įvardino, kad naudoja fluoro gelio aplikacijas bei silantus. Tačiau mažai dėmesio susilaukė sidabro diamino fluoridas, kurio veiksmingumas, tyrimo duomenimis, buvo netgi dvigubai didesnis nei natrio fluorido demineralizacijos stabilizacijoje [30]. Iš visų tiriamųjų, 88 proc. pažymėjo, kad dirba su vaikais, o apžvelgiant tyrimo rezultatus pastebėta, kad dažniau savo praktikoje vaikus sutinka mažiau darbo patirties turintys burnos higienistai. Dažniausiai teikiama paslauga- profesionali burnos higienos procedūra (68 proc.), taip pat daugiau nei pusė respondentų pažymėjo, kad vaikai atvyksta profilaktinėms apžiūroms bei procedūroms, o 44 proc. tiriamųjų atsakė, kad pildo vaikams pažymas į darželius bei mokyklas. Nuo 2021 metų pažymų pildymas yra burnos higienistų normoje, apžvelgiant rezultatus galima pastebėti teigiamą tendenciją, kad tai jau daro beveik pusė respondentų. Vertindami burnos higieną, 34 dauguma tiriamųjų pažymėjo, kad ažniausiai naudoja dantų apnašų nudažymo metodus, kad pamatytų kiek dantų paviršiaus jos dengia. Tačiau 14 proc. tiriamųjų savo praktikoje neanalizuoja vaikų burnos higienos būklės objektyviai, neįvertina pagrindinio dantų ėduonies ir periodonto ligų veiksnio, sukelto apnašų akumuliacijos. Beveik trečdalis respondentų, dirbantys su vaikais, nežinojo, kad apsilankymų dažnis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į ėduonies rizikos laipsnį. Atliktų tyrimų duomenys parodo, kad Lietuvoje tiek ėduonies, tiek periodonto ligų paplitimas yra opi problema tarp vaikų dantų kaitos periodu [17,41]. Todėl buvo įdomu sužinoti respondentų nuomonę, ar užtenka skiriamo dėmesio šių ligų valdyme. 84 proc. teigė, kad dėmesio yra skiriama per mažai, o tai reiškia, kad reikėtų susimąstyti ir apsvarstyti idėjas, kaip pagerinti situacija mūsų šalyje, pasitelkiant visuomenės švietimo tobulinimą. Šie tyrimo rezultatai patvirtina mano iškeltą hipotezę, kad Lietuvoje burnos higienistų žinios apie vaikų burnos priežiūros ypatumus mišraus sąkandžio laikotarpiu yra geros. Tyrimo privalumai. Vykdyta anketinė apklausa apie burnos priežiūros ypatumus mišraus sąkandžio laikotarpiu, kuri parodė tiriamųjų žinias ir bei tam tikrus darbo ypatumus dirbant su vaikais. Tyrimo trūkumai. Buvo pasirinkta per maža tyrimo imtis ir nebuvo gauti reprezentatyvūs rezultatai, o tai gali būti sunku realizuojant praktines rekomendacijas. Buvo apklausti tik burnos higienistai, ateityje būtų galima įtraukti ir gydytojus odontologus, tam, kad būtų galima palyginti abiejų sričių specialistų žinias. Padėka Dėkoju už pagalbą savo baigiamojo darbo vadovei prof. Eglei Aidai Bendoraitienei ir visiems tyrime dalyvavusiems burnos higienistams. Interesų konfliktas Autoriui interesų konflikto nebuvo. 35 IŠVADOS 1. Mišraus sąkandžio laikotarpiu okliuziniuose dygstančių nuolatinių krūminių dantų paviršiuose dėl išreikštos dantų vagelių anatomijos kontaktų nebuvimo su antagonistais susidaro palankios sąlygos apnašų kaupimuisi. Svarbu laiku pastebėti pradėjusius dygti nuolatinius krūminius dantis, kokybiškai šalinti apnašas, taikyti individualias ir profesionalias profilaktikos priemones, vadovautis sveikos mitybos principais. 2. Burnos higienistai, dirbantys su vaikais, dažniausiai atlieka profesionaliąsias burnos higienos, profilaktines procedūras, beveik pusė iš jų, atlikę burnos ištyrimą, pildo pažymas į darželius ir mokyklas. Didžioji dalis objektyviai vertina burnos higienos būklę, pasitelkdami dantų dažymo, OHI indekso skaičiavimo metodus. Tačiau trečdaliui respondentų trūksta individualaus požiūrio į vaiko burnos sveikatą, skirdami pakartotinius profilaktinius apsilankymus, neatsižvelgia į ėduonies rizikos laipsnį. 3. Burnos higienistų žinios apie burnos priežiūros ypatumus, profilaktikos metodus bei priemones mišraus sąkandžio laikotarpiu yra geros, tačiau kai kuriems trūksta žinių apie silantų panaudojimo galimybes, dygstančių krūminių dantų valymo ypatybes bei tinkamos dantų pastos su fluoru parinkimą priklausomai nuo dantų būklės. Mažiau darbo patirties turintys respondentai dažniau rinkosi neteisingus silantų dėjimo indikacijų atsakymo variantus (p1450 ppm F 17. Vaikams (6- 12 m.) su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika dantis reikėtų valyti: 17.1. Su fluoridų neturinčia dantų pasta 17.2. Su 500 ppm F dantų pasta 17.3. Su 1000 ppm F dantų pasta 17.4. Su 1450 ppm F dantų pasta 17.5. Su 1500 ppm F dantų pasta 18. Nuo kokio amžiaus vaikas gali pradėti pats savarankiškai valytis dantis pagal LR Odontologų rūmų rekomendacijas? 18.1. Nuo 1- 3 metų 18.2. Nuo 4- 6 metų 18.3. Nuo 7- 9 metų 18.4.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!