Ėduonies ir Periodonto ligų sąsaja su burnos higienos būkle

TURINYS SANTRAUKA SUMMARY PAGRINDINĖS SĄVOKOS ĮVADAS 1.BURNOS HIGIENOS ĮTAKA PERIODONTO IR ĖDUONIES LIGOMS TEORINIU ASPEKTU ​1.1.Burnos higienos samprata ir jos reikšmingumas/užtikrinimas 1.2. Burnos dantų ligos 1.2.1.Periodonto ligų priežastys ir jų paplitimas 1.2.2.Ėduonies ligų priežastys ir jų paplitimas 1.3.Burnos higienos sąsajos su dantų ligomis 1.4.Burnos higienos prevencinės priemonės dantų ligoms 1.4.1.Prevencinės priemonės periodonto ligų atsiradimo rizikai mažinti 1.4.2.Prevencinės priemonės ėduonies ligų atsiradimo rizikai mažinti 2.TYRIMO METODIKA 2.1.Tyrimo metodas 2.2.Tyrimo instrumentas 2.3. Tyrimo imtis 2.4. Tyrimo eiga 2.5. Tyrimo etika 3.PACIENTŲ ĖDUONIES IR PERIODONTO LIGŲ SĄSAJŲ SU BURNOS HIGIENOS BŪKLE TYRIMAS ​3.1.Pacientų žinios apie burnos higieną 3.2.Burnos būklės ir dantų valymosi efektyvumo vertinimas 3.3. Ėduonies ir periodonto ligų sąsajos su burnos higienos būkle IŠVADOS REKOMENDACIJOS ŠALTINIAI PRIEDAI 2 ĮVADAS Tyrimo aktualumas: Burnos higiena teoriškai turėtų būti neatsiejama kiekvieno žmogaus kasdienio gyvenimo dalis, reguliari rutina dėl savo funkcionalumo ir veiksnumo, bei prevencinio poveikio prieš burnos ir dantų ligas. Burnos higienos palaikymo poreikio kilmę diktuoja tai, kad burnos ertmė yra palanki terpė daugintis ir gyventi įvairaus tipo mikroorganizmams, kurių burnoje randama net keturis kartus daugiau rūšinės įvairovės, negu lyginant pavyzdžiui su mikroorganizmais esančiais ant rankų (Alanazi ir kt., 2017; Zeraatkar, 2017). Tokioje rūšinėje mikroorganizmų įvairovėje kyla įvairių ligų rizikai išaugti dėl palankios vystymosi terpės, kurioje nesant burnos higienai, sutrikdoma pusiausvyra tarp vadinamųjų gerųjų ir blogųjų mikroorganizmų, kurių daugėja neužtikrinant burnos higienos praktikos (Kane, 2017). Toks disbalansas sukelia kariesą, dantų ėduonį, periodonto ir kitas ligas. Tai reiškia, kad burnos higienos palaikymas gali tapti prevenciniu metodu nuo įvairių dantų ligų, tačiau tam reikalinga laikytis tokios higienos reikalavimų ir taisyklių, naudotis specialias priemones, taikytis tikrinius metodus, kurie padėtų taisyklingai kontroliuoti apnašų ir bakterijų kiekius, nepažeidžiant dantų paviršiaus, pavyzdžiui neteisinga dantų valdymo technika ( Aljehani; 2014; Giri, 2018; Kazak ir kt., 2019). Tyrimo problema: Periodonto ir dantų ėduonies ligų priežastingumas ir rizikos veiksniai yra susiję su prasta burnos higiena. Praktika rodo, kad periodonto ir dantų ėduonies ligų paplitimas pasaulyje tendencingai auga, veikiant daugybei faktorių, tačiau viena dažniausių šių ligų piežasčių laikytina apnašų ir akmenų kaupimasis, sąlygotas netaisyklingos dantų higienos (Giri ir kt., 2018; Pai ir kt.,2018; Lenters ir kt.,2019). Tiksliau tariant, galima būtų teigti, kad burnos higiena yra pradinis taškas nuo kurio prasideda įvairūs dantų ligų atvejai, kurių pasaulyje nuolat daugėja, o tai reiškia, kad galimai žmonių dantų higiena yra nekokybiška, atmestina arba visai neatliekama. Šiame kontekste lemiamą vaidmenį atlieka burnos higienos reguliarumas ir žmonių žinios apie burnos higienos būtinybę ir reikalingas priemones, todėl galima būtų kelti prielaidą, kad žmonių žinios apie dantų priežiūrą ir burnos higienos reguliarumas yra kritiniai. Kita vertus, nors žinoma, kad tokias dantų ligas kaip periodonto ir dantų ėduonies ligos veikia dantų apnašos, burnos ertmės mikroorganizmų disbalansas, tačiau tai nepaaiškina kiek burnos higienos būklė yra tiesiogiai susijusi su periodonto ir dantų ėduonies ligomis, žinant, kad jų atsiradimą gali veikti ir kiti faktoriai kaip stresas, žalingi įpročiai, kitos ligos (Janakiram ir kt., 2018). Remiantis šiais teiginiais, keliami tiriamieji probleminiai klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti šiame baigiamajame bakalauro darbe: 3 1. Koks burnos higienos įtakos santykis su kitomis periodonto ir dantų ėduonies ligas sukeliančiomis priežastimis? 2. Ar burnos higienos reguliarumas ir taisyklingumas gali maksimaliai sumažinti periodonto ir dantų ėduonies ligas? 3. Kokia burnos higienos būklė laikytina saugia periodonto ir dantų ėduonies ligų atsiradimo rizikai? 4. Ar visuomenėje žmonėms užtenka teorinių žinių apie periodonto ir dantų ėduonies ligų sąsajas su burnos higienos būkle? Tyrimo tikslas: Nustatyti burnos higienos įtaką periodonto ir dantų ėduonies ligoms, remiantis lyginamąja šias ligas sukeliančių priežasčių analize, siekiant sumažinti tokias ligas sukeliančių veiksnių paplitimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Analizuoti burnos higienos sampratą 2. Išsiaiškinti burnos higienos sąsajas su dantų ligomis 3. Išsiaiškinti burnos higienos būklės reikšmę periodonto ir dantų ėduonies ligų atsiradimui 4. Įvertinti odontologijos pacientų patirtis tarp dantų higienos ir periodonto bei dantų ėduonies ligų priežasčių 5. ……... Tyrimo hipotezės: H1:​ Periodonto ir dantų ėduonies ligų paplitimas sumažėtų, jeigu didėtų burnos higienos reguliarumas tarp pacientų H2: Burnos higiena yra svarbiausias periodonto ir dantų ėduonies ligų atsiradimo veiksnys, tačiau neatliekamas teisingai, todėl auga šių ligų paplitimas Tyrimo metodai: Darbo struktūra: Baigiamąjį bakalauro darbą sudaro teorinė ir praktinė darbo dalys, kuriomis siekiama nustatyti burnos higienos įtaką periodonto ir dantų ėduonies ligoms, remiantis lyginamąja šias ligas sukeliančių priežasčių analize, siekiant sumažinti tokias ligas sukeliančių veiksnių paplitimą. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama bunos higienos praktikos reikšmė, metodai, aptariamos periodonto ir dantų ligų priežastys bei jų paplitimas, analizuojama burnos higienos sąsajos su dantų ligomis, aptariamos prevencinės priemonės pagal jų veiksmingumą, užtikrinant kuo didesnį saugumą nuo dantų ligų atsiradimo. Praktinėje, empirinėje darbo dalyje, atliekama kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatų analizė, išsiaiškinti burnos higienos būklės reikšmę 4 periodonto ir dantų ėduonies ligų atsiradimui, lyginant su kitomis priežastimis, remiantis odontologų ir jų pacientų patirtimi. 1.BURNOS HIGIENOS ĮTAKA PERIODONTO IR ĖDUONIES LIGOMS TEORINIU ASPEKTU 1.1.Burnos higienos samprata ir jos reikšmingumas/užtikrinimas Burnos higiena teoriškai gali būti traktuojama kaip rūpinimasis burnos švara ir sveikatingumu, siekiant sumažinti burnos ligų vystymąsi Iš esmės tai yra asmens sveikatos priežiūros sudedamoji dalis, kurios tikslas apsaugoti dantis nuo apnašų, akmenų ir toksinų kaupimosi. Yap (2017) nurodo, kad burnos sveikata buvo apibūdinama kaip būklė, kai nėra burnos ir veido skausmo, burnos infekcijų, opų ir kitų dantų ligų, ribojančios asmens galimybes kramtyti, kramtyti, šypsotis, kalbėti ir psichosocialines gerove - tokia būsena pasiekiama per reguliarią burnos higienos praktiką. Ojahanon ir kt. (2013) nurodo, kad tinkama burnos sveikata yra laikytina neatsiejama sveikatos priežiūros dalimi, o pats konstruktas “burnos higiena” gali būti aiškinama kaip reguliari priežiūra, kuri atliekama asmens individualiai kiekvieną dieną.. Tokia kasdieninė burnos higiena yra būtina kaip prevencija nuo mikroorganizmų sukeliamų ligų, siekiant išlaikyti tinkamą jų balansą. Tiksliau tariant, kai nesirūpinama burnos higiena, burnos ertmėje daugėja ligas sukeliančių mikroorganizmų dėl sutrikdytos jų pusiausvyros. Zeraatkar (2017) nurodo, kad burnos higiena yra mechaninis dantų valymas, kuris: • Naikina bakterines apnašas • Užtikrina švarų dantų emalio paviršių Praktikoje, burnos higiena gali būti traktuojama ne tik kaip asmens individualus burnos higienos priežiūros procesas, bet ir specialistų atliekama procedūra, kuri mechaniniu, automatizuotu būdu padeda spręsti su burnos higiena susijusius klausimus. Rudak ir Andruškienė (2019) nurodo, kad burnos higienos procedūra yra būtina rūpinimosi burnos ir dantų būklė sveikata. Tiksliau tariant, rūpinantis burnos higiena, turi būti derinami asmens veiksmai prižiūrint burnos ertmę kartu su specialistų dalyvavimu, periodiškai atliekant burnos higienai reikalingas procedūras, todėl burnos higiena skiriama į dvi grupes: • Individualiąją burnos higieną • Profesionaliąją burnos higieną 5 • Iš tiesų yra nemažai faktinių priežasčių kodėl burnos higiena turi rūpintis odontologijos specialistai, tačiau esminė jų yra akmenų valymas, kurių pašalinti negali savarankiška žmogaus praktika, rūpinantis burnos higiena: ◦ Dantų šepetėliu nėra pašalinamos visos susikaupusios apnašos ◦ Ant dantų susidaro akmenys, sukeliantys kariesą ◦ Nepilnavertė priežiūra ir burnos higiena gali sukelti infekcines ligas Peter (2010) akcentuoja, kad profesionaliai atliekamos burnos higienos tikslas yra akmenų šalinimas ir prevencija. Tokiu būdu papildoma kasdienė žmogaus burnos higiena, bei pašalinamos ne tik minkštosios, bet ir kietosios apnašos. Būtinumas burnos higienai atlikti tiesiogiai siejamas su potencialiomis burnos ligomis bei jų išvengiamumu. Atliekant burnos higieną, mažėja periodonto bei gangvito ligų rizika. Kane (2017) nurodo, kad burnos ertmėje yra įvairių paviršiaus tipų, ir kiekvienas iš jų yra kolonizuojamas su unikali 500–700 rūšių bakterijų, virusų, grybelių ir pirmuonių populiacija, iš kurių nemaža dalis yra labai virulentiški. Šią burnos ertmės mikrobiomą veikia burnos higienos įpročiai. 1.2.Periodonto ir ėduonies ligos ir jų kilmė Dantų ėduonies ir periodonto ligos yra vienos dažniausių burnos ligų, kurios labiausiai paplitusios tarp visų pasaulio žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (WHO,2019), daugiau nei 2,4 mlrd žmonių pasaulyje kenčia nuo nuolatinio ėduonio. Problema yra ta, kad šis rodiklis nuolat tendencingai didėja dėl didelio cukraus vartojimo, nepakankamo fluoro poveikio, galimybių naudotis pirminėmis sveikatos priežiūros paslaugomis Dantų ėduonis atsiranda tada, kai ant danties paviršiaus susidariusi mikrobinė bioplėvelė (apnašos) maisto produktuose ir gėrimuose esančius laisvuosius cukrus paverčia rūgštimis, kurios laikui bėgant tirpina dantų emalį ir dentiną. Nuolat​ vartojant daug laisvojo cukraus, netinkamai veikiant fluoridui ir nepašalinant įprastos mikrobinės plėvelės, dantų struktūros sunaikinamos, todėl susidaro ertmės ir skausmas, atsiranda poveikis burnos ir burnos sveikatai būdingai gyvenimo kokybei, o pažengusioje stadijoje - dantų​ netekimas ir sisteminė infekcija. Tuo tarpu Periodonto ligos pažeidžia audinius, kurie supa ir palaiko dantį. Tai​ dažnai pasireiškia kaip kraujavimas ar patinusios dantenos (gingivitas), skausmas, o kartais ir kaip blogas burnos kvapas. Sunkesnės​ formos dantenų pritvirtinimo prie danties ir atraminio kaulo praradimas sukelia „kišenes“ ir dantų 6 atsipalaidavimą (periodontitas).Sunki​ periodonto liga, dėl kurios gali būti prarasti dantys, 2016 m. Buvo 11-oji labiausiai paplitusi liga pasaulyje. 1.3.Burnos higienos sąsajos su dantų ligomis Burnos higienos būtinumas kaip jau buvo minėta ankstesniuose darbo skyriuose, pasireiškia kaip neatsiejama sveikatos priežiūros dalis ir asmeninis rūpinimasis, kurio praktikavimas turi visapusišką poveikį, vertinant ilagalaikę perspektyvą ir probleminių atvejų, susijusių su dantų būkle, raišką. Iš tiesų, burnos higienos sąsajos su dantų ligomis, gali būti keldinamos iš bendrojo burnos higienos reikšmingumo jo poveikio kontekste. Literatūroje pateikiami praktiniai pavyzdžiai pagrįsti tyrimo duomenimis, patvirtina šių sąsajų betarpiškumą ir koreliuojančius ryšius. Zeraatkar (2017) teigimu, kruopšti dantų higiena, neleidžia atsirasti dantų kariesui ir periodonto ligoms. Rudak ir Andruškienė (2019) analizuoja kaip tam tikri burnos higienos sprendimai gali padėti sumažinti periodonto ir ėduonies ligų riziką. Autorių teigimu, burnos higienos nesupratimas, padidina periodonto ir ėduonies paplitimą. Visų pirma tam svarią reikšmę turi dantų ir tarpdančių valymas - paprastas dantų šepetėlis apie 42 proc., sumažina susikaupusias dantų apnašas, bet nepašalina jų iš tarpdančių, todėl būtina naudoti tarpdančių siūlą ir kitus tarpdančių valymo įtaisus kaip dantų krapštukai, tarpdančių valymo siūlas ir pan. Autorių teigimu, įrakių pasirinkimas ypatingais svarbus kalbant apie pacientus nešiojančius ortodontinius prietaisus, nes jie apsunkina prieinamumą mechaniniu šepetėliu, o maistas gali įstrigti aplink dantenas ir įtaisą. Dhingra ir Vandana (2011) teigia, kad netinkama dantų valymo technika bei dantų nevalymas tarpdančių siūlu, sukelia periodonto ligas. Ojahanon ir kt. (2013) taip pat akcentuoja, kad netinkama burnos priežiūra yra vienas kertinių veiksnių, nulemiančių periodonto ligas, todėl geriausia praktika, padedanti valdyti periodonto ligų rizika, autorių teigimu, yra dantų valymas, tačiau kartu dantų valymo praktika turi būti derinama su kitais papildomais, burnos sveikatą veikiančiais metodais: • Naudojama mažai cukraus turintys produktai • Naudojamas fluoras • Reguliariai lankomasi pas odontologą Autorių teigimu, šių veiksmų praktikavimas yra priklausomas nuo kitų kintamųjų kaip amžius, lytis, išsilavinimas. Didelę įtaką turi ir turimų žinių ir švietimo faktorius, veikiantys asmens suvokimą apie dantų priežiūros poreikį ir būdus. Tai, kad žmonių suvokimo lygis yra veiksnys 7 turintis įtakos jų burnos higienos praktikai ir burnos ligų atsiradimui, patvirtina Kazak ir kt. (2017) nurodydami, kad “siekiant palaikyti burnos sveikatos priežiūros lygį, reikia atidžiai stebėti dantų higienos praktiką, nes geroji patirtis atsiranda iš tinkamų žinių, kurias turėtų tinkamai pritaikyti šios žinios.Be​ to, teigiamas požiūris, palaikomas priežiūros ir stiprinimo, galėtų žymiai pagerinti burnos sveikatą, o supratimas gali pagerinti burnos priežiūros kokybę,” (Kazak ir k., 2017, p.1). Visgi, kaip teigia autoriai negalima būtų teigti, kad periodonto ligų atsiradimą veikia vien tik netinkama burnos ertmės priežiūra, nes kartu tam gali turėti ne tik asmens elgesio ypatumai, bet ir genetiniai bei biologiniai faktoriai. Grįžtant prie burnos higienos praktikų ir jų sąsajų su ligomis, galima remtis Han ir kt. (2017), kurie atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti ryšį tarp burnos sveikatos priežiūros ir periodonto ligų atvejų. Tyrimo rezultatai patvirtino šių faktorių priklausomybę, kad nevalant dantų po valgymo, nenaudojant dantų siūlo, išauga periodonto rizika. Autorių teigimu, išskiriant esmines kertines piežastis, sukeliančias periodonto ligas, reikėtų paminėti: • Nepakankama burnos higieną • Rūkymą • Diabetą Tai yra trys dažniausi ir didžiausią įtaką turintys rizikos veiksniai, periodonto ligų atsiradimui, tačiau visais atvejais, akcentuojama, kad būtent burnos higiena yra neišvengiamai įtakingiausias faktorius žmogaus elgsenoje. Nassar ir kt. (2013) teigimu apnašų kontrolė yra pagrindinis periodonto ligų rizikos mažinimo metodas, kuriam yra būtina burnos higiena, kuriai priskiriama: • Dantų valymas • Dantų siūlo ir kitų pagalbinių priemonių naudojimas Dantų valymo efektyvumas ir teigiamas poveikis apnašų šalinimui priklauso ir nuo to kokia technika yra taikoma dantų valymui (žr. 1 lent.). 1 lentelė. Dantų valymo technikos veiksmingumo vertinimas Technika Charakteristika Veiksmingumas Šveičiamoji technika Dantų šepetėlis į burną įvedamas Apnašų kiekis po valymo - 24, 5 90 laipsnių kampu danties proc. paviršiaus atžvilgiu bei atlikinėjami horizontalūs judesiai 8 Modifikuotas Stillman metodas Šepetėlio galvutė yra pasvirusi Apnašų kiekis po valymo - 26,9 kryptimi, nukreipta į šaknies proc. viršūnę, o šereliai iš dalies yra ant dantenų ir danties paviršiaus, o atlikus nedidelį vibruojantį judesį, šepetėlio galva palaipsniui pasislenka į okliuzinę ar incizinę. kryptis Basso metodas Šepetėlio galvutė dedama Apnašų kiekis po valymo 24,8 įstrižine kryptimi, nukreipta į proc. šaknies viršūnę, kad šereliai būtų įvesti į dantenų kanalą. ​Tuomet​ šepetys pasukamas prieškambario kryptimi, naudojant trumpus ritminius judesius Šaltinis:Nassar ir kt.(2013). Nassar ir kt. (2013) atliko tyrimą, kuriuo vertino kaip kiekviena iš naudojamų dantų valymo technikų, padeda sumažinti dantų apnašas. Remiantis tyrimo rezultatais, mažiausiai veiksminga dantų valymo technika, pagal apnašų likučių kiekį, laikoma modifikuotas Stillmano metodas, tuo tarpu Basso ir šveičiamojo technikos pasižymi panašiais rezultatais, pagal liekantį apnašų kiekį ant dantų. Patil ir kt. (2014) atliktame tyrime, kuriame vertinta Basso, horizontolioji ir Fones dantų valymo technika, buvo nustatyta, kad efektyviausiai dantų apnašas geba pašalinti Basso dantų valymo technika. Alanazi ir kt. (2017) nurodo, kad dantų valymo technika yra laikytina pagrindiniu veiksniu, lemiančiu apnašų pašalinimo nuo dantų, efektyvumą. Autorių atlikto tyrimo duomenimis, dauguma žmonių dantis valosi horizontoliuoju dantų valymo būdu, kuris yra veiksmingas apnašų šalinimui nuo vidinių paviršių, tačiau problema yra ta, kad yra kenksmingas, nes: • Energingas valymas horizontaliais judesiais skatina recesiją • Abrazyvinė pasta, kietas dantų šepetėlis ir horizontali technika gali pažeisti kai kurias dantų dalis. Dėl neigiamo horizontaliosios dantų valymo technikos, reikėtų rinktis Basso arba Stillmano dantų valymo metodus, tačiau jų poveikis apnašų šalinimo rezultatų gerinimui, kaip teigia Alanazi ir kt. (2017), pasireiškia tik tada, kai technika atliekamai teisingai. Autorių atlikto tyrimo duomenimis Bass ir Stillman dantų valymo technikos pasižymi panašiais rezultatais, tačiau modifikuota Bass technika, geba pašalinti daugiau apnašų. Giri (2018) teigimu, dažniausiai praktikuojamas dantų 9 valymo būdas - šveičiamasis, padeda efektyviai pašalinti apnašas ir taip sumažinti dėl jų kylančias ligas, tačiau kartu gali pažeisti danties emalį. Nurodoma, kad dažniausiai praktikuojama dantų valymo technika turi būti Basso metodas, dėl geresnio dantų šepetėlio šerelių nukreipimo. Šio metodo efektyvumas jau yra įrodytas ir pagrįstas moksliniais tyrimais. Autorių teigimu, būtent Basso technika, lyginant su kitomis, geba geriausiai pašalinti susikaupusias apnašas, todėl įprastas šveičiamasis horizontalusis dantų valymas tuėtų būti keičiamas šios dantų valymo technikos praktikavimu. Gallagher ir kt. (2009) taip pat analizuoja kaip dantų valymo technikų skirtumai gali padėti apsisaugoti nuo dantų ligų sukeliančių apnašų: “Įprastas dantų valymas yra bene svarbiausias žingsnis, kurį žmogus gali žengti norėdamas sumažinti apnašų kaupimąsi ir iš to kylančią su apnašomis susijusių ligų, tokių kaip periodontitas ir ėduonis, riziką” (Gallagher ir kt., 2009). Dantų valymas kaip burnos higienos dalis, turi būti atliekamas reguliariai, mažiausiai 2 minutes, tačiau viena kryptimi zoną valant ne ilgiau kaip 45 s. Pačių autorių atliktas tyrimas rodo tiesiogines sąsajas tarp valymo trukmės ir apnašų pašalinimo. Naudojant Stillmano dantų valymo techniką, dantis valant ne mažiau kaip tris minutes, pašalinama iki 55 proc., daugiau apnašų, negu dantis valant 30 s, o tai padeda užtikrinti labiau kliniškai reikšmingą burnos sveikatos priežiūros naudą. Janakiram ir kt. (2018) nurodo, kad dantų apnašos laikytinos etiologiniu dantų ėduonies ir periodonto ligų veiksniu, todėl būtinas tiek mechaninis, tiek cheminis jų kontroliavimas. Autoriai atliko tyrimą, kurio eigoje lyginta kaip keičiasi apnašų pašalinimas, priklausomai nuo naudojamų dantų valymo būdų. Tyrimo metu buvo lyginta horizontaliojo šveitimo ir Basso dantų valymo technikos: “. Dviejų tyrimų metaanalizė parodė, kad modifikuota Bass technika užtikrino žymiai geresnį apnašų valdymą (SMD = –1,22, p . 25. WHO (2019). Oral Health. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!