Broniaus Krivicko eilėraščių analizė

Partizanai priešinosi sovietinei okupacijai, laikraščiuose pasakoja apie stribų nusikaltimus, palaiko žmonių viltį būti laisviems.
Sovietams okupavus Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo eilėraščiuose randame nemažai žiauraus partizaninio karo realijų: slapstymasis bunkeriuose, bendražygių netektys („mūsų liko gal iš šimto vienas“), žuvusių partizanų kūnų niekinimas ir sau pasiliekamas paskutinis šovinys.
Svarbią vietą Krivicko poezijoje užima religinė tematika (Žiaurusis Dievas, Laukinių rožių šlamesys).
Poetas remiasi bibliniais pasakojimais: eilėraštyje „Dovydas prieš Galijotą“ partizaninis karas susiejamas su izraelitų kova dėl Pažadėtosios žemės. Galijotas simbolizuoja sovietų galią, o Dovydas atstovauja partizanų gretoms. Mirties baimę įveikia garbės ir gėdos jausmai.
Lyrinis „aš“ kalba apie mirtinai sužeisto partizano mirtį.
Eilėraščio vyksmo laikas - žiema („sniego sūkuriai“)....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!