Broniaus Krivicko "Mano dienos nebūtin pasvirę" eilėraščio analizė

1.Bronius Krivickas – poetas rezistentas, kurio kūryboje pastebimi egzistenciniai motyvai. Biržų krašto poetas, dirbo lietuvių mokytoju Biržuose. Karo metu išleido pora apsakymų, rašė poeziją, prozą, dramas, reiškėsi kaip literatūros kritikas, vertėjas. Jo eilėraščiuose labai svarbi garbės tema. Dažnai apsilankydavo pas partizanus, du jo broliai buvo partizanų gretose. 1945m. pats prisijungė prie jų. Partizanaudamas kūrė eilėraščius, sonetus, satyras.
2. Tema: rudens grožis ir žmogaus kelionė į mirtį.
Pagrindinė mintis: Žiema – metų laikas, kai viskas apmiršta, mirties simbolis.
3. Lyrinio „aš“ vaidmuo: jis prisiima visas žmonijos nuodėmes, aukojasi dėl visuomenės („Jam sviestas, Krito man“), jis grožisi rudenio vaizdais, bet yra pasiruošęs mirčiai. Kalbėjimo būdas: kalbama vns. I asm. „aš“ („mano dienos“, „aš keliauju“, „man svaigti“). Lyrinio subjekto būsenos: liūdnas, vienišas, melancholiškas, bet ramus, nes yra susitaikęs su likimu („Gera grožiu rudenio man svaigti/...Bemąstydams apie didžią baigtį,“). Taip pat dar jaučia gamtos grožį, turi troškimų („Gera grožiu rudenio man svaigti“, „Jog vien trokštu rudeniu svaigintis“).
4. Nuotaikos ir vaizdų kontrastas – 1 posme: nuotaika liūdna („Mano dienos nebūtin pasvirę“) veikėjas eina rudenio taku, ant kaktos vainikas su numirusiai lapais – simbolizuoja artėjančią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!