M. Martinaitis "Mano žemė sulaukė amnestijos". Eilėraščio analizė

dokumentai...
jūsų burnas mačiau dar pilnas kalbos.

Laikas atsišaukt, mirusieji: jūsų pagulta žemė
vaisių neduoda. Pagal savo vardus atsišaukia
javai, plynuose laukuose sujuda pašaukti
kaimai.

Vilniuje surasti antspaudai. Kregždėms kiekvieno
namo pastogėje grąžinama nuosavybė. Pučia nuo
kapinių vėjas, pakvipęs darbymečiu: jam įsileist
dar neturime daržinių.

Amnestuotam Izidoriui grįžta šventumas.
Rugiai atgauna teisę švęsti sekmadienius.
Per Sekmines galvijai galės poilsiauti, —
visos metinės kaltės bus jiems atleistos,

kam už rugius, išbraidytus per ganiavą, kam
už apverstą kibirą, išlaužtus vartus, — jeigu
žmonės tik tiek nusidėtų, nebijotų mirties
kaip ir jie.

Kai šventorius vėlei užgieda,
koplytėlėse gali ilsėtis šventieji,
nes tada, kai Kalnujai užgieda,
pasaulyje nieko blogo nevyksta.
Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės rašytojų, eseistų, teksto interpretatorių, aktyvus sąjūdžio veikėjas. Jo kūrybai būdinga ezopinė kalba, kaimo bei miesto kultūrų santykis, gamtos pojūtis. Martinaičio poezijoje randami tautosakiniai, istoriniai kontekstai. Eilėraštis „Mano žemė sulaukė amnestijos“, parašytas jau nepriklausomybės laikotarpiu, dėl išlikusio stiliaus yra tąsa kūrybos, kuri buvo suvaržyta sovietų cenzūros.
Eilėraščio pavadinimas „Mano žemė sulaukė amnestijos“ be didesnės istorinio konteksto, bei pačio eilėraščio analizės, nepasako jokios konkretesnės prasmės. Pirmajame posme lyrinis subjektas šaukiasi į autoriaus gimtinę: „Skambinu į Kalnujų kapines“. Sugretinta dabartis („Skubinkite - jau atrasti dokumentai“) ir praeitis (kapinės), kaimo (Kalnujų kaimas) ir miesto („skambinu“) civilizacijos. Šūkis „Skubinkite“ rodo veiksmą dabartyje, tačiau šio skubėjimo priežastimi esantys atrasti dokumentai yra praeities liudytojai. Remiantis kontekstu galima manyti, kad tie surasti dokumentai nurodo į kokius nors atskleistus, sovietinės valdžios slėptus, Kalnujams svarbius praeities įvykius, kurie tikriausiai buvo skaudūs( tą parodo gale esantis daugtaškis).
Sekančioje strofoje metaforiškai atpasakojamas skaudus kaimo likimas. Religine metafora „Ne sau ir ne savo valia| jūs priėmėt žemės Komuniją| Kalnujų kapinėse“ išreikšta tai, kad kaimo žmonės mirė ne natūralia mirtimi. Katalikų Komunija – Kristaus kūnas, dalinamas tikintiesiems simbolizuoja žmogiškojo kūno laikinumą, bet tikintieji tiek Komuniją, tiek natūralią mirtį pasitinka laisvu noru, o eilėraštyje minima „Komunija“ priimta ne savo noru. Toks metaforos interpretavimas grindžiamas istorinio kontekstu – 1944 metais Kalnujų kaime vykstant karo mūšiams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!