Bibliotekininkystė (konspektas)

Biblioteka – vienas žymiausių ir įdomiausių reiškinių. Biblioteka egzistavo dar prieš mūsų erą ir yra ta vieta, kur surenkama, laikoma ir saugojama žmonijos išmintis, perduodama iš kartos į kartą. Tradiciškai, tai yra knygų saugykla ir vieta ramioms studijoms. Žinių saugyklos koncepcija – bet kokios bibliotekos pagrindas. Bibliotekos kaupia informaciją, ją rūšiuoja, saugo ir pateikia dabartiniam ir ateities vartotojui.
Bibliotekininkystės vieta mokslų sistemoje. Šios problemos klausimo sprendime galime išskirti keletą paradigmų: praktiškas požiūris į bibliotekininkystės mokslą. Šio požiūrio šalininkai konstatuoja bibliotekininkystės ryšį su visomis veiklos sritimis ir jas tiriančiais mokslais, kurių elementai naudojami bibliotekų praktikoje. Šiuo požiūriu bibliotekininkystės mokslas turėtų vystytis tik empirine žinių sąskaita ir diegti į praktiką brandesnių mokslų, kaip pedagogikos, matematikos, sociologijos, ir kitus pasiekimus. Tokį požiūrį A. Augustinaitis kritikuoja ir teigia, jog pagal kitų mokslų metodų taikymą bibliotekininkystėje galima spręsti tik apie jų įtaką, bet ne apie esminius ryšius.
Kadangi bibliotekininkystės mokslas pergyvena tam tikrą krizę, šiame moksle vyksta svarbūs integracijos bei inferencijos procesai. Šių procesų išdavoje formuojasi dalinės arba specialios bibliotekininkystės disciplinos. Tai bibliotekinė psichologija, statistika, sociologija.
Labai daug teoretikų laikosi nuomonės, kad neįmanoma nustatyti bibliotekininkystės mokslo vietos kitų mokslų sistemoje, nes tai, esą kelių disciplinų kompleksas. Bibliotekininkystės mokslas užima neapibrėžtą sritį tarp humanitarinių ir socialinių mokslų. Šiandien informacijos ir komunikacijos procesų vyravimas bibliotekinėje veikloje įtraukia bibliotekininkystę į tikslių ir technikos mokslų sritį. Visuotinai pripažįstama, kad artimiausia bibliotekininkystei yra bibliografijos ir informatikos mokslai. Dažnai bibliotekininkystės, bibliografijos ir informatikos mokslai traktuojami kaip besiformuojančio integruoto mokslo sudėtinės dalys. Tokiam naujam mokslui ieškoma atitinkama teorija. Į tokią teoriją pretenduoja knygotyros mokslas, bibliografijos teorija. Į apibendrinančios teorijos statusą pretenduoja bibliografijos teorija, siekianti pagrįsti bibliotekinės ir informacinės veiklos priklausomybę nuo bibliografinės informacijos funkcionavimo. Taip pat formuojasi dokumentinės komunikacijos teorija, kurios tikslai ir turinys artimi socialinės informatikos sampratai. Ši teorija formuojasi pačiose bibliotekininkystės, bibliografijos ir informatikos teorijose.
Bibliotekininkystės mokslo teoretikas Stoliarovas teigia, kad bibliotekininkystės vieta mokslų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!