Bendroji užsienio ir saugumo politika bei politinis bendradarbiavimas

ES yra saugumo ir stabilumo zona. Narystė ES mažina išorinių grėsmių tikimybę, nes valstybės narės bendrai sprendžia sienų apsaugos, kovos su terorizmu, nelegalia migracija, nusikalstamumu ir kitas su piliečių saugumu susijusias problemas.
Be to, narystė ES reiškia integraciją į bendrą rinką, kurioje laisvai juda prekės, kapitalas, paslaugos ir darbuotojai. Tai sudaro sąlygas tolygiai vystytis šalių ekonomikai ir apsaugo nuo staigių ekonominių krizių.
ES priešinsis bet kokiam bandymui pažeisti vienos iš jos narių saugumą, nes tai būtų tiesioginis pasikėsinimas į bendrąsias vertybes. Valstybės narės yra glaudžiai susijusios tarpusavio ryšiais. Agresija prieš vieną iš jų netiesiogiai pažeidžia ir kitų interesus. Be to, pastaraisiais metais ES aktyviai plėtoja bendrą gynybos politiką, kuri taip pat sustiprins jos narių saugumą.
Vis dėlto ES nėra gynybinis alijansas ir neturi gynybai skirtų karinių struktūrų. Europos Sąjunga yra ekonominio pobūdžio valstybių sąjunga. Todėl pirmiausia ji užtikrina ekonominį, socialinį ir teisinį saugumą. Karinis saugumas tradiciškai yra siejamas su NATO.
ES turi savo saugumo politiką, tačiau ji nėra tarpusavio gynybos sąjunga – ji nėra NATO.
Bendroji užsienio ir saugumo politika (angl. Common foreign and security policy) – Europos Sąjungos sutarties įtvirtinta ypatinga ES valstybių narių bendradarbiavimo forma, kuria siekiama: tausoti Sąjugos bendrąsias vertybes, pamatinius interesus ir nepriklausomybę; visais galimais būdais stiprinti Sąjungos ir ir jai priklausančių valstybių saugumą, saugoti taiką pasaulyje ir stiprinti tarptautinį saugumą; skatinti tarptautinį bendradarbiavimą; plėtoti ir stiprinti demokratiją bei įstatymo galią, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Saugumo politikos srityje ES valstybės numato, kad ateityje ES turėtų identifikuoti specifinius Europos gynybos poreikius ir sukurti bendrą gynybos politiką, o Vakarų Europos Sąjungos organizacija turėtų būti palaipsniui inkorporuota į ES. Tačiau kol kas šioje srityje ES valstybės jokių konkretesnių įsipareigojimų nėra prisiėmusios.
Neretai ES bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) yra vadinama antruoju Europos Sąjungos ramsčiu, taip pabrėžiant esminį jos skirtumą nuo pirmojo ramsčio, t.y. Europos bendrijų (1pav.).
Europos Bendrijų kompetencijai priskirti reikalai tvarkomi taikant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!