Lietuva atkūrusi nepriklausomybę, nebuvo paveldėjusi jokių skolinių įsipareigojimų užsienio šalims. Nuo 1990 m. iki dabar Lietuvos vyriausybės vykdyta monetarinė ir fiskalinė politika sukėlė biudžeto deficito problemas. Po paskutinės finansų krizės, sumažėjus šalies pagaminamam bendram vidaus produktui, mokestinėms pajamoms, ji, mėgindama atgaivinti ir paskatinti savo ekonomiką, didino išlaidas ir biudžeto deficitą.
Dauguma ekonomistų laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Tinkamu metu pasiskolintos lėšos ir nukreiptos į problemines ar šalies ekonomikai svarbias sritis, tokias kaip energetika, infrastruktūra, aplinkosauga ir kt., leidžia valstybei tikėtis, kad jos ekonominė padėtis bus stabili, patrauklesnė tolimesnėms investicijoms ir lengviau prognozuojama.
Tačiau mokslininkai užsimena, jog didelė valstybės skola gali būti našta šalies ekonomikai, kadangi kuo didesnė skola, tuo daugiau valstybės biudžeto lėšų reikia skirti jos aptarnavimui, t.y. palūkanų mokėjimams ir pačios skolos grąžinimui. Kartais skolinimasis neišvengiamas, todėl svarbu išsiaiškinti, dėl ko yra skolinamasi ir nustatyti lemiamų ekonominių veiksnių poveikį valstybės skolos pokyčiui. Biudžeto deficitas, stambūs investiciniai projektai, kurių įgyvendinimui reikalingos didelės lėšos ir kitos priežastys lemia skolos atsiradimą ir tolesnį jos prieaugį. Šiuolaikiniam šalies gyventojui yra aktuali valstybės biudžeto tvarkymo sistema, kadangi nuo to, koks valstybės biudžetas ir valstybės skola, priklauso gyventojų gyvenimo lygis. Pagrindinis tikslas, kurio šalys turi siekti valdant valstybės skolą yra skolinimosi poreikio finansavimas kuo mažesniais kaštais ir priimtina rizika.
Tyrimo metodologija. Mokslinės literatūros ir mokslinių straipnsių analizė, statistinių duomenų analizė, grafinė ir lyginamoji analizė.
Objektas: Lietuvos bendroji skola užsieniui.
Tikslas: Ištirti bendrąją Lietuvos skolą užsieniui ir atlikti jos lyginamąjį įvertinimą.
1. Apžvelgti bendrąją užsienio skolą teoriniu aspektu (klasifikavimas, skolinimosi tikslai, skolos ekonominė reikšmė).
2. Apželgti Lietuvos bendrąją skolą užsieniui ir atlikti jos lyginamąjį įvertinimą.
Bendroji užsienio skola teoriniu aspektu
Bendroji skola užsieniui – nagrinėjamu laiko momentu neapmokėtas faktinis įsiskolinimas užsienio subjektams, kurį skolininkas privalo sumokėti per atitinkamą laikotarpį ateityje.
Bendroji skola užsieniui – tai aiškiai...
Šį darbą sudaro 1826 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!