Lietuvos valstybės skola 2004-2008 metais ir jos priežastys

Temos naujumas ir aktualumas. Aš pasirinkau šią temą, nes manau, kad valstybės skola dabartiniu metu yra vienas aktualiausių klausimų, nes tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys. Darbo objektas. Lietuvos valstybės skola 2004-2008 m., bei jos priežastys. Darbo tikslas: Surinkti ir išanalizuoti reikiamą informaciją apie Lietuvos valstybės skolą ir jos priežastis. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti valstybės skolos sampratą ir jos struktūrą; 2. Išanalizuoti Lietuvos valstybės skolos 2004-2008 metų statistinius duomenis; 3. Išsiaiškinti Lietuvos valstybės skolos 2004-2008 metų priežastis. Informacijos šaltinių apžvalga. Šiame darbe rėmiausi informacine internetinių tinklaraščių medžiaga. Darbo metodika ir priemonės. Mokslinės literatūros analizė, lyginimas. Darbo rezultatai. Išsiaiškinta Lietuvos valstybės skola bei jos priežastys. 1. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATA IR JOS STRUKTŪRA Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=) Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, valstybės skola kiekvienai valstybei yra tarsi išbandymas, ar valstybės valdžios aparatas tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, ar tinkamai valstybės valdžios aparatas išmano ekonomikos principus, vykdydamas valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principus ir praktiką, dar kitaip vadinamą fiskaline politika. Skolos valdymo politika yra neatskiriama valstybės ekonominės politikos dalis. Lietuvos Respublika, kaip valstybė visiškai neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių. Lietuvos valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų ir per metus padidėjo iki 16,698 mlrd. litų, arba 17,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), 2008-ųjų metų pabaigoje siekė 17,374 mlrd. Lt, arba 15,6 proc. BVP. Kaip matyti, valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo, o BVP mažėjo – tai reiškia, jog valstybės skola didėjo, o pajamos, gautos šalies viduje mažėjo. BVP mažėjimą įtakoja pramonės bei ūkio šakų pajėgumo mažėjimas. Povilas Rėklaitis valstybės skolos sąvoką apibrėžia, kaip deficitinio biudžeto ir neskaidrios valstybės politikos rezultatą, nes skola atkūrus nepriklausomybę kilo ir kyla iki šiol. Jis yra įsitikinęs, jog valstybės skolos atsiradimą ir didėjimą lėmė valstybės vadovų vadybos žinių, moralės, strateginio mąstymo, supratimo ekonomikoje, vidaus bei užsienio politikoje stoka. Toks aukštų valstybės pareigūnų vadovavimas, mąstymas ir vykdoma politika atbaido investuotojus, žlugdo visuomenę, pablogina įvaizdį pasaulyje ir valstybės skolinimosi galimybes, kyla grėsmė palikti skolas ateities kartoms. Lietuvos valstybės skola susideda iš tiesioginės ir netiesioginės skolos. Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Šiuo atveju pati valstybė yra skolininkas. Valstybė tokius įsipareigojimus prisiima, leisdama kapitalo rinkose VVP, skolindamasi iš bankų, LR įstatymais pripažindama valstybės skolą. Netiesioginė skola – tai suteiktos valstybės garantijos dėl paskolų. Valstybė šiuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko įsipareigojimus, kai šis turi finansinių sunkumų. (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Skola.pdf) 2. AR LIETUVA STIPRIAI PRISISKOLINO PER 2004-2008 METUS? Pasak, statistiko, Vladimiro Trukšino,atsakymui į šį, iš pirmo žvilgsnio, nesudėtingą klausimą, skaičiuojamas ir naudojamas paskolų, (kredito, vidaus kredito) santykis su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu (BVP). Lietuvos banko 2007 metų Pranešime LR Seimui ,,Apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę" nurodoma, kad "Kreditui augant sparčiau negu ekonomikai, visų PFI suteiktų paskolų ir BVP santykis didėjo: 2006 m. jis buvo 51 procentas, o 2007 m. - 62 procentai." Lietuvos banko 2007 metų ataskaitoje taip pat teigiama, kad ,"2008 m. sausio 1 d. išankstiniais duomenimis, bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms, sudarė 62,1 procento 2007 m. šalies BVP. Kaip ir bet koks santykinis rodiklis, taip ir kredito ir BVP santykis, susideda iš skaitiklio ir vardiklio rodiklių ir jų reikšmių. Per metus sukurtas BVP vertinamas dviem būdais: faktinėmis (rinkos) kainomis ir palyginamosiomis kainomis. Pirmuoju atveju mes turime nominalųjį BVP, jo rinkos verte, kurią reikšmingai padidina ir išpučia infliaciją. Antruoju atveju mes gauname realų BVP, kaip dažnai sakoma, BVP "apimtį", kurios dydžiui ir kaitai kainų įtaka eliminuojama. Praėjusių, 2007 -jų metų nominalusis BVP buvo 96740 mln.Lt, realusis BVP - 77935 mln.Lt. Nominalaus ir realaus BVP santykio (96740 : 77935 = 1,241), dažnai vadinamu defliatoriumi, ekonominė prasmė yra vidutinė BVP rinkos kaina. Todėl šalies ekonomikai suteiktų paskolų sumas būtų teisingiau palyginti ne su nominaliu, infliacijos išpūstu, bet su realiu BVP. Nes, palyginant kreditą su nominaliu BVP, tam tikra prasme palyginami kaip ir pinigai su pinigais. Palyginant kredito sumas su realiu BVP, mes atsakome į klausimą: kiek paskolinta realaus BVP (BVP apimties, kiekio) vienetui. Todėl, pinigų finansų institucijų (PFI, bankai ir kredito unijos) suteiktų šalies rezidentams paskolų konsoliduotą sumą 2007 m. pabaigoje 59721 mln. Lt, palyginę su realiu, infliacijos neišpūstu, PVB gauname, kad šalies ūkio "prasiskolinimas" buvo ne 62 (61,7) %, bet 76,6 % (59721: 77935). Bet tai dar ne didžiausias "prasiskolinimo" rodiklis. Lietuvos banko pinigų statistikoje skelbiamas vidaus kredito rodiklis, 5,2 % didesnis už PFI šalies rezidentams suteiktų paskolų konsoliduotą sumą. Palyginę vidaus kredito 2007 m. pabaigoje sumą (62843 mln. Lt) su nominaliuoju BVP  gauname, kad "prasiskolinimas" jau gali būti matuojamas ir 65,0 %. Gi realaus BVP "praskolinimo" rodiklis jau būtų 80,6 %. Agreguotame PFI balanse Lietuvos bankas rodo dar didesnę paskolų rezidentams likučio sumą - jau 64214 mln. Lt . Todėl šalies "prasiskolinimo" rodikliai 2007 metų pabaigoje turėtų būti vertinami 66,3 % nominalaus ir 82,4 % realaus BVP. Prie finansinių korporacijų šalies rezidentams suteiktų paskolų (72296 mln. Lt) būtina dar pridėti šalies bendrąją skolą užsieniui, 2007 m. pabaigoje pasiekusią 70911 mln. Lt. Iš jos PFI skolos - 33838, valdžios skola - 11474 mln. Lt, kitų įmonių ir institucijų skolinimasis užsienyje - 8156 mln. Lt. Tuomet bene realiausia šalies ekonomikos skola turėtu būti išreiškiama 143207 mln. Lt, o santykiniai "prasiskolinimo" rodikliai būtų 148,0 % nominalaus ir 183,8 % realaus BVP. Realioji šalies ekonomikos skola (gal prigis ir toks pavadinimas dar vienai skolos "įvairovei"?), apskaičiuota jau minėtų Lietuvos banko skelbiamų duomenų pagrindu, per 2004 - 2007 metus išaugo nuo 41,5 mlrd. Lt 2004 m. pradžioje iki 143,2 mlrd. Lt 2007 m. pabaigoje, t. y. beveik 3,5 (3,453) karto. Šalies ekonomika (BVP) per tą laikotarpį (palyginti su 2003 m.) išaugo tik 35,7 %. Vertinant šalies ūkio įsiskolinimą, svarbu įvertinti ne tik tai, kiek paskolino Lietuvos banko kuruojamos PFI, bet kiek pasiskolino ūkio subjektai - BVP kūrėjai ir gamintojai. Tarp jų - ir Vyriausybė. Ne be pagrindo užsienio reitingų agentūrų ir kiti analitikai perspėja Baltijos šalis ir Lietuvą dėl didėjančių grėsmių šalies ekonomikos raidos stabilumui, kurias gali iššaukti spartus skolinimosi ir įsiskolinimo augimas. (http://www.visasverslas.lt/portal/index/article/3307). 3. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METAIS STATISTINIAI DUOMENYS Valdžios sektoriaus deficitas ir skola 1 lentelė ESS’95 kodai Mln.Lt 2004 2005 2006 2007 2008 Grynasis skolinimasis (-) / Grynasis skolinimas (+) PDP B.9* Valdžios sektorius S.13 -963,5 -362 -372,5 -1192 -3589,7 Deficito santykis su BVP, proc. -1,5 -0,5 -0,5 -1,2 -3,2 - centrinės valdžios subsektorius S.1311 -1473,5 -741,9 -644,8 -818,8 -2233,1 - vietos valdžios subsektorius S.1313 91,8 -36,9 -288,5 -322,8 -247,7 - socialinės apsaugos fondų subsektorius S.1314 418,2 416,8 560,8 -50,4 -1108,9 Valdžios sektoriaus konsoliduotoji bendroji skola nominaliąja verte metų pabaigoje 12155,3 13276,1 14938,6 16698 17374,8 Skolos santykis su BVP, proc. 19,4 18,6 18,2 17,3 15,6 Vertybiniai popieriai, išskyrus    akcijas ir finansines išvestines priemones AF.33 9601,1 11231,3 13577,3 15458,3 15208,8 Trumpalaikiai AF.331 286,7 904,5 309,6 375,1 1029,8 Ilgalaikiai AF.332 9314,4 10326,8 13267,7 15083,2 14179 Paskolos AF.4 2226,6 1810,2 1361,3 1239,7 2166 Trumpalaikės AF.41 386,8 508,4 36,3 35,5 343,1 Ilgalaikės AF.42 1839,8 1301,8 1325 1204,2 1822,9 * PDP B.9 – pagal perviršinio deficito procedūrų reikalavimus apskaičiuotas deficitas/perteklius, kad būtų galima stebėti kaip valstybės narės laikosi Mastrichto sutarties reikalavimuose įvardytų kriterijų. Valdžios sektoriaus vidaus skola 2004 metais išaugo tik 3,3 mln. litų. Ilgalaikė vidaus skola sumažėjo 52 mln. litų, o trumpalaikė- padidėjo 55,3 mln. litų. Valdžios sektoriaus užsienio skola per metus padidėjo 113,1 mln. litų, tačiau ilgalaikiai įsipareigojimai, priešingai nei vidaus skolos padidėjo 307, 9 mln. litų, o trumpalaikiai- sumažėjo 194,8 mln. litų. (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Skola2004.pdf) Centrinės valdžios sektoriaus skola 2005 metų pabaigoje buvo 12735,4 mln. litų. Centrinės valdžios skolos santykis su BVP sumažėjo ir 2005 m. Gruodžio 31 d. buvo 17,9 % (2004 m. Gruodžio 31 d.- 18,6 %), tuo tarpu nominalia išraiška centrinės valdžios skola padidėjo 1152,4 mln. litų. (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Skola2005.pdf) Centrinės valdžios sektoriaus skola 2006 metų pabaigoje buvo 14 236 mln. litų. Centrinės valdžios skola nominalia išraiška padidėjo 1 534,1 mln. litų, tuo tarpu centrinės valdžios skolos santykis su BVP sumažėjo ir 2006 m. Gruodžio 31 d. buvo % (2005 m. gruodžio 31 d. – 17,8 %). Centrinės valdžios vidaus skola metų pabaigoje buvo 4 040,6 mln. litų (per metus sumažėjo 677,6 mln. litų). Centrinės valdžios užsienio skola 2006 metais padidėjo 2 211,7 mln. litų ir gruodžio 31 dieną buvo 10 195,3 mln. litų. 2006 metais centrinės valdžios ilgalaikė skola padidėjo 2 613 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 13 924,8 mln. litų, trumpalaikė skola sumažėjo 1 078,9 mln. litų ir gruodžio 31 d. buvo 311,2 mln. litų. Ilgalaikės skolos dalis, palyginti su 2005 metais, padidėjo nuo 89,1 iki 97,8 proc., o trumpalaikės skolos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 10,9 iki 2,2 %. (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Valstybes_skola_2006_m.pdf) Centrinės valdžios skola 2007 metais išaugo 1 564,6 mln. litų, vietos valdžios – 255,4 mln. litų, o socialinės apsaugos fondų skola sumažėjo 123,7 mln. litų. Valstybės vidaus skola 2007 metų pabaigoje buvo 5 471,5 mln. litų (per metus padidėjo 751,6 mln. litų), tai sudarė 32,8 % valstybės skolos. (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Valstybes_skola_2007.pdf) Centrinės valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui- 4689,4 mln. litų, nefinansiniam sektoriui- 174,3 mln. litų, kitiems kreditoriams- 62,9 mln.litų, užsienio komerciniams bankams ir finansų institucijoms- 10823,1 mln. litų (97,3 % užsienio skolos), tarptautinėms organizacijoms- 302,7 mln.litų užsienio skolos (2,7 % užsienio skolos ). (1 lentelė). (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/fm_2008_skolos_leidinys_www.pdf) 4. VISA LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA 2004-2008 METAIS (MLRD. LITŲ) 1 diagrama 4. 1. Lietuvos valstybės skolos 2004 metais duomenų analizė Lietuvos valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) 2004 metų pabaigoje sudarė 19,7 % ir buvo vienas mažiausių tarp ES šalių narių. Valstybės skola per 2004 metus padidėjo 116,4 mln. litų ir 2004 metų gruodžio 31 dieną buvo lygi 12162,1 mln. litų. Spartus ekonomikos augimas lėmė, kad, net didėjant valstybės skolai jos santykis su bendruoju vidaus produktu vis mažėjo. Valdžios sektoriaus skolos nominalų augimą daugiausia sąlygojo didėjantis valdžios sektoriaus deficitas. Centrinės valdžios skola 2004 metais išaugo 166, 3 mln. litų, vietos valdžios- 8,1 mln. litų, o socialinės apsaugos fondų skola sumažėjo 58 mln. litų.(1 diagrama) (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Skola2004.pdf) 4. 2. Lietuvos valstybės skolos 2005 metais duomenų analizė Valstybės skola 2005 metų pabaigoje buvo lygi 13309,8 mln. litų, tai sudarė 18,7 % bendrojo vidaus produkto. Valstybs skolos santykis su BVP per 2005 metus sumažėjo 0,8 procentinio punkto (2004 metais buvo 19,5 % BVP) ir yra vienas mažiausių tarp ES šalių, skolos santykio su BVP vidurkis buvo 63,4 %. 2005 metais valstybės skola nominalia išraiška padidėjo 1147,6 mln. Litų (9,4 %), ir tai buvo gerokai mažiau nei prognozuota. Tai nulėmė šios priežastys: 1. Skolos pokytį mažino daugiau nei 1 mlrd. litų mažesnis, nei planuota, valstybės biudžeto deficitas bei didesni grįžtančių valstybės vardu perskolintų lėšų srautai; 2. Skolos pokytį didino tai, kad metų pabaigoje, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, buvo pervesta 350 mln. litų kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir rublinėms santaupoms atkurti, taip pat tai, kad Europos Komisijai sutikus buvo avancu išmokėta iš skolintų lėšų 174 mln. litų tiesioginių išmokų žemdirbiams. Centrinės valdžios skola 2005 metais išaugo 1152,4 mln. litų, vietos valdžios- 37 mln. litų, o socialinės apsaugos fondų skola sumažėjo 41,8 mln. litų. Valstybės vidaus skola 2005 metų pabaigoje buvo 5324,4 mln. litų (per metus padidėjo 620,4 mln. litų), tai sudarė 40 % valstybės skolos. Valstybės užsienio skola metų pabaigoje buvo 7985,4 mln. litų (per metus padidėjo 527,2 mln. litų), tai sudarė 60 % valstybės skolos.(1 diagrama). (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Skola2005.pdf) 4. 3. Lietuvos valstybės skolos 2006 metais duomenų analizė Valstybės skola 2006 metų pabaigoje buvo lygi 14 938,7 mln. litų, tai sudarė 18,2 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su BVP per 2006 metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto (2005 m. buvo 18,6 % BVP) ir buvo vienas mažiausių tarp ES valstybių narių. 2006 metais valstybės skola nominalia išraiška padidėjo 1 662,5 mln. litų, arba 12,5 % (metų pradžioje prognozuotas 1 754 mln. litų, arba 13,2 % padidėjimas). Skolos pokytį mažino daugiau nei 500 mln. litų mažesnis nei planuota valstybės biudžeto deficitas ir didesni grįžtančių valstybės vardu perskolintų lėšų srautai. Šį pokytį didino tai, kad metų pabaigoje, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir Europos Komisijai sutikus, iš skolintų lėšų avansu išmokėta 225,7 mln. litų tiesioginių išmokų žemdirbiams. 2006 metų pabaigoje valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 14 236 mln. litų, vietos valdžios skola – 730,6 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 147,5 mln. litų. Centrinės valdžios skola 2006 metais išaugo 1 534,1 mln. litų, vietos valdžios – 170,2 mln. litų, o socialinės apsaugos fondų skola sumažėjo 41,8 mln. litų Valstybės vidaus skola 2006 metų pabaigoje buvo 4 719,9 mln. litų (per metus sumažėjo 545,3 mln. litų), tai sudarė 31,6 % valstybės skolos. Valstybės užsienio skola metų pabaigoje buvo 10 218,7 mln. litų (per metus padidėjo 2 207,9 mln. litų), tai sudarė 68,4 % valstybės skolos. Ilgalaikiai įsipareigojimai 2006 metais padidėjo 2 729,6 mln. litų ir sudarė 97,7 % visos valstybės skolos (14 592,8 mln. litų), o trumpalaikiai – sumažėjo 1 067 mln. litų ir sudarė 2,3 proc. Valstybės skolos (345,9 mln. litų). Didžiausią valstybės skolos dalį (95,3 %) sudarė centrinės valdžios sektoriaus prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai vidaus bei užsienio kreditoriams. Centrinės valdžios sektoriaus skola 2006 metų pabaigoje buvo 14 236 mln. litų. Centrinės valdžios skola nominalia išraiška padidėjo 1 534,1 mln. litų, tuo tarpu centrinės valdžios skolos santykis su BVP sumažėjo ir 2006 m. Gruodžio 31 d. buvo % (2005 m. gruodžio 31 d. – 17,8 %). Centrinės valdžios vidaus skola metų pabaigoje buvo 4 040,6 mln. litų (per metus sumažėjo 677,6 mln. litų). Centrinės valdžios užsienio skola 2006 metais padidėjo 2 211,7 mln. litų ir gruodžio 31 dieną buvo 10 195,3 mln. litų. 2006 metais centrinės valdžios ilgalaikė skola padidėjo 2 613 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 13 924,8 mln. litų, trumpalaikė skola sumažėjo 1 078,9 mln. litų ir gruodžio 31 d. buvo 311,2 mln. litų. Ilgalaikės skolos dalis, palyginti su 2005 metais, padidėjo nuo 89,1 iki 97,8 proc., o trumpalaikės skolos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 10,9 iki 2,2 %. Centrinės valdžios vidaus skola metams baigiantis buvo 4 040,6 mln. litų, arba 28,4 % visos centrinės valdžios skolos. 2006 metų pabaigoje vidaus skolos ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 729,4 mln. litų, trumpalaikiai įsipareigojimai – 311,2 mln. litų. 2006 metais Vyriausybė vidaus rinkoje skolinosi leisdama trumpalaikius ir ilgalaikius VVP. Per metus Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino išplatinusi 965 mln. litų nominalios vertės iždo vekselių ir 135 mln. litų nominalios vertės obligacijų. Per tą patį laikotarpį buvo išpirkta 1 300 mln. litų nominalios vertės iždo vekselių, 641,3 mln. litų nominalios vertės obligacijų, 234,6 mln. litų nominalios vertės taupymo lakštų ir 45,6 mln. litų nominalios vertės tikslinių vertybinių popierių. Taip pat vidaus rinkoje buvo grąžinta 140 mln. eurų trumpalaikių paskolų. Dėl šių priežasčių centrinės valdžios vidaus skola per 2006 metus sumažėjo 677,6 mln. litų. Paskolų dalis centrinės valdžios vidaus skoloje sumažėjo iki 0,2 % 2006 metų pabaigoje centrinės valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui – 3 935,1 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 58,5 mln. litų, kitiems kreditoriams – 47 mln. litų. Centrinės valdžios užsienio skola 2006 gruodžio 31 dieną buvo 10 195,3 mln. litų (per metus padidėjo 2 211,7 mln. litų), arba 71,6 % visos centrinės valdžios skolos. Visi užsienio skolos įsipareigojimai buvo tik ilgalaikiai. 2006 metais užsienio rinkose buvo išplatintos dvi euroobligacijų emisijos (1 mlrd. eurų nominalios vertės). (1 diagrama). (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Valstybes_skola_2006_m.pdf) 4. 4. Lietuvos valstybės skolos 2007 metais duomenų analizė Valstybės skola 2007 metų pabaigoje buvo lygi 16 698,0 mln. litų, tai sudarė 17,3 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su BVP per 2007 metus sumažėjo 0,9 procentinio punkto (2006 m. buvo 18,2 % BVP) ir yra vienas mažiausių tarp ES šalių narių. 2007 metais valstybės skola nominalia išraiška padidėjo 1 759,4 mln. litų, arba 11,8 % (metų pradžioje prognozuotas 2 095 mln. litų, arba 14,1 % padidėjimas). Skolos pokytį mažino daugiau nei 1,1 mlrd. litų mažesnis nei planuota valstybės biudžeto deficitas ir didesni grįžtančių valstybės vardu perskolintų lėšų srautai, o didino tai, kad metų pabaigoje, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, iš skolintų lėšų avansu ir papildomai buvo išmokėta 264 mln. litų tiesioginių išmokų žemdirbiams, taip pat, atsižvelgiant į skolos grąžinimus 2008 metų pradžioje, siekiant sumažinti perfinansavimo riziką, 2007 metų pabaigoje buvo pasiskolinta daugiau lėšų. 2007 metų pabaigoje valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 15 800,6 mln. litų, vietos valdžios skola – 986 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 23,8 mln. litų. Centrinės valdžios skola 2007 metais išaugo 1 564,6 mln. litų, vietos valdžios – 255,4 mln. litų, o socialinės apsaugos fondų skola sumažėjo 123,7 mln. litų. Valstybės vidaus skola 2007 metų pabaigoje buvo 5 471,5 mln. litų (per metus padidėjo 751,6 mln. litų), tai sudarė 32,8 % valstybės skolos. Valstybės užsienio skola metų pabaigoje buvo 11 226,5 mln. litų (per metus padidėjo 1 007,8 mln. litų), tai sudarė 67,2 % valstybės skolos. Ilgalaikiai įsipareigojimai 2007 metais padidėjo 1 694,7 mln. litų ir sudarė 97,5 % visos valstybės skolos (16 287,4 mln. litų), o trumpalaikiai – padidėjo 64,7 mln. litų ir sudarė 2,5 % valstybės skolos (410,6 mln. litų). Centrinės valdžios vidaus skola metams baigiantis buvo 4 600,8 mln. litų (per metus padidėjo 560,2 mln. litų). Centrinės valdžios užsienio skola 2007 metais padidėjo 1 004,4 mln. litų ir gruodžio 31 dieną buvo 11 199,8 mln. litų. 2007 metais centrinės valdžios ilgalaikė skola padidėjo 1 498,7 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 15423,5 mln. litų, trumpalaikė skola padidėjo 65,9 mln. litų ir gruodžio 31 d. buvo 377,1 mln. litų. Ilgalaikės skolos dalis, palyginti su 2006 metais, sumažėjo nuo 97,8 iki 97,5 %, o trumpalaikės skolos dalis atitinkamai padidėjo nuo 2,2 iki 2,5 % 2007 metais centrinės valdžios sektoriaus įsipareigojimai paskolų kategorijoje sumažėjo ir metų pabaigoje buvo 342,3 mln. litų (2,2 %). Centrinės valdžios vidaus skola metams baigiantis buvo 4 600,8 mln. litų (per metus padidėjo 560,2 mln. litų), arba 29,1 % visos centrinės valdžios skolos. 2007 metų pabaigoje vidaus skolos ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 223,7 mln. litų, trumpalaikiai įsipareigojimai – 377,1 mln. litų. Centrinės valdžios užsienio skola 2007 gruodžio 31 dieną buvo 11 199,8 mln. litų (per metus padidėjo 1 004,4 mln. litų), arba 70,9 % visos centrinės valdžios skolos. Visi užsienio skolos įsipareigojimai, vertinant nominalią trukmę, buvo tik ilgalaikiai. 2007 metais Finansų ministerija užsienio finansų rinkose išplatino naują 10 metų trukmės 600 mln. eurų nominalios vertės euroobligacijų emisiją. Vyriausybė pasiskolino užsienyje pagal anksčiau pasirašytas paskolų sutartis 18,6 mln. litų, užsienio kreditoriams grąžino 329,6 mln. litų paskolų. Dėl valiutų kursų skirtumo užsienio skola sumažėjo 4,7 mln. litų.(1 diagrama). (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/Valstybes_skola_2007.pdf) 4. 5. Lietuvos valstybės skolos 2008 metais duomenų analizė Valstybės skola 2008 metų pabaigoje buvo 17374,8 mln. litų, tai sudarė 15,6 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės skolos santykis su BVP per 2008 metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto (2007 metai-17 % BVP) ir yra vienas mažiausių tarp ES šalių narių (2008 metais ES šalių skolos santykio su BVP vidurkis buvo 1,5 %). 2008 m. Valstybės skola nominalia išraiška padidėjo 676,8 mln. litų, arba 4,1 % (metų pradžioje prognozuotas 1372 mln. litų, arba 8,2 % padidėjimas). Skolos pokytį mažina tai, kad 2008 metų pabaigoje dėl sudėtingos situacijos finansų rinkoje buvo pasiskolinta sąlyginai mažiau negu planuota. Iš viso 2008 metais buvo pasiskolinta 3,1 mlrd. litų. Tai, kad 2008 metais buvo pasiskolinta mažiau negu planuota, lėmė ir 2007 metų pabaigoje sukauptas didesnis lėšų likutis siekiant sumažinti perfinansavimo riziką išperkant euroobligacijas 2008 metų vasarį. 2008 m. Pabaigoje valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola- 16052,4 mln. litų, vietos valdžios skola- 1318,5 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola- 85,9 mln. litų. Valstybės vidaus skola 2008 metų pabaigoje buvo 6213,5 mln. litų (per metus padidėjo 742 mln. litų) tai sudarė 35,8 % valstybės skolos. Valstybės užsienio skola metų pabaigoje buvo 11161,3 mln. litų (per metus sumažėjo 65,3 mln.litų), tai sudarė 64,2 % valstybės skolos.(1 diagrama). (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/leidiniai/failai/fm_2008_skolos_leidinys_www.pdf) 5. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS 2004-2008 METŲ PRIEŽASTYS Pasak, Povilo Rėklaičio, visuomeninės organizacijos „Patriotinis judėjimas” pirmininko, didžiausią reikšmę valstybės skolos egzistavimui ir didėjimui turi beveik kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinami deficitiniai valstybės biudžeto projektai, prastas mokslo, inovacijų ir investicijų skatinimas, Lietuvos valstybės institucijų bejėgiškumas kovoti su kontrabanda, „šešėline ekonomika“, nusikalstamumu, narkomanija, bankų aferomis, nešvariu privatizavimu, žemės sklypų, kelių fondo, SAPARD lėšų grobstymu, rezonansiniais nusikaltimais, kurie atsiliepė ir atsiliepia skurdžiam valstybės biudžetui. (http://www.politikosaktualijos.lt/2008/06/17/valstybes-skola-jos-pasekmes-mazinimo-budai-ir-problemos/). Didžiausią skolinimosi poreikį 2004-2008 metais, kaip ir ankstesniaisiais, sudarė lėšos, reikalingos valstybės biudžeto deficitui ir valstybės skolai dengti. Valstybė skolinosi siekdama finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas. (http://www.aktualijos.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1266&Itemid=99999999) Valstybės skolinimąsi Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Valstybės skolos įstatymas, priimtas 1996 metais. Šiame įstatyme numatomi tokie valstybės garantijų teikimo ir tiesioginio skolinimosi iš įvairių vidaus bei užsienio šaltinių tikslai:  • valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir iždo pinigų srautams subalansuoti; • valstybės investicijoms finansuoti ir įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti; • išlaidoms, susijusioms su valstybės skola, apmokėti ir valstybės skolai dengti; • valstybės fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti; • kitiems tikslams, kai yra atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas.  (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259408&p_query=&p_tr2=) IŠVADOS 1. Valstybės skolos sąvoka apibrėžiama, kaip valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. 2. Lietuvos valstybės skolos 2004-2008 metų statistinių duomenų analizė parodė, kad valstybės skola kiekvienais metais vis didėjo. 2004 metus padidėjo 116,4 mln. litų ir 2004 metų gruodžio 31 dieną buvo lygi 12162,1 mln. litų. 2005 metų pabaigoje skola buvo lygi 13309,8 mln. litų. Valstybės skola 2006 metų pabaigoje buvo lygi 14 938,7 mln. litų. 2007 metų pabaigoje skola buvo lygi 16 698,0 mln. litų, o 2008 metų pabaigoje valstybės skola buvo lygi 17374,8 mln. litų. Nors skola kasmet didėjo, vistiek išliko viena mažiausių tarp ES šalių. 3. Pagrindinės Lietuvos valstybės skolos 2004-2008 metais priežastys buvo: finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas. Prieiga per internetą 2010-04-19:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!