Maisto švaistymo mastas ir priežastys Lietuvos namų ūkiuose

ĮVADAS Temos aktualumas. Maisto švaistymas sukelia nemažai problemų šalies ekonomikai, aplinkai ir socialinei sistemai. Maisto švaistymą galima apibrėžti, kaip maisto ir jo nevalgomų dalių išmetimą, įskaitant kompostuojamas žaliavas ir neužaugintą (negautą) derlių, bei gyvūnams sušertą pagal pirminę paskirtį žmonėms ruošta, maistą (Driesen, 2006). Pagal Europos Komisijos planą, maisto ir gėrimų vertės grandinėje ES išmetama 17 % viso tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunaudojama 28 % materialinių išteklių, o prognozuojamas išmetamo maisto kiekis 2006-2020 metų laikotarpiu padidės 40%, kartu augant ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai (Europos komisija, 2007). Maisto švaistymas pasireiškia visose maisto tiekimo grandinės stadijose, pradedant derliaus nuėmimu, apdirbimu, pakavimu, paskirstymu, prekyba ir galutiniu vartojimu. Galutiniame namų ūkių vartojimo etape, maisto švaistymas pasireiškia dažniausiai. Dalis išmetamo maisto jau nebetinkama vartojimui, nes visada bus maisto atliekų, kurių neįmanoma išvengti pvz. kaulai ar vaisių žievės, tačiau net ir šias atliekas galima perdirbti (pvz. kompostuojant ar gaminant dujas biojėgainėse) (Foley; Hilton, 2007). Kiti maisto produktai yra išmetami, nors jie dar tinkami vartojimui, kadangi dažnai neatitinka prekybinių kokybės reikalavimų, kaip pakuotės ar pačio produkto išvaizdos pažeidimų transportuojant, taip pat kai sandėliuose dėl sezoniškumo prisikaupia per daug senesnių prekių, ar dėl produktų ženklinimo neatitikimų, o kartais dėl sandėliavimo išlaidų, kurios būna didesnės nei produkto kaina (Engstrom, 2004). Valstybės imasi įvairių priemonių, kaip taisyklių, įstatymų ar mokesčių įvedimas, siekiant apriboti maisto švaistymą (Parry ir kt., 2015). Prancūzija pirmoji iš ES valstybių priėmė įstatymą, nurodantį visą prekybos centrų neparduotą maistą perduoti maisto bankams, o tai parodė pavyzdį ir kitoms valstybėms, nors Jungtinėje Karalystėje tokia praktika yra savanoriška. Kitos valstybės skirtingai kovoja su maisto švaistymo reiškiniu, priklausomai nuo šalies technologinio, socialinio ir ekonominio išsivystymo. Labiau išsivysčiusiose šalyse maisto švaistymas yra intensyvesnis dėl gyventojų priimamų sprendimų namų ūkiuose, o besivystančiose šalyse maistas švaistomas daugiau dėl technologinių veiksnių, kadangi trūksta modernių technologijų maistą efektyviai auginti, apdirbti ir saugoti (Hall ir kt., 2009). Europos Komisija dar 1999 priėmė direktyvą, ribojančią biologinės kilmės produktų išmetimą, kai produktai kompostuojami, vėliau priimti įstatymai skatinantys maisto perdirbimą, o 2015 metais ES šalys narės įsiprareigojo laikytis tvarios plėtros tikslų (sustainable developments goals), tam kad būtų mažinami maisto tiekimo grandinės nuostoliai, o Fusions (2016) padėjo ES komisijai tęsti pradėtus darbus, vertinant maisto švaistymo problemą. 8 Temos ištirtumas. Schneider (2008) tyrė maisto švaistymo priežastis maisto tiekimo grandinės etapuose ir kokias aplinkos problemas tai sukelia. Jones (2006), nustatė, jog Jungtinėse Amerikos valstijose namų ūkiai išvaisto iki 30 procentų maisto. A.Kader (2005), S.Yoon (2005), T.Garnett (2006) tyrė technologiškai pažengusių ir besivystančių šalių maisto praradimų ypatumus. K.Okawa (2015), L.Lundqvist (2009), V.Smil (2000) tyrė, kaip būtų galima sumažinti maisto švaistymą, kokie metodai tam galėtų būti taikomi, ir kokių rezultatų galima tikėtis. T.Stuart (2009) nagrinėjo Didžiosios Britanijos politikos priemones maisto švaistymui ir jų efektyvumą. Tyrimo problema – dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu švaistomas maistas Lietuvos namų ūkiuose ir kaip tai empiriškai išmatuoti; Tyrimo objektas: maisto švaistymo priežastys ir mastas namų ūkiuose. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindines maisto švaistymo priežastis ir mastą Lietuvos namų ūkiuose. Tyrimo uždaviniai: 1) išnagrinėti maisto švaistymo teorinius aspektus; 2) parengti maisto švaistymo namų ūkiuose masto ir priežasčių tyrimo metodiką; 3) išanalizuoti maisto švaistymo tendencijas Lietuvoje 4) nustatyti dėl kokių priežasčių maistas švaistomas Lietuvos namų ūkiuose; Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, statistinių duomenų grupavimas ir vertinimas, dinamikos ir struktūros rodiklių skaičiavimas ir vertinimas, santykinių rodiklių skaičiavimas ir analizė, anketinė apklausa. 9 1. MAISTO ŠVAISTYMO TEORINIAI ASPEKTAI 1.1.Maisto švaistymo samprata Paskutiniame amžiuje darėsi vis sunkiau užtikrinti pakankamą maisto kiekį eksponentiškai augančiam pasaulio gyventojų skaičiui, ypač besivystančiose šalyse kaip Indija ir Kinija. Mokslininkai suprato, kad vien tik užauginamų maisto žaliavų didinimas nepadės išspręsti aprūpinimo maisto problemos. Dėl pastebimai išaugusio našumo žemės ūkyje, paspartėjo ir pramoniniai bei urbanizacijos procesai, tačiau kartu pasunkėjo ir maisto tiekimo grandinės procesas, bei padidėjo galimybės maistui švaistyti. Tai sukėlė įvairių problemų ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityse. Šiandieninei maisto pramonei būdingas maisto švaistymas, kuris atsiranda pramoniniame maisto auginime, apdirbime ir paskirstyme. K.D.Hall ir kt. (2009) teigia, kad maisto švaistymas kasmet sukelia perdėtą švaraus vandens ir iškastinio kuro naudojimą, skatina metano ir CO2 dujų išsiskyrimą į aplinką, kuris didina šiltnamio efektą. Kalbant apie maisto švaistymą svarbiausia sąvoka tampa maisto tiekimo grandinė. Maisto tiekimo grandinė, tai visuma procesų, apimančių maisto auginimą, apdirbimą, tiekimą prekybą ir vartojimą (Parfitt ir kt., 2016). Maisto tiekimo grandinė susideda iš daugybės sričių, tačiau galima išskirti šias pagrindines veiklos sritis: pirminė gavyba, apdorojamoji gamyba, maisto apdirbimas ir pakavimas, didmeninė prekyba ir paskirstymas, mažmeninė prekyba, viešasis maitinimas, namų ūkiai. Grandinė prasideda, kai užaugintas maistas yra paruoštas pateikimui į rinką, o baigiasi, kai maistas yra suvartojamas arba pašalinamas iš grandinės (Jones, 2004). Išskiriami šie specifiniai pradžios taškai maisto grandinėje (Fusions, 2014): javai subrendę kūlimui, uogos ir vaisiai prinokę skynimui, laukinių uogų ir vaisių rinkimas, gyvuliai pakankamai užaugę skerdimui, laukinių gyvūnų medžioklė, pieno melžimai iš gyvūnų, paukščių kiaušinių rinkimas, žvejyba tvenkiniuose, žuvų gaudymas specialiuose tvenkiniuose. Galutinis maisto tiekimo grandinės sritis tai, kai maistas yra suvartojamas arba pašalinamas iš grandinės. Šioje grandinėje dalyvauja tik žmonių maistui skirti produktai ir jų nevalgomos dalys. Maisto pašalinimas iš grandinės reiškia maisto, ar nevalgomų jo dalių pašalinimą, nepriklausomai nuo priežasties: Pašalintu iš maisto grandinės laikomas maistas, kuris (FAO, 2011):  naudojamas gyvunų maistui;  naudojamas bioprocesams;  kompostuojamas; 10  anaerobiškai apdorotas;  sunaudotas biodegalams;  sudegintas;  perdarytas kietam kurui;  užkastas dirvoje;  išmestas į vandenį/kanalizaciją. Siekiant efektyviai išnagrinėti maisto švaistymo problemą, reikia išsiaiškinti, kaip maisto švaistymo sąvoka yra traktuojama mokslininkų. Remiantis Fusions technine ataskaita (2014), maisto švaistymo apibrėžimas turėtų būti apimantis tiek maisto tiekimo grandinės pradžią, tiek pabaigą, ir pasižymėti tokiais kriterijais:  būti nedviprasimiškas;  tinkantis visoms maisto rūšims;  pritaikomas visoms maisto tiekimo grandinės vietoms;  pritaikomas visiems maisto tiekimo grandinės lygiams (pvz. regioninis, vietinis, namų ūkių ir t.t.);  paaiškinantis visus maisto švaistymo procesą skatinančius veiksnius;  konkretizuojantis didelį kiekį informacijos. Svarbu apibrėžti, kas yra vadinama „maisto švaistymu“, todėl šiam tikslui pasiekti būtina išsiaiškinti sąvokas. FUSIONS techninėje ataskaitoje (2014) maistu vadinamos medžiagos ar produktai, kurie yra naturalūs arba apdoroti, o produktų išgavimo tikslas yra vartojimas. Dažnai maisto produktas susideda iš galimų vartoti dalių ir nevalgomų dalių. Nevalgomomis maisto dalimis vadinamos natūralios maisto atliekos, kurių neįmanoma išvengti pvz. gyvulių kaulai ar vaisių žievės, tačiau ir šias atliekas galima perdirbti jas kompostuojant ar gaminant dujas biojėgainėse. Europos Sąjungos Atliekų direktyvos įstatyme (2008), atliekomis vadinama visos medžiagos, kurias asmuo išmeta ar planuoja arba privalo išmesti. Trūkumas šiame apibrėžime toks, jog nėra konkrečiai įvardinta, kas konkrečiai yra maisto švaistymas. Juntinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (2011) skiria maisto švaistymo savoką išskaido į 2 dalis, įtraukiant maisto tiekimo grandinės sąvoką: pirma dalis – maisto „nuostoliai“, kurie atsiranda praradus maistą auginant, transportuojant ar apdirbant (pradinės maisto tiekimo grandinės dalys), antra dalis – „švaistomas“ maistas, kuris atsiranda apdorotą maistą į rinką ir jį išmetus (paskutiniai maisto tiekimo grandinės etapai). Šis apibrėžimas nėra tinkamas, nes aiškiai neapibrėžia maisto švaistymo, kuomet tam tikri maisto produktai, gai būti pateikti 11 į rinką neapdoroti. Dėl sąvokų „maisto nuostoliai“ ir „maisto švaistymas“ kyla diskusija, ar tai reiškia tą patį. P.Rossigner (2011), L.S.Kantor (1997), M.Ritz (2005) teigia, jog šios sąvokos nurodo tą patį procesą, tad jos neturėtų būti atskiriamos, kadangi, tiek nuostoliai, tiek švaistymas reiškia maisto praradimą, tad nėra tikslo sąvokas atskyrinėti. Anot FAO (2011), F.Schneider (2008), L.Lundqvist ir kt. (2008), J.Jorissen ir kt. (2015) švaistymas ir nuostoliai yra skirtingos sąvokos. „Maisto nuostoliai“ tai maisto praradimas, dar maisto gavybos pradžios (auginimo, surinkimo, apdirbimo) stadijose. Tai patvirtina A. Parry ir kt. (2015), nes į maisto nuostolių sąvoką įtraukia ir tą maistą, kuris nebuvo gautas, tačiau turėjo potencialą būti užaugintas (iki derliniai maisto ištekliai). Tai biomasės ištekliai ir žaliavos, kurie turi potencialą būti panaudoti žmonių maistui, bet nėra priskiriami žmonių maistui. Skiriamos 3 jų kategorijos: 1. nepanaudoti potencialūs maisto ištekliai – pvz. defektuoti viščiukai ar dedeklės vištos, kurios neturi rinkos vertės, tačiau galėtų būti suvartoti žmonių maistui; 2. nepanaudotos maisto žaliavos, kurios dar neparuoštos vartojimui – pvz galvijai ar javai, kurie dar neužaugę vartojimui (dažniausiai dėl ligų ar oro sąlygų). 3. neefektyvūs maisto auginimo procesai – pvz. dėl netinkamai patinktų metodų ar oro sąlygų užauginama mažiau derliaus, nei teoriškai būtų galima užauginti. Maisto švaistymas vyksta jau galutinėse maisto tiekimo grandinės stadijose, kuomet maistas pakuojamas, transportuojamas, sandėliuojamas ir teikiamas vartotojams. Fusions (2014) tyrimo ataskaitoje maisto švaistymą apibrėžiamas kaip maisto ir jo nevalgomų dalių išmetimas (įtraukiant kompostuojamas žaliavas, nenukultą ar suartą javų derlių, panaudotą tręšimui, nuleistą į kanalizaciją ar žuvis išmestas į jūrą). Kai maistas paaukojamas labdarai, jis nelaikomas iššvaistytu, kadangi būna suvartojamas žmonių. Mokslinėje literatūroje galima rasti ir daugiau skirtingų maisto švaistymo apibrėžimų (žr. 1 lentelė). 12 1 lentelė. Maisto švaistymo sąvokos apibūdinimas Autorius Maisto švaistymo apibrėžimas Fusions (2014) Tai maisto ir jo nevalgomų dalių, gėrimų išmetimas, įskaitant kompostuojamas žaliavas ir neužaugintą (negautą) derlių Schneider (2008) Tai visas išmestas (nepanaudotas maistas) Parry, Bleazard, Okawa (2015) Tai visos išmetamos maisto medžiagos, bei medžiagos, kurios savaime nėra maistas, bet naudojama maisto gaminimo procese. Juntinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija FAO (2014) Maisto praradimas, atsirandantis dėl sprendimo dar turintį vertę maistą išmesti. Maisto ir išteklių veiksnių programa WRAP (2011) Tai bet koks maisto ir nevalgomų jo dalių, kurios turi potencialą būti suvartotas žmonių, pašalinimas iš žmonių maisto tiekimo grandinės. Stuart (2009) Tai visas žmonėms skirtas maistas ir valgomos medžiagos, kurios išmetamos ar suvartojamos gyvūnų ar kitaip panaudojamas ne žmonių maistui Gooch (2010) Maisto nuostoliai, atsirandantys visame maisto tiekimo procese Monier (2010) Tai apdoroto arba žalio maisto išmetimas procese tarp ūkio ir suvartojimo Mason (2011) Organinės maisto dalys, kurios nesuvartojamos per visą maisto tiekimo grandinės eigą, kuomet derlius nuimamas ir suvartojamas vartotojo. Visgi, maisto švaistmo sąvokos apibrėžimai turi skirtumų, tačiau dauguma mokslininkų remiasi Fusions tyrime dalyvavusių mokslininkų pateiktu apibrėžimu, kuris įtraukia visas maisto rūšis ir gėrimus, pašalinamus iš maisto tiekimo grandinės. Aukščiau paminėti pavyzdžiai yra priskiriami prie ekonominės/techninės maisto gaminimo sistemos, nes turi potencialą būti suvartoti, kaip žmonių maistas, tačiau nėra priskiriama maistui. Tai tėra teorinis skirtumas tarp realiai išgaunamo maisto ir teorinių galimybių maksimaliai išnaudoti procesus. Kitaip tariant, šie skirtumai atsiranda dėl efektyvumo stokos ir gali būti nagrinėjami tik teoriškai. Maisto švaistymą būtina mažinti dėl ekonominių, socialinių ir aplinkos veiksnių, tačiau tam labiausiai trukdo informacijos ir sąmoningumo trūkumas. Remiantis DEFRA (Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas) duomenimis, Dižiojoje Britanijoje 15 milijonų tonų maisto atliekų kiekvienais metais vis dar išmetama, iš kurių net 60 procentų vis dar gali būti perdirbama. Problemą didina ir tai, jog iššvaistomo maisto pakuotėms išleidžiami pinigais, kurie galėtų būti skirti švaistymo mažinimui (tai sudaro apie 7 mlrd. svarų per metus). Sumažėjus maisto švaistymai naudą pajaustų tiek namų ūkiai – sutaupyti pinigai galėtų būti panaudoti kitoms gėrybėms įsigyti, tiek verslas – sumažinus švaistymą sutaupyti pinigai padidintų pelningumą (Defra, 2011). Kiti moksliniai tyrimai padeda suvokti problemos mastą. R.Engstrom (2004) teigia, kad maisto pramonė yra antra pagal išteklių sunaudojimą grupė po gyvenamųjų namų aprūpinimo, todėl maisto švaistymas daro poveikį aplinkai, nes maistas gaminamas, tačiau nesuvartojamas. Dėl duomenų trūkumo negalima tiksliai ištirti tikslaus poveikio aplinkai, bet negalima nepasaisyti fakto, kad padidėjęs maisto poreikis skatina ir didesnį energijos ir išteklių sunaudojimą. Vien žaliavų transportavimui sunaudojama 13 darbo ir kuro išteklių. Paskaičiavus visas išlaidas maistui tiekti, geriausias jo tiesioginis panaudojimas – žmonių maistas. Kita išeitis – maistą kompostuoti ar paversti energija. Net jei maistas ir negali būti panaudotas žmonėms, jis vistiek turi būti surinktas ir transportuotas, todėl emisijomis teršiama aplinka ir sukeliama daug techninių problemų. Pvz. kai kuriuos maisto produktus būtina termiškai apdoroti prieš juos kompostuojant. Gendantis maistas skleidžia nemalonius kvapus, užteršia šiukšlių konteinerius ir išsiskiria toksinės atliekos, kurios patekusios į aplinką ją užnuodija (Hodges, 2013). P.Lechner (2004) Vienoje 2003 metais, bendradarbiaujant su vienu mažmeninės prekybos tinklu, atliko 10 savaičių tyrimą, kuriuo buvo siekiama išmatuoti išmetamo maisto kiekį. Visas maistas, kuris dar buvo tinkamas vartoti, bet nuspręstas išmesti (pažeistos ar nepiknos pakuotės, sezoniniai produktai, užsistovėję vaisiai ir daržovės), buvo kaupiamas sandėlyje. Per 10 savaičių buvo surinkta 5300 kilogramų maisto, iš kurių 45 procentai buvo daržovės, o 27 procentai vaisiai. Maistas buvo atiduotas socialinėms organizacijoms, bei prieglaudoms. F.Schneider ir G.Wassermann (2004) apskaičiavo, jog vidutiniškai viena parduotuvė per metus galėtų sukaupti ir paaukoti 13500 kilogramų maisto per metus arba po 45 kilogramus per dieną. Šį skaičių pagrindžia T.W. Jones (2004), kuris ištyrė, jog JAV maisto prekybos tinkluose viena parduotuvė per dieną išmeta 53 kilogramus maisto. Tai rodo, kad maisto švaistymo mastai mažmeninės prekybos tinkluose dideli. Atliekų ir maisto veiksmų programos duomenimis (2014), Didžiojoje Britanijoje 2000 metais buvo perdirbta tik 9% visų atliekų, todėl buvo priimta atliekų strategija, kurios tikslas tris kartus padidinti atliekų perdirbimą šalyje. Tuo metu atliekų išmetimas namų ūkiuose didėjo po 3% kiekvienais metais. Priėmus strategiją ypač sumažėjo maisto švaistymas – tarp 2007 ir 2012 metų iššvaistomo maisto kiekis sumažėjo 15 procentų. Tai rodo, kad maisto švaistymo švaistymo problema aktuali ne tik Jungtinėse Amerikos valstijose, bet ir Europoje ir Azijoje, kadangi maisto švaistymas sukelia didelius ekonominius nuostolius, daro socialinę žalą, bei sukelia pavojų aplinkai. Nors mokslininkai bando rasti sprendimo būdus problemai mažinti, tačiau efektyvių ir universalių sprendimų kolkas nėra atrasta. 14 1.2. Maisto švaistymo priežastys 1.2.1. Maisto švaistymo priežastys visoje maisto tiekimo grandinėje Tvirtas metodologinis pagrindas apibrėžia tiek maisto švaistymo, tiek maisto tiekimo grandinės ribas. Tyrimo rėmų apibrėžimas leidžia sukonkreti, kokią maisto švaistymo strategiją rinktis, siekiant efektyvumo didėjimo. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (2006) pritaria, jog kiekviena valstybė narė naudoja savitą maisto švaistymo metodiką ir apskaitą, tad sunku jas lyginti tarp valstybių. Mokslinėje literatūroje nurodo skirtingas maisto švaistymo priežastis, dažniausiai dėl to, kad skiriasi tiek valstybių išsivystymo lygis, tiek ir gyventojų socialinė struktūra. L.Lundqvist ir kiti (2008) teigia, kad maisto tiekimo grandinės nuostoliai parodo, kiek šalis yra pažengusi technologiškai, ir kurios rinkos yra tinkamos žemės ūkio vystymui, tad buvo išskirtos 3 varomosios jėgos, kurios apibrėžia besivystančių šalių maisto tiekimo grandines, o pagal jas galima parinkti ir problemos sprendimo būdus: 1) urbanizacijos procesų spartėjimas ir žemės ūkio sektoriaus traukimasis. Per pastaruosius metus pasaulyje dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje sumažėjo iki 50%. Jungtinių Tautų skaičiavimais (2006) 2050 metais gyvenančių miestuose padaugės iki 70 procentų, todėl padidės maisto poreikis miestų gyventojams. Kad maisto aprūpinimas būtų efektyvus, maisto tiekimo grandinė privalės būti modernizuota: maisto žaliavų auginimo, transporto, rinkodaros ir kt. Tai padės maisto kainas sumažinti, kad jos atitiktų mažas pajamas gaunančių asmenų poreikius; 2) valgymo įpročių pasikeitimas. Gyventojų pajamų augimas lemia mažesnį krakmolingųjų patiekalų vartojimą, bei žuvies, mėsos, pieno ir kitų produktų didesnį vartojimą. Šie produktai yra kur kas greičiau gendantys, todėl sukelia didesnį maisto švaistymą; 3) prekybos globalizacija. Globalizacija atveria rinkas laisvai prekiauti maisto produktais, tačiau sukelia grėsmę vietinių gamintojų produkcijai, kuri gali būti kokybiškesnė, tačiau brangesnė. Laisvoji prekyba paskatino spartesnį prekybos tinklų kūrimasi. Šalims su stipriai išvystyta industrija būdingi ir kitos maisto švaistymo varomosios jėgos, kaip gyventojų senėjimas ar vieno asmens namų ūkių gausėjimas (Jayne ir kt., 2006). Besivystančioms šalims būdinga maisto tiekimo grandinės technologijų stoka, didesnis tarpininkų skaičius, kurie trukdo paskirstyti maistą ir ūkininkams gauti aukštesnes kainas už produkciją. Kiekvienos šalies maisto švaistymo priežastys gali būti skirtingos, nes tam poveikį daro šalies išsivystymas. Pagal išsivystymą susiformuoja maisto tiekimo grandinės. 2 lentelėje pateikiami besivystančių, vidutinių ir pažengusių šalių maisto tiekimo grandinių požymiai (žr. 2 lentelė). 15 2 lentelė. Maisto tiekimo struktūrų bruožai pagal ekonominį išsivystymą (pagal Jayne ir kt., 2006; Maisto ir žemės ūkio organizacija, 2008; Reardon ir kt., 2007) Šalies tipas pagal maisto tiekimo technologijas Technologijų plėtra Pažangos lygis Tiekimo grandinės bruožai Ūkininkų ūkių dydis Rinka, jos kokybė Pradinė stadija, naudoja daugiau tradicines technologijas Įprastos (paprastos) technologijos, intensyvaus darbo, tradicinės sandėliavimo ir paskirstymo technologijos Mažo pajamų lygio šalys Prastas vietos rinkų išnaudojimas, pasitelkiami tarpininkai miesto rinkoms pasiekti Vyrauja smulkūs ūkiai, yra gyventojų, kurie ūkininkauja, kad pragyventų. Vietinė rinka: produktai tenkina vietinius/kaimo kokybės reikalavimus, ribotas tarptautinių rinkų pasiekiamumas Vidutinio lygio šalys, technologijų naudojimas auga Šalia tradicinių sistemų naudojama moderni šaldymo ir sandėliavimo sistema Vidutines pajamas gaunančios šalys Reikalauja glaudesnio auginimo, apdirbimo, tiekimo ir paskirstymo sistemų bendradarbiavimo Vyrauja smulkūs ūkiai, kurie patiria apribojimus naudotis technologijomis Gamina įvairios kokybės produktus, kurie parduodami tiek vietinėse, tiek eksporto rinkose. Aukšto technologijų lygio šalys Naudoja daug technologijų: pakavimo, linijinė gamyba, mechanizuotas apdirbimas Vidutinio ir aukšto pajamų lygio šalys Glaudus ryšys tarp augintojų ir paskirstytojų, sezoninė produkcija importuojama, daugiau antrinio apdirbimo Vidutiniai ir dideli ūkiai Kokybė ir kiekis atitinka rinkos poreikius: tiek vietinių prekybos tinklų, tiek eksporto šalių. A.A. Kader (2005), T. Garnett (2006) nustatė, jog greitai gendančių maisto produktų švaistymas yra didesnis aukštesnį technologijų lygį turinčiose šalyse. Jungtinėse Amerikos valstijose vidutiniškai iššvaistoma apie 12% maisto, Didžiojoje Britanijoje apie 9%, tačiau neįtraukiami maisto produktai, kurie paliekami laukuose dėl kokybės reikalavimų neatitikimo. Išsivysčiusiose šalyse lėtai gendančių maisto produktų švaistymas nėra laikomas reikšmingu, kadangi tokių produktų praradimai yra itin maži, pvz. miežių praradimai tarp 0,07 ir 2,81 procento (Smil, 2000). Ryžių švaistymo apimtims nustatyti reiktų tikslingai atnaujinti duomenis, kadangi nėra vieningos nuomonės dėl ryžių praradimų. M. Grolleaud (2002), teigia, kad Azijoje ryžių nuostoliai siekia iki 15%, dėl ryžių apdirbimo technologijų stokos, kai tuo tarpu L.Liang (1993) nurodo, kad ryžių švaistymui poveikį daro sandėliavimo trūkumai. Vertinant maisto švaistymo priežastis, negalima atmesti fakto, jog kai kurių maisto grupių švaistymas dėl sistemos trūkumų yra klaidingas. Pvz. grūdų švaistymo rodikliai gali būti pervertinti dėl šių faktorių (Grolleud, 2002):  kai grūdų forma neatitinka standartų, jie apskaitomi, kaip išmetami, nors gali būti suvartoti; 16  ne visi grūdiniai produktai yra išmetami, nors jais ir neprekiaujama pasibaigus sezonui;  pažeisti grūdai ne visada išmetami, nes jie gali būti suvartoti augintojo namuose ar pan.;  dažnai pasitaiko, jog grūdų švaistymo kiekiai apskaitomi keletą kartų įvairiose maisto tiekimo grandinės pakopose. Kritusi produkto kokybė ir maistingumas nulemia produkto pašalinimą iš maisto grandinės, dar prieš jį suvartojant. Tokiems atvejams turėtų būti skiriama daugiausiai dėmesio, kadangi būtina išsiaiškinti, kodėl maisto švaistymas atsiranda, ir kokios to priežastys (Rutten ir kt., 2013). Schneider (2008) pritaria, kad maisto švaistymas vyksta visose maisto tiekimo grandinės stadijose, pradedant auginimu, baigiant vartojimu. Kai kuris iššvaistytas maistas dar tinkamas vartojimui, kitas jau nebe. Remiantis Eurostat (2000) atskaita, viena iš 7 maisto išmetimo priežasčių žemės ūkyje yra rinkos sąlygų pasikeitimas, kai produktų užsakymai atšaukiami. T.W.Jones (2005) savo tyrime patvirtina, kad tai yra svarbi priežastis, dėl kurios net iki 15 procentų Floridos valstijos apelsinų rinkoje esančių vaisių iššvaistoma. S.Schoepp (2007) nustatė, jog ekonominės priežastys lemia net 30 procentų Ispanijos žemuogių išvaistymo. Kaip teigia F.Goletti (2003) Dažnai iššvaistomas sezoninės maisto prekės, kuomet parduotuvės turi jų perteklių, neteisingai paženklintas maista, ar su pažeistomis pakuotėmis transportavimo metu. Kuomet maisto prekės per ilgai laikomos sandėlyje, sandėlio mokestis skatina prekių sunaikinimą, nei tolimesnį laikymą. Visuomenės suformuoti reikalavimai ir taisyklės dažnai nulemia maisto švaistymą, kaip sunkiai prognozuojamas derlius – jei užderi geras derlius atsiranda perteklius, kurio niekam nereikia (Stuart, 2009). Fusions tyrimo (2014) rezultatai įvardina šias maisto švaistymo priežastis:  dėl maisto pobūdžio ir sunkiai nuspėjamos maisto paklausos;  dėl socialinių gyventojų įpročių, kurie sunkiai keičiami;  dėl asmeninių gyventojų įpročių, kurie sunkiai keičiami;  dėl privačių ir viešų maisto tiekėjų specifinių veiksmų;  dėl per mažo technologijų naudojimo, maisto tiekėjų neefektyvumo, įgūdžio stokos. Viršuje esančių veiksnių, skatinančių maisto švaistymą, mažinimas galimas skiriant daugiau dėmesio technologijų plėtrai. Žemiau esančių veiksnių eliminavimas galimas didinant gamybos ir paskirstymo efektyvumą maisto tiekimo grandinėje, bei gerinant vartojų suvokimą. Maisto švaistymo problemos mažinimas gali būti sudėtingas, tačiau kartu galima daug pasiekti, kad maisto tiekimo grandinė taptų efektyvesnė. Dėl maisto tiekimo grandinės sudėtingumo negalima rasti vieno sprendimo 17 visoms grandinės dalims. Visi šie veiksniai buvo susisteminti ir suskirstyti pagal pobūdį ir kategorijas (žr. 3 lentelė). 3 lentelė. Dabartiniai maisto švaistymo veiksniai pagal Fusions (2014) Veiksnių kategorijos Maisto švaistymo priežastys Technologiniai Veiksniai priklausomi nuo maisto savybių, gamybos ir vartojimo, kur technologijos ribotos Veiksniai priklausomi nuo modernių technologijų Veiksniai atsirandantys dėl maisto grandinės neefektyvumo, klaidų apdirbant maistą technologiškai Instituciniai (verslo valdymas) Veiksniai sunkiai susiejami su valdymo sprendimais Makro lygio veiksniai Verslo vienetų sprendimų veiksniai Instituciniai (maisto įstatymai ir politika) Žemės ūkio politika ir standartai Maisto ir vartotojų sauga, gyvūnų gerovė ir politika Atliekų politika, mokesčiai ir įstatymai Socialiniai Veiksniai susiję su socialiniai pokyčiais, kurie sunkiai keičiami Veiksniai susiję su asmeniais įpročiais, kurie sunkiai keičiami Veiksniai susiję su individų įpročiais, kurie keičiami per informacijos ir žinių kiekį. Technologiniai veiksniai, kurie skatina maisto švaistymą buvo sugrupuoti pagal šiuos kriterijus: veiksniai, kur techmologijų įsikišimas tapo ribotas dėl maisto savybių, veiksniai, kur maisto atliekos atsiranda technologjų panaudojimų maisto gamyboje dėka; veiksniai atsirandantys dėl klaidų maisto tiekimo grandinėje ir jos valdyme. Šių veiksnių sunku išvengti, nes technologijos nėra tiek pažengusios. Technologijos dar neišsprendė maisto gedimo ir maisto paklausos numatymo problemos, dėl kurios nemažai maisto yra išmetama (Driesen, 2006). Maisto tiekimo grandinė gali būti tobulinama technologiškai, užtikrinant ne tik pagrindinių maisto porcijų tiekimo optimizavimą visuose grandinės etapuose, bet ir ekonomiškumo skatinimą gamyboje pvz. Finansų, energetikos, darbo jėgos ir kt. Šitaip naujų technologijų plėtra gali padidinti pagrindinių maisto produktų išmetimą, tačiau racionalizuoti kitų gamyboje naudojamų išteklių panaudojimą, kuris gali būti naudingas verslui ir vartotojams, ypač jei jie nemoka už apinkos nuostolius, atsirandančius dėl švaistymo (Zaman; Lehman, 2013). Technologiniai veiksniai, kurie atsiranda dėl natūralių ribojimų maisto tiekimo grandinėje, turėtų būti panaudoti, kaip orientyras tobulinimui gamyboje, apdirbime, rinkodaroje ir vartojime. Maisto švaistymą skatinantys veiksniai, gali būti ribojami panaudojant politikos priemones, mažinančiais netolygumus maisto tiekimo grandinėje. Pvz. Žaliųjų mokesčių įvedimas, subsidijų skyrimas, prekybos leidimų išdavimas padėtų pakeisti išlaidų/naudos santykį maisto švaistymo mažinimo linkme, tiek vartotojams, tiek gamintojams. Technologijų plėtra ir vartotojų įgūdžių gerinimas, gali būti paskatintas 18 per modernizaciją, investicijas ir mokymus - tai vienas iš sprendimo būdų mažinti maisto švaistymą, kurį sukelia technologijų stoka ir klaidų darymas (Pouliot;Summer, 2008). Instituciniai maisto švaistymą skatinantys veiksniai išskirti į 3 grupes: 1) veiksniai, kurių beveik neveikia verslo sprendimai, kadangi susieti su natūraliomis maisto savybėmis arba įsitvirtinusiomis visuomenės kliūtimis. Šie veiksniai susiję su maisto gedimu ir sunkiai prognozuojama paklausa; 2) makro lygmens veiksniai susiję su politikos priemonėmis, profesiniais susitarimais, socialinėmis kampanijomis ir kt.; 3) veiksniai, susiję su verslo vieneto sprendimais, kurie gali buti pagerinti per geresnį organizuotumą ir vadybą. Pvz. per personalo mokymus, gerinant komunikaciją tarp darbuotojų ir vartotojų. Įstatymų ir politikos nulemti maisto švaistymo veiksniai yra veikiami tiesiogiai. Pvz. žemės ūkio politika nustato produktų ženklinimo ir kokybės reikalavimus, kurių kai kurie produktai neatitinka. Taip pat maisto saugos, gyvūnų gerovės reikalavimai, kartu su mokesčiais maistu prisideda prie maisto švaistymo problemos. Šių veiksnių nulemtą maisto švaistymą galima sumažinti keičiant valstybės politiką priimant sprendimus (Massaruto, 2014; Dudbridge, Turner, 2009). Anot K.Kelleher (2005), socialinius veiksnius, skatinančius maisto švaistymą galima kategorizuoti pagal demografinius požymius (lytį, pajamas, amžių ir kt.), pagal pasąmoningus požymius, kuriais vadovaujasi vartotojai (estetinis vaizdas, tipas ir kt.). kita grupė veiksnių gali būti veikiami per vartotojų informavimą ir budrumo didinimą (vartojimą lemia visuomenės informuotumas apie maistą, jo pateikimas ir kt.) . Mokslininkų įvardinti maisto švaistymą skatinantys veiksniai susisteminti 4 lentelėje. 4 lentelė. Maisto švaistymo priežastys (sudaryta autoriaus pagal Fusions (2014), Lundqvist (2008), Jayne et al. (2006) ir kiti, 2016) Autorius Maisto švaistymo priežastys Poveikis Fusions tyrimas (2014) Švaistymas dėl technologinių, institucinių ir socialinių veiksnių komplekso Veiksnių visuma sukelia maisto švaistymą. Skirtingi veiksniai dominuoja priklausomai nuo šalies išsivystymo lygio. Lundqvist (2008) Urbanizacijos procesų augimas, gyventojų valgymo įpročių pasikeitimas, prekybos globalizacija Dėl urbanizacijos augimo maisto tiekimo grandinė taip sparčiai netobulėja. Gyventojai, kylant ekonomikai, vartoja greičiau gendantį maistą, o dėl prekybos globalizacijos vietiniai smulkūs gamintojai dažnai neberealizuoja užauginto maisto. Jayne et al. (2006) Ilgosios maisto tiekimo grandinės Dėl didelio tarpininkų skaičiaus maisto tiekime kyla rizika maisto laiku nepristatyti, smulkiems ūkiams kyla rizika, kad juos nukonkuruos stambesni. 19 Schneider (2008) Socialinė padėtis ir demografiniai požymiai Gyventojai su aukštesniu išsilavinimu dėl didelio užimtumo linkę išmesti daugiau maisto. Vyresnio amžiaus gyventojai išmeta mažiau maisto, kaip ir asmenys su mažomis pajamomis. Europos Komisijos maisto švaistymo ataskaita (2010) Sąmoningumo ir žinių trūkumas, valgymo įpročiai, neapskaičiuotos porcijos, sandėliavimo ir logistikos klaidos, ženklinimo klaidos. Dėl maisto tiekimo grandinės trūkumų gyventojai dažnai nesupranta ir neplanuoja efektyvaus maisto tiekimo ir vartojimo. Marra (2008) Vadybiniai ir techniniai apribojimai, įstatymai ir vartotojų elgsena Skurdesnėse šalyse priimti sprendimai ir techninės galimybės neleidžia tinkamai išlaikyti maistą ir jį transportuoti. Išsivysčiusiose šalyse dėl įstatymų netobulumo ir vartotojų įpročių maistas išmetamas daugiasia namų ūkiuose. Charles ir kt. (2010) Žinių trūkumas, pelno siekimas, technologijų trūkumas Dėl prasto technologijų lygio skurdžios šalys negali efektyviai išnaudoti maisto auginimo potencialo. Prekybininkai dėl didesnio pelno dažnai sumažina kainas, taip skatinant besaikį vartojimą, kurį dėl žinių trūkumo vartotojai tik didina. Jones (2005), Shoepp (2007) Ekonominės priežastys Prekybos tinklai dėl prekių sezoniškumo ir rinkos pokyčių linkę atšaukti užsakymus ir sunaikinti neparduotą produkciją. Mokslininkai nurodo panašius maisto švaistymą skatinančius veiksnius. Fusions tyrimo (2014) įvardinti plačiasiai nurodo, dėl kokių veiksnių poveikio maisto švaistymo problema auga. A.Marra (2008), T.Parfitt ir kt. (2010) išskiria technologinius apribojimus, kurie trukdo tobulinti maisto tiekimo grandinę ir taip mažinti maisto švaistymą. Vienaip ar kitaip žinių trūkumas apie maisto švaistymą, produktų ženklinimą ir vartojimo įpročius prisideda prie maisto švaistymo (Osner, 1982). Apibendrinus informaciją galima teigti, jog maisto švaistymą skatinantys veiksniai skiriasi dėl valstybių technologinio, ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio. Labiau išsivysčiuoms valstybėms būdingas didesnis maisto švaistymas maisto tiekimo grandinės galutiniame (namų ūkių vartojimo) etape, o besivystančiose valstybėse maisto švaistymas stipriau pasireiškia pradiniuose (auginimo, apdirbimo ir sandėliavimo) maisto tiekimo grandinės etapuose. 1.2.2. Maisto švaistymo priežastys namų ūkiuose Per pastarąjį laikotarpį namų ūkių ekonominė situacija keitėsi. Didėjo namų ūkių perkamoji galia, augo maisto prieinamumas. Padidėjus nuperkamam maisto kiekiui, pasikeitė ir maisto gaminimo ir vartojimo įpročiai. Deja dauguma namų ūkių vis dar nemato ryšio tarp maisto ryšio tarp maisto švaistymo ir poveikio aplinkai; dar daugiau, jie nemano, kad nesuvalgytas maistas turėtų būti laikomas švaistomu. Ypatingas dėmesys maisto švaistymui skiriamas namų ūkių maisto išmetimo problemoms 20 spręsti. Siekiant nustatyti maisto švaistymo mąstą namų ūkiuose, naudojama maisto rūšiavimo analizė. Analizė leidžia spręsti apie išmetamo maisto rūšį, priežastis ir dažnumą ir kitą kokybinę informaciją. Respondentai patys pildo duomenys apie maisto švaistymą, taip pat pateikia asmeninę informaciją apie pajamas, išsilavinimą, įpročius ir kt. Ši informacija naudojama suformuoti maisto švaistymo mažinimo metodų kūrimui, atsižvelgiant į gyventojų specifiką (Schneider, 2008; Wassermann, Schneider 2005 ). Maisto švaistymas namų ūkiuose yra rimta problema labiau išsivysčiusiose šalyse, kadangi remiantis įvairiais tyrimais, namų ūkiuose iššvaistoma nuo dešimtadalio iki pusės viso švaistomo maisto. Galima teigti, kad dauguma maisto iššvaistoma maistą vartojant (galutinis etapas), tad norint tobulinti maisto tiekimo grandinę, kad ji taptų efektyvesnė, reikia aptarti maisto švaistymą skatinančias priežastis. Schneider (2008) siūlo skirstyti maisto švaistymo namų ūkiuose segmentus į 4 dalis: 1) maistas nepanaudotoje pakuotėje; 2) maistas panaudotoje pakuotėje; 3) maisto likučiai; 4) maisto atliekos. Pirmi trys segmentai gali būti kontroliuojamai mažinami, tačiau maisto atliekų (kurios susidaro gaminant maistą – pvz. kiaušinių lukštai, banano žievė ir kt.) atsiradimą sunku pakeisti. Tai patvirtina ir F.Shneider (2008), kuri teigia, jog maisto pertekliaus gamyba būdinga išsivysčiusiose šalyse, kurios prigamina per daug maisto, kadangi norima sumažinti nuostolius, atsirandančius dėl nenumatytų klimato sąlygų, kenkėjų poveikio ir ligų žalos. Tai atrodo logiška, tačiau skatina maisto švaistymą. Mokslininkai F.Shneider (2008), C.Blume (2007), S.Lebersorger (2004) siūlo maisto perteklių perduoti socialinėms organizacijoms, kurios jį paskirstytų nepriteklių patiriantiems žmonėms. Tokia praktija Jungtinėse Amerikos valstijose taikoma jau nuo 1960 metų, o Europoje nuo 1986 metų (Nilsson, 2012). G.Obersteiner (2007) skirsto, maisto švaistymą namų ūkiuose pagal gyvenamąją vietovę: kaimiškam ir miesto. Svarbu tai, kad kaimiškose vietovėse maisto švaistymas dažniausiai yra mažesnis, nei miesto teritorijose, kadangi kaime maistas gali būti panaudotas kaip kompostas ar gyvūnų maistas (platesnės perdirbimo galimybės). A.Marra (2008) prie daugumos priežasčių vertinti ir kultūros poveikį. Ji nustatė, jog maisto vartojimo kultūra prisideda prie namų ūkiuose švaistomo maisto. Šalyje per ilgus metus susiformavo šviežio maisto kultūra (tokie patiekalai, kaip „sashimi“), dėl kurios maisto švaistymas pasireiškia galutinėse maisto grandinės pakopose. Maisto švaistymui mažinti 2000 metais Japonijos žemės ūkio ministerija net priėme maisto perdirbimo įstatymą, kurio tikslas – sumažinti išmetamo maisto kiekį, taip iki minimumo sumažinant tiek vartotojų, tiek gamintojų patiriamus kaštus. Kiti Japonijoje priimti 21 įstatymai buvo skirti ekologijos skatinimo ir švaistymo politikos mažinimui. Įstatymai apėmė pakuočių tvarkymo, išteklių valdymo, maisto planavimo, atliekų tvarkymo ir perdirbimo procesus (Driesen, 2006). R. Glanz (2008) maisto švaistymo namų ūkiuose priežastis priskiria psichologiniams (įpročių) aspektams. Prekybos centrai skelbia įvairias akcijas maistui, tad namų ūkiai dažnai neįvertina savo poreikių, tad dažnai nusiperka per didelį kiekį maisto, kuris sugenda. Dėl prastų planavimo įgūdžių vartotojai neplanuoja tikslaus namų ūkiui reikalingo maisto kiekio, tad perka ir namuose paruošia per didelį maisto kiekį. Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui namų ūkiuose, asmenys nevago maisto namuose, nes dažnai valgo svečiuose ar viešojo maitinimo įstaigose, tad namuose esantis maistas praranda galimybę būti suvartotas. Taip pat prasti maisto ruošimo įgudžiai prisideda prie išmetamo maisto, nes neskaniai pagamintas, ar perkeptas maistas būna išmetamas. J. Witzel ir kt. (2015) teigia, kad maisto švaistymas namų ūkiuose labiausiai skatinamas dėl prekybos tinklų kuriamos kultūros. Įvairos reklaminės kampanijos, akcijos, išpardavimai keičia vartotojų apsipirkimo ir gaminimo įpročius. Namų ūkiuose dauguma vartotjų turi maisto produktų, kuriuos neketina vartoti, pvz. buvo nusipirkti tik dėl pabandymo, dėl noro pasigaminti kažką naujo ar kt. Taip pat dėl vartojimo kultūros diegimo maisto produktų galiojimas dažnai neatitinka vartotojų poreikio, tad nupirktas namų ūkio, maistas sugenda, netenka prekinės išvaizdos ir būna išmetamas. J.Jorisen ir kt. (2015) siūlio vertinti namų ūkių maisto švaistymo pagal socialinius-demografinius požymius. Pagal gautus rezultatus skirtingą maisto kiekį iššvaisto priklausomai pagal pajamas namų ūkiai. Tam poveikį taip pat daro ir asmenų amžius, išsilavinimas, namų ūkio gyventojų skaičius, šeimyninė padėtis. Apibendrinus maisto švaistymą namų ūkiuose pastebima, jog skirtingi mokslininkai įvardina šias pagrindines maisto švaistymą skatinančias priežastis:  gyvenamosios vietovės įtaka;  susiformavusi maisto vartojimo kultūra;  psichologiniai aspektai;  namų ūkio maisto atsargų valdymo įgūdžiai;  prekybos tinklų formuojama maisto vartojimo politika. Tai išskirtinės namų ūkio maisto tiekimo grandinės maisto švaistyma lemiančios priežastys. Dėl šių priežasčių namų ūkiai patiria ekonominius nuostolius, didina aplinkos taršą ir mažina savo socialinę atsakomybę. Apibendrinant galima teigti, jog maisto švaistymas, tai visų maisto produktų, ar jų dalių išmetimas, nesuvartojimas ar panaudijomas ne pagal pirminę paskirtį – vartoti tik žmonėms. 22 Mokslininkai nagrinėja maisto švaistymą ir jį sukeliančias priežastis visoje maisto tiekimo grandinėje. Tokios priežastys kaip vartotojų įpročiai, socialinė padėtis, gyvenoji vietovė gaunamos pajamos, prekybos tinklų formuojamos vartojimo politikos aktyvumas įvardinamos, kaip daugiausiai prisidedančios prie maisto švaistymo masto didėjimo, tad būtina jas išsamiau nagrinėti ir įvesti prevencines priemones maisto švaistymo mažinimui. toliau šiame tyrime maisto švaistymas ir mastas bus tiriamas namų ūkiuose. 23 2. MAISTO ŠVAISTYMO IR JO PRIEŽASČIŲ NAMŲ ŪKIUOSE TYRIMO METODIKA 2.1. Maisto švaistymo priežasčių tyrimų metodų analizė Žemės ūkis atlieka svarbias ekonomines, socialines, aplinkos ir etnokultūrines funkcijas, todėl agrarinėse šalyse turi prioritetinį vaidmenį šalies ekonomikoje. Žemės kuria darbo vietas kituose ekonomikos sektoriuose – perdirbamojoje ir materialinių techninių išteklių gamybos pramonėje, vidaus ir užsienio prekyboje, transporte, įvairių paslaugų, teikiamų žemės ūkiui, srityje. Žemės ūkio bei su juo susijusių sektorių plėtra prisideda prie šalių BVP, gyventojų užimtumo ir jų gerovės augimo. Remiantis OECD (2014) duomenimis pasaulyje žemės ūkyje dirba apie 1,1 mlrd. ekonomiškai aktyvių žmonių, beveik 50 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Pagal ekonominį išsivystymą, Lietuvą vis dar galime priskirti prie besivystančių šalių, o tokiose šalyse žemės ūkis atlieka dar svarbesnį vaidmenį. Maisto švaistymą sukeliantys veiksniai pasaulyje buvo ne kartą tirti, tad mokslininkai tyrė maisto švaistymą įvairiais aspektais. 5 lentelė. Maisto švaistymo tyrimo kryptys (sudaryta autoriaus, 2017) Grupė Mokslininkas/mokslininkų grupė Tyrimo kryptis Maisto švaistymo masto tyrimai Malamis, Moustakas ir kt. (2016); Edjabou, Pivnenko ir kt. (2015); Monier, Motgal ir kt. (2010) Morison (2005) Atliekų analizės metodas Parfitt, Barthel, Macnaughton (2012); Schneider (2016); Bagherzadeh, Inamura, Jeong (2014); Kantor et al. (1997) Maisto švaistymo masto vertinimas visoje maisto švaistymo grandinėje, naudojant statistinius metodus Maisto švaistymo priežasčių tyrimas Schneider, Lebersorger (2012); FAO (2011); Maisto švaistymo priežasčių tyrimo apribojimai ir kliūtys Liu (2014) Kinijos, kaip besivystančios šalies maisto švaistymo masto apskaičiavimas, remiantis viešai pateikiama informacija Glanz (2008); Witzel, Hoogie ir kt. (2015); Simunek, Barzdowa, Vitu (2015); Engstrom ir Carlsson-Kanyama (2004) Maisto švaistymo priežasčių namų ūkiuose nustatymas, naudojant anketines gyventojų apklausas Maisto švaistymo poveikio tyrimai Okawa (2015) Maisto švaistymo priemonių poveikio ir iš to gautos naudos ekonominis- teorinis apskaičiavimas. Hall, Guo (2009) Maisto švaistymo poveikio aplinkai tyrimas, pasitelkiant matematinį žmonių pateikto į rinką ir suvartoto maisto modelį. Garcia, Wooley ir kt. (2015) Maisto švaistymo mažinimo priemonių pateikimas ir poveikio tyrimas, 24 analizuojant kitų mokslininkų atliktus tyrimus Maisto švaistymo tyrimai gali būti suskirstyti į 3 grupes, pagal tai, koks maisto švaistymo aspektas buvo nagrinėtas. Maisto švaistymo masto tyrimai atliekami naudojant statistinius metodus, kuomet iš viešai prieinamų statistinių duomenų atliekama analizė ir gaunam rezultatai. Iššvaistyto maisto mastą galima nustatyti ir panaudojus konkrečios vietovės atliekų perdirbimo ir saugojimo aikštelių gautus duomenis, nes išmestas maistas yra sveriamas, analizuojama jo struktūra, tad šie tyrimai yra tikslesni, bet dėl tyrimo sudėtingumo taikomi tik mažesnėse vietovėse. Kiti mokslininkai, tokie kaip R.Glanz (2008), J.Witzel ir kt. (2015), J.Simunek ir kt. (2015) tiria maisto švaistymo priežastis, naudodami apklausos anketas. Šis metodas tinkamas dėl paprastumo, nors kita mokslininkų grupė naudoja viešai prieinamą informaciją, kuri įprastai būna apibendrinta, tačiau ne visada gali būti pritaikoma skirtingose valstybėse, nes maisto švaistymo priežastys gali skirtis tiek dėl kultūrinių įpročių, tiek dėl ekonominio išsivystymo. Toliau darbe bus taikomas šis tyrimo metodas. Trečia mokslininkų grupė nagrinėja maisto švaistymo pasekmes, t. y. poveikį aplinkai, ekonominei sistemai, socialinei sistemai. Poveikis gali būti analizuojamas tiek mažesniame teritoriniame vienete, tiek dideliame regione. Tyrimai nėra tikslūs, nes maisto švaistymo neigiamo poveikio mažinimas nėra greitas procesas, o jo pokytį aplinkai ar ekonomikai sunku išmatuoti, kadangi reikia įvertinti ir kitų kintamųjų poveikį. Remiantis Eurostat, FAO duomenimis toliau bus analizuojamos maisto švaistymo priežastys ir mastas namų ūkių sektoriuje, kadangi išsivysčiusių šalių namų ūkiuose maisto švaistymo mastas yra didžiausias 2.2. Maisto švaistymą namų ūkiuose skatinančių priežasčių analizė Maisto švaistymas namų ūkiuose yra namų ūkio vartotojų išmestas ar kitaip ne pagal tiesioginę paskirtį sunaudotas maistas. Fusions projekte dalyvavę mokslininkai (Schneider, Quested, Moates, Waldron ir kt., 2014) suformulavo maisto švaistymo proceso esmę – tai maisto pašalinimas iš žmonių maisto tiekimo grandinės. Šiame projekte buvo tirta, kas nulemia maisto švaistymą, ir kaip tai veikia technologijų plėtra (technologinis kontekstas), kaip valdoma maisto tiekimo grandinė (institucinis kontekstas) ir gyventojų įpročiai ir gyvenimo būdas (socialinis kontekstas). Maisto tiekimo grandinės valdyme (institucinis indeksas) buvo išskirti 2 pagrindiniai laukai: verlso valdymas ir ekonomija, bei maisto įstatymas ir politika. Pagal gautus rezultatus buvo padarytos išvados apie kiekvieną maisto tiekimo grandinės dalį ir rodiklius, kurių pagalba nustatomos maisto švaistymo priežastys. 25 K.Chen ir kt. (2005), T.S. Jayne ir kt. (2006), WRAP (2010), taipogi tyrė maisto švaistymą, o jų tyrimų rezultatai parodė, jog ES šalių narių gyventojų didžiausia švaistomo maisto dalis yra namų ūkiuose. Tad Lietuvos maisto švaistymo priežastis tirti buvo pasirinkta būtent namų ūkiuose, kadangi daroma prielaida, jog ten maisto švaistymas pasireiškia daugiausiai, tad ir surastos maisto švaistymo priežastys ir sprendimai turės didžiausią poveikį. Lietuvoje maisto švaistymas namų ūkiuose deja nebuvo tirtas, tačiau Vakarų šalių mokslininkai yra tyrę maisto švaistymą konkrečiai namų ūkiuose. Apibendrinta atliktų tyrimų informacija pateikta 6 lentelėje (žr. 6 lentelė). 6 lentelė. Maisto švaistymo namų ūkiuose tyrimų apibendrinimas (sudaryta autoriaus, 2017) Autoriai Tiriama sritis Tyrimo rodikliai Rezultatai Danyi Qi, Brian E. Roe (2015) Gyventojų sąmoningumas ir žinios apie maisto švaistymą namų ūkiuose Demografiniai (amžius, lytis, išsilavinimas ir kt.), sąmoningumo (kaltės jutimas, gamtos teršimas, polinkis šviežiam maistui), priežastys švaistymui (noras skaniai maitintis, kainos poveikis, informacijos trūkumas) Daugiau kaip pusė respondentų nemano, jog jie daro neigiamą poveikį, kadangi nėra pakankamai informuoti apie ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Roni A. Neff, Marie L. Spiker, Patricia L. Truant (2015) Gyventojų elgesys ir požiūris į maisto švaistymą namų ūkiuose Švaistymo mažinimo motyvavimo priemonės (pinigų taupymas, teigiamo pavyzdžio rodymas, rūpinimasis kitais ir kt.), švaistymo priežastys (apsinuodijimo baimė, šviežumo noras, gera finansinė padėtis ir kt.) Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė respondentų nemano švaistantys maistą. Respondentus labiausiai skatina mažinti švaistymą siekis sutaupyti pinigų, o taip pat teigiamo pavyzdžio vaikams rodymas. Norint sumažinti maisto švaistymą siūloma didinti tikslinių grupių informuotumą ir socialinių įgūdžių ugdymą. Willianms, Wikström etc. (2011) Maisto pakuočių poveikis maisto švaistymui Išmetamo maisto rūšis (mėsa, vaisiai, pienas ir kt.), apsipirkimo įpročiai (dažnumas, vieta, suma), švaistymo priežastys (pažeista pakuotė, per didelė pakuotė, sunku sunaudoti visą maistą dėl pakuotės ir kt.) 25 procentai maisto švaistoma su dėl įpakavimu susijusių priežasčių. Dėl to kuriami reikalavimai pakuotėms, jog jos būtų informatyvios, lengvos atplėšti, dydžio sulig vartotojų poreikiais. Stefan, van Herpen, Lähteenmäki (2013) Rumunijos vartotojų maisto planavimo įgūdžių poveikis maisto švaistymui Demografiniai rodikliai, pirkinių planavimo įgūdžiai (kaip planuojama, kiek dažnai, ar apsipirkimas spontaniškas, ar domimasi papildomai ir pan.), moralinės nuostatos (ar jaučia kaltę dėl švaistomo maisto, kaip maistą sunaudoja, ar rūpinasi švaistymo mažinimu) Nustatyta, kad planuojantys savo apsipirkimus respondentai švaisto mažiau maisto, dėl to reiktų labiau šviesti visumenę, dėl neigiamo švaistymo poveikio, kadangi didelė dalis respondentų negalvoja apie švaistymą, kaip apie itin neigiamą dalyką. Jörissen, Priefer, Bräutigam (2015) Italijos ir Vokietijos miestų gyventojų maisto švaistymo tendencijos Demografiniai rodikliai, švaistomo maisto rūšis, švaistymo priežastys (sugedo, nepatiko skonis, per daug nusipirko, per daug pasigamino ir pan.) apsipirkimo vieta ir dažnumas, švaistomo maisto kiekis Švaistomo maisto kiekis didesnis vienam asmeniui mažesniuose namų ūkiuose, kadangi respondentai nesugeba suvartoti nusipirktą didesnį maisto kiekį, tad jis sugenda. Jei respondentai planuoja savo apsipirkimus, jie švaisto mažiau. Simunek, J., Derflerova- Brazdova, Z. and Vitu, K. (2015) Maisto švaistymas: 4 asmenų dydžio namų ūkių tyrimas Demografiniai rodikliai, švaistomo maisto rūšis, švaistomo maisto kiekis ir vertė, nesuvalgyto maisto panaudojimas, apsipirkinėjimo dažnumas, maisto nesuvartojimo priežastis Jaunesnio amžiaus namų ūkiai linkę švaistyti daugiau maisto. Dažniausiai švaistomi trumpo galiojimo produktai – pienas, daržovės, duonos gaminiai. Nustatyta, kad respondentai neteisingai vertina švaistomo maisto kiekius, 26 kadangi egzistuoja didelis skirtumas tarp jų realiai švaistomo ir numanomo maisto švaistymo. Mokslininkai taikė įvairias metodikas, siekdami identifikuoti maisto švaistymo priežastis namų ūkiuose. Juliane Jörissen, Carmen Priefer, Klaus-Rainer Bräutigam (2015) – tyrė maisto švaistymo mąstą namų ūkių lygmenyje, naudojantis apklausos anketomis Italijoje (Ispra) ir Vokietijoje (Karslruhe). Buvo siekiama nustatyti, dėl kokių priežasčių maistas dažniausiai švaistomas, ar rezultatai skirtinguose miestuose korealiuoja tarpusavyje, ir ar tyrimo rezultatai patvirtina prieš tai buvusių tyrimų išvadas. Q. Danyi, E. Brian (2015) – atliko regresinę JAV gyventojų požiūrio ir informuotumo analizę maisto švaistymo klausimu. Buvo siekiama nustatyti, kaip gyventojų socialiniai, fiziniai ir kultūriniai rodikliai gali turėti poveikį įvairiais maisto švaistymo aspektais. Tyrimo metu nustatyta, kad aukštesnes pajamas gaunantys asmenys yra linkę labiau švaistyti maistą, kadangi nenori vartoti pasibaigusio galiojimo maisto. Situacijai pakeisti būtina didinti žmonių sąmoningumą. A. Roni ir kt. (2015) – tyrė JAV vartotojų požiūrį į maisto švaistymą. Buvo siekiama įvertinti, kaip gyventojai vertina maisto švaistymą, nustatyti švaistymo priežastis ir pateikti pasiūlymus, kaip sumažinti švaistymą. Pagal gautus tyrimo rezultatus buvo pateiktos rekomendacijos restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms, kaip būtų galima sumažinti maisto švaistymą. H.Willianms ir kt. (2011) – tyrė kaip maisto įpakavimas (pakuotė) veikia maisto švaistymą namų ūkiuose. Buvo nustatyta, kad iki 25 procentų išmetamo maisto galėtų būti išvengiama. Iš viso tyrime dalyvavo 61 namų ūkis. Tyrimo dalyviai taip pat turėjo pildyti maisto švaistymo dienoraštį, kuriame žymėjo, kokie maisto produktai išmetami, o kurie suvartojami. Maisto produktai buvo suskirstyti į 6 grupes (duona, mėsa ir žuvis, vaisiai ir daržovės, pieno produktai, gėrimai , saldumynai). Prie kiekvieno išmesto produkto reikėjo nurodyti vieną iš priežasčių (sugedo, pasibaigė galiojimo laikas, nepatogi pakuotė, nusipirkau per daug). Prie pagamintų patiekalų (pasigaminau per daug, tad nėra galimybės laikyti; nenoriu laikyti; buvo neskanu; laikytas maistas sugedo; vaikai nebevalgė) V.Stefan ir kt. (2013) – tyrė Rumunijos gyventojų apsipirkimo įpročių poveikį maisto švaistymui. Kadangi nėra atlikta daug tyrimų apie maisto švaistymo priežastis, buvo išanalizuoti 244 Rumunijos gyventojų maisto pirkimo įpročiai, moraliniai nusistatymai dėl maisto ir žinios apie žalą aplinkai. Nustatyta, kad norint sumažinti maisto švaistymą būtina skatinti gyventojų sąmoningumą ir pagerinti maisto planavimo įpročius. 27 J.Simunek ir kt. (2015) nagrinėjo Čekijos 4 asmenų dydžio namų ūkiuose švaistomo maisto mastą ir priežastis. Iš 35 atrinktų namų ūkių tik 17 atitiko keliamus reikalavimus. Rezultatai parodė, jog respondentams vis dar trūksta žinių apie maisto švaistymą, kadangi jie linkę pervertinti švaistomo maisto kiekį – jie vidutiniškai nurodė tris kartus mažesnį švaistomo maisto kiekį, nei buvo realus išmatuotas kiekis. Viena dažniausių maisto švaistymo priežasčių nurodoma maisto sugedimas, galiojimo datos trumpumas ir per didelis nusipirkto maisto kiekis. Kaip sprendimą respondentai siūlo geriau suplanuoti savo apsipirkimus, planuoti žadamą vartoti maistą. 1 pav. Mokslininkų maisto švaistymo tyrimuose dažniausiai naudojami kintamieji Kaip pagrindinius mokslininkų taikomuss kintamuosius, naudojamus maisto švaistymui tirti, galima išskirti: - demografiniai: amžius, lytis, ūkio narių skaičius; - socialiniai: išsilavinimas, pasitenkinimas gyvenimu, apsipirkimo dažnumas; - ekonominiai: pajamos, užimtumas, išlaidos; - aplinkosauginiai: išmetamos maisto kiekis, šiukšlinimo kiekis, aplinkos tausojimas; - priežastiniai: asmeninių maisto švaistymo priežasčių nurodymas; - informaciniai: išmetamo maisto rūšis, panaudojimas, priemonės švaistymui mažinti. Maisto švaistymo namų ūkiuose tirti atrinkti rodikliai pateikti 2 paveiksle. Rodikliai Demografini ai Informaciniai Priežastiniai Ekonominiai Socialiniai Aplinkosaugi niai 28 Maisto švaistymo namų ūkiuose vertinimo kintamieji Bendriniai Priežasties nustatymo Suvokimo vertinimo Išsilavinimas Maisto sušėrimas gyvūnams Problemos pasireiškimas: socialinė sritis Pajamos Pirkimo įpročiai Problemos pasireiškimas: ekonomika Ūkio narių skaičius Porcijos dydis Problemos pasireiškimas: aplinkosauga Lytis Maisto įpakavimas Žinios apie maisto švaistymą Amžius Perkamo maisto kiekis Maisto skonio savybės 2 pav. Į maisto švaistymo masto ir priežasčių namų ūkiuose tyrimą įtraukti kintamieji Maisto švaistymo tyrimo rodiklius galima skirstyti į 3 apibendrintas grupes. Pirmoji grupė, tai bendriniai rodikliai, kurie suteikia demografinę, socialinę ir ekonominę informaciją apie respondentus. Su šių rodiklių pagalba galima nustatyti tam tikro požymio pasireiškimo priklausomybę nuo pajamų, amžiaus, lyties ar pan. Antroji rodiklių grupė, tai suvokimo vertinimo rodikliai, kurių pagalba įvertinamas respondentų žinių ir jų suvokimo lygis apie problemą. Šios grupės rodiklių pagalba galima įvertinti, kaip respondentai suvokia maisto švaistymo problemos pasireiškimą, taip pat nustatyti responentų žinių spragas. Trečioji rodiklių grupė, tai priežasties nustatymo rodikliai, kurių pagalba galima sužinoma pagrindinės maisto švaistymo problemos priežastys. Apibendrinus mokslininkų tyrimus, galima teigti, jog maisto švaistymo priežastys daugelyje šalių yra panašios, nes gyventojai nėra pakankamai informuoti apie šios problemos mastą. Galima įžvelgti ir skirtumų, tokių kaip kaip švaistomo maisto rūšis ar kiekis, priklausomai nuo šalies išsivystymo lygio. Akivaizdu, kad nėra tikslių, platesnio masto tyrimų, kurie tirtų maisto švaistymą ne tik ekonominiu, tačiau ir socialiniu, bei aplinkosauginiu požiūriais, tad būtina atrinkti rodikliais, kurių pagalba galima ištirti maisto švaistymo priežastis Lietuvoje, o svarbiausia padarius išvadas pateikti siūlymus maisto švaistymui mažinti. 2.3. Apklausos anketos sudarymas ir tyrimo organizavimas Atliktų maisto švaistymų tyrimų analizė parodė, kad nėra atlikta plataus masto namų ūkio tyrimo, kuris nagrinėtų maisto švaistymo priežastis namų ūkiuose ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu aspektais. Dažniausiai maisto švaistymas vertinamas vien tik ekonomoniu aspektu, pasitelkiant išmesto maisto į šiukšlinę maisto rūšiavimo analizės metodiką nekreipiant dėmesio į kitas maisto švaistymo priežastis. Tokia metodika suteikia kiekybinę informaciją apie išmetamas atliekas, jų rūšį, dažnumą ir pan., tačiau ji neapima kitaip iššvaistyto maisto (nuleisto į kanalizaciją, kompostuojamo, sušeriamo gyvūnams ir t.t.), tad gaunami tyrimo duomenys nebūna išsamūs. Gauti kuo išsamesnius duomenis reikia, 29 nes dėl badaujančių šalių maisto švaistymo problema yra labai aktuali ir nėra išspręsta pasauliniu mastu, o to pasekmes labiausiai patiria besivystančios pasaulio šalys. Pripažįstama, kad beveik milijardas žmonių stokoja maisto, o tai itin veikia valstybių socialinę, politinę, ekonominę ir aplinkosauginę sistemas. Sumažinus maisto švaistymą, sutaupyti pinigai maistui galėtų būti investuojami kitose srityse. Siekiant įvertinti maisto švaistymo priežastis Lietuvoje pasitelkiami analizės ir apibendrinimo metodai, kurių pagalba įvertinami Europos ir Lietuvos oficialios statistikos duomenų bazėse pateikti maisto švaistymo statistiniai duomenys. Vykdant prieš tai atliktų maisto švaistymo tyrimų analizę išfiltruojami maisto švaistymo veiksnius identifikuojantys rodikliai. Panaudojus šiuos rodiklius bus atlikta respondentų apklausa apie namų ūkiuose iššvaistomus maisto produktus ir jų kiekį. Tyrimo tikslas – nustatyti maisto švaistymo priežastis ir mastą Lietuvos namų ūkiuose; Tyrimo laikotarpis – 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn., analizuojant gautus anketinės apklausos duomenis; Tyrimo metodai – norint įvertinti maisto švaistymo mastą atliekama statistinių duomenų analizė, o siekiant ištirti maisto švaistymo priežastis dėl tyrimo išsamumo ir plačios apimties buvo pasirinktas socialiniuose moksluose dažnai naudojamas tyrimo metodas – apklausa. Apklausa yra efektyvus ir rezultatyvus tyrimo metodas, kuriuo galima ištirti platų klausimų ratą, todėl tai vienas populiariausių tyrimo metodų. Taikant šį metodą, vertintojas gali geriau suprasti tyrimo srities klausimus. Apklausų metodas gali būti apibrėžiamas kaip tyrimo technika, kuri remiasi informacijos rinkimu iš tam tikros individų grupės individams atsakant į klausimus (Schutt, 2006). Tyrimo imtis. Tyrimo imčiai apskaičiuoti naudojama Schwarze (1993) pateikta formulė: (1) čia: N – populiacijos dydis. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,37 mln. 18 metų ir vyresnių gyventojų, nes tai potencialiai sprendimus priimantys ir save išlaikantys asmenys; reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį; p - yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5); q - yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, ε=0,05. qpN qpN n    22 2 96,1)1( 96.1  30 Atlikus skaičiavimus, kai duomenys įrašomi į formulę gaunama: (2) Norint gauti duomenis su 95 procentų patikimumo intervalu ir 5 procentų paklaida. būtina apklausti bent 384 respondentus. Taigi buvo apklausti 559 Lietuvos gyventojų (namų ūkių). Respondentų nuomonė pateikta susisteminta ir pristatoma naudojant grafinį duomenų vaizdavimo būdą. Siekiant didelio apklausos anketos prieinamumo, apklausos anketa buvo patalpinta internete, o nuoroda į apklausą išsiųsta potencialiems respondentams atsitiktine tvarka. Tyrimo anketa taip pat buvo perduota respondentams masinių renginių metų. Apklausa vyko anonomiškai, tad respondentai galėjo laisvai reikšti savo nuomonę. Tyrimo anketą sudarė 4 dalys. Pirmoje dalyje respondentai pateikia savo nuomonę ir įvertina savo žinias apie maisto švaistymą. Antroje dalyje respondentai išreiškia savo nuomonę vertindami, ar maisto švaistymo pasekmės yra socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė problemos. Trečioje dalyje vertinami veiksniai, skatinantys maisto švaistymą. Ketvirtoje dalyje pateikiama demografinė respondentų informacija. Anketos struktūra pateikiama 7 lentelėje. 7 lentelė. Tyrimui parengtos anketos klausimų grupės Anketos dalys pagal klausimų turinį Klausimų numeriai 1. Responentų žinios Žinios apie maisto švaistymo problemą 1 2. Respondentų suvokimas Maisto švaistymas kaip ekonominė problema 2 Maisto švaistymas kaip socialinė problema 3 Maisto švaistymas kaip aplinkosauginė problema 4 3. Mastas ir priežastys Maisto švaistymo priežasčių ir masto įsivertinimas 5 4. Informacija apie respondentą Demografinė informacija 6, 7,8,9,10 Pirmoji tyrimo anketos klausimų dalis, sudaryta iš 10 teiginių, leidžia ištirti, kaip respondentai suvokia maisto švaistymo problemos mastą, kiek jie žino apie pačią problemą ir kaip dažnai su šiuo reiškiniu susiduria („iki šiol apie maisto švaistymą nieko negirdėjau“, „jaučiuosi prastai išmesdamas maistą“, „daug žmonių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje stokoja maisto“ ir pan.). Atsakant į klausimus respondentai gali įvertinti, kaip stipriai jie sutinka su pateiktu teiginiu (nuo visiško nesutikimo, iki visiško pritarimo). Antroji klausimų dalis išryškina respondentų nuomonę ir suvokimą, kurioje srityje maisto švaistymas sukelia daugiausiai problemų: ekonominėje (vertinami 3 teiginiai), socialinėje (vertinami 4 teiginiai) ar aplinkosauginėje (vertinami 3 teiginiai). Respondentai gali pasirinkti tarp visiško nesutikimo, nesutikimo, nei sutikti, nei nesutikti, pritarimo ar visiško pritarimo su teiginiu. Kiekvieną klausimų grupę svarbu įvertinti, nes taip gaunama informacija apie problemos suvokimą visuomenėje, kadangi vyrauja nuomonė, kad maisto švaistymas nėra jokia problema, nes jos mastai maži. 384 5,05,096,1)1 2944459(05,0 5,05,096.12370357 22 2    n 31 Trečioji klausimų dalis leidžia išanalizuoti, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu Lietuvos namų ūkiai dažniausiai švaisto maistą. Respondentai turi įvertinti kiekvieną iš 8 dažniausiai pasitaikančių maisto švaistymo priežasčių namų ūkiuose, nurodant, kokia procentinė dalis (0%, iki 5%, 5-10%, 10- 25%, 25-50%, >50%) iš bendro jų vartojamo maisto yra nesuvartojama, išmetama, sugadinama ar pan. Jei respondentai visur nurodo 0%, vadinasi jų nuomone maistas namų ūkyje nėra švaistomas. Ketvirtoji demografinės informacijos klausimų dalis padės susieti gautus atsakymus su respondentų lytimi, amžiumi, ūkio gyventojų skaičiumi (1, 2, 3, 4, 5 ir daugiau), disponuojamomis pajamomis vienam namų ūkios gyventojui (1200 EUR) ir išsilavinimu (pradinis, pagrindinis, vidurinis, specialus vidurinis, aukštesnysis, aukštasis). Tai dažniausiai empiriniuose tyrimuose pasitaikantys demografiniai klausimai. Vertinant anketinių apklausų atsakymus naudojama Excel programa ir SPSS 23 statistinis paketas. Excel programa sudarytos bendros respondentų socialinės–demografinės charakteristikos. SPSS 23 statistinis paketas naudojamas tolesnei anketinių atsakymų analizei atlikti. Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių švaistoma daugiausiai maisto, respondentų prašoma įvertinti jų išmetamo ar kitaip nepanaudojamo maisto kiekį. Taip pat buvo prašoma pareikšti savo nuomonę (pritarimo stiprumą) apie maisto švaistymo problemos pasekmes ekonominiame, aplinkosauginiame ir socialiniuose sektoriuose, bei testuojamos respondentų žinios apie maisto švaistymo reiškinį. Kintamųjų ryšiai buvo testuojami naudojant Pirsono koreliacijos koeficientą, nes tai tiesinio ryšio stiprumo matas. Jis gali būti naudojamas, kai stebimų atsitiktinių dydžių X ir Y skirstiniai yra normalieji (reikšmės yra išmatuotos intervalų arba santykių skalėje). Atliekant koreliacinę analizę visada vertinamas koreliacijos (r) stiprumas bei statistinis reikšmingumas. Koreliacijos stiprumas vertinamas skalėje nuo 0 iki 1 arba nuo 0 iki -1. Jei r=0 – priklausomybės tarp kintamųjų nėra, r =1 arba -1 – kintamieji visiškai priklausomi (žiūrėti 8 lentelė). 8 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė (pagal Janilionis, 2015) Labai stipri Stipri Vidutinė Silpna Labai silpna Nėra ryšio Labai silpna Silpna Vidutinė Stipri Labai stipri -1 nuo -1 iki -0,7 nuo -0,7 iki -0,5 nuo -0,5 iki -0,2 nuo -0,2 iki 0 0 nuo 0 iki 0,2 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,5 iki 0,7 nuo 0,7 iki 1 1 Norint įsitikinti, kad gauta koreliacija – neatsitiktinis sutapimas, apskaičiuojama p reikšmė. P reikšmė parodo, ar koreliacija statistiškai reikšminga. Koreliacijos statistiniam reikšmingumui įvertinti SPSS gauta p reikšmė dažniausiai palyginama su reikšme α=0,05 (reikšmingumo lygmuo). 32 Visi priklausomi kintamieji buvo testuojami pagal nepriklausomų kintamųjų 5 demografinius požymius: lytį, amžių, namų ūkio gyventojų skaičių, disponuojamų pajamų lygį ir išsilavinimą. Sąsajų tarp priklausomų kintamųjų (respondentams pateiktų teiginių) vertinimo ir nepriklausomų kintamųjų požymių skalių analizei atlikti bus sudarytos požymių dažnių lentelės bei bus atliktas chi-kvadratu testas pagal Pirsono χ2 kriterijų. Daroma prielaida, kad vertinimų santykinių dažnių skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi t.y. tiriamos respondentų maisto švaistymo problemos suvokimo vertinimas skiriasi pagal respondentų charakteristikas, kai χ2 kriterijaus p-reikšmės mažesnės už reikšmingumo lygmenį α (α=0,05 ). Tie vertinimų dažnių skirstinių skirtumai, kurių χ2 kriterijaus p-reikšmės bus didesnės už reikšmingumo lygmenį α, bus laikomi statistiškai nereikšmingais ir baigiamajame darbe nebus nenagrinėjami. Pagal gautas 555 respondentų anketas buvo atlikta rezultatų analizė. Anketų duomenys buvo analizuojami SPSS 23 programa. Nepriklausomų kintamųjų (respondentų lytis, amžius, pajamos, išsilavinimas ir ūkio narių skaičius) analizė pateikiama žemiau. 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, metais (2017) Apklausoje dalyvavusių respondentų amžius buvo įvairus. Jauniausio respondento amžius buvo 18, o vyriausio – 86 metai. Siekiant aiškesnio respondentų analizės vaizdo, respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į 6 grupes: iki 25 metų; 26-35 metų; 36-45 metų; 46-55 metų; 56-65 metų; 66 metų ir vyresnių. Apklausoje daugiausiai dalyvavo jaunesnio amžiaus respondentai, kadangi dominavo respondentai iš 3 amžiaus grupių – nuo 26 iki 55 metų, o šių grupių pasiskirstymas buvo atitinkamai tolygus 23, 22 ir 24 procentai. Amžiaus grupėje iki 25 metų ir 56-65 metų respondentų dalyvavo beveik lygiai (15 ir 14 procentų), o vyresnių nei 66 metai respondentų buvo tik 2 procentai. Tokiems rezultatams 14% 23% 22% 24% 15% 2% iki 25 26-35 36-45 46-55 56-65 >66 33 poveikį galėjo padaryti tai, jog dauguma anketų buvo užpildyta internete, bei masinių renginių Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) metu, tad aktyvesni buvo jaunesnio amžiaus respondentai. 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (2017) Respondentų pasiskirstymas pagal lytį nėra lygus, kadangi apklausoje dalyvavo 325 (59%) vyrai ir 230 (41%) moterų. Tyrimo reprezentyvumui tai reikšmės neturi, kadangi buvo apklaustas didelis respondentų skaičius, tad imtis reprezentyvi. 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (2017) Pagal išsilavinimą respondent grupės pasiskirsčiusios ne vienodai. Daugiausiai respondentų turi aukštąjį išsilavinimą (78%), vidurinįjį (9%) ir aukštesnįjį (8%), išsilavinimą turinčių respondentų skaičius buvo panašus, spec. vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų buvo 4 proc. Didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų kiekis pasiektas, nes dauguma respondentų apklausta ASU vykstančių seminarų ir kitų renginių metu. 59% 41% vyras moteris 78% 8% 4% 9% 1% 0% aukštasis aukštesnysis spec.vidurinis vidurinis pagrindinis pradinis 34 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal namų ūkio dydį (2017) Apklausoje dalyvavusių respondentų namų ūkiai daugiausiai sudaryti iš 2 asmenų (31%). Namų ūkiai sudaryti iš 3 ir 4 asmenų sudarė po lygiai – 24 procentus. 1 asmens namų ūkių ir 5 ar daugiau namų ūkiu buvo po dešimtadalį. Galima teigti, kad pasiskirtymas buvo įvairus, nes apklausoje dalyvavo re- spondentai iš skirtingo skaičiaus namų ūkių. 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal namų ūkio disponuojamas pajamas vienam nariui per mėnesį (2017) Respondentų pasiskirstymas pagal pajamas tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėnesį buvo skirtingas. Didžiausia dalis (28%) respondentų gauna pajamas tarp 301-500 eurų/mėn, o 19% apklaustųjų gauna pajamas tarp 200-300 eurų/mėn. Ketvirtadalis respondentų gauna pajamas tarp 501-800 eurų/mėn., 14% respondentų gauna pajamas iki 200 eurų/mėn., o 9% ir 5% respondentų gauna pajamas tarp 801- 1200 ir virš 1200 eurų/mėn. Galima teigti, jog dauguma respondentų gauna mažesnes, nei vidutines pajamas, kadangi 2016 metų IV ketvirtį vidutinis neto darbo užmokestis buvo 636,9 Eur.. 10% 31% 24% 24% 11% 1 asmuo 2 asmenys 3 asmenys 4 asmenys 5 asmenys ir daugiau 14% 19% 28% 25% 9% 5% iki 200 eur 200-300 eur 301-500 eur 501-800 eur 801-1200 >1200 eur 35 Apibendrinant respondentų charakteristikas galima teigti, jog tyrime dalyvavo panašus skaičius abiejų lyčių asmenų, nes vyriškos lyties apklaustųjų buvo 59%, o moteriškos lyties 41%. Dominavo daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, kadangi net 78% apklaustųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Respondentų pasiskirstymas pagal pajamas, amžių ir namų ūkio gyventojų skaičių buvo panašus, nes nebuvo ryškiai dominuojančios charakteristikos, pasiskirstymas tolygus. Toliau tyrime nagrinėjama, kaip nuo šių apklaustųjų charakteristikų priklauso teiginių vertinimas ir nuomonių pasiskirstymas, bei nustatomas šių ryšių koreliacinis ryšys. 36 3. MAISTO ŠVAISTYMO IR JĮ SKATINANČIŲ VEIKSNIŲ LIETUVOJE EMPIRINIO TYRIMO REZULTATAI 3.1. Maisto švaistymo tendencijos Lietuvoje Maisto švaistymo apimties ir priežasčių statistika yra nagrinėjama ir Europiniu lygiu, kadangi visa informacija apie pateiktą į rinką ir nupirktą maisto kiekį kaupiama Eurostat duomenų bazėje. Dėl to, kad ne visos šalys pateikia informaciją apie maisto švaistymą, tyrimo plotis yra apribotas, nes duomenys nėra tikslūs. ES šalių narių teikiamos maisto tvarkymo statistikos pateikimas apibendrintas 9 lentelėje. 9 lentelė. ES-28 šalių narių maisto tvarkymo statistinių duomenų pateikimas (sudaryta autoriaus pagal Eurostat, 2017) Sektorius Duomenis pateikusių šalių skaičius Pakankamos kokybės duomenis pateikusių šalių skaičius Pirminė gavyba 15 6 Apdorojamoji gamyba 19 4 Logistika, didmeninė ir mažmeninė prekyba 18 11 Viešosios maitinimo įstaigos 18 8 Namų ūkiai 19 11 Iš 28 Europos Sąjungos šalių narių daugiausiai 19 šalių pateikia statistinius duomenis apie tam tikrą maisto tiekimo grandinės sektoriaus kiekybinę informaciją. Kokybišką statistinę informaciją, kuri būti išsami pateikia daugiausiai 11 ES šalių narių, tad remiantis Eurostat duomenimis negali būti daromos išvados apie visų šalių narių maisto švaistymo mastą ir būklę, kadangi statistiškai teisingi duomenys pateikiami tik apie trečdalio valstybių narių. Remiantis pateiktais Eurostat (2012) duomenimis, Lietuvoje iššvaistyto maisto kiekis per 2004- 2012 metų laikotarpį nebuvo pastovus (žr. 8 pav.). 37 8 pav. Iššvaistomo maisto kiekis vienam gyventojui Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (pagal Eurostat duomenis, 2012) Iššvaistyto maisto kiekis Lietuvoje kito kiekvienais metais. 2008 metais maisto atliekų kiekis buvo didžiausias ir viršijo ES-28 šalių vidurkį daugiau nei trečdaliu. Visais kitais metas Lietovos maisto atliekų metinis kiekis buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Europos komisijos (2011) parengtoje tyrimo ataskaitoje daroma išvada, kad ekonomiškai stipresnėse valstybėse maisto švaistymas pasireiškia labiau, dėl aukštesnio gyventojų pajamų lygio, kadangi gyventojai gali daugiau pinigų skirti maistui, tad dažnai neapskaičiuoja, kiek maisto per tam tikrą laiką suvartos. Kummu ir kt. (2012), Rutten ir kt. (2013), Okawas (2014) tyrimais nustatė, kad didžiausi maisto švaistymo maistai vyksta galutiniame – vartotojų maisto tiekimo grandinės segmente, kadangi jame iššvaistoma net iki 25 procentų javų produktų, iki 17 procentų vaisių, mėsos ir žuvies iki 11 procentų, o šakniavaisių iki 17 procentų. Taip pat nemaža dalis maisto švaistoma ir pradiniame žemės ūkio auginimo etape, kadangi šiame etape vaisių ir daržovių, bei šakniavaisių švaistoma dalis sudaro 20 procentų. Kiekvienas šių etapų turi savus bruožus, tačiau iššvaistomo maisto kiekis skiriasi, atitinkamai, nuo šalies išsivystymo lygio. T. Jones (2006), E. Morgan (2009), M. Grolleaud (2002), J. Parfitt ir kt. (2010) , ištyrę maisto švaistymą JAV ir Vakarų Europos šalyse nustatė, jog didžiausia švaistomo maisto dalis yra namų ūkiuose, kadangi išsivysčiusiose šalyse maisto tiekimo tiekimo grandinė yra labiau pažengusi (ypač technologinė pusė), tad daugiausiai maisto švaistoma dėl vartotojų nulemtų psichologinių maisto vartojimo aspektų. Tai patvirtina ir Fusions programos grafikas (žr. 9 pav.). 591 540 850 392 468 175 165 266 127 157 207 203 191 180 186 0 50 100 150 200 250 300 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 2004 2006 2008 2010 2012 A tl ie k o s 1 g y v ., K G B en d ra s m ai st o a tl ie k ų k ie k is , tū k st .T Maisto atliekų kiekis Vienam gyventojui (LT) Vienam gyventojui (EU-28)) 38 9 pav. Maisto švaistymo masto pasiskirstymas maisto tiekimo grandinėje EU-28 pagal Eurostat (2012) Eurostat (2012) duomenys rodo, jog ES-28 šalyse didžiausia dalis – daugiau nei pusė- maisto yra iššvaistoma būtent namų ūkiuose (53%), apdirbimo (paruošimo į rinką) segmente išvaistoma apie penktadalis, o maitinimo įstaigos (viešasis maitinimas) ir ir pirminės gavyboisi grandyse iššvaistoma po dešimtadalį maisto. Mažiausia dalis – 5% iššvaistoma mažmeninės ir didmeninės prekybos tinkluose, kuomet maistas neteisingai sandėliuojamas, lieka neparduotas ar pan. Tokia maisto švaistymo masto struktūra būdinga išsivysčiusioms valstybėms, tačiau Lietuva nors ir priskiriama prie išsivysčiusių valstybių, maisto švaistymo masto struktūra yra panaši, kaip ir besivystančiose valstybėse 10 pav. Lietuvos maisto švaistymo masto pasiskirstymas maisto tiekimo grandinėje pagal Eurostat (2012) Pasaulio bankas (2005) ir Tarptautinis Valiutos fondas (2015) nurodo, kad Lietuva priskiriama prie ekonomiškai išsivysčiusių šalių, tačiau oficiali ES statistika rodo, kad nors Lietuva ekonomiškai 53% 12% 5% 19% 11% Namų ūkiai Maitinimo įstaigos Prekyba Apdirbimas Pirminė gamyba 67% 24% 8% 1% Pirminė gavyba Apdirbamoji gamyba Viešasis maitinimas Namų ūkiai 39 išsivysčiusi valstybė, tačiau maisto daugiausiai išvaistoma pirminės gavybos ir apdirbimo metu (pradinėse maisto tiekimo grandinės stadijose). Tam poveikį gali daryti tiek gyventojų finansinis pajėgumas (gyventojai savo pajamas paskirto ne maistui), psichologiniai aspektai (taupymas namų ūkiuose) ir prekybos tinklų poveikis dar mažai juntamas (kitose šalyse prekybos tinklai turi jau įsisenėjusias tradicijas ir suformuotą gyventojų greito vartojimo kultūrą). Daroma prielaida, kad Lietuvoje dėl mažesnių pajamų, gyventojai didesnę dalį pajamų, apie 25%, išleidžia maistui (Swedbank tyrimai, 2016), todėl yra priversti taupyti, o maistą suvartoti, nors užsienio valstybėse maistui išleidžiama pinigų dalis panaši, tačiau dėl aukšesnių pajamų, daugiau pinigų lieka kitoms išlaidoms. Tam pagrįsti analizuojami maisto švaistymo tyrimo anketų rezultatai, nes būtina išsiaiškinti maisto švaistymo namų ūkiuose priežastis ir pagrįsti iššvaistomo maisto kiekio priklausomybę nuo pajamų. 3.2.Maisto švaistymas Lietuvos namų ūkiuose ir jo veiksniai Pagal gautus tyrimo rezultatus atliekama vartotojų nuomonių analizė, kuri leidžia išsamiau detalizuoti maisto švaistymo priežastis ir mastą, bei priklausomybes tarp kintamųjų. Atliekama tiek nuomonių pasiskirstymo analizė (žr. 11, 12 ir 13 pav.), tiek koreliacinių ryšių analizė (žr. 10, 11 ir 12 lentelės). 11 pav. Vartotojų nuomonių, kuriomis vertina maisto švaistymo problemą, pasiskirstymas 34,2 42,5 1,6 2,5 2,0 3,1 ,9 3,4 2,7 39,8 41,4 41,4 4,9 9,7 10,6 12,8 5,4 10,6 6,8 32,6 15,7 10,5 8,6 21,8 22,9 20,7 10,6 26,7 9,4 10,6 6,5 3,6 37,7 41,3 39,5 45,6 52,1 42,3 50,6 9,9 2,2 2 0 47,2 24,7 25,0 17,8 31,0 16,9 30,5 7,0 10. Esu per daug užimtas(a), kad galvočiau apie maisto švaistymą. 9. Mano pajamos didelės, dėl to apie maisto švaistymą negalvoju. 8. Jaučiuosi prastai išmesdamas(a) maistą. 7. Dėl didelių pakuočių švaistoma daugiau maisto. 6. Maisto švaistymas teršia aplinką. 5. Kai kuriuos maisto produktus būtina išmesti, nes jie vartojami tik švieži. 4. Neišvengiamai susidaro atliekos apdorojant produktus ir gaminant maistą. 3. Išmetus maistą pasibaigus jo tinkamumo vartoti terminui, sumažėja rizika susirgti jį suvartojus. 2. Daug žmonių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje stokoja maisto. 1. Iki šiol nieko negirdėjau apie maisto švaistymą visiškai nesutinku nesutinku nei sutinku, nei nesutinku sutinku visiškai sutinku 40 Maisto švaistymo problema vartotojams žinoma, kadangi 39,8% apklaustųjų visiškai nesutinka, o 32,6% nesutinka, jog iki šiol nieko apie maisto švaistymą negirdėjo, todėl kiti teiginių vertinimai yra paveikti vartotojų žinių. Kad dauguma žmonių stokoja maisto ir badauja pritaria daugiau nei pusė, o visiškai su teiginiu sutinka 31%, vadinasi vartotojai suvokia problemos esmę. Teisingas mąstymas, jog susidaro atliekos ruošiant maistą, nes teiginiui pritaria didžioji dalis (pritaria 52,1%, visiškai pritaria 31% respondentų). Jog prastai jaučiasi išmesdami maistą visiškai sutinka 47,2% apklaustųjų, o kad daug uždirba ir yra užimti, tad apie maisto švaistymą negalvoja nepritaria ar visiškai nepritaria absoliuti dauguma (virš 80% apklaustųjų). Pagal gautus rezultatus galima teigti, jog didžioji dalis gyventojų jaučiasi atsakingi dėl maisto švaistymo, todėl jie stengiasi mažiau švaistyti maistą. Toliau atliekama respondentų priklauomų kintamųjų (su maisto švaistymo susijusių teiginių) koreliacinio ryšio priklausomybė su nepriklausomais kintamaisiais. Šio palyginimo dėka bus galima nustatyti, kaip nuo tam tikrų respondentų demografinių, socialinių ir t.t. savybių priklauso jų maisto švaisto problemos vertinimas ir suvokimas. 10 lentelė. Vartotojų įvertintų maisto švaistymo teiginių koreliacinio ryšio vertinimas Priklausomi kintamieji Nepriklausomi kintamieji Teiginys Lytis Amžiaus grupė Išsilavinimas Pajamos vienam nariui Namų ūkio dydis 1. Iki šiol nieko negirdėjau apie maisto švaistymą 0,13 0,1 0,1 -0,12 -0,06 2. Daug žmonių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje stokoja maisto. -0,17 0,11 -0,18 0 -0,04 3. Išmetus maistą pasibaigus jo tinkamumo vartoti terminui, sumažėja rizika susirgti jį suvartojus. -0,11 -0,16 -0,01 0,01 0,01 4. Neišvengiamai susidaro atliekos apdorojant produktus ir gaminant maistą. -0,2 -0,05 -0,18 -0,04 0,01 5. Kai kuriuos maisto produktus būtina išmesti, nes jie vartojami tik švieži. -0,07 -0,07 -0,02 -0,02 -0,02 6. Maisto švaistymas teršia aplinką. -0,12 0,07 -0,18 0,01 0,05 7. Dėl didelių pakuočių švaistoma daugiau maisto. -0,18 0,08 -0,14 -0,01 -0,01 8. Jaučiuosi prastai išmesdamas(a) maistą. -0,25 0,13 -0,24 -0,04 0,03 9. Mano pajamos didelės, dėl to apie maisto švaistymą negalvoju. 0,2 -0,08 0,1 0,05 -0,01 10. Esu per daug užimtas(a), kad galvočiau apie maisto švaistymą. 0,17 -0,14 0,15 -0,23 -0,02 - koreliacijos statistiškai nereikšminga (p≥0,05); - koreliacija labia silpna, statistiškai reikšminga (p≤0,05); - koreliacija silpna, statistiškai reikšminga (p≤0,05); 41 Šių teiginių vertinimas leidžia išanalizuoti vartotojų nuomonę apie maisto švaistymą. Beveik visi teiginiai (9 iš 10) buvo statistiškai reikšmingi ir turėjo labai silpną ar silpną priklausomybę priklausomai nuo vartotojų lyties. Pagal amžiaus grupes statistiškai reikšmingą priklausomybę turėjo 7 teiginiai, pagal išsilavinimą 8 teiginiai, pagal pajamas vienam namų ūkio nariui 1 teiginys. Su namų ūkio narių skaičiaus nebuvo nei vienos statistiškai reikšmingos priklausomybės. Sprendžiant apie teiginių grupės statistiškai reikšmingus rezultatus pagal nepriklausomus kintamuosius galima daryti apibendrinimus, jog moterys yra mažiau girdėjusios apie maisto švaistymą, kadangi jos linkusios pritarti teiginiui, kad iki šiol nieko negirdėjo apie maisto švaistymą. Šiam teiginiui taip pat pritaria vyresnio amžiaus, žemesnį išsilavinimą turintys ir žemesnes pajamas gaunantys vartotojai. Kad daug žmonių visame pasaulyje ir Lietuvoje stokoja maisto labiau pritaria vyrai. Taip pat vyresnio amžiaus ir aukštesnio išsilavinimo respondentai. Jaunesnio amžiaus respondentai, taip pat vyrai labiau linkę pritarti, jog išmetus pasenusį maistą sumažėja rizika susirgti jį suvartojus. Kad neišvengiamai susidaro atliekos gaminant maistą labiau pritaria vyrai (silpna koreliacija) ir aukštesnį išsilavinimą turintys vartotojai. Teiginiams apie aplinkos teršimą dėl maisto švaistymo ir švaistymo dėl didelių pakuočių pritaria vyrai, vyresnio amžiaus ir labiau išsilavinę vartotojai. Teiginiui, jog prastai jaučiasi, išmetant maistą labiau pritaria vyrai (silpnas ryšys), vyresnio amžiaus ir su aukštesniu išsilavinimu vartotojai (silpnas ryšys). Moterys labiau pritaria teiginiui, jog yra užimtos ir gauna dideles pajamas, tad apie maisto švaistymą negalvoja (silpnas ryšys). Šiems teiginiams taip pat pritaria žemesnį išsilavinimą turintys vartotojai. Apibendrinus teiginių grupės ryšio stiprumo rezultatus galima teigti, jog norint sumažinti maisto švaistymą reiktų su problema supažindinti jaunesnio amžiaus, ir žemesnį išsilavinimą turinčius respondentus, taip pat daugiau dėmesio skirti moterų informavimui apie šią problemą. Vertinant respondentų suvokimą apie maisto švaistymą, t.y. koks yra maisto švaistymo problemos pobūdis (ekonominė, socialinė ar aplinkosauginė problema), galima teigti, jog apklaustųjų nuomonės daugeliu atveju sutapo (žr. 12 pav.). Kad maisto švaistymas yra ekonominė problema visiškai pritarė ar pritarė virš 80% respondentų. Teiginį, jog maisto sutvarkymas ir perdirbimas brangiai kainuoja respondentai vertino skirtingai, kadangi apie 23,6% neturėjo nuomonės, o apie 60% pritarė ar visiškai pritarė, tai reiškia, kad respondentams trūksta žinių apie šį procesą, tačiau respondentai vertina maisto švaistymą iš ekonominės pusės ir pritaria, kad tai ekonominė problema. 42 12 pav. Respondentų nuomonių, kuriomis vertina maisto švaistymo problemos pobūdį, pasiskirstymas Maisto švaistymui, kaip socialinei problemai įvertinti, vartotojai galėjo vertindami 4 teiginius. Visiems teiginiams buvo pritarta vieningai, nes kad prastai jaučiasi suvalgydami per didelę maisto porciją apklaustieji pritarė (52,4%), visiškai pritarė 26,3%, kad maistui pagaminti žmonės įdėjo daug pastangų, kad žmonės kitose šalyse badauja ir stoja maisto pritarė ir visiškai pritarė panašus skaičius apie 90% apklaustųjų, vadinasi maisto švaistymas gali būti laikomas ir kaip socialinė problema. Maistui paruošti ir jį pristatyti galutiniam vartojui reikia investuoti nemažai gamtinių žaliavų, tad bet koks maisto naudojimas kelia aplinkosauginę grėsmę. Jog maistui ruošti iššvaistomos žaliavos pritaria 52,4, o visiškai pritaria 33,5% vartotojų. Maistui gaminti naudojamos medžiagos skatina šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą, o išmestas maistas teršia aplinką – šiems, kaip aplinkosauginę problemą, maisto švaistymą apibūdinantiems teiginiams pritaria ar visiškai pritaria apie 70% respondentų, otai yra mažesnis respondentų kiekis, nei kitų problemų pritarimui. Vadinasi, reiktų plačiau informuoti apie šią problemą, kad daugiau žmonių suvoktų aplinkosauginės problemos esmę. 2,3 ,9 ,7 ,4 ,4 ,5 3,1 1,1 2,3 ,9 9,7 4,7 3,2 2,2 2,9 3,8 6,8 2,3 13,9 2,7 24,5 18,7 10,1 7,2 6,8 8,5 11,4 7,7 23,6 5,6 43,1 46,5 52,4 50,1 47,4 49,4 52,4 43,6 39,1 43,4 20,4 29,2 33,5 40,2 42,5 37,8 26,3 45,2 21,1 47,4 0% 20% 40% 60% 80% 100% 3.3. Išmestas maistas teršia aplinką. 3.2. Iššvaistytam maistui ir jo žaliavoms pagaminti į aplinką išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios skatina… 3.1. Be reikalo išeikvoti gamtos ištekliai iššvaistytam maistui ir jo žaliavoms pagaminti. 2.4. Iššvaistytam maistui pagaminti žmonės sugaišo daug darbo laiko ir įdėjo daug pastangų. 2.3. Maistas švaistomas, o tuo tarpu daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje kasdien stokoja maisto. 2.2. Maistas švaistomas, o tuo tarpu yra žmonių Lietuvoje, stokojančių maisto. 2.1. Suvalgydamas(a) man pateiktą per didelę maisto porciją prastai jaučiuosi, persivalgau. 1.3. Švaistant maistą veltui eikvojami ekonominiai ištekliai (darbo, žemės, vandens, energijos ir kt.). 1.2. Maisto atliekų sutvarkymas ir perdirbimas brangiai kainuoja. 1.1. Dėl išmesto maisto šeima ar asmuo praranda pinigus. visiškai nesutinku nesutinku nei sutinku, nei nesutinku sutinku visiškai sutinku 43 Vertintų maisto švaistymo problemos pobūdžio teiginių grupė buvo suskirstyta į 3 dalis, pagal maisto švaistymą, kaip ekonominė problemą; maisto švaistymą, kaip socialinė problemą ir maisto švaistymą, kaip aplinkosauginę problemą. Buvo atlikta koreliacinių ryšių analizė (žr. 11 lentelė). 11 lentelė. Vartotojų įvertintų maisto švaistymo problemos pobūdžio teiginių koreliacinio ryšio vertinimas Priklausomi kintamieji Nepriklausomi kintamieji Teiginys Lytis Amžiaus grupė Išsilavinimas Pajamos vienam nariui Namų ūkio dydis 1.1. Dėl išmesto maisto šeima ar asmuo praranda pinigus. -0,27 0,06 -0,2 -0,14 0,08 1.2. Maisto atliekų sutvarkymas ir perdirbimas brangiai kainuoja. -0,12 0 -0,03 -0,13 0,01 1.3. Švaistant maistą veltui eikvojami ekonominiai ištekliai (darbo, žemės, vandens, energijos ir kt.). -0,18 0,12 -0,24 -0,13 0,02 2.1. Suvalgydamas(a) man pateiktą per didelę maisto porciją prastai jaučiuosi, persivalgau. -0,27 0,04 -0,09 -0,01 0 2.2. Maistas švaistomas, o tuo tarpu yra žmonių Lietuvoje, stokojančių maisto. -0,22 0 -0,14 -0,1 0,06 2.3. Maistas švaistomas, o tuo tarpu daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje kasdien stokoja maisto. -0,21 0,04 -0,18 -0,11 0,06 2. Iššvaistytam maistui pagaminti žmonės sugaišo daug darbo laiko ir įdėjo daug pastangų. -0,16 0,14 -0,19 -0,12 0,06 3.1. Be reikalo išeikvoti gamtos ištekliai iššvaistytam maistui ir jo žaliavoms pagaminti. -0,15 0,12 -0,26 -0,06 0,05 3.2. Iššvaistytam maistui ir jo žaliavoms pagaminti į aplinką išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios skatina klimato atšilimą. -0,15 0,08 -0,14 -0,07 0,05 3.3. Išmestas maistas teršia aplinką. -0,17 0,13 -0,15 -0,04 0,01 - koreliacijos statistiškai nereikšminga (p≥0,05); - koreliacija labia silpna, statistiškai reikšminga (p≤0,05); - koreliacija silpna, statistiškai reikšminga (p≤0,05); Pirmoje teiginių grupėje pagal vartotojų lytį statistiškai reikšmingą koreliacinį ryšį turėjo 3 teiginiai, pagal amžiaus grupę 1 teiginys, pagal išsilavinimą 2 teiginiai, pagal pajamas vienam namų ūkio nariui visi 3 teiginiai. Maisto švaistymą, kaip ekonominę problemą labiau vertina vyriškos lyties (1 teiginys – silpnas ryšys, 2 ir 3 teiginiai – labia silpnas ryšys), žemesnes pajamas gaunantys (visiems teiginiams – labai silpnas ryšys) ir aukštesnį išsilavinimą turintys (silpnas ryšys) vartotojai, kadangi visiems maisto švaistymo, kaip ekonominę problemą apibūdinanties teiginiams buvo nustatytas silpnas arba labai silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys. 44 Antros grupės visi 4 teiginiai pagal vartotojų lytį turėjo statistiškai reikšmingą ryšį. Pagal amžiaus grupes statistiškai reikšmingas buvo 1 teiginys, pagal išsilavinimą 4 teiginiai, o pagal pajamas 3 teiginiai. Kaip socialinę problemą maisto švaistymą apibūdinantiems teiginiams labiau pritaria vyriškos lyties, aukštesnį išsilavinimą ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai, kadangi teiginiams statistiškai reikšmingą ryšį turėjo kintamieji pagal lytį (silpnas ryšys), išsilavinimą (labai silpnas ryšys) ir pajamas (labai silpnas ryšys). Trečioje. grupėje visi 3 teiginiai turėjo statistiškai reikšmingą ryšį pagal vartotojų lytį, 2 teiginiai pagal amžiaus grupę ir 3 teiginiai pagal išsilavinimą. Šios grupės teiginiams, kurie apibūdina maisto švaistymą, kaip aplinkosauginę problemą pritarė vyriškos lyties (labai silpnas ryšys visiems teiginiams), vyresnio amžiaus (labai silpnas ryšys 2 iš 3 teiginių) ir aukštesnį išsilavinimą turintys vartotojai (1 teiginys – silpnas ryšys, 2 ir 3 teiginiai – labai silpnas ryšys). Apibendrinus šių trijų grupių teiginių koreliacinį ryšį su nepriklausomais kintamaisiais, galima daryti išvadą, jog kaip ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę problemas maisto švaistymą vartotojai vertina pagal panašius kintamuosius, t.y. dauguma vyriškos lyties, su aukšesniu išsilavinimo lygiu ir žemesnes pajamas gaunantys apklaustieji. Tam poveikį gali daryti tai, jog dažnai vyresnio amžiaus vartotojai turi daugiau patirties ir yra susipažinę su daugeliu globalių problemų. Tai patvirtina ir statistiškai reikšmingas ryšys teiginio, jog respondentai yra girdėję apie maisto švaistymą, tad jie suvokia maisto švaistymą, kaip problemą, keliančią sunkumus daugelyje sričių. Tai, jog visiems 3 sričių teiginiams buvo nustatytas statiškai reikšmingas ryšys su respondentų išsilavinimu rodo, kad mokymo įstaigose įgyjamos žinios padeda suvokti problemos esmę ir objektyviai įvertinti duomenis. Prie koreliacinio ryšio prisideda ir tai, jog mažesnes pajamas gaunantys vartotojai linkę labiau planuotis savo išlaidas, tad dažnu atveju planuoja savo maisto pirkinius ir nešvaisto maisto tiek, kaip tai daro didesnes pajamas gaunantys. Siekiant įvertinti maisto švaistymo mastą, respondentų buvo prašoma įvertinti, kokia dalis jų namų ūkyje naudojamo yra išmetama dėl tam tikrų priežasčių. Respondentų maisto švaistymo masto įverčių apibendrinimas pateiktas 13 paveiksle (žr. 13 pav.), 45 13 pav. Respondentų maisto švaistymo masto įvertinimų pasiskirstymas Vertinant išvaistyto maisto kiekį su visu respondentų įsigytu maisto kiekiu, galima teigti, jog respondentų namų ūkiuose iššvaistomo maisto dalis yra nedidelė, kadangi iki 5 procentų maisto iššvaisto daugiau nei trečdalis visų namų ūkų (39,2%). Tarp 5 ir 10 procentų maisto iššvaisto vidutiniškai penktadalis, neišvaisto toks pat kiekis (20,5%) respondentų. Tarp 10 ir 25% maisto iššvaisto vidutiniškai 10,7%, tarp 25-50% iššvaisto 5,8% respondentų, o daugiau nei pusę maisto iššvaisto 2,3%, tad didžiausia respondentų dalis iššvaisto tik nedidelę dalį maisto. Pagrindines priežastis, dėl kurių maistas namų ūkiuose švaistomas, galima laikyti: - kai nuperkamas per didelis kiekis maisto produktų dėl atsitiktinių, neapgalvotų, neapskaičiuotų pirkinių; - Kai namuose pagaminama per daug maisto; - Kai nuperkamas per didelis maisto produktų kiekis dėl prekybos centruose vykdomų mažesnių kainų akcijų; - Kai valgytojui pateikiama per didelė maisto porcija (maisto likutis lėkštėje). Šios priežastys daro didžiausią poveikį namų ūkiuose iššvaistomo maisto kiekiui, kadangi namų ūkių gyventojai dažnai neapgalvotai perka maisto produktus, tad jų suvartoti nesuspėja iki maisto tinkamumo vartoti termino pabaigos ar maisto savybės nepatinka valgytojams. Dėl neteisingų įpročių maisto namuose paruošiama per daug, pateikiant maistą valgytojams porcijos dydis dažnai nebūna atitinkantis valgytojo poreikius, tad atsiranda maisto likučiai, kurių niekas nesuvalgo. Prekybos centrai 10,3 16,8 22,7 14,8 24,9 21,8 30,6 30,3 45 44,1 35 40 41,1 45,9 30,5 31,9 23,8 20,2 22,5 20,9 15,7 16,9 22,2 21,8 11,4 9,7 10,8 14,8 9,2 9 11 9,7 6,5 6,7 6,3 7,7 6,7 4,1 4,3 4,3 3,1 2,5 2,7 1,8 2,5 2,2 1,4 2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kai nuperkamas per didelis kiekis maisto produktų dėl atsitiktinių, neapgalvotų, neapskaičiuotų pirkinių. Kai namuose pagaminama per daug maisto. Kai nuperkamas per didelis maisto produktų kiekis dėl jų didelių pakuočių. Kai nuperkamas per didelis maisto produktų kiekis dėl prekybos centruose vykdomų mažesnių kainų akcijų. Kai namuose pagamintas maistas nepatiko, buvo neskanus valgytojams. Kai valgytojui pateikiama per didelė maisto porcija (maisto likutis lėkštėje). Kai savoms reikmėms užauginama ar pagaminama per daug žemės ūkio produktų Kai dalis žmonėms skirto maisto sušeriama naminiams gyvūnams (šuniui, katei ar kt.). 0% 0-5% 5-10% 10-25% 25-50% >50% 46 formuoja greito vartojimo politiką, dažnai skelbia akcijas ir išpardavimus, skatina išbandyti naujus maisto produktus, tad gyventojai įsigyja maisto produktus neplanuotai, dėl to namuose kaupiamos maisto atsargos, kurios sugenda. Praėjus tinkamumo vartoti terminui maistą tenka panaudoti ne pagal pirminę paskirtį – suvartoti žmonėms – maistas būna išmetamas ar kitaip. Nagrinėjant maisto švaistymo priežastis ir jų koreliacinį ryšį svarbu atkreipti dėmesį į statistiškai reikšmingas koreliacinio ryšio priklausomybes, kurios pateikiamos 12 lentelėje. 12 lentelė. Respondentų maisto švaistymo priežasčių ir nepriklausomų kintamųjų koreliacinis ryšys Maisto švaistymo priežastis Nepriklausomi kintamieji Amžius (metais) Lytis Išsilavinimas Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui 1. Kai nuperkamas per didelis kiekis maisto produktų dėl atsitiktinių, neapgalvotų, neapskaičiuotų pirkinių. -0,15 -0,07 -0,11 0,00 0,06 2. Kai nuperkamas per didelis maisto produktų kiekis dėl jų didelių pakuočių. -0,09 -0,09 -0,04 -0,02 0,02 3. Kai nuperkamas per didelis maisto produktų kiekis dėl prekybos centruose vykdomų mažesnių kainų akcijų. -0,16 -0,07 0,01 0,06 -0,05 4. Kai namuose pagaminama per daug maisto. -0,19 -0,04 0,00 0,08 0,01 5. Kai namuose pagamintas maistas nepatiko, buvo neskanus valgytojams. -0,20 0,02 0,04 0,07 -0,02 6. Kai valgytojui pateikiama per didelė maisto porcija (maisto likutis lėkštėje). -0,15 0,02 0,04 0,08 -0,03 7. Kai savoms reikmėms užauginama ar pagaminama per daug žemės ūkio produktų (daržovių, vaisių, uogų, pieno, kiaušinių ir kt.). -0,05 0,01 -0,03 0,04 -0,03 8. Kai dalis žmonėms skirto maisto sušeriama naminiams gyvūnams (šuniui, katei ar kt.). -0,08 -0,06 0,02 0,09 -0,10 Daugiausiai teiginių, turinčių statistiškai reikšmingą koreliacinį ryšį yra su respondentų amžiaus grupių kintamuoju (6 teiginiai iš 8). Neigiamas ryšio stiprumo koeficientas rodo atvirkštinę teiginių (maistas iššvaistomas: kai nuperkamas per didelis maisto kiekis; dėl didelių maisto pakuočių; kai perkamas didelis akcijinių maisto prekių kiekis; kai namuose paruošiama per daug maisto; kai namuose patiekiamos per didelės porcijos; kai maistas nepatinka valgytojams) priklausomybę su respondentų amžiumi. Vadinasi jaunesnio amžiaus respondentai linkę švaistyti būtent dėl minėtų priežasčių. Kita priklausomybė, tai teiginio „kai nuperkamas per didelis kiekis maisto produktų dėl atsitiktinių, 47 neapgalvotų, neapskaičiuotų pirkinių“ su išsilavinimo rodikliu. Rodiklis rodo, jog egzistuoja labai silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas atvirkštinis ryšys – respondentai turintys žemesnį išsilavinimą maistą švaisto dėl prasto maisto pirkinių planavimo. Kitas statistiškai reikšmingas ryšys – maisto švaistymas, kai maistas sušeriamas gyvūnams. Egzistuoja labai silpna priklausomybė tarp šio teiginio ir namų ūkio dydžio, nes didesni namų ūkiai linkę didesnę dalį maisto sušerti gyvūnams, taip pat ir mažesnes pajamas vienam namų ūkio nariui gaunantys respondentai linkę daugiau maisto sušerti gyvūnams. Tam poveikį gali daryti prasti planavimo įgūdžiai ir informuotumo trūkumas apie maisto švaistymo problemą. Apibendrinus tyrimo duomenis apie maisto švaistymą Lietuvos namū ūkiuose galima teigti, jog didžioji dalis vartotojų Lietuvoje yra girdėję apie maisto švaistymą ir suvokia, kad tai sukelia neigiamų padarinių ne tik šalies ekonomikai, bet ir socialinei ir aplinkosauginėms sistemoms, kadangi su visas tris sritis apimančius teiginius buvo pritarta. Nors namų ūkiuose Lietuvoje iššvaistoma dažniausiai iki 5% maisto, tačiau kyla grėsmė iššvaistytam maisto kiekiui didėti, jei nebus kalbama apie šią problemą. Rezultatai patvritino, kad Lietuvoje gyventojai namų ūkiuose maisto iššvaisto mažai, kadangi jų gaunamos pajamos nėra didelės. Žemesnį išsilavinimą turintys asmenys linkę pritarti teiginiams, kurie nurodo maisto švaistymo žinių trūkumą, tad ankstesnis visuomenės informavimas galėtų skatinti gyventojų supratingumą maisto švaistymo problemai spręsti. Kiti rodikliai, nuo kurių priklauso maisto švaistymas tai gyventojų amžiaus, išsilavinimas ir pajamos vienam namų ūkio nariui, todėl jaunesnesnio amžiaus, turintys žemesnį išsilavinimą ir uždirbantys didesnes pajamas gyventojai yra linkę švaistyti maistą, tad siekiant ateityje sumažinti problemos pasireiškimą, reiktų daugiausiai dėmesio skirti šiai tikslinei grupei. 48 IŠVADOS 1. Didėjant gyventojų skaičiui paspartėjo globalizacijos ir urbanizacijos procesai, pasikeitė gyventojų valgymo įpročiai, todėl maisto poreikis vis didėja, o kartu didėja ir išgaunamų maisto žaliavų kiekis, o maisto tiekimo grandinės procesas tapo sudėtingesnis. Maisto švaistymo problema kyla, kadangi didelis maisto suvartojimas apsunkina maisto tiekimo grandinę, kuri dažnai nebūna efektyvi, tad atsiranda spragos, o kartu ir maisto švaistymas. Maisto švaistymo sąvoka dažniausiai apibrėžiama, kaip maisto ir gėrimų, nesvarbu kokia forma, pašalinimas iš maisto tiekimo grandinės. Maisto „švaistymas“ ir „nuostoliai“ dažnai vartojamos sąvokos, tad kyla nemažai diskusijų, tačiau prieinama išvados, kad sąvokos turi tą pačią reikšmę, kadangi reiškia maisto pašalinimą iš tiekimo grandinės. 2. Maisto švaistymą visoje maisto tiekimo grandinėje nulemia valstybės išsivystymo lygį apibūdinantys veiksniai: ekonominė galia, socialinis išsivystymas, technologijų naudojimas, kultūrinis lygmuo. Labiau išsivysčiusioms valstybėms būdingas didesnis maisto švaistymas galutiniuose tiekimo grandinės etapuose, kadangi pažengusios valstybės naudoja technologijas, kurios nepalieka derliaus laukuose, tiksliai apskaičiuoja gamybos poreikius, turi efektyvią logistikos sistemą, tačiau dėl gyventojų įpročių didžioji dalis maisto lieka neparduota, sugenda, ar nepatikęs maistas išmetamas. Mažiau išsivysčiusioms valstybėms būdingas švaistymas pradiniuose maisto tiekimo grandinės etapuose, nes šalys nenaudoja tiksliųjų technologijų, negali nuimti viso derliaus, patiria nuostolius auginant derlių dėl gamtos sąlygų, maisto žaliavos sugenda jas sandėliuojant ir pan. 3. Atlikus mokslinės literatūros analizę nustatyta, jog namų ūkiuose maistas dažniausiai švaistomas dėl gyvenamosios vietovės įtakos (miesto gyventojai turi mažiau galimybių suvartoti nereikalingą maistą, nei kaimo), susiformavusios maisto vartojimo kultūros (pvz. Rytų kultūruose tam tikri patiekalai vartojami tik švieži), psichologinių aspektų (skiriasi gyventojų maisto ruošos ir vartojimo) įpročiai, namų ūkio maisto atsargų valdymo įgūdžių (daugelis iš anksto neplanuoja savo pirkinių, nežino, koks maistas turimas namuose) ir prekybos tinklų formuojamos maisto vartojimo politikos (dažnos akcijos ir išpardavimai skatina didesnį maisto pirkimą ir bereikalingą vartojimą). 4. Maisto švaistymo namų ūkiuose tyrimas parodė, jog dauguma vartotojų yra girdėję apie maisto švaistymą, todėl sutinka su teiginiais, jog maisto švaistymas yra tiek ekonominė, tiek socialinė ir aplinkosauginės problemos. Šiems teiginiams nustatyta silpna, bei labai silpna priklausomybė 49 nuo vartotojų išsilavinimo ir pajamų, dėl to vartotojai prastai jaučiasi išmesdami maistą, nes šiam teiginiui pritarė, ar visiškai pritarė iš viso 80% vartotojų. Vertinant maisto švaistymo priežastis nustatyta, kad pagrindinės maisto švaistymo priežastys Lietuvos namų ūkiuose yra nuperkamas per didelis kiekis maisto produktų dėl atsitiktinių, neapgalvotų, neapskaičiuotų pirkinių; namuose pagaminama per daug maisto; nuperkamas per didelis maisto produktų kiekis dėl prekybos centruose vykdomų mažesnių kainų akcijų; valgytojui pateikiama per didelė maisto porcija. Nustatyta, kad jaunesnio amžiaus, moteriškos lyties, žemesnį išsilavinimą turintys respondentai linkę labiau nesuvokti maisto švaistymo problemos grėsmės, tad siekiant ateityje apsisaugoti nuo maisto švaistymo namų ūkiuose didėjimo, reiktų orientuotis į šias tikslines grupes. 5. Vakarų valstybių gyventojams būdingas maisto švaistymas namų ūkiuose, kuriuose iššvaistoma didžiausia dalis maisto. Tai patvirtina ir Europos šalių statistika. Lietuva priskiriama prie išsivysčiusios ekonomikos valstybių, tačiau namų ūkiuose dauguma gyventojų iššvaisto tik iki 5% viso maisto. Grėsmė kyla švaistymo mastui augti kartu su ekonomikos augimu, kadangi tendencija vyrauja Vakarų valstybėse. 6. Lietuvoje pajamos vienam namų ūkio gyventojui nėra didelės (didžiosios dalies tyrime dalyvavusių apklaustųjų pajamos vienam gyventojui siekė iki 500 eurų), todėl gyventojai atsakingai nešvaisto didelės dalies maisto. Tokia maisto švaistymo struktūra būdinga besivystančios ekonomikos valstybėms. Tam poveikį daro, jog gyventojai nesijaučia gaunantys pakankamai pajamų, todėl nupirktas maistas yra suvartojamas ir tik retais atvejais būna išmetamas ar kitaip panaudojamas. 50 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. BLUME, C. 2007. Hong Kong Struggles to Cut Food Waste. [žiūrėta 2016 m. gegužės 15 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!