Lietuvos ekonominės krizės priežastys

JAV ir Europą vis dar purto didžiausia per pastaruosius 80 metų finansų ir ekonominė krizė, kurią sukėlė menkai prižiūrima ir ydingomis paskatomis bei labai rizikingais verslo modeliais grįsta finansų sistema. Ji įvairiais būdais ir priemonėmis, siekdama kuo didesnių ir greitesnių pelnų, pastaruosius keliolika metų didino privataus sektoriaus įsiskolinimą, taip sukeldama nekilnojamojo turto, vartojimo ir lūkesčių burbulus. Daugelyje išsivysčiusių šalių visi šie burbulai su trenksmu sprogo.
Vyriausybės ir centriniai bankai, bandydami gesinti šio sprogimo sukeltus ekonominius gaisrus ir gelbėdami nuo bankroto stambiausias komercines finansų institucijas, į jas bei į ekonomiką įlieja didžiulius niekuo nepadengtus finansinius išteklius. Dėl to sparčiai ir grėsmingai didėja valdžios sektorių biudžetų deficitai ir skola, ypatingai tų valstybių, kurios iki krizės viešuosius finansus valdė aplaidžiai ir netinkamai prižiūrėjo komercinius bankus. Kai kurios jų – pvz., Graikija, Airija – šiuo metu patiria valstybės skolos krizę.
Nepakankamai prižiūrima ir neatsakingai veikianti komercinių bankų sistema, aplaidžiai valdomi valstybės finansai yra pagrindinės vis dar tebesitęsiančios krizės Lietuvoje priežastys. Valdžios optimizmas pastaruoju metu didžiąja dalimi susijęs ne su stabiliai atsigaunančia ekonomika, tačiau su augančiomis kainomis ir dėl to didėjančiomis PVM pajamomis į biudžetą. Pensininkai, didžioji dalis dirbančiųjų ir jų šeimos nariai dėl infliacijos šiais metais gyvens dar sunkiau negu pernai.
Lietuvoje būtina objektyviai ištirti krizės priežastis, įvardyti atsakingas institucijas, padaryti atitinkamas išvadas ir imtis skubių veiksmų stabilizuoti šalies ekonominę bei finansinę padėtį ir užtikrinti, kad ekonomika bei finansai būtų tinkamai valdomi ateityje. Viso to nepadarius, valstybė toliau grims į skolos ir finansinės priklausomybės nuo ES paramos lėšų liūną, visiškai praras savo piliečių palaikymą, nesugebės konkuruoti pasaulyje ir jau po kelerių metų taps nemoki ir neveiksni.
Lietuvos komercinių bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 metų kasmet padidėdavo vidutiniškai daugiau kaip po keturiasdešimt procentų. Šis augimas buvo per greitas – du kartus spartesnis nei indėlių ir net šešis kartus, lyginant su realaus BVP...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!