Globalizacija ir ekonominės krizės

Savo darbe aptarsiu buvusias svarbiausias ekonomines krizes bei jų įtaką Lietuvai. Ekonominės krizės kaip ir globalizaciją tai šių dienų pagrindinės aktualijos.
Taigi, pastaruoju metu dažnai kalbama apie globalizacija. Tuo tarpu, koks šios savokos turinys, ne visuomet yra aišku, nes šis terminas vartojamas įvairiuose kontekstuose bei talpinant tiek pozityvius, tiek negatyvius šio reiškinio aspektus. Pati globalizacija1 kaip reiškinys gali buti siejama su XX a. antrąja puse, kuomet ėmė augti ir stiprėti tarptautinės organizacijos, ribojančios valstybių suverenitetą, plėstis transnacionalinės korporacijos, didėti ekonominė priklausomybė tarp valstybių (kai ekonominės ar finansinės krizės viename regione paveikia ir kitus regionus), tarptautiniu nevyriausybinių veikėjų įtaka tarptautinei sistemai (pavyzdžiui, teroristinės organizacijos), standartų ir normų supanašėjimas daugelyje gyvenimo sferų.
Nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Kita vertus, šio žodžio vartojimas tebelieka iki galo neaiškus, ir dažnai „globalizacija“ yra veikiau klišė, negu griežtai apibrėžtas terminas pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didejančią ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius.
Globalizaciją galima apibrėžti kaip „pasaulinį bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir — galų gale — link vieningos visuomenės“.
Dėl laisvosios prekybos taisyklių plitimo ir daugiausia dėl laisvo kapitalo bei finansų judėjimo šalių vidaus ekonomika vis labiau išlaisvinama iš politinės kontrolės. Valstybės neturi daug galimybių manevruoti ar paveikti, kontroliuojant šalies ekonominį gyvenimą. Ekonomikos atskyrimas nuo politikos ir tai, kad politika negali reguliuoti ekonomikos ir į ją kištis, atėmė iš politikos veiksmingo veikimo galią – šitai pranašauja daug didesnius pokyčius, ne vien socialinės galios perskirstymą. Anot Bauman, vieną svarbiausių pasekmių, kurią sukelia globalinė judėjimo laisvė, yra ta, kad darosi vis sunkiau, o gal jau apskritai neįmanoma, tai socialines problemas paversti efektyviais kolektyviniais veiksmais.
Bauman išskiria pasaulinio mąsto persisluoksniavimo procesą, kuriam vykstant susidaro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!