Bendrininkavimo formų samprata, raida, reikšmė

Greitų ekonominių, socialinių permainų metu oficialioji valdžia paprastai nebeišgali tinkamai atlikti savo pagrindinių funkcijų – vykdyti teisingumo, užtikrinti saugumo. Šitokioms sąlygoms susiklėsčius, didelį mastą įgauna korupcija, auga nusikalstamumo lygis. Taip pat susidaro palanki terpė veikti organizuotoms nusikalstamoms grupėms.
Organizuotas nusikalstamumas naudojasi nacionalinių įstatymų trūkumais ar veiksmingo bendradarbiavimo tarp saugumą užtikrinančių tarnybų šalyse trūkumais, sugeba įvairias būdais išvengti kontrolės. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, besiformuojant šalyje rinkos santykiams, pradėtos minėti nusikalstamos grupuotės, vykdančios įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš esmės organizuotas nusikalstamumas Lietuvos Respublikai buvo naujas socialinis reiškinys, su kuriuo valstybė susiduria iki šiol.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnyje įvardytos trys bendrininkavimo formos – bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas, tačiau teigti, jog viena kuri nors iš minėtų bendrininkavimo formų yra pavojingesnė visuomenei, negalima, nes bet kuria bendrininkavimo forma padaroma žala paprastai būna daug didesnė nei pavienių asmenų padarytų nusikaltimų. Kita vertus, lyginant bendrininkavimo formas tarpusavyje, galima pagrįstai teigti, jog iš visų bendrininkavimo formų mažiausiai pavojinga bendrininkų grupė, sunkiausias pasekmes sukelia nusikalstamas susivienijimas.
Užkirsti kelią bendrininkų padaromiems nusikaltimams trukdo tai, jog tai yra latentiškas, struktūriškai sudėtingas socialinis reiškinys.
Objektas. Bendrininkavimas ir jo formos galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, jų baudžiamasis teisinis vertinimas.
Problema. Konkrečios bendrininkavimo formos pasižymi identifikacinių požymių sudėtingumu, jie nevienodai suprantami, dėl to kyla daugybė jų teisinio vertinimo ir atribojimo teorinių ir praktinių problemų. Bendrininkavimo formų kriminologinių tyrimų Lietuvoje buvo atlikta negausiai. Išlieka daugybė bendrininkavimo formų teisinio vertinimo problemų ir neaiškumų. Tiksliai nustatyti kiekvienos iš jų požymius – aktuali teorinė ir praktinė problema.
Tikslas – atskleisti bendrininkavimo formas ir jų baudžiamojo teisinio vertinimo ypatumus galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse bei teismų praktikoje.
Uždaviniai :
1. Įvardyti bendrininkavimo sampratą apibrėžiančius požymius
2. Apibrėžti bendrininkavimo ir organizuoto nusikalstamumo santykį
3. Palyginti atskiras bendrininkavimo formas ir jų reikšmę teisingumo vykdyme
4. Atriboti nusikalstamą susivienijimą nuo organizuotos grupės
Metodai. Darbe remiamasi lyginamuoju, loginiu, teisės aiškinimo metodais.
Literatūra. Darbe analizuojamas galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!