Bendravimo stilius ir turinys

I. Bendravimo apibūdinimas ……………………………………………………….
III. Bendravimo stiliai ……………………………………………………………...
IV. Bendravimas šeimoje …………………………………………………………..
11
Išvados ……………………………………………………………………………..
14
Literatūra …………………………………………………………………………..
15
Brangiausias dalykas pasaulyje – tai žmogaus
ryšys su kitu žmogumi. (A de Sent – Egziuperi)
ĮVADAS
Bendraudamas žmogus tampa tuo, kuo yra, – žmogumi. Bendravimas reikšmingas ir būtinas. Be jo neįmanoma įsivaizduoti paties žmogaus. Bendraujant sukuriama individo socialinė esmė, susiformuoja visi jo žmogiškieji bruožai: pažiūros ir įsitikinimai, jausmai ir emocijos, vertinimai ir idealai, charakterio savybės ir įpročiai. Nebendraujant neįmanoma jokia veikla. Bendravimas – vienas didžiausių žmogaus poreikių, nes tik bendraudami žmonės suartėja ir supranta vienas kitą. Jis padeda ugdyti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus bei poelgius. Bendraujant atsiranda tarpusavio supratimas, emocinis potraukis, viena nuomonė ir bendros pastangos. Bendravimas yra būtina žmogaus egzistavimo, jo asmenybės tobulėjimo forma. (Miškinis, 2003)
Neatsitiktinai pasirinkau referato temą apie bendravimą. Bendravimas svarbus kiekvienam iš mūsų, todėl svarbu pažvelgti į jį autorių, rašiusių ta tema, akimis. Tai padės išsiaiškinti, kaip reikia bendrauti, kokį bendravimo stilių pasirinkti, kad bendravimas teiktų malonumą.
Savo referate pirmoje dalyje pateiksiu įvairių autorių: A. Suslavičiaus, K. Miškinio, R. Želvio bendravimo apibūdinimą, jo aspektus. Taip pat remsiuosi knygomis: “Psichologija studentui”, “Bendravimo psichologija”, “Socialinio darbo pradžiamokslis”. Antroje dalyje panagrinėsiu verbalines ir neverbalines bendravimo priemones, ypač reikšmingas bendravime. Trečioje dalyje pateiksiu tris skirtingus bendravimo lygius: “Tėvo”, “Vaiko”, “Suaugusiojo” pagal amerikiečių psichologą ir psichoterapeutą E. Berne. Tai tarsi, trys socialinės pozicijos, vieną iš kurių mes pasirenkame konkrečioje bendravimo situacijoje. Kiek kitokį bendravimo stilių aprašo D. Selmistraitienė. Ketvirtoje dalyje trumpai aprašysiu tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, kuriuos nagrinėja R. Žukauskienė ir K. Miškinis.
I. BENDRAVIMO APIBŪDINIMAS
Bendravimas – tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, dominavimo ir kiti poreikiai. (Psichologija studentui, 2000, p.240)
A. Suslavičius (1995, p.135) bendravimą apibūdiną kaip abipusę žmonių veiklą ir įtaką.
“Bendravimo psichologija” (2003, p.11) teigia, jog “sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius”.
K. Miškinio nuomone, bendravimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!