Bendravimas kūdikystėje

Šiandien, gyvendami modernios civilizacijos laikais, jaučiame, kad dabartiniame žmoguje dar glūdi prieš šimtus tūkstantmečių įgyti intelektualiniai ir socialiniai sugebėjimai. Labiausiai jaudinantys duomenys byloja, jog svarbiausias mūsų protėvių išgyvenimo ir vystymosi laimėjimas - ne maisto ieškojimas ir ne gynyba nuo gamtos stichijų ar nuo laukinių žvėrių, o tarpusavio supratimas ir bendravimas.
Mokėjimas bendrauti su kitais žmonėmis ypač aktualus šiuolaikiniais sparčių urbanizacijos tempų laikais, kai plečiasi žmonių tarpusavio ryšiai, kai neįmanoma net įsivaizduoti , kaip galima tenkinti psichofizines reikmes be ryšių su kitais asmenimis.
Nuo seno filosofai, psichologai ir pedagogai ginčijasi, kas lemia vaiko asmenybės formavimąsi. Kai kurie užsienio pedagogai, pvz., švedų pedagogė Elena Kei, tvirtindama, kad vaiko pakitimai vyksta dėsningai, tam tikra seka, prieštarauja vaikų psichologijos ir amžiaus fiziologijos duomenims. Jeigu vaiko vystymąsi lemia tik genetinis fondas, tai visa ugdymo, auklėjimo sistema yra pasmerkta. Toks lengvabūdiškas požiūris bando pateisinti savo pedagogines klaidas.
Tėvai, augindami kūdikį ir būdami pirmieji jo auklėtojai, neturi būti pasyvūs stebėtojai ir nieko neveikti. Jie privalo stengtis prisidėti prie vaiko vystymosi, sudarydami tinkamas išorines sąlygas, atidžiai tyrinėdami ir pažindami vaiką, atkakliai siekdami pedagoginių, psichologinių žinių ir mokėjimų, tinkamai vadovauti vaiko tobulėjimui, pasirūpinti įvairiopu jo auklėjimu.
Naujagimio refleksinių judesių mechanizmai yra įgimti, todėl ir patys judesiai atliekami automatiškai. Refleksai padeda organizmui apsiginti nuo staigių dirginimų, su kuriais sąmoningai susidoroti būtų sunku. Dauguma jų išlieka ir suaugusio žmogaus elgesyje (kelio girnelės refleksas, automatiškas užsimerkimas pučiant vėjui, vyzdžio susitraukimas uždegus ryškią šviesą). Be šių, kūdikis turi ir specifiškus (rudimentinius) refleksus, kurie yra naudingi jo vystymuisi. Refleksai skirstomi į pozityvius ir negatyvius. Pozityvieji, padedantys organizmui tenkinti gyvybinę energiją palaikančius poreikius, - čiaudėjimas, kosėjimas, pirmieji čiulpimo judesiai. Akies lęšiuko reagavimas į stiprią šviesą, mirkčiojimas, rankų, kojų atitraukimas nuo skausmingo dirginimo yra negatyvaus pobūdžio refleksai.
Gerai žinomi čiulpimo, griebimo refleksai, kuriuos galima konstatuoti nepraėjus nė valandai po gimimo. Taip pat žinomas žingsniavimo refleksas: laikant kūdikį taip, kad jo pėdos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!