Pedagoginė psichologija nagrinėja mokymo proceso psichologinius klausimus, pažinimo proceso formavimąsi, protinio vystymosi kriterijus. Nustatoma kokiomis sąlygomis pasiekiamas geriausias efektas. Taip pat nagrinėja pedagoginio bendravimo klausimus, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykių problemas, mokinių individualaus priėjimo principus, individualių skirtumų psichologiją. Pagrindinis objektas pedagoginėje psichologijoje – vaikas. Kad susiformuotų visapusiška, brandi asmenybė įtakoja ir paveldėjimas, ir aplinka, kurioje svarbų vaidmenį vaidina ugdymas. O taip pat ir žmogaus veikla, jo prisitaikymas prie esamų sąlygų. Žmogus, būdamas aplinkos dalimi, joje veikdamas ir ją keisdamas, tuo pat metu ir pats keičiasi. Dirbant, mokantis, sąveikos su aplinka procese vyksta įvairiapusis žmogaus vystymasis, formuojasi jo sąmonė, plėtojasi įvairios bendražmogiškosios savybės, individualūs bruožai. Asmenybė – tai žmogus kaip visuomeninė, protinga būtybė, gebanti dirbti, turinti savitus psichikos ir socialinius bruožus. Asmenybės individualumą labiausiai parodo skirtingi charakterio ir temperamento bruožai, skirtingi gebėjimai ir skirtinga kūrybinė veikla.
Asmenybės struktūra – tai jos karkasas, bet jis nėra kažkoks sustingęs darinys. Ugdymo procesas asmenybę keičia, taigi keičiasi ir jos karkasas: intelektas, veiklos motyvacija, charakteris. Kitimą skatina daugelis veiksnių, todėl žmogus įvairiais amžiaus tarpsniais būna lyg kitoks, įgyja individualių skirtybių. Kompetentingas, sumanus pedagogas pateiks vaikui intelektinę pakylą, ant kurios šis turi užlipti. Kad asmenybė vystytųsi, reikia nuolat orientuoti vis į sudėtingesnius dalykus. Taip vaikas, padedamas suaugusiojo, pereis į sudėtingesnius funkcionavimo lygmenis. Žinojimas, įgytas socialinės sąveikos metu, pasidaro individualiu, individualus žinojimas plečiasi ir sudėtingėja. Galiausiai taip susiformuoja tam tikroje bendruomenėje sėkmingai funkcionuojantis suaugęs žmogus. Pedagogo pasitikėjimas žmogumi, optimizmas, gerai organizuotas ugdymas darys įtaką vaiko asmenybei, kuri kinta ir vystosi. Žinant individualias ugdytinių skirtybes, galima efektyviai veikti norima kryptim besiformuojančią asmenybę, padėti jai tobulėti.
Istorijos raidoje susiformavo vadinamoji dviejų faktorių teorija – viską lemia arba paveldimumas (prigimtis), arba aplinka. Dar antikoje kai kurie mąstytojai tvirtino, kad žmogui įgimta ne tik išvaizda, bet ir charakteris, gebėjimai, vieta visuomenėje. Vyravo 17-18 amžiuje mintis, jog jokios raidos, turint galvoje ko nors naujo...
Šį darbą sudaro 4367 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!