Raidos psichologijos tyrimo metodai ir asmenybės raida nuo gimimo iki mirties

Psichologai ne visada yra vienos nuomonės, į ką ypač reikia kreipti dėmesį tiriant žmogaus raidą, tačiau jie visi pripažįsta mokslinių metodų svarbą, nors kartais šiuos metodus naudoja ir interpretuoja skirtingai. Kokie konkretūs tyrimo metodai bus pasirinkti, paprastai priklauso nuo teorinių tyrėjo pažiūrų. Raidos psichologijos teoretikai savo hipotezėms tikrinti naudoja savitus tyrimo metodus. Hipotezės, kurios remiasi išmokimo teorija, dažniausiai tikrinamos eksperimentiniais metodais; psichoanalitinės – naudojant pokalbius, testus, stebėjimus. J Piaget ir kiti kognityvinės teorijos šalininkai pažintinei raidai tirti paprastai naudojo įvairių metodų kombinaciją.
Visi metodai, taikomi raidai tirti, turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Nė vienas jų nėra “moksliškesnis” už kitą. Metodo veiksmingumas ir validumas priklauso nuo to, kaip tas metodas naudojamas. Įvairioms teorijoms pagrįsti naudojami įvairūs tyrimo metodai, bet jie turi atitikti bendrus pagrindinius reikalavimus, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai planuoti ir atlikti raidos tyrimus.
1. Atidus stebėjimas. Žiūrima, analizuojama, tariamasi su kitais tyrėjais, skaitoma apie kitų mokslininkų atliktus tyrimus, formuluojamas klausimas.
2. Hipotezės formulavimas. Mėginant atsakyti į klausimą, kuriama sava teorija ar spėjimas, po to formuluojama hipotezė, kuri vėliau tikrinama.
3. Hipotezės tikrinimas. Panaudojami tam tikri metodai, pavyzdžiui, laboratorinis eksperimentas arba natūralus stebėjimas, kuriais hipotezė patvirtinama arba atmetama.
4. Išvadų formulavimas. Išvados grindžiamos atlikto tyrimo rezultatais.
5. Duomenų panaudojimas. Detaliai aprašomas panaudotas tyrimo metodas ir gauti duomenys, kad kiti mokslininkai galėtų įvertinti gautas išvadas arba pakartoti eksperimentą ir palyginti rezultatus. Gauti tyrimo duomenys gali būti naudojami praktiškai.
Raidos psichologijoje naudojami tyrimo metodai skirstomi pagal tyrimo trukmę, tyrėjo aktyvumą ir kt. Pagal tyrėjo aktyvumą (t. y. jo santykį su tiriamuoju objektu) galima skirti stebėjimo ir eksperimentinį metodus. Stebėjimas – kai tyrėjas sistemingai registruoja ir aprašo natūraliai vykstančius procesus, pats sąlygų nekeisdamas. Eksperimentas – kai tyrėjas aktyviai veikia reiškinius, sudarydamas ir keisdamas įvairias sąlygas (kintamuosius). Empirinių duomenų rinkimas ir jų registravimas, tiksliai laikantis visų tyrimo sąlygų ir atliekamų veiskmų eigos, vadinamas metodika. Raidos psichologijoje hipotezėms tikrinti naudojama daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!