Bendrai apie teisę

Filologai ir juristai ieško teisės sąvokos kilmės įvairiose kalbose. Jie nagrinėdami terminą ,,teisė“ prieina išvados, kad ši sąvoka tampriai susijusi su teisingumu. Teisės vardas yra kilęs iš žodžio teisti, teisus.
Žmogus tiek prigimtinį, tiek antgamtinį tikslą tegali pasiekti gyvendamas bendruomenėje. Bendruomeninis gyvenimas uždeda įvairių pareigų. Pav., pareigos kitiems asmenims, įsipareigojimai visuomenei ir t.t. Iš tų įsipareigojimų kyla teisės ir pareigos. Asmuo turi teisę naudotis įvairiomis gėrybėmis ir privalo nepažeisti kitų asmenų ir bendruomenės teisių.
Taigi teisė yra taisyklių rinkinys, reguliuojantis asmenų tarpusavio santykius.
Visuomenėje yra elgesio taisyklės, kurios tvarko pavienių asmenų reikalus, nurodo ką atskiras individas gali turėti, kaip privalo veikti, kokiu būdu įsigyti, ko gali reikalauti iš kitų individų, nepažeidžiant visuomenės nustatytų elgesio normų.
Objektyviai teisė yra suprantama kaip kompetentingo vyresniojo patvirtintas taisyklių rinkinys, kuriuo pavienių asmenų veikla reguliuojama su kitais asmenimis ir su visuomene.
Pagal vieningą tikinčiųjų nuomonę ir netikinčiųjų nuomonę viskas žemėje privalo tarnauti žmogui, kaip savo centrui ir aukščiausiajai viršūnei (GS., 12) Ta žmogaus išskirtinė pirmenybė jį padaro visų socialinių institucijų subjektu. Tai reiškia, kad teisė žmogaus asmenyje turi pirminį pagrindą ir pagrindinį tikslą.
Žmogus yra viršūnė ir centras viso ko kas egzistuoja, kadangi jis yra asmuo t.y. būtybė, turinti sąžinę ir laisvę. Tai jį, lyginant su kitais kūriniais padaro neprilygstama vertybe. Būtent, tame žmogaus asmens vertingume, kaip tik ir randasi teisės pagrindas
Teisė tarnauja žmogui, jo integraliniam išsivystymui, todėl teisė negali turėti kito tikslo kaip tik žmogų. Ji, galime sakyti nėra tikslas, bet priemonė, padedanti pasiekti žmogiškuosius tikslus.
Teisės pagrindas
Teisės pagrindu yra teisingumas. Teisingumas yra speciali dorybė, kuria vadovaudamasis, žmogus privalo atiduoti kiekvienam kas jam priklauso. Teisingumas pasireiškia trimis formomis.
1. Pakaitinis teisingumas, kuriuo normuojami individo santykiai su kitais individais, prisilaikant lygybės dėsnių, kad kiekvienas gautų tai kas jam priklauso.
2. Paskirstomasis teisingumas. Šia teisingumo forma tvarkomi visuomenės, valstybės santykiai su paskirais asmenimis, nurodomos piliečių teises ir pareigas.
3. Įstatyminis teisingumas. Juo normuojami pavienių asmenų santykiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!