Baudžiamųjų įstatymų galiojimas

Lietuvoje baudžiamųjų įstatymu, galiojimas teritorijoje remiasi tokiais pagrindiniais principais: teritorini, pilietybės, realiniu. Iš kai kurių tarptautinių konvencijų išplaukia būtinumas naudoti taip pat universalinį principą.
Šiuo darbo autorius mano, kad Lietuvos baudžiamieji įstatymai galioja, jeigu nusikaltimas pa­darytas Lietuvai priklausančiame kontinentiniame šelfe. Kontinentinis šel­fas - tai susietas su teritoriniais jūros vandenimis iki tam tikro gylio jūros paviršius ir jos gelmės. Įvairių statinių pastatymas jūros dugne esan­čioms iškasenoms tirti priklauso Lietuvos valstybės jurisdikcijai.
Užsienio šalių diplomatinis korpusas Lietuvoje naudojasi diplomatinio imuniteto teise. Tai reiškia, kad Lietuvos baudžiamieji įstatymai netaikomi tiems užsienio piliečiams, kurie pagal galiojančius įstatymus ir tarptauti­nius susitarimus nėra teisingi mūsų respublikos teismams. Klausimas, kaip ir kur tokie asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, spren­džiamas diplomatiniu būdu. Diplomatinis imunitetas baudžiamosios juris­dikcijos klausimais yra sureguliuotas Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių (1961 m.), taip pat tarpvalstybinėse sutartyse.
Teisės pa­žeidimai, susiję su neteisėtais jūros dugno žvalgymo tikslais kontinentinėme šelfe, turi būti sprendžiami remiantis Lietuvos įstatymais. Praktinį Lietuvos jurisdikcijos kontinentiniam šelfui realizavimą šiuo metu apsunkina ta aplinkybė, kad kol kas dar nėra nustatytos sienos Baltijos juroje nei su Rusija, nei su Latvija.
Lietuvos BK 3 str. l d. yra nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu. Norint nustatyti, koks įstatymas galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, rei­kia palyginti taikomo įstatymo įsigaliojimo datą su nusikalstamų veiksmų pabaiga, o įstatymo nurodytais atvejais - su nusikalstamų pasekmių atsi­radimo data.
1) Lietuvos piliečiai;
2) asmenys be pilietybės (apatridai);
3) užsienio valstybių piliečiai.
Lietuvos piliečiais yra laikomi asmenys, apibrėžti 1991 m. gruodžio 3 d. priimtame Lietuvos pilietybės įstatyme.
Lietuvos Respublikos teritoriją sudaro:
1) žemės paviršius ir gelmės tarp respublikos valstybės sienų;
2) vidaus vandenys, t. y. vandens telkiniai, esantys respublikos terito­rijoje;
3) teritoriniai vandenys, kuriems priklauso 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros pakrančių vandenys;
4) pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios linijos;
5} oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos;
6) jūrų laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais ženklais, esantys neutraliose teritorijose.
Lietuvos baudžiamieji įstatymai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!