Baudžiamųjų bylų sumarinis procesas

Baudžiamųjų bylų sumarinis procesas plačiai taikomas užsienio valstybių teisminėje praktikoje (Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitur). Sąvoka „sumarinis" kildinama iš anglų kalbos žodžio „summary", kuris reiškia „trumpas, sutrauktas". Sumarinio proceso formos atskirose vals­tybėse skirtingos, tačiau paskirtis vienoda — greitesne ir paprastesne bylų parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo tvarka siekiama grei­čiau ir efektyviau išnagrinėti baudžiamąsias bylas, nuteisti kaltus asme­nis ir paskirti jiems bausmę.
Tarpukario Lietuvoje irgi veikė sumarinio proceso institutas. Re­miantis Baudžiamojo proceso įstatymo 1804—18012 straipsniuose nusta­tyta procedūra, asmenys buvo teisiami vadinamaisiais teismo įsakymais. Šio proceso esmė tokia.
Policija bei kitos valdžios įstaigos ar valdininkai pateikdavo surinktą medžiagą ir pranešimus teisėjui apie asmenis, padariusius nusikaltimus, už kuriuos buvo baudžiama pinigine bauda arba areštu, taip pat apie nusižengimus akcizo ir muito įstatymams, slaptą degtinės varymą, vals­tybės miškų kirtimą ir kitus nusikaltimus. Gautą bylą ne vėliau kaip per. septynias dienas teisėjas turėjo apsvarstyti ir priimti sprendimą. Tokios bylos teisme nebuvo nagrinėjamos, kaltinamasis į teismą nešaukiamas ir neapklausiamas. Tačiau jeigu kaltinamasis ar kaltintojas, nors ir ne­šaukti atvykdavo į teismą, jiems buvo leidžiama duoti paaiškinimus bend­ra tvarka. Nuosprendis nebuvo priimamas, o asmuo nubaudžiamas teismo įsakymu, kuriame nurodoma padaryto nusikaltimo esmė, sprendimo pri­ėmimo motyvai ir procesiniai pagrindai, paskirta bausmė, [sakymą pasi­rašydavo teisėjas.
Teismo įsakymai buvo priimami viešai, pranešus teismo posėdyje apie bylą, kurioje jie buvo priimti. Teismo įsakymo nuorašai buvo siun­čiami policijai, valdžios įstaigoms ar valdininkams, iškėlusiems baudžia­mąją bylą, taip pat nubaustajam. Pastarasis, gavęs nuorašą, per dvi sa­vaites turėjo teisę apskųsti teismo įsakymą apeliaciniam teismui. Šį įsakymą turėjo teisę užprotestuoti prokuroras. Apeliacinis teismas nagri­nėjo skundus ir protestus bendra tvarka.
Ano meto Lietuvos teisininkai teoretiškai dėl sumarinio proceso bū­tinumo samprotavo maždaug šitaip: nors ir tikslinga už nesunkius nusi­kaltimus asmenis bausti administracine tvarka, tačiau to daryti negalima, nes tokia teisinė politika nesuderinama su teisinės valstybės pradais, todėl įstatymo leidėjas numatė, kad už bet kokius nusikaltimus asmenis gali teisti tik teismas, o kad procesas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!