Ekstraordinarinis procesas

• Ekstraordinarinio proceso skirtumas nuo Deokleciano iki Justiniano.
iudicium, buvo laikomi įprastinėmis civilinės teisės gynimo formomis.
nagrinėjimo tvarka, neturinti dviejų stadijų ir dėl to vadinama extra
ordinem, arba ekstraordinariniu procesu.
• Nagrinėjimo tvarka
• Magistratas tirdavo bylos aplinkybes, priimdavo vienokį ar kitokį
sprendimą ir pats tą sprendimą įvykdydavo.
• Tokia administracinė nagrinėjimo tvarka buvo vadinama cognitio arba
natio.
Imperijos laikais
• Imperatorius, būdamas pirmuoju valstybės magistratu, remdamasis
šia administracine tvarka, turėjo teisę spręsti bet kokią bylą.
• Sulėtėjus pretorių teisės kuriamajai veiklai, sumažėjus pretorių ediktų
skaičiui, naujai atsirandantys santykiai galėjo būti ginami tik
ekstraordinarine tvarka.
Imperijos provincija
• Provincijų valdytojai, būdami imperatoriaus vietininkai nutolusiose
nuo centro žemėse, vis dažniau pradėdavo patys asmeniškai vesti
bylas nuo pradžios iki pabaigos.
• Padalijus visą valstybės teritoriją į naujas provincijas, išnyko skirtumas
tarp imperatoriškųjų ir senato provincijų. Visas provincijas valdė
imperatoriaus vietininkai.
Deoklecianas
• Deoklecianas 294 m. paskelbė aktą, kuriuo įpareigojo provincijų
valdytojus nagrinėti bylas ir tik išimtiniais atvejais leido perduoti bylą
paskirtam teisėjui.
• Nuo šio akto priėmimo extraordinaria cognitio tapo vienintele bendra
civilinio proceso forma.
Proceso pradžia
• Proceso pradžia laikoma ieškovo pretenzijos atsakovui išdėstymas
teisme ir atsakovo patvirtinimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!