Baudžiamosios teisės subjektyvioji pusė

Tyčia veikos atžvilgiu, neatsargumas padarinių atžvilgiu. Negali būti tokios situacijos kad darant viena nusikalstama veika, galimas tokiu veiku vertinimas kaip padarytu mišria kaltes forma. Jeigu yra pagrindas tvirtinti kad asmuo sukėlė sunkius sveikatos sutrikdymus tyčia, asmuo suvokia į kokią vertybę kėsinasi, supranta kokius sunkius padarinius tokia veika gali sukelti, toks asmuo turi numatyti kad nuo tokios veikos galima ir nukentėjusiojo mirtis. Net ir nenorint, sąmoningai leidžiama tokiems padariniams kilti. Suprantant, kad kils tokie padariniai, nenumatyti pačių sunkiausių padarinių yra nelogiška. Kitų kaltės formų įstatymų leidėjas nenumato, netiksliai suprantant BK normas sukurta realiai neegzistuojanti mišri kaltės forma. Doktrinoje diskusija prigęsusi, įstatyme nėra formuluočiu, kurios galėtų provokuoti ar skatinti tokią diskusiją. 112 str BK buvusi anksčiau formuluotė lėmė tokių diskusijų atsiradimą. Dabartinė praktika taiko dabar galiojanti baudžiąmąjį kodeksą.
Teisinė reikšmė išskyrimo kaltės formų.
Kaltės formos yra objektyvi riba, kuri atriboja nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų. Kaltės forma padeda diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę. Ypač jeigu tos pačios rūšies veika gali būti padaroma tyčia ar neatsargiai. Kaltės forma padeda atriboti panašias nusikalstamas veikas ir turi tiesioginę reikšmę veikų teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui). Kaltės forma turi reikšmės individualizuojant bausmę. Įstatymų leidėjas laiko tyčinę kaltę sunkesne, pavojingesne kalte, aišku, sutampant visoms kitoms aplinkybėms. Kaltės forma lemia galimybę pripažinti bendrai padarytą nusikalstamą veiką (BENDRININKAVIMAS galimas tik tyčia). Pasikėsinimas, pasirengimas galimas tik tyčia. Kaltės forma svarbi sprendžiant pripažinti recidyvistu. Kaltės forma lemia minimalų amžiaus cenzą nuo kurio galima atsakomybė. Kaltės forma turi reikšmės parenkant bausmės vykdymo vietos parinkimą.
Nusikaltimo vidiniame psichiniame mechanizme neatskiriamai egzistuoja sąmonė ir valia, motyvas ir tikslas. Motyvas – suvokti vidiniai subjekto poreikiai, interesai, nulemiantys atitinkamą elgesį (veiką). Tikslas – padarinių ar rezultato modelis, kurį pasiekus veika turi pasibaigus. Aktyvi vidinė jėga (motyvas) veda subjektą prie numatyto tikslo. Jeigu nėra motyvo, tai yra požymis, kad asmuo gali būti nepakaltinamas, kai kalbama apie atsakomybės klausimus. Suformavus motyvą, apibrėžus tikslą, priimamas sprendimas atitinkamai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!