BT (baudžiamosios teisės) bendrosios dalies konspektas

Specialiosios dalies straipsnio struktūra

Spec.dalies straipsniai turi 2 dalis: dispoziciją ir sankciją.

Dispozicija – spec.dalies straipsnio struktūrinė dalis, kurioje apibrėžta konkreti nuskalstama veika (pvz., tas, kas nužudė žmogų….). Ji yra svarbiausia spec.dalies straipsnio dalis. Ji turi būti tiksli ir aiški. Taikant BĮ būtina gerai ją išaiškinti. Dispozicijų rūšys:

1. Paprastoji dispozicija – tokia, kurioje nurodyta tik nusikalstamos veikos pavadinimas, neapibrėžiant veikos požymių (pvz.,129str.1d.). Paprastoji dispozicija naudojama tada, kai veikos požymiai yra aiškūs iš vieno nuskalstamos veikos pavadinimo. Ji taikoma kai viskas l.aišku, taip pat l.retai.

2. Aprašomoji dispozicija – kurioje nurodomas ne tik nusikalstamos veikos pavadinimas, bet ir apibrėžiami šios veikos pagrindiniai požymiai (pvz., 127str.)

3. Blanketinė dispozicija - nurodo nusikalstamos veikos pavadinimą, bet neapibrėžia požymių arba apibrėžia tik kai kurios veikos požymius ir kitiems reikalingiems požymiams nustatyti nukreipia į kitą teisės aktą (pvz., 279str.).

4. Nukreipiamoji dispozicija – tokia, kuri nurodo ne visus nuskalstamos veikos požymius, o likusiems nustatyti nukreipia į kitą BK straipsnį, į kitą to paties straipsnio dalį (pvz.,219str.2d, 3d.).

5. Kai kurios dispozicijos yra kompleksinės – taikomos kelios dispozicijų rūsšys, pvz. aprašomoji ir blanketinė ir pan.

Sankcija - spec.dalies straipsnio struktūrinė dalis, kurioje nurodoma bausmės rūšis ir dydis, taikomas už veikos, numatytos dispozicijoje, padarymą. Sankcija parodo, kaip įst.leidėjas įvertino nusikalstamą veiką, t.y. atskleidžiamas veikos pavojingumas.

Sankcijos gali būti:

1. Paprasta – kai numato 1 poveikio priemonę. Pvz. Tik laisvės atėmimas.

2. Alternatyvi – kai numato kelias poveikio priemones, bet taikoma viena iš jų. Pvz. Bauda arba laisvės atėmimas.

Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas ir jo reikšmė

Įstatymų aiškinimas yra tam tikra intelektinė veikla, skirta tikrajam jų turiniui pažinti. Taigi įstatymų aiškinimas yra tam tikras mąstymo procesas. Šio mąstymo proceso rezultatas išreikštas visuma samprotavimų, gramatinių sakinių, atskleidžiančių aiškinamosios t.normos turinį. T.normos yra bendros, abstrakčios, o gyvenimiškos situacijos – konkrečios.

Aiškinimo rūšys:

1. Pagal aiškinimo subjektus:

• Oficialus:

• Autentiškasis – atlieka institucija, įgaliota oficialiai aiškinti įstatymus (pvz. Seimas).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!