Baudžiamojo proceso teisės seminarų konspektas

Baudžiamojo proceso teisė (BNS) Baudžiamojo proceso esmė. Žodis „procesas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „processus“. Baudžiamojo proceso paskirtis- BPK 1 straipsnis 1 dalis. Paskirties ir tikslo skirtumas žvelgiant iš BP pusės, tai visgi tikslas ir paskirtis nėra tas pats. BP yra skirtomas į sutrumpintą (pagreitintas procesas) ir klasikinį procesą. Paskirtis yra siekiamybė. Baudžiamojo proceso stadija. Tai savarankiška baudažiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo etapas (dalis, pakopa). Baudžiamojo proceso etapai- baudžiamasis tyrimas, bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, nuosprendžių ir nutarčių vykdymas, principo esmė, nekaltumo prezumcijos esmė, patreikti reikia teorinę dalį, elementų vertinimas, argumentacijos pateikimas, pabaigoje išvados pateikimas. Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Teisingo bylos nagrinėjimo principo esmė- užtikrinti, kad baudžiamajame procese kiekvienas asmuo, priskiriamas šiai teisinių santykių sričiai būtų saugus. Išskirtini šie tarpusavyje glaudžiai susiję teisingo bylos nagrinėjimo principo aspektai: 1) šalių procesinio lygiateisiškumo užtikrinimas; 2) kaltininko (įtarimojo, kaltinamojo ar nuteistojo) teisė žinoti, kuo jis kaltinimas ir 3) teisminio nagrinėjimo aplinkybės. Parodymas prieš save draudimas yra įtvirtintas Konstitucojoje, Konvencijos 6 str. –asmuo negali duoti parodymų prieš save. Buvo galima teikti asmeniui pranešimą, kadjis yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos vykdymo, jeigu užtenka tam duomenų pareikšti. Numatytas reguliavimas buvo pažeidimas ir buvo pažeistas proceso teisingumo principas. 80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai Kaip liudytojas negali būti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus; 82 straipsnis. Liudijimo ypatumai 3. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Proceso teisingumo principas reikalauja griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų esminių, numatytų atitinkamai teisės šakai reiakalavimų, užtikrinti proceso dalyvių ir kitų asmenų teises. Tai viena iš tokių teisių ir pareigų valstybei yra draudimas provokuoti asmenį atlikti nusikalstamą veiką. Tai yra įtvirtinta BPK 159 str. 3 d.: „Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.“. V. Rutkauskas nedarė nusikalstamos veikos savo veiksmais bei taip pat įrodymų apie tai nebuvo surinkta, bet pareigūnai nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais provokavo ir saktino atlikti nusikalstamą veiką. Vertinant ar tai provokacija ar ne asmeniui atlikti nusikalstamą veiką, reikia vertinti asmens valią įvykdyti nusikaltimą, ar asmuo turėjo valią įvykdyti nusikaltimą iki nusikalstamos veikos padarymo, tai yra ta nusikalstama veika, ar buvo įtakota ikiteisminio tyrimo valstybės pareigūnų ar kriminalinės žvalgybos pareigūnų ar kitų, nes jeigu asmuo turėjo valią įvykdyti nusikaltimą, tai jos tik laukė progo, kuria galės pasinaudoti, atsirastų palanki situacija, tokiu atveju būtų vertinama, kaip prisidėjiams prie nusikalstamos veikos įvykdymo, bet jeigu asmuo valios neturėjo ar ikiteisminio tyrimo prisidėjimas ar atinkama veikla įtakojo, kad asmens valia pasinaudojo, pakeitė iš nenoro padaryti nusikalstamą veiką į norą ją padaryti, tokiu atveju jau yra provokacija. Šiuo atveju yra matomas asmens valios pasikeitimas, jis nenorėjo įvykdyti nusikaltimo, bet po ilgų įkalbinėjimų įvykdė, tai reiškia buvo provokacija. Buvo, kadangi, nes matomas blogas veikimas teisėssaugos institucijos veikimas- ji ateina pas asmenį, „turėdama“ išankstinę informaciją, kad asmuo prekiauja, įkalbinėja padaryti nusikaltimą. Matoma, kad asmuo jokio nusikaltimo nevykdė iki tol kol neįsijungė teisėsaugos institucija, nes duomenų nebuvo, kad jis vykdė. Problema- provokavimas įvykdyti nusikalstamą veiką. BPK nurodo, kad provokacija draudžiama. Štai iš tokių požymių, bylos aplinkybių, šios aplinkybės leidžia daryti atitinkamą prielaidą, išvadą , kad asmuo buvo provokuojamas. Pagal atitinkamą str., kadangi buvo provokacija , o BPK provokacijos draudimas yra įtvirtintas, tai reiškia, kad buvo pažeistas proceso teisingumo principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pateiktą analizę, darytina išvada, kad buvo pažeistas proceso teisingumo principas. Šiame uždavinyje nebuvo provokacijos. Jame reikia įvertinti asmens valią įvykdyti nusikalstamą veiką taip pat kuris asmuo rodė iniciatyvą atlikti nusikalstamą veiką. Matoma, kad visa iniciatyva buvo iš J. Klimo pusės, nes pareigūnai tik užsiminė, kad yra galimybė įvykdyti nusikaltimą, o Klimas jau turėjo valią ir noro atlikti nusikalstamą veiką tik laukė atitinkamų sąlygų. Pareigūnai šiuo atveju tik prisijungė prie Klimo daromos nusikalstamos veikos, bet jos neišprovokavo, o tik užsiminė. Nekaltumo prezumpcijos principas Nekaltumo prezumpcijos esmė tokia- niekas negali būti pripažintas kaltu be tam tikros įstatyme numatytos procedūros (dažniausiai tai teismo prerogatyva, o procedūra siejama su teisingumo vykdymu). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas EŽTK 6 straiosnyje, pagal kurį kiekvienas žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, laikomas nekaltu nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Paneigti nekaltumo prezumpciją gali tik teismas, įvertinęs visus teisminio negrinėjimo metu pateiktus duomenis. Baudžiamojo proceso teisės moksle nekaltumo prezumpcijos pricipo turinys tyrinėjamas atskleidžiant tam tikrus šio principo aspektus. Pirmas reikalaujama, kad nė vienas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Antra, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, omnis indamnatus pro innoxis legibus habetur (liet.- Kiekvienas, kas nenuteistas, teisiškai yra nekaltas). Trečia, visi neaiškumai ir abejonės traktuojami įtariamojo (kaltinamojo) naudai. Ketvirta, draudžiama perkelti įtariamajam (kaltinamajam) įrodinėjimo pareigą. Asmens kaltumą turi įrodinėti baudžiamąjį persekiojimą vykdantys pareigūnai (įrodyti privalo ne tas, kuris tvirtina, o tas, kuris kaltina.). penkta, įtarimajo (kaltinamojo) pripažnimu priimant apkaltinamąjį nuosprendį galima remtis tik tuo atveju, jei toks pripažinimas grindžiamas byloje surinktais įrodymais. Šešta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti skrindžiamaas spėlionėmis ar teisiminio nagrinėjimo metu nepatikrintais duomenimis (įrodymais). Apkaltinamasis nuosprendis priimamaas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas neabejotinai įrodytas. Rungimosi principas dar Kai sprendžiame uždavinius apie pricipą pačią esmę, išsianalizuoti principo turinį, kas tai per principas, pereiti prie jo sudėtinių elementų sudaro principo turinį bei koks yra elementų turinys., tai yra ką reiškia konkretus elementas. Atsakymą rašant remtis uždavinio turima informacija. Reikia remtis konvencija tada bus žymiai didesnas balas, Europos žmogaus teisių konvencija. Nekaltumo prezumpcijos esmė tokia- niekas negali būti pripažintas kaltu be tam tikros įstatyme numatytos procedūros (dažniausiai tai teismo prerogatyva, o procedūra siejama su teisingumo vykdymu). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas EŽTK 6 straipsnyje, pagal kurį kiekvienas žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, laikomas nekaltu nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Paneigti nekaltumo prezumpciją gali tik teismas, įvertinęs visus teisminio negrinėjimo metu pateiktus duomenis. Baudžiamojo proceso teisės moksle nekaltumo prezumpcijos pricipo turinys tyrinėjamas atskleidžiant tam tikrus šio principo aspektus. Pirmas reikalaujama, kad nė vienas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Antra, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, omnis indamnatus pro innoxis legibus habetur (liet.- Kiekvienas, kas nenuteistas, teisiškai yra nekaltas). Trečia, visi neaiškumai ir abejonės traktuojami įtariamojo (kaltinamojo) naudai. Ketvirta, draudžiama perkelti įtariamajam (kaltinamajam) įrodinėjimo pareigą. Asmens kaltumą turi įrodinėti baudžiamąjį persekiojimą vykdantys pareigūnai (įrodyti privalo ne tas, kuris tvirtina, o tas, kuris kaltina.)., nes asmuo neprivalo naudotis šia teise, todėl pareigūnas turi įrodyti visas aplinkybes, kuriomis galėtų būti laikomas kaltu. Visus subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Taip pat pažeidė įrodinėjimo naštos principą, draudimas duoti parodymus pačiam prieš save.penkta, įtarimajo (kaltinamojo) pripažnimu priimant apkaltinamąjį nuosprendį galima remtis tik tuo atveju, jei toks pripažinimas grindžiamas byloje surinktais įrodymais. Šešta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti skrindžiamaas spėlionėmis ar teisiminio nagrinėjimo metu nepatikrintais duomenimis (įrodymais). Apkaltinamasis nuosprendis priimamaas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas neabejotinai įrodytas. Nekaltumo prezumpcijos elementų yra žymiai daugiau, nes sąrašas nuolatos plečiasi, tai draudimą pripažintą asmenį kaltu, tai gali padaryti tik teismas, to daryti negali žiniasklaida , aukšti pareigūnai (Lietuva yra pralaimėjusi bylą); nekaltumo prezumpcijos principas aktualus taikant kardomąsias priemones turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad asmuo yra nekaltas ir kardomųjų priemonių taikymas negali daryti įtakos bausmei?. BPK 122 str. Asmuo laikomas kaltu kol jo kaltumas nepripažintas įstatymų tvarka ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal BPK 336 str. yra numatyta tvarka kada įsiteisėja teismo nuosprendis. Nusorendis įsiteisėja po apeliacijos asmuo likomas kaltu. Nekaltumo prezumpcija negalio, kai nuosprendis įsiteisėja. Byla, kurią Lietuva pralaimėjo- Butkevičius prieš Lietuvą. Asmuo laikomas kaltu kol jo kaltumas nepripažintas įstatymų tvarka ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisingumą vykdo tik teismai. Tik teismas gali pripažinti asmenį kaltu. Aukšti valstybės pareigūnai negali kalbėti apie asmenį ir jo kaltumą, kaip įrodytą, turi būti pateikta informacija, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pradėjimas neparodo dar asmens kaltės, sulaikytas pareikšti įtarimai taip pat neparodo. Kardomųjų priemonių reguliavimas įtvirtintas BPK 122 str.; sąlygos numatytos BPK 121 str.. turi būti pagrįstas įtarimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždavinys yra susijęs su kardomosiomis priemonėmis. BPK normos parodo, kad nekaltumo prezumpcijos princijas nebuvo pažeistas. Nusikaltimo elementas, kurio netiria, tai yra kaltės klausimas, šiame etape teismas negali spręsti kaltės klausimo, tai yra kaltės klausimą spendžia tik teismas vykdydamas teisingumą, tai yra teismas, kuris bylą nagrinėją bylą iš esmės. Kardomųjų priemonių taikymo metu su nekaltumo prezumcijos principu turi taikiant prievartos priemones neturi būti nurodyta, kad apie asmens kaltumą. Teismas vertina tik objektyviosios pusės požymių pasireiškimą. Nėra sprendžiamas įrodymų patikimumo klausimas. Šiame etape kaltės klausimas nėra sprendžiamas tik teismas sprendžia. Įtarimas turi būti pagrįstai pateiktas. Turi būti pakankamas įtarimas, pagrindas turi būti papildomų duomenų. Nekaltumo prezumpcijos principas nebuvo pažeistas. Turi būti pakankamas įtarimas ir pagrindas, kuris turi būti įrodytas ir pagrįstas įrodymais, kurie parodytų preziumavimą. Tokiu atveju nekaltumo prezumpcijos principas. šis principas neturi užskirsti kelią visuomenės grėsmei ir t.t.. Reikėjo užduoti klausimą ekspertams, tai, kad nepažeistų nekaltumo prezumpcijos, tai koks buvo eismo įvykio mechanizmas? Klausimas turėjo būti formuojamas subjektyviai. Reikia įsitikinti apie visus eismo dalyvius. PC CRASH programa, kuri sumodeliuoja eismo įvykį. Laikomės objektyvumo principo. BPK 37 str. Reikia vertinti per patį principą. Asmens teisę išpažinti religiją reglamentuoja Konstitucija, tai yra 27 str. .Visi asmenys turi būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo religijos, tikėjimo ir t.t. tavykti į teismą atvykti yra pareiga. Šiuo atveju savo praktikuojama religija negali pateisinti įstatymų reikalavimų nevykdymo. Asmuo turi teisę praktikuoti religiją, bet tos ribos yra apibrėžtos teisės aktais, tai yra, kad negalima pateisinti teisės aktų nevykdymo. Taip matoma, kad įstatyminė pareigos nevykdymas netinka pagrindimas religijos pagrindu. Negalima pateisinti teisės aktų nevykdymo. Pateiktoje fabuloje paskutinis sakinys padeda parodyti, kad buvo pažeistas proporcingumo principas. kardomųjų priemonių paskirtis- asmens dalyvavimą procese. BPK 11 str. nesprendžint tikslingumo buvo pažeistas principas. Valstybinės kalbos principas- procesinis įstatymas numato, kad procesas vyksta lietuvių kalba, negali būti byloje duomenų, kurie užsienio kalba. Proceso teisėtumo principas- BPK 10 str., EŽTK 6 str, BPK 4 str. BPK nenumato tyrimo veiksmą, kaip hipnozę, kiti teisės aktai nenumato, todėl tokie veiksmai pažeidžia teisėtus proceso veiksmus. Baudžiamajame procese vyrauja taisyklė, kad proceso teisė yra viešosios teisės dalis, todėl joje veikia principas leidžiama tai kas numatyta įstatyme. Todėl veiksmai, kurie yra nenumatyti įstatyme yra traktuojami, kaip atlikti neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės šaką. Hipnozė nėra numatyta įstatyme, todėl veiksmai laikyti neteisėtais pažeidžint proceso teisingumo principą. Esminsi skirtumas tarp privatinės ir viešosios teisės. Leidžiama viskas ko nedraudžia įstatymas- privatinė teisė, pvz.: sandoriai visokie, kurie nėra uždrausti įstatyme. EŽTK jurisprudencijoje rungimosi principas suvokiamas kaip kaltinimo ir gynybos šalių galimybė žinoti ir komentuoti kitos šalies pateiktus įrodymus bei argumentus. Šio principo esmė rungimosi principas, reikia atskleisti pačio principo turinį, esmė, ką apima pats principas, reikia pateikti motyvacija kodėl buvo pažeistas principas, rungimosi principas daug tieisų ir reikia įvardinti, kurią pažeidė bei kodėl, kokią įtaką turėtų galutinio sprendimų priėmimui arba žmogaus teisių užtikrinimui? Reikia pasižiūrėti kada gali būti kviečiamas specialistas pagal BPK normas. BPK numatyta, kad kaltinamasis turi teisę apklausti kaltinamojo liūdytojus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ikiteisminio tyrimo metu iškviesti ir apklausti, nes neapklausus tokie duomenys negalės tapti įrodymais, nes buvo pažeistas rungimosi principas. Specialistas byloje teikia išvadą, tai yra specialiųjų žinių turintis asmuo, panašus pagal profesinę funkciją į ekspertą. Kokiais atvejais kviečiamas specialistas ir kokiais atvejais turi kviesti specialistą? BPK 281 str. 2 d. yra susijusi su eismo įvykiu, KET pažeidimu, kito asmens sutrikdymu. BPK 89 str. 1 d. aprašoma kas yra specialistas. Rungimosi principas suvokiamas taip, kad įrodymai turi būti pateikiami viešajame teismo posedėje dalyvaujant kaltinamajam siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymasi nagrinėjant bylą, todėl iš esmės turi būti suteikta pakankama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems savo klausimus arba kai procese parodymai duodami, reiškiasi, kad nebuvo suteiktos visos galimybės tinkamos. PAPILDYTI IŠ VADOVĖLIO, NES DAUMANTĖS ATSAKYMAS NELABAI TINKAMAS. Rungimosi principo esmė- abidvi šalys turi turėti tas pačias galimybes ginčyti įrodymus. Šiuo atveju BPK 281 str. susijusi su fabula. Skirtumas tarp specialisto išvados ir ekspertizės yra tas, kad paskirriant užduotis specialistams kaltinamasis nėra informuojamas apie specialisto išvados paskyrimą, iš esmės neturi galimybės užduoti klausimų specialistui, tuo tarpu skiriant ekspertizę prokuroras informuoja kaltinamąjį, kad bus skiriama ekspertizė ir jis turi teisę užduoti savo klausimus ekspertams, jis pateikia prokurorui klausimus. Specialisto išvados paskyrime, klausimų formulavime įtariamasis nedalyvauja ir natūraliai gali klausimų susijusių su specialisto išvada. Apklausos tvarką reikia pasižiūrėti yra nurodoma, kad specialistas kviečiamas tais atvejais numatytais BPK 86 str. gali būti apklausiamas iškilus abejonei dėl jo išvados, teismas privalėjo užtikrinti realizuoti jo teisę gintis yra susiję su rungimosi principu ir teise į gynybą. Neužtikrinus tokios teisės pažeidžiamas rungimosi principas bei teisė į gynybą Reikia aptarti teisę į gynybą turinį ir pnagrinėti ar šioje situacijoje jis buvo ar nebuvo pažeistas? Yra daug elemetų, bet vienas iš jų yra teisė į kvalifikuotą gynybą, tai teisės naudotis kvalfikuotu teisininku, advokatu, gynėjo paslaugomis. Svarba grindžiama 3 aspektais: tai kvalifikuotas teisininkas gali padėti geriau, teisingiau, protingiau suvokti, suprasti pareikštą įtarimą, kaltinimo esmę; konsultacijos būtinos ruošiantis ir dalyvaujant teisiniame nagrinėjame; dėl kitų svarbių priežasčių pvz.: užkertant kelią psichologinės ar fizinės prievartos kaltinimo atžvilgiuu naudojamais siekiais gauti parodymus. BPK 45 str., o šiuo atveju iš pateiktos matome, kad pačios procesinės teisės nebuvo išaiškintos bei pats teismas priėmė savo nuožiūrą sprendimą. Nieko nereiškia, jog kaltinamasis pats yra advokatas, nes asmuo turi teisę pasirinkti, todėl kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, todėl posėdis negalėjo vykti, nebent tuo atveju, kai asmuo būtų atsisakęs. Kai kaltinamasis pageidauja, kad dalyvautų gynėjas teismas turi užtikrinti tai. Negali siaurinti asmens teisės į gynybą. Taip pat pačiam save ginti yra sunku, daug psichologinių aspektų, emocijų veikimas. Reikėjo pasiremti BPK 44, 45, 6 str. Reikėjo rasti bent vieną normą užtikrinančią teisę į gynybą. BPK 47 str. 3 d. Teisė į gynybą nebuvo pažeista. BPK 21 str.- įtariamojo samprata. Yra faktinis pagrindas, kuriomis aplinkybėmis asmuo laikomas įtariamuoju. Uždaviniai susiję su dalyviais reikia įžvelgti per asmens teisinį statusą, susieti galima pabandyti su principais, reikšmės gali turėti ir ankščiau praeitos temos šiuo atveju principai. Asmuo laikomas kaltu kol jo kaltumas nepripažintas įstatymų tvarka ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisingumą vykdydami teismai gali pripažinti asmenį kaltu, todėl niekas negali daryti iš ankstinės prielaidos apie asmenį tol kol jis nėra dar pripažintas kaltu. BPK 21 str. 4 d.- yra rašoma apie įtariamojo teises, tai turima omenyje, kad gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis. Iš pateiktos situacijos matoma, kad Gediminui Kazlauskui buvo per vėlai paskelbtas įtariamuoju, nes pastebima, kad pagal BPK 21 str. 2 d. nustatyta tvarka, asmuo gali būti pripažintas įtariamuoju prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais- ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (BPK 21 str. 3 d.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl šios įmonės, matomas pagrįstas pagrindas. Aktualus- 160 str. . BPK- 10 str., kuriame kalbama apie baudžiamąjį procesą ir procesinį statusą. Teisės į gynybą, teisingo procesas principas pastebėtina, kad buvo dar šis principas pažeistas. Matoma, kad neužtikrintos procesinės įtarimojo teisės- BPK 44, 21 str. numato asmens procesines teises, todėl asmeniui nebuvo užtikrintas procesinis statusas. Šiame uždavinyje yra aktualu įtariamojo atsakomybė. Konstitucijos 31 str., kuriame kalbama apie tai irgi. BK 235 str. yra numatyta atsakomybė už melagingus įrodymus, 182 str. Apklausimajam nėra atsakomybės. Taip pat nebuvo pažeisti jokie principai. Asmuo savo kaltę neigia ir jis šiuo atve atlikęs nustatytus veiksmus, kaip jau buvo minėta kaltės nepripažįsta. BK 281 str., kuriame yra kalbama apie KET pažeidimus. Asmuo turėjo sustoti pagal KET taisykles ir praleisti einančius pėsčiuosius, o kadangi nukentėjusios nepabaigė manevro eidamos per perėją, o asmuo turėjo stovėti prie perėjo ir laukti, kol jos pabaigs pereiti perėją. Eksperto išvada parodo, kad dėl greičio viršijimo taip susiklostė aplinkybės, todėl matoma, kad yra pakankamas pagrindu pripažinti įtariamuoju. C, nes pagal BPK 220 str. 4 d., kurioje yra rašoma, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. Asmuo negali ruošis procesui bei taip yra suvaržomos jo teisės. Nebuvo užtikrintos teisės ir pareigos. Bet pagal teismų praktiką B, todėl šis teisingesnis, labiau tiktų B variantas. B, nes BPK numato kaltinamojo sąvoką. Gali, nes turi teisę apklausti. Tai buvo pažeistas rungimosi principas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!