Baudžiamosios teisės namų darbai

1. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai) medžiagą apie tai, kad yra pagrindo manyti, jog Jono Petrausko individuali įmonė 2003-2007 metais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Finansininko įmonėje nebuvo. Apskaitą tvarkė savininkas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222str. 1d. ir ikiteisminio tyrimo pradžioje individualios įmonės savininkas apklaustas kaip liudytojas, ir buvo įspėtas apie žinomai melagingų parodymų davimo. Vėliau remiantis jo paties parodymais Petrauskui buvo pareikštas įtarimas. Ar aptariamuoju atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas proceso teisingumo principas? Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse 80 str. nurodo aplinkybes, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Taigi spęsdami šį uždavinį galėsime praktiškai pabandyti pritaikyti baudžiamajame procese, minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes. 80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai Kaip liudytojas negali būti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką; 2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį; 3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas; 4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; 5) viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Iš pateiktos uždavinio sąlygos matyti, kad J.P. yra ir įtariamasis ir liudytojas, tačiau 80str. 1 dalyje yra nurodyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje “Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas“. Šis principas draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendradarbiavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų ir įstatyme numatytų pažadų, klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas. Teismo proceso metu kaltinamajam ir (ar) jo gynėjui jokiais būdais ir atvejais negali būti sudaromos blogesnės nei prokurorui sąlygos aktyviai dalyvauti procese. Proceso teisingumo (sąžiningumo) principas pažeidžiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo požiūriu proceso teisingumo (sąžiningumo) principas yra itin aktualus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka veiksmus neatskleisdami savo tapatybės (BPK 158 straipsnis) arba atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (BPK 159 straipsnis). Atliekant nurodytus veiksmus teisėsaugos pareigūnai neturi teisės bet kokia forma skatinti asmenį, prieš kurį tie veiksmai nukreipti, ryžtis padaryti nusikalstamą veiką. Teisingo (sąžiningo) proceso reikalavimo turi būti laikomasi visuose procesuose- nuo paprasčiausios iki sudėtingiausios bylos. Taigi išsiaiškinę, kad įtariamasis negali būti apklausiamas kaip liudytojas ir išnagrinėję proceso teisingumo principą, šioje konkrečioje situacijoje, galime daryti išvada, kad buvo pažeistas proceso teisingumo principas, nes įtariamasis buvo apklaustas kaip liudytojas ir remiantis jo parodymais buvo pareikštas įtarimas. 2.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamojo teismo 3 teisėjų kolegija pagal nuteistosios Janinos Petraitienės skundą išnagrinėja kasacine tvarka ir priėmė sprendimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perdavė per naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka ( BPK 382str. 1d. 5p.). Kasacinėje nutartyje konstatavo BPK 332str. 3d. Numatytų reikalavimų pažeidimą. Nurodė Apygardos teismui atsakyti į visus apeliaciniame skunde keliamus esminius klausimus, nes į dalį jų byla nagrinėdamas apeliacine tvarka Apygardos teismas neatsakė. Ar nurodydama aplinkybes, kurias būtina nustatyti ar iš naujo ištirti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka LAT pažeidė teismo nepriklausomumo principą? Visų pirma, kad teisingai įvertinti šią situacija, reikia išnagrinėti teismų nepriklausomumo principą bei Aukščiausiojo Teismo kompetenciją. TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMO PRINCIPAS Teismų nepriklausomumas. Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą numato Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis ir 109 straipsnis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, Pakto 14 straipsnio 1 dalis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas kiekvienoje demokratinėje valstybėje laikomas vienu svarbiausių teisinės valstybės principų. Teisėjams, nagrinėjantiems tiek baudžiamąją, tiek bet kokią kitą bylą, negali būti daromas joks poveikis. Konstitucinis Teismas, 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime („Valstybės žinios“, 1995, Nr. 101-2264), yra pažymėjęs, kad „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!