Konspektai

Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų

10   (1 atsiliepimai)
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 1 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 2 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 3 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 4 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 5 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 6 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 7 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 8 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 9 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 10 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 11 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 12 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 13 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 14 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 15 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 16 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 17 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 18 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 19 puslapis
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies teorinė medžiaga iš paskaitų 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

BAUDŽIAMOJI TEISĖ. Specialioji dalis II/II Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) Šiame skyriuje veikos nurodytos ne pagal pavojingumą. Normų, numatančių BA už NV nuosavybei, raida: 1. Jau senovės rašytiniuose teisės šaltiniuose galima aptikti normas, nustatančias atsakomybę už nusikaltimus nuosavybei, pvz., Romėnų teisėje. 2. Lietuvos įstatymuose nuosavybės gynimas buvo įtvirtintas Pamedės teisyne 1370 m. 3. Kazimiero teisynas buvo skirtas feodalams įgijusiems imunitetą ir būtent jie galėjo skirti bausmes bajorams ir valstiečiams už vagystes, savavališką miško kirtimą, turto atėmimą užpuolant ir pan. 4. Lietuvos statutuose daug dėmesio skiriama asmenų nuosavybės teisės gynimui. Bausmės dydis už vagystę priklausė nuo turto vertės ir vagystės kartotinumo. Pvz., už trečią vagystę buvo numatyta mirties bausmė. 5. Pagrindinis tarpukario Lietuvos BT šaltinis buvo 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas. Jame nebuvo vieno skyriaus, kuriame būtų numatyta BA už nusikaltimus nuosavybei. Straipsniai buvo išdėstyti 6 statuto skyriuose: 1 – apie turto, kelių įspėjamųjų ženklų arba kitų daiktų sužalojimą; 2 – apie radinio neskelbimą, svetimo turto pasisavinimą; 3 – apie vagystę, plėšikavimą ir prievartavimą; 4 – apie sukčiavimą; 5 – apie bankrutavimą; 6 – apie naudojimąsi savo valia svetimu turtu; Labai griežtai buvo baudžiama už bažnytinio turto vagystę. 6. 1961 m. buvo priimtas LTSR BK. Atsakomybė už nusikaltimus nuosavybei buvo numatyta dviejuose skyriuose: vienas skyrius numatė BA už nusikaltimus socialistinei nuosavybei, o kitame – BA už asmeninei nuosavybei. Griežtesnė atsakomybė buvo numatyta už nusikaltimus socialistinei nuosavybei, tačiau teismuose griežčiau baudė už nusikaltimus asmeninei nuosavybei. Už didelės vertės socialistinio turto vagystę buvo numatyta mirties bausmė. 7. Atkūrus nepriklausomybę iš esmės buvo pertvarkyta nusikaltimų nuosavybei sistema – šie du skyriai buvo panaikinti (1994 m.) ir nusikaltimai nuosavybei buvo numatyti viename BK skyriuje. Nusikaltimų nuosavybei sąvoka ir rūšiniai požymiai NV nuosavybei – tai BK XXVIII skyriuje numatytos veikos, kuriomis kėsinamasi į kito asmens nuosavybę taip paprastai padarant kitam asmeniui turinę žalą. Tendencija keičiant reguliavimą yra ta, kad vis labiau griežtinama atsakomybė už nusikaltimus nuosavybei. Pvz., vagystė vis pildoma naujais kvalifikuojančiais požymiais. Bendriausia prasme šiomis NV pažeidžiama viena principinių žmogaus teisių, kuri yra ir prigimtinė, t. y. žmogaus teisė į nuosavybę. Pareiga ginti nuosavybę yra įtvirtinta Konstitucijos 23 str. Įstatymo leidėjui kyla pareiga numatyti nuosavybės teisių gynimo būdus. Už pavojingiausius nuosavybės teisių pažeidimus yra numatyta BA. Taigi, šių NV rūšiniu objektu yra nuosavybė. Kai kuriais iš šių nusikaltimų žala gali būti padaroma ne tik nuosavybei, bet ir kitiems gėriams, pvz. plėšimo atveju žala yra daroma ir žmogaus sveikatai. Dalykas – bendriausia prasme yra svetimas turtas. Tam tikrais atvejais ir materialinė/nematerialinė turtinė nauda. Taip pat tam tikrais atvejais įstatymo leidėjas konstruodamas NV sudėtis numato tam tikrus specifinius požymius, pvz., turto pasisavinimo atveju dalyku yra ne bet koks svetimas turtas, o tik tas turtas, kuris yra patikėtas ar buvo kaltininko žinioje. Objektyvioji pusė – veika – tik aktyviais veiksmais, kai kurios gali būti padaromos ir veikimu, ir neveikimu, pvz., turto sugadinimas ar sunaikinimas. Tik neveikimu gali būti padaromas BK 186 str. turtinės žalos padarymas apgaule. Kai kurių nusikaltimų nuosavybei būtinuoju požymiu yra jų padarymo būdas, pvz., sukčiavimas, kai yra būtinas apgaulės panaudojimas. Dauguma yra materialios sudėtys, tik BK 181 str. (turto prievartavimas) formali. Subjektyvioji pusė – subjektas – už daugumą nusikaltimų nuosavybei atsiranda nuo 16 metų. Tik už vagystę (BK 178 str.), plėšimą (BK 180 str.), turto prievartavimą (BK 181 str.) ir kvalifikuotą turto sunaikinimą (BK 187 str. 2 d.) baudžiamoji atsakomybė asmeniui atsiranda nuo 14 metų. Kai kurių nusikaltimų nuosavybei subjektas be bendrų požymių turi pasižymėti tam tikrais specialiais požymiais (pvz., turto pasisavinimo atveju (BK 183 str.) subjektu gali būti tik asmuo, kuriam turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje). Kai kurių nusikaltimų nuosavybei subjektu gali būti ir juridinis asmuo. Kaltė – didžioji dauguma yra tyčiniai. Turto iššvaistymas gali būti padaromas ir tyčia, ir neatsargiai. BK 1891 str. (neteisėtas praturtėjimas) Abramavičius mano, kad irgi ir tyčia, ir neatsargiai. Tikslas – dauguma autorių mano, kad tikslas nėra būtinasis nusikaltimų nuosavybei požymis. Vagystės pagrindinė sudėtis (BK 178 str. 1 d.)/paprasta vagystė/slapta vagystė 178 straipsnis. Vagystė  1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, (nuo 5 MGL – 250 MGL) baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Paprastoji vagystė (nesunkus nusikaltimas) ir baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromi tik slaptai. Visos kitos vagystės, turinčios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų kvalifikuojamų požymių, gali būti padaromos tiek slaptai, tiek atvirai. Vagystė – slaptas ar atviras, neatlygintinis svetimo turto pagrobimas, turint tikslą jį pasisavinti, t. y. pagrobtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo kaip savu. SVARBU: tai nėra smurtinė veika. VAGYSTĖS OBJEKTAS Objektas – šalyje egzistuojanti visų formų ir rūšių nuosavybė: viešoji (valstybės ar savivaldybės), privati (fizinių ar juridinių asmenų), mišrioji. Konkreti nuosavybės forma neturi esminės reikšmės BA ar veikos kvalifikavimui (tačiau ją būtina nustatyti, nes ji yra būtinasis įrodinėjimo dalykas). VAGYSTĖS DALYKAS Dalykas – svetimas turtas, priklausantis tam tikram asmeniui, valstybei ar savivaldybėms (turtas – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai. Paprastai vagystės dalykas – konkretūs daiktai, kuriems būdinga socialinių, ekonominių, fizinių ir teisinių požymių visuma. • Fizinis vagystės dalyko požymis – vagystės dalyku gali būti tik materialus, apčiuopiamas turtas. Jis turi turėti atitinkamus fizinius parametrus: svorį, apimtį, kiekį ir pan., todėl vagystės dalyku negali būti mintys, intelektinė nuosavybė. • Ekonominis vagystės dalyko požymis – vagystės dalyku yra pripažįstami daiktai, turintys ekonominę vertę. Paprastai vagystės dalyku nelaikomi daiktai, kurie yra reikšmingi tik vienam asmeniui ir dėl to negali tenkinti kitų asmenų poreikių ir tapti preke. • Teisinis dalyko požymis – vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Tai yra turtas, kuris nepriklauso kaltininkui nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo gautas. Vagystės dalyku gali būti gyvūnai, gyvuliai ir negyvi daiktai, savarankišką paskirtį turintis mechanizmas ar jo dalis. Ar žmogus gali būti nusikaltimo dalyku? Pats žmogus negali būti šio nusikaltimo dalyku, tačiau dirbtinės jo kūno dalys (pvz., perukas, rankų ar kojų protezai, auksiniai dantys kt.), kurios gali būti nuo jo kūno atskirtos, yra laikomi daiktais ir gali būti šio nusikaltimo dalyku. Ar bešeimininkis daiktas gali būti nusikaltimo dalyku? Išmesti daiktai, žmogaus neprijaukintas ir neprižiūrimas laukinis žvėris, išskridęs ir savininko neieškomas bičių spiečius, t. y. bet koks bešeimininkis turtas negali būti vagystės dalyku. Vagystės dalykas – daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. DĖL MGL: 1 MGL – 50 Eur. MGL sąvoka vartojama BK. Dabar jau yra kitos sąvokos, pvz.: bazinė socialinė išmoka – 42 Eur. BBND yra prilyginamas MGL sąvokai. Nekilnojami daiktai ir BK: CT – laivai, orlaiviai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams pagal teisinę registraciją. Jų vagystė (užgrobimas) kvalifikuojama pagal BK 251 str. CK 1.98 str. nustatyta, kad įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. Jų vagystė kvalifikuojama pagal komentuojamą straipsnį, kai jie, pakeitus jų paskirtį, perkeliami iš vienos vietos į kitą ir dėl neproporcingų daikto perkėlimo išlaidų (konstrukcijų išardymas, išmontavimas) iš esmės sumažėja jų vertė. Daiktai, atskirti nuo nekilnojamojo turto (pvz., išimtos durys, sodo vaisiai), taip pat yra šios NV dalykas. Jei pvz.: namas ar pan., tai sukčiavimas. Vagystės dalyku negali būti: 1. Dokumentai; 2. intelektinės veiklos rezultatai (pvz., sukurta dainos melodija); 3. bagažinių ir rūbinių žetonai; 4. kiti panašūs daiktai, suteikiantys teisę personifikuotiems asmenims gauti tam tikrą turtą. Vagystės dalykas yra tokie vertybiniai popieriai (akcijos), kurie gali būti pagal jų nominalią vertę ar kitokią numatytą proporciją bet kokio nepersonifikuoto asmens iškeisti į pinigus, kitus daiktus arba asmuo dėl jų vertės gali turėti kitokios turtinės naudos. Vardiniai vertybiniai popieriai, kurių turinyje nurodyta reikalavimo teisė konkrečiam asmeniui, nėra vagystės dalykas. BK 214 str. Jei pagrobia banko korteles. Dėl gamtos išteklių: miškas negali būti, bet nukirsti medžiai gali būti. Iš tiesų, stačias miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio teisės pažeidimo požymius (ATPK 62, 621 straipsniai). Tačiau, tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010). Vagystės dalyku nelaikomi iš civilinės apyvartos išimti daiktai arba kurių apyvarta yra ribota: narkotinės medžiagos, šaudmenys. Jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, 306 str. numatytais veiksmais kartu pagrobiamas apyvartoje esantis turtas (narkotinės medžiagos pagrobiamos kartu su seifu), ta tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ir 180 str. *už kontrabandines cigaretes neatsako. Iki mirusiojo palaidojimo, šių daiktų savininkas nustatomas pagal paveldėjimo teisę ir todėl toks turtas yra vagystės dalykas. Po palaikų (su visais ten buvusiais daiktais) palaidojimo, nutrūksta paveldėtojo nuosavybės teisės tęstinumas, kadangi jis laisva valia išskyrė tuos daiktus iš savo turto dalies. Tačiau, kai savininkas paslepia savo turtą karste ir jį sąmoningai palaidoja kartu su mirusiuoju, tokie daiktai gali būti vagystės dalyku. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu laikomas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Jei turi tam tikrų teisių į daiktą (tarkime kaltininkas galvoja, jog tam tikras turtas priklauso jam nuosavybės teise), tai kvalifikuojame pagal BK 294 str. – savivaldžiavimas. Vagyste laikoma ir tada, kai jis pagrobia kito asmens neteisėtai įgytą turtą (pavogtą, pasisavintą ir kt.). Patikėto laikinai naudotis ar kaltininko darbo priemone esančio turto pagrobimas turi būti vertinamas kaip vagystė. NV darantis asmuo turtą paima visuomet prieš savininko ar jo valdytojo valią. Todėl vagyste turi būti pripažįstami ir tie atvejai, kai kaltininkas išvilioja ar kitokiu būdu paima ir pasisavina turtą iš mažamečių vaikų, psichinių ligonių, visiškai girtų asmenų (kai asmuo negali suprasti kaltininko veiksmų, o šis tuo pasinaudoja). Kai kaltininkas pagrobia, laiko, realizuoja svetimą banko kortelę, jo veika kvalifikuojama pagal BK 214 str. Nėra vagystės dalyku turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Ar galima pagrobti jau pagrobtą turtą? Yra įvairių pozicijų: nesvarbu kiek kartų turtas buvo grobiamas, jis vistiek yra vagystės dalimi. BK 254 str. kai iš kareivio pagrobia šautuvą - Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas. Jei išimtas daiktas, bet straipsnio nėra, tai taikomas vagystės straipsnis. VAGYSTĖS OBJEKTYVIOJI PUSĖ Objektyvioji pusė – veika – apima du momentus: 1. neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą; 2. neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto pagrobimą. Pagrobimas – tai neteisėtas neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip nukentėjusiajam padarant žalą. Neteisėtas užvaldymas – yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą. Turto paėmimas – tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, mechanizmais ir netgi jo vietos pakeitimas. Turto pasisavinimas – neteisėtas paimto daikto fizinis užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Jis galimas tiktai tada, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (pvz., asmuo, išnešęs iš buto daiktus, paslepia juos saugioje vietoje, parneša namo ir kt.). Baigtumo momentas – vagystė yra laikoma baigtu nusikaltimu tada, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti juo pagal savo valią. Nuo šio momento, kai kaltininkas įgija galimybę savo nuožiūra pagal savo valią naudotis pagrobtu turtu nukentėjusiajam yra padaroma žala. Jeigu vagystės dalykas yra turtas, kurį kaltininkas gali suvartoti neišnešdamas jo iš svetimo turto paėmimo vietos (kaltininkas taip ir ketina pasielgti), vagystė vis dėlto laikoma baigta nuo turto paėmimo ir jo suvartojimo momento (suvalgė, išgėrė). Kaip baigta vagystė kvalifikuojami atvejai, kai kaltininkas suvartojo tik dalį paimto turto (nugėrė konjako butelį). Slaptajai vagystei peraugus į atvirąją, ji turėtų būti laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkui pavyksta pavogtą daiktą paslėpti, išmesti nematant kitiems asmenims arba su juo pabėgti. Atėjęs į svečius vagis mažus daiktus paslepia kišenėje – pabaigtas tik svetimo daikto paėmimas. Kol kaltininkas yra apvogtojo valdomų patalpų aplinkoje (name), vagystė yra nebaigta. Jei kaltininkas, turėdamas tikslą pasisavinti automobilio variklį, pavagia automobilį nepriklausomai, jog šį automobilį (be variklio) pametė šalikelėje ar jį sunaikino, asmuo turi atsakyti už viso automobilio vagystę. Neatlygintinumas – kaltininkas pasisavina turtą ir visiškai neatlygina jo vertės ar atlygina tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Kaltininkas jam nepriklausantį turtą pasiima savininkui nežinant arba žinant, bet prieš jo valią. Slapta vagystė yra tais atvejais, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, jog nesuvokia, o vagis yra įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos nesuvokia kaltininko veiksmų ir kaltininkas tai supranta. Svarbus subjektyvusis elementas, kad kaltininkas ketina veikti slaptai ir yra įsitikinęs, kad paima ir pasisavina turtą, nežinant apie tai jo savininkui ar teisėtam valdytojui. Kada slapta vagystė virsta į atvirą? Slaptoji vagystė gali pavirsti į atvirąją, jei kaltininką, pradėjusį slaptosios turto vagystės veiksmus, pastebi kiti, nedalyvaujantys nusikaltime asmenys, tačiau kaltininkas (tai supratęs) sąmoningai nesiliauja daręs nusikaltimo. Slaptajai vagystei peraugus į atvirąją, ji turėtų būti laikoma baigta nuo to momento, kai kaltininkui pavyksta nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti, išmesti arba su juo pabėgti. Jeigu asmuo vagystę padaro naudodamasis gyvuliais, įvairia technika ar nepakaltinamais asmenimis, tai neatleidžia nuo BA. Kaltininko veika kvalifikuojama kaip vagystė ir tais atvejais, kai jis naudojasi pilnamečiu ir pakaltinamu asmeniu, nesuvokiančiu tuo metu jo daromos veikos neteisėtumo. Vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė. Kai kaltininkas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, realių galimybių naudotis ir disponuoti paimtu daiktu neturi, jo veiksmai kvalifikuojami kaip PASIKĖSINIMAS padaryti vagystę (pvz., nukentėjęs asmuo pastebi kaltininko veiksmus ir jam pasipriešina). Dalies daiktų pasisavinimas leidžia veiką kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą. Kai bendra užvaldyto bei pasikėsinto pagrobti turto vertė sudaro stambų mastą – tokiu atveju veika būtų kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę stambiu mastu. *jei smurtas naudojamas, kol vagystė nebaigta: 1) jei su tikslu naudojamas, bus plėšimas; 2) kai suduoti tam, kad išvengtum sulaikymo, tada bus pasikėsinimas padaryti vagystę ir sveikatos sutrikdymas; *jei prieš vagystę panaudojamas smurtas: besimušant atima grandinėlę; jei baigė mušti ir paskui sugalvoja atlikti vagystę, tada bus sveikatos sutrikdymas ir vagystė. VAGYSTĖS SUBJEKTYVIOJI PUSĖ Subjektyvioji pusė – subjektas – pakaltinamas, fizinis asmuo, kuriam nusikaltimo darymo metu yra suėję 14 metų. Atsako ir juridiniai asmenys. Kaltė – tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Vagystei dažniausiai būdingas veikimas su animus rem sibi habendi (su tikslu daiktą turėti sau) arba veikti trečiųjų asmenų naudai. Paprastai šiai NV būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturėti (gali būti ir altruistinių motyvų). Asmuo tyčia pagrobė svetimą turtą, kad jį panaudojęs galėtų išgelbėti kito žmogaus ar net savo gyvybę – būtinasis reikalingumas. Neturėtų būti laikomi vagyste ir tokie atvejai, kai asmuo tyčia pagrobia daiktą norėdamas jį gražinti savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui. Vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal NV tikslą ir motyvą. Jeigu kaltininkas nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, jo veikia negali būti kvalifikuojama kaip vagystė. Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant. Vagystės veiksmais yra pagrobiamas turtas, viršijantis 5 MGL dydžio sumą. Pavojingesniu būdu pagrobto turto vertė gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė nei 5 MGL dydžio suma, tačiau ji neturi viršyti 250 MGL dydžio sumos. Tikslas (doktrina ir praktika nesako, jog tai būtinasis požymis, tačiau jis yra svarbus. Taip yra todėl, kadangi labai sunku įrodyti kiekvieną kartą tikslą.) – pasisavinti, perduoti tretiesiems asmenims ir kt. Pasisavinęs pagrobtą daiktą kaltininkas toliau faktiškai elgiasi su juo kaip su nuosavu (suvalgo, padovanoja, parduoda, naudoja). Motyvas – paprastai šiai NV būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti, tačiau gali būti padaroma ir altruistiniais motyvais. Vagystės kvalifikuota sudėtis (BK 178 str. 2 d.) • Nuo 5-250 MGL - paprasta vagystė, jeigu nėra kitų kvalifikuojančių požymių. • Nuo 3-5 MGL - nedidelės vertės turto vagystė ir tai yra baudžiamasis nusižengimas. • Nuo 0-3 MGL - administracinė atsakomybė, nebent yra kvalifikuojančių požymių. • Didelės vertės vagystė – nuo 250 MGL. 178 straipsnis. Vagystė  2. Tas, kas 1) atvirai pagrobė svetimą turtą arba 2) pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba 3) viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba 4) automobilį, arba 5) pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Konkuruojant kvalifikuotą ir itin kvalifikuotą, taikom itin kvalifikuotą. Pavyzdys: Įsibrovus į patalpą pavogia automobilį (du kvalifikuojantys požymiai, bus didesnė bausmė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturės jų kiekis). Ar gali būti baudžiamasis nusižengimas kaip privilegijuota sudėtis? Seminaristai dauguma nepritaria, tačiau tai diskusinis klausimas. 1) atvirai pagrobė svetimą turtą Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims (nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais) suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą (objektyvus požymis). Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Atvirai paimtas turtas nėra laikomas pasisavintu tol, kol jam yra realus pavojus būti sulaikytam, pvz., apsaugos darbuotojų. Galimybė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu atsiranda, kai jis pasišalina iš nusikaltimo vietos. Jei nespėja pabėgti ir iš karto būna sulaikytas, veika nebaigta ir kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti atvirąją vagystę. ATVIROJI VAGYSTĖ VS PLĖŠIMAS: Atviroji vagystė nuo plėšimo skiriasi tuo, kad: • kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto. Grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. • Visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip atviroji vagystė negali būti kvalifikuojama. • Tačiau, jei smurtas panaudojamas po nusikaltimo padarymo, siekiant išvengti sulaikymo ar išsaugoti vagystės būdu pagrobtą turtą, tokie smurto veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip plėšimas, o turi būti vertinami atskirai pagal atitinkamus BK straipsnius, priklausomai nuo padarytų veiksmų pobūdžio ir atsiradusių padarinių. Veika kvalifikuojama kaip NV sutaptis. 2) pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, gali būti padaromas: 1) įsilaužiant, t. y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz., išlaužiant duris, išimant langus) arba žmonių pasipriešinimą; 2) panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas apsimeta elektriku, suklastoja pažymėjimus ar leidimus, pasislepia toje teritorijoje ir kt.); 3) panaudojant parinktus ar padirbtus raktus, kurie leidžia kaltininkui pačiam nekliudomai patekti į patalpas ar saugyklas (pavogti, rasti raktai, magnetinės kortelės ir kt.); 4) panaudojant technines ar kitas priemones, t. y. kai kaltininkas pasiima daiktus neįeidamas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (pvz., panaudoja meškeres, magnetus, mažus vaikus ar nepakaltinamus asmenis ir kt.); Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į sandėlius, Seimą, butą ir kt.) arba draudimas galioja tik tam tikram laikui (pvz., uždarytą parduotuvę, vaikų darželį, mokyklą ir kt.). Įsibrovimo kvalifikavimo ypatumai: • Jeigu kaltininkui būti tose patalpose ar teritorijoje nedraudžiama (geležinkelio stoties laukiamojoje salėje ir kt.), veika negali būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas. • Nelaikomi įsibrovimu ir tie atvejai, kai kaltininkas patenka į tam tikras vietas dėl gamybinės ar darbinės veiklos (išskyrus tuos atvejus, kai į tam tikras patalpas patekti draudžiama). • Įsibrovimu pripažįstami tie atvejai, kai kaltininkas prasmunka pro praviras duris ar langą, perlipa tvorą ir pan. Taip pat tie atvejai, kai kaltininkas atidaro langą ir tik iš dalies patenka į patalpas ar saugyklą. • Jeigu kaltininkas pateko į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, bet toks sumanymas jam kilo vėliau ir todėl jis pavogė ten esančius daiktus, jo veika NEGALI būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas. Patalpa – uždara erdvė, statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą, ar pastatas skirtas žmonėms arba materialinėms vertybėms gaminti, laikyti. Jos gali būti stacionarios, kilnojamos, nuolatinės, laikinos, gyvenamosios, negyvenamosios. Gyvenamoji patalpa – tai nuolatinai ar laikinai žmonėms gyventi skirta patalpa, kurioje yra jų turtas ar to turto dalis (pvz., individualūs gyvenamieji namai, vasarnamiai, kambariai viešbutyje, vagonėliai, palapinės, po vienu stogu esantys balkonai, sandėliukai). Tačiau gyvenamosios patalpos terminas netaikomas šalia esantiems garažams, daugiabučių namų sandėliukams bei rūsiams, tvartams ir pan. Gyvenamąja patalpa pripažįstama ir bendro naudojimo virtuvė. !!! Įsibrovimu į gyvenamąją patalpą ne tiktai kėsinamasi pagrobti žmogaus turtą, bet kartu yra pažeidžiamas dar vienas papildomas objektas – Konstitucijoje garantuota žmogaus teisė į gyvenamosios patalpos neliečiamybę. Jeigu asmuo į gyvenamąsias patalpas patenka turėdamas visiškai kitą tikslą (pvz., aplankyti draugą), bet vėliau kyla sumanymas paimti ir pasisavinti ten esančius daiktus, kvalifikuoti veiką kaip įsibrovimą į gyvenamąsias patalpas negalima. Saugykla – tai vieta, įrenginys ar daiktas, specialiai pritaikytas, įrengtas ar paskirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui arba laikymui, kad jos nebūtų pagrobtos, nesugestų, nebūtų atsitiktinai sunaikintos dėl gamtos jėgų veikimo ir pan. (pvz., įrenginiai skirti išsaugoti prekėms, pinigams, tauriajam metalui, seifai, spintos, konteineriai, šaldymo kameros, užplombuoti geležinkelio vagonai). Dėl vagystės iš automobilio kvalifikavimo: Asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (magų) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą tik tais atvejais, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones. Kokia pavogto iš automobilio turto vertė yra nesvarbu ir vis tiek kvalifikuojam pagal šio straipsnio 2 dalį. Saugoma teritorija – tai teritorijos dalis (apibrėžtas žemės ar vandens plotas) specialiai pritaikyta ir skirta nuolatiniam arba laikinam materialinių vertybių saugojimui, kuri yra aptverta, saugoma sargo, techninėmis priemonėmis ir kt. būdu (pvz., geležinkelių stočių, upių, jūrų ir oro uostų teritorijos, specialiai skirtos materialinėms vertybėms krauti, laikyti ar laikinai saugoti. Nesaugomos teritorijos dalys, skirtos produkcijai auginti, o ne saugoti (javų laukai), nelaikomos saugoma teritorija, taip pat neaptverta ir nesaugoma teritorija. Įsibrovimas šiuo atveju nėra savitikslis veiksmas, bet vagies pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti patalpoje esančius daiktus. Todėl kaltininko tyčia – pagrobti patalpoje esantį svetimą turtą, yra susiformavusi dar prieš jam įsibraunant į gyvenamąją ar kitokią patalpą ir iš anksto apgalvota. • Tais atvejais, kai įsibrovus į patalpą sunaikinamas ar sugadinamas turtas (stalčius) tam, kad kaltininkas galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje, asmuo patraukiamas BA ir už turto sugadinimą (jei viršija 1 MGL). • Pagrobto (įsibrovus) turto vertė reikšmės neturi (jis gali neviršyti ir 1 MGL dydžio sumos), veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. 3) kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) Kišenvagystė – veika, kai vagis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Ši veika padaroma SLAPTAI, priešingai nei atvira vagystė. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai kaltininkas veikia nepaisydamas aplinkinių žmonių autobuse, gatvėje, teismo patalpose, taip pat kai veika padaroma gatvėje, laiptinėje, nors aplinkui ir nebuvo kitų žmonių. Jeigu tokiu būdu pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, veika kvalifikuojama pagal šio str. 3 d. Daiktas, iš kurio ištraukta, turėtų būti šalia žmogaus, t. y. max rankos atstumu nuo žmogaus. Kišenvagyste kvalifikuojamas tik toks nusikaltimas, kai jis padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės, kuriuos tas asmuo betarpiškai turi (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis ir pan.). Aplinkybė, jog kaltininkas pabėga iš nusikaltimo vietos, rodo, kad jis turi realią galimybę pavogtą daiktą išmesti arba paslėpti, ir vėliau tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl jo NV kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas. Nelaikoma kišenvagyste tokia veika, kai pagrobiamas svetimas turtas iš pvz., drabužių, įsibrovus į patalpą, kai pasinaudojama nukentėjusiojo bejėgiška būkle. Jei drabužiai palikti saugoti skirtoje vietoje, vagystė iš jų bus kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą. 4) kas atvirai pagrobė automobilį Automobiliu laikoma bet kokia transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. P.S. troleibusas yra automobilis. Automobiliams nepriskiriami: 1. motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos; 2. savadarbės transporto priemonės, nustatyta tvarka neįregistruotos valstybės registre kaip automobiliai; 3. transporto priemonės, išregistruotos baigus jas eksplotuoti ir akivaizdžiai netinkamos ekspoluoti. KVALIFIKAVIMAS PAGAL MGL: • Pagrobto automobilio vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi tik tais atvejais, kai ji mažesnė nei 250 MGL dydžio suma. • Jeigu automobilio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal komentuojamo str. 3 d. kaip didelės vertės svetimo turto vagystė. • Turto vertę nustato specialistai arba ekspertai, nustatoma pagal draudimo vertę, turto ir pajamų deklaracijas ir kt. Automobilio vagystė laikoma nebaigtu nusikaltimu, kai kaltininkas sulaikomas arba automobilis randamas nusikaltimo darymo vietoje ar tame pačiame kieme. Kaltininkas neįgyja realios galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu automobiliu (pvz., dėl to, kad suveikė apsaugos sistema ir kt.). Jei nežino, jog disponuoja vogtą automobilį? Atvejai, kai automobiliu važiuoja kitų asmenų paprašytas asmuo, kuris negalėjo žinoti, jog automobilis vogtas, neturėtų būti jam inkriminuojami kaip vagystė. 5) kas pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį • 2012 m. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas. • Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai (3 str. 1 d.). Pvz., valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija; valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra; valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas. • 3 str. 2 d. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai. Pvz., skrydžių valdymo sistemos įrenginiai; viešojo naudojimo geležinkeliai; • 4 str. 1 d. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai. Pvz., akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“; akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras; • Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios yra ir šios įmonės (5 str. 1 d.). Pvz., akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“; akcinė bendrovė TEO LT, AB. • Todėl, manytina, šis kvalifikuojantis požymis netaikytinas, kai pagrobtas daiktas, nors ir formaliai yra išvardytų objektų dalis, tačiau realiai jokio poveikio minėtų juridinių asmenų veiklai ir atliekamų funkcijų kokybei padaryti negali, pvz., iš jūrų uosto teritorijos pavogtas cemento maišas ir pan. Vagystės itin kvalifikuota sudėtis (BK 178 str. 3 d.) 178 straipsnis. Vagystė   3. Tas, kas 1) pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba 2) didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba 3) pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 1) kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą Vagystė pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, yra tada, kai pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Ji paprastai padaroma vienu būdu ir iš tos pačios vietos (buto, banko). Jeigu kaltininkas padarė keletą vagysčių, kurių metu pagrobto turto vertė viršija 250 MGL, kiekvienos NV metu pagrobto turto vertė įvertinama atskirai ir ji negali būti aritmetiškai sudedama, todėl kaltininkas už pavienius nusikaltimus, kurių metu bendra pavogto turto vertės suma ir viršija 250 MGL, pagal šią str. dalį neatsako. Tačiau  *tęstinės vagystės metu pagrobto turto vertei viršijus 250 MGL, vagies veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d. *Tęstinė vagystė – tai nevienkartinis, neteisėtas, neatlygintinis turto paėmimas keliais analogiškais veiksmais turint vieną tikslą – pagrobti turtą ir veikiant vienoda tyčia (esant bendrininkavimui, kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė). Didelės vertės svetimo turto vagystė apima tik realiai nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 2) kas pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimas nesiejamas su pagrobto turto verte. Jo vertė gali viršyti 250 MGL dydžio sumą arba jos neviršyti. Šiuo atveju svarbi ne daikto vertė, bet didelė jo reikšmė, pvz., Liaudies medinių skulptūrų, susijusių su mažąja architektūra, kurios turi didelę paklausą užsienyje, vagystė. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 str.: saugomi objektai, kurie yra meno vertybės ir antikvariniai daiktai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) meno vertybės: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) prieš 50 metų ir anksčiau sukurti dokumentai ir kt. Objektai, įtraukti į valstybinę apskaitą, ir bažnytinių institucijų inventorius yra laikomi nacionaliniu turtu ir saugomi valstybės. Vertė nustatoma pagal rinką, kuomet buvo padaryta NV. 3) kas pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje NV padarymas organizuotoje grupėje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas vagystei kvalifikuojantį požymį – pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, sugriežtino BA. Šiuo atveju vagystė nėra siejama nei su nusikaltimo dalyko reikšme, nei su jo verte. Skiriant kaltininkui bausmę už vagystę, padarytą dalyvaujant organizuotoje grupėje ji NEBEGALI būti laikoma sunkinančia aplinkybe. Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje NV stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiai formai būdingas: išankstinis susitarimas, pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Kvalifikavimo ypatumai: • Dažniausiai jie susitaria daryti tik vieną sunkų nusikaltimą, t. y. pagrobti didelės vertės svetimą turtą. • Jei du ar daugiau asmenų susitaria padaryti tik vieną paprastą vagystę arba tik vieną veiką, atitinkančią BK 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, organizuotos grupės požymis neinkriminuojamas. • Kvalifikuojant veiką svarbus jos narių supratimas, kad tyčia dalyvauja tokios grupės veikoje ir siekia bendrų nusikalstamų tikslų. • Nepakaltinamas ar mažametis asmuo negali būti laikomas organizuotos grupės dalyviu ir neatsako pagal BĮ už dalyvavimą vagystėje. • Asmenys, organizavę nusikalstamą susivienijimą arba jam vadovavę, atsako ne tik už visas susivienijimo padarytas vagystes, bet ir už tokio susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam. • Asmenų, dalyvavusių organizuotai grupei vykdant vagystes, veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 str. nepriklausomai nuo jų vaidmens padarant nusikaltimą. Vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 178 str. 4 d.) 178 straipsnis. Vagystė  4. Tas, kas pagrobė **nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. **3-5 MGL!!! 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Jeigu pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, veika laikoma administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 50 str.). Baudžiamasis nusižengimas yra padaromas tada, kai nedidelės vertės svetimas turtas pagrobiamas slaptai. Jeigu yra vagystę kvalifikuojančių požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio, ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas. • Kai va­gys­tės bū­du kė­si­na­ma­si pa­grob­ti di­des­nės nei 3 MGL ver­tės tur­tą, ta­čiau pa­gro­bia­mas bet ko­kios ma­žes­nės ver­tės tur­tas, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas pa­grob­ti di­des­nės nei 3 MGL ver­tės tur­tą; • Kai va­gys­tės ar plė­ši­mo bū­du kė­si­na­ma­si pa­grob­ti di­de­lės ver­tės tur­tą, ta­čiau pa­grob­to tur­to da­lis ne­su­da­ro di­de­lės ver­tės po­žy­mio, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas pa­da­ry­ti di­de­lės ver­tės tur­to va­gys­tę ar plė­ši­mą. • Jei kal­ti­nin­ko ty­čia bu­vo nu­kreip­ta pa­grob­ti di­de­lės ver­tės tur­tą, bet jam ne­pa­vy­ko pa­grob­ti to­kios ver­tės tur­to, jo vei­ka ver­ti­na­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas pa­da­ry­ti di­de­lės ver­tės sve­ti­mo tur­to gro­bi­mą. • Jei kal­ti­nin­ko ty­čia dėl gro­bia­mo tur­to ver­tės ne­apib­rėž­ta, jo vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma at­si­žvel­giant į tur­to ver­tę, jei nė­ra ki­tų vei­ką kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių. • Jei as­muo nau­do­ja fi­zi­nį smur­tą ne­tu­rė­da­mas tiks­lo pa­grob­ti sve­ti­mo tur­to, ta­čiau toks su­ma­ny­mas kal­ti­nin­kui ky­la pa­nau­do­jus smur­tą, kal­ti­nin­ko veiks­mai kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip dvi sa­va­ran­kiš­kos nu­si­kals­ta­mos vei­kos – svei­ka­tos su­trik­dy­mas ir va­gys­tė (re­a­lio­ji su­tap­tis). Ta­čiau jei as­mens su­ma­ny­mas pa­grob­ti tur­tą ky­la smur­to pa­nau­do­ji­mo me­tu, ta­da vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 180 straips­nį. Plėšimo pagrindinė sudėtis (BK 180 str. 1 d.) 180 straipsnis. Plėšimas 1. Tas, kas 1) panaudodamas fizinį smurtą ar 2) grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba 3) kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. SĄVOKA: Plėšimas yra tuo atveju, kai panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. PLĖŠIMO OBJEKTAS Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai: 1. pagrindinis –nuosavybė; 2. papildomas – asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė, neliečiamumas gali būti. !!! Tačiau plėšimo objektu nelaikoma žmogaus gyvybė. Dėl nužudymo: *nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir atitinkamas BK 180 ar 181 str. dalis. Kaip nusikaltimų sutaptis kvalifikuojamas ir tyčinis nužudymas plėšimo metu, kai kaltininkas nužudydamas siekė nuslėpti padarytą plėšimą (11 p.). Neatsargaus gyvybės atėmimo atveju veika taip pat kvalifikuojama pagal dviejų nusikaltimų sutaptį. Tam tikrais atvejais gali būti objektas, kai pvz.: yra grąsinimas nužudyti ir žmogus abejoja dėl savo gyvybės. PLĖŠIMO DALYKAS Turto požiūriu vagystės ir plėšimo dalykas sutampa. Dalykas – svetimas turtas Dėl šio nusikaltimo padarymo būdo dažniausiai plėšimo dalykas yra turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai. Kitaip nei vagystės atveju, plėšimo sudėčiai nenumatomas tam tikras pagrobto turto kiekis ar jo minimalus vertės dydis – plėšimo būdu pagrobto turto vertė gali būti žymiai mažesnė nei 3 ar net 1 MGL dydžio suma. Plėšimo atveju yra ne tik dalykas, bet ir nukentėjusysis. PLĖŠIMO OBJEKTYVIOJI PUSĖ Būtini šios NV objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais (veikimu): fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimas apima nesunkų (ir nežymų) sveikatos sutrikdymą, jei padaromas sunkus – NV sutaptis (plėšimas yra visuma, todėl sunkus sveikatos sutrikdymas neįeina, kadangi sunkaus sveikatos sutrikdymo didesnė sankcija). Turto pagrobimas apima: 1) atvirą svetimo turto atėmimą (išplėšimą), panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis; 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. UŽPUOLIMO SĄVOKA: Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu tradiciškai suprantamas staigus, agresyvus savininko arba kito valdytojo antpuolis. Užpuolimas gali būti slaptas ir netikėtas, pvz., smūgis iš nugaros, šūviai iš priedangos, arba atviras, akivaizdus turto turėtojui ar kitiems asmenims. Visais atvejais tai priemonė, kuria siekiama palaužti užpulto asmens pasipriešinimą arba neleisti jam šauktis pagalbos. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti. Tačiau jei smurtas panaudojamas siekiant išvengti atsakomybės už NV (pvz., pasipriešinimas sulaikant po pasikėsinimo), tokia veika, atsižvelgiant į kitus jos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose BK straipsniuose. PLĖŠIMO SUDĖTIS Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl šios NV padarinys – turto užvaldymas. Tai reiškia, kad kaltininkas nugali tam tikrą nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pasisavina svetimą turtą, nors reali žala nukentėjusiojo sveikatai gali būti nepadaryta, todėl asmens užpuolimas, pavartoti grasinimai ar netgi turto atėmimas, nesuspėjus jo pasisavinti, turi būti vertinami kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą. Neapibrėžtos tyčios atveju NV yra baigta kaltininkui pagrobus bent dalį svetimo turto. PLĖŠIMO SUBJEKTYVIOJI PUSĖ Kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis. Paprastai plėšimo motyvai yra savanaudiški – nusikalstamas jo paties ar trečiųjų asmenų praturtėjimas, todėl, jei smurtas vartojamas kitais tikslais (dėl chuliganiškų paskatų, pavydo, abipusių peštynių), o noras atimti ir pasisavinti turtą atsiranda jau pavartojus smurtą, tokie kaltininko veiksmai nelaikomi plėšimu (bus sveikatos sutrikdymas ir vagystė). Jei sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. Jei kaltininko tyčia nukreipta padaryti plėšimą stambiu mastu, bet jam nepavyko užvaldyti turto stambiu mastu, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą stambiu mastu. Jei kaltininko tyčia plėšimo masto požiūriu buvo neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama pagal pasekmes. !!!!! Plėšimo metu kaltininkas dažniausiai veikia neapibrėžta tyčia, nekonkretizuota tyčia. PLĖŠIMO SUBJEKTAS Plėšimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo ir juridinis asmuo. 1) panaudodamas fizinį smurtą Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Todėl paprastoji plėšimo sudėtis apima tyčinius smūgius arba kitokius smurto veiksmus, sukėlusius fizinį skausmą, ar kitą panaudotą smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai. Teismų praktikoje svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) gali atitikti komentuojamos NV sudėties požymius. *LAT nurodė, kad rankų prispaudimas ir kartu nukentėjusiojo laikymas tam, kad jis negalėtų pasipriešinti (rankomis) ar kitaip išvengti (pabėgant) kėsinimosi į jo turtą, laikomas prievarta ir atitinka plėšimo sudėties požymį. Smurtas, pavojingas žmogaus sveikatai - veiksmai, kuriais nukentėjusiajam yra padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat smurtas, kuriuo reali žala nebuvo padaryta, bet buvo galimybė tokiai žalai kilti. Jeigu smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas ne siekiant jo turto, bet kaip tarpusavio ginčo pasekmė, o savanaudiškos paskatos atsirado po ginčo ir jos buvo realizuotos pagrobiant nukentėjusiojo kilnojamąjį turtą, veika turi būti kvalifikuojama kaip NV sutaptis. 2) grasindamas tuoj pat jį panaudoti Plėšimas gali būti padaromas panaudojant ir psichinį smurtą, kuris gali būti susijęs su grasinimu nedelsiant panaudoti smurtą pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas. Tačiau jei kaltininkas (pvz., panaudodamas peilį), reikalaudamas tuoj pat atiduoti turtą, užpuola ne to turto turėtoją, bet su juo esantį mažametį vaiką, nusenusį asmenį ir pan., tokiu atveju artimųjų užpuolimas gali būti vertinamas kaip psichinio poveikio priemonė, kadangi kaltininkas siekia paveikti ne nukentėjusiajam artimą asmenį, bet patį turto turėtoją, kad šis iš baimės dėl artimųjų tuoj pat atiduotų turtą. Tokie kaltininko veiksmai nukreipti į šalia esančius šeimos narius ar kitus artimuosius vertintini kaip psichinis smurtas ir jo veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Jeigu šalia esantiems asmenims buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal dviejų nusikaltimų sutaptį – plėšimą ir sveikatos sutrikdymą atitinkantį straipsnį. (Pagal seminaristą, nereikia čia jokių sutapčių ir reikia traktuoti kaip fizinį smurtą). Toks grasinimas turi būti realus (situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, užpuolimo netikėtumą ir kt.). Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Jei grasina į ateitį: Darant šią NV psichiniu smurtu nelaikomi atvejai, kai grasinama ateityje pagarsinti žinias, žeminančias turto turėtojo ar jo artimųjų garbę bei orumą, sužaloti ar sunaikinti turtą ir kt. Prievarta arba grasinimai turi būti naudojami nusikaltimo vietoje arba šalia jos. Prievarta ir grasinimai, panaudoti po turto užvaldymo ar kitoje vietoje, siekiant išlaikyti jau pasisavintą turtą, nekvalifikuojami kaip šios sudėties požymiai. 3) kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis Turto pagrobimas gali būti padaromas ir kitokiais veiksmais. Nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jeigu, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius: kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Jeigu nukentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors kaltininkui ir pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 str. Fizinis smurtas, grasinimai, kitaip atimta galimybė priešintis gali būti naudojami ir prieš tokius asmenis, kurie dėl darbo santykių ar kitų priežasčių tuo metu turi kaltininko pageidaujamą turtą (pvz., pardavėjas, vaikas, paėmęs tėvo automobilį ir pan.). Visi nesmurtinės vagystės atvejai kvalifikuojami kaip vagystė, o smurtinės, nors ir nėra užpuolimo, bet atimama galimybė priešintis, kvalifikuojami kaip plėšimas. Turto užvaldymas, kai kaltininkas tai daro ne smurtu, bet netikėtu staigiu judesiu tik siekdamas atskirti konkretų daiktą nuo jo turėtojo, nelaikomas plėšimu. Tačiau, jeigu nukentėjusysis pasipriešina kaltininkui ir pradeda su juo grumtis, atviroji vagystė perauga į plėšimą. Jei asmuo uždaromas į tam tikrą patalpą, vargu, ar tai bus laikoma plėšimu, kadangi nėra tiesioginio sąlyčio tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Plėšimo kvalifikuota sudėtis (BK 180 str. 2 d.) 180 straipsnis. Plėšimas 2. Tas, kas 1) apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba 2) panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, turi būti nustatoma, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė. Veikos kvalifikavimui nėra svarbu, kiek minėtų požymių yra kaltininko veikoje (į tai atsižvelgiama skiriant bausmę). 1) apiplėšė įsibrovęs į patalpą Plėšimas, padarytas įsibraunant į patalpą, rodo kaltininko įžūlumą ir agresyvumą siekiant užsibrėžto tikslo. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, gali būti padaromas: 1) įsilaužiant, t. y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz., išlaužiant duris, išimant langus) arba žmonių pasipriešinimą; 2) panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas apsimeta elektriku, suklastoja pažymėjimus ar leidimus, pasislepia toje teritorijoje ir kt.); 3) panaudojant parinktus ar padirbtus raktus, kurie leidžia kaltininkui pačiam nekliudomai patekti į patalpas (pavogti, rasti raktai, magnetinės kortelės ir kt.); 4) panaudojant technines ar kitas priemones, t. y. kai kaltininkas pasiima daiktus neįeidamas į patalpą (pvz., panaudoja meškeres, magnetus, mažus vaikus ar nepakaltinamus asmenis ir kt.); Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į butą, namus, įstaigas ir kt.) arba draudimas galioja tik tam tikram laikui (pvz., uždarytą parduotuvę, vaikų darželį, mokyklą ir kt.). Plėšimo įsibraunant į saugyklą ar saugomą teritoriją įstatymas konkrečiai nenumato, tokiais atvejais veika kvalifikuojama pagal 1 d. Plėšimas, įsibraunant į patalpą, laikomas baigtu užvaldžius bent dalį svetimo turto. Pateikimas į gyvenamąją patalpą turint tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, nors ir pasinaudojant pažintimi su nukentėjusiuoju, yra neteisėtas ir vertinamas kaip patekimas į gyvenamąją patalpą prieš nukentėjusiojo valią, t. y. įsibrovimas. 2) panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą Nešaunamuoju ginklu laikomas ginklas, kuriuo, naudojant žmogaus raumenų jėgą, per nuotolį ar turint tiesioginį sąlytį galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį. Nešaunamieji ginklai gali būti kertamieji, duriamieji, pjaunamieji, smogiamieji (pvz., kardai, durtuvai, durklai, kastetai). Jie gali būti fabriko ar namų darbo. Ūkinės ir buitinės paskirties daiktai nelaikomi nešaunamaisiais ginklais, jei jie nėra perdirbti ir pritaikyti kūnui žaloti (ar tai nešaunamasis ginklas, sprendžia kriminalistinė ekspertizė). Teismų praktika rodo, kad plėšimo metu dažnai panaudojamas peilis, todėl įstatyme jis išskiriamas iš kitų buitinių daiktų ir įvardijimas kaip kvalifikuojantis šį nusikaltimą požymis. Įstatymų leidėjas peiliui nenurodo jokių specialių požymių, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu nei peilio dydis, nei iš kokio metalo jis pagamintas (aišku tai neturi būti medinis, žaislinis peilis). Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais - tai gali būti bet kokie ūkinės ar buitinės paskirties daiktai perdirbti ir pritaikyti šiam tikslui (nusmailinta dildė, pripilta švino guminė žarna ir kt.). Jais taip pat laikomi mechaniniai purškikliai, aerozolinės priemonės su ašarinėmis ar nervus paralyžiuojančiomis dujomis, kibirkščiuojantys ar sukeliantys elektrošoką įrenginiai. Taip pat beisbolo lazdos, kirvis, dalgis, pjautuvas, plaktukas ir kt. Gali būti kovinės veislės ar kiti šunys, kiti pavojingi gyvūnai. Pabrėžtina, kad darydamas nusikaltimą kaltininkas realiai gali panaudoti šiuos daiktus arba gali tik demonstruoti ir taip įbauginti nukentėjusįjį ar aplinkinius. Plėšimo itin kvalifikuota sudėtis (BK 180 str. 3 d.) 180 straipsnis. Plėšimas 3. Tas, kas 1) apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba 2) apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba 3) apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. 1) apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį Šaunamasis ginklas – tai įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogimo, dujų ar oro slėgio ar kokia nors kita varomąja jėga gali būti paleistas sviedinys (kulka, šratas, stėlė ar kt.), arba kenksmingos, dirginančios medžiagos, skirti mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per nuotolį paveikti. Šaunamieji ginklai skirstomi į: 1) automatinis šaunamasis ginklas; 2) pusiau automatinis šaunamasis ginklas; 3) pertaisomas šaunamasis ginklas; 4) vienašūvis šaunamasis ginklas (yra trumpieji, ilgieji). Dujiniai pistoletai taip pat priskiriami šaunamiesiems ginklams. Šaunamojo ginklo panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto priemonę, bet kaip ir įbauginimo (psichinio smurto) priemonę, pvz., grasinama neužtaisytu ginklu. Nepritaikytas šaudyti ar sugedusiais ginklais taip pat galima sužeisti žmogų, tačiau kaltininko veika tokiais atvejais negali būti kvalifikuojama kaip plėšimas padarytas panaudojus šaunamąjį ginklą. Tokie asmens veiksmai turi būti vertinami kaip specialių įrankių ir priemonių, skirtų įveikti pasipriešinimą, naudojimas. Sprogmenys – tai įvairūs įrenginiai ar daiktai, turintys sprogstamosios medžiagos. Jie skirti gyvosios jėgos ar technikos priemonių naikinimui, taip pat įtvirtinimų, statinių griovimui, komunikacijos priemonių išardymui, dūmų uždangos sudarymui ir kt. Tai granatos, įvairių rūšių minos, sprogstamieji užtaisai ir kt. Sprogstamomis medžiagomis laikomi tokie junginiai arba mišiniai, kurie gali staiga chemiškai suskilti ar susijungti ir sukelti sprogimą, pvz., amoniakas, gyvsidabris ir kt. Sprogmens imitacija neturėtų būti laikoma kvalifikuojamu požymiu. Jeigu kaltininkas apiplėšė nukentėjusįjį panaudodamas šaunamąjį ginklą ar sprogmenį, jis, be plėšimo, paprastai teisiamas ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis (BK 253 str.). 2) apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes Kaltininko NV kvalifikuojama pagal 3 d. tais atvejais, kai jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Juo laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sprendžiant apie didelės vertės turto plėšimą, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiojo turtas pagrobiamas ne dalimis, ne reikalaujant perduoti didelės vertės turtą ateityje, bet iš karto. Mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės turinčios vertybės – tokie materialūs mokslo, istorijos ir kultūros objektai, kurie yra susiję su fizinių ar juridinių asmenų tam tikrais pasiekimais moksle (atradimai, išradimai, monografijos ir pan.), arba istoriniai šalies ar joje gyvenančios tautos įvykiai, turintys istorinės, mokslinės, meninės ar kitokios kultūrinės vertės bei įtraukti į istorijos ir kultūros paminklų sąvadą. Šiuo atveju dalyku gali būti ne tik tam tikri pavieniai daiktai (dokumenai, knygos, paveikslai ir kt.), bet ir tam tikros vertybių kolekcijos, ansambliai, kurių visuma yra itin reikšminga mokslo, istorijos, kultūros požiūriu. Paprastai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria numatomos NV momentus ir suderina savo veiksmus. Kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį, tačiau visi jie siekia bendro tikslo, todėl visų jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 3 d. 3) apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Jei asmenys susitaria daryti du ar daugiau BK 180 str. 1 dalies požymius atitinkantį sunkų nusikaltimą arba labai sunkų nusikaltimą, kurio požymiai atitinka BK 180 str. 3 d. aprašytą veiką, organizuotos grupės asmenų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 str. 3 d. Jei du ar daugiau asmenų susitaria padaryti vieną veiką, atitinkančią BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, organizuotos grupės požymis neinkriminuojamas. *nuorodos į BK 24 str. nereikia. Kai nužudo nebūtina inkriminuoti savanaudiškų paskatų (sviestas sviestuotas būtų). Turto prievartavimo pagrindinė sudėtis (BK 181 str. 1 d.) 181 straipsnis. Turto prievartavimas 1. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį 1) perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba 2) atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, 3) arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba 4) panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Turto prievartavimo ir plėšimo skirtumai bei panašumai: SKIRTUMAI: PANAŠUMAI: Pagrindinis plėšimo objektas yra nuosavybė, turto prievartavimo – ne tik nuosavybė, bet ir turtinės teisės bei kiti turtiniai interesai. Abiem veikomis kėsinamasi į du objektus. Papildomas abiejų veikų objektas – tai žmogaus sveikata, taip pat laisvė, orumas. Plėšimo dalykas yra konkretus svetimas turtas. Turto prievartavimo dalykas yra platesnis ir apima ne tik turtą, tačiau ir turtines teises bei kitokią turtinę naudą. Tiek turto prievartavimas, tiek plėšimas gali būti padaromi tik aktyviais kaltininko veiksmais. Turto prievartavimo objektyvioji pusė pasireiškia dviem būtinaisiais požymiais: grasinimu panaudoti smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar paviešinti kompromituojančią informaciją bei neteisėtu reikalavimu atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kaltininkas gali reikalauti perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus. Plėšimas pasireiškia svetimo turto užgrobimu panaudojant smurtą ar psichinę prievartą, ar kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Turto prievartavimo ir plėšimo subjekto požymiai sutampa: tai fizinis asmuo, sulaukęs 14 metų, pakaltinamas. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nei už plėšimą, nei už turto prievartavimą nenumatyta. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo reikalavimo pareiškimo momento, kvalifikavimui neturi reikšmės, ar nukentėjusysis įvykdė reikalavimą, ar ne. Plėšimo baigtumas siejamas su padarinių atsiradimu: svetimo turto užvaldymu. Kaltininkas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už baigtą plėšimą tada, kai įrodoma, jog jis pagrobė svetimą turtą ir bent trumpam turėjo galimybę tuo turto naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti kaip nuosavu, nepriklausomai nuo to, ar ta galimybe pasinaudojo, ar ne. Turto prievartavimas ir plėšimas gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia. Baudžiamajai atsakomybei už turto prievartavimą atsirasti būtina konstatuoti, jog kaltininkas suvokė, jog reiškia neteisėtą reikalavimą, taip pat suvokė, jog grasina nukentėjusiajam ir kad šis supranta grasinimą. Kvalifikuojant veiką kaip plėšimą, svarbu įrodyti, jog kaltininkas naudojo fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atėmė nukentėjusiajam galimybė priešintis būtent siekdamas užvaldyti jo turtą, o ne dėl kitų priežasčių. Plėšimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia, nuo to priklauso veikos kvalifikavimas kaip baigto nusikaltimo ar kaip pasikėsinimo. Tiek turto prievartavimo, tiek plėšimo motyvai yra savanaudiški. TURTO PRIEVARTAVIMO OBJEKTAS Pagrindiniu turto prievartavimo objektu laikomi nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Papildomi objektai – asmens sveikata, laisvė, garbė ir orumas. TURTO PRIEVARTAVIMO DALYKAS Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda, kurios siekiama gauti pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais: verčiant perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Turtinių teisių, interesų ir naudos sąvokos turi būti siejamos su jų ekonominiu turiniu, t. y. su objektyvia galimybe įvertinti juos pinigais. Ar turtas gali būti įgytas nusikalstamu būdu? Nėra svarbu ar turtas vogtas, išimtas iš apyvartos (svarbu, jog jis turėtų ekonominį turinį), kvalifikuojame pagal šį straipsnį jei neturime BK kito straipsnio. TURTO PRIEVARTAVIMO OBJEKTYVIOJI PUSĖ Objektyviai nagrinėjamą nusikaltimą sudaro neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. ATRIBOJIMAS NUO SAVAVALDŽIAVIMO: Vertimo neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią turtinę teisę (tikrą ar tariamą) veika nekvalifikuojama kaip turto prievartavimas, tačiau gali sudaryti savavaldžiavimo požymius (BK 294 str.). Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 str.), būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina kaip pagrindą imti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisinį pagrindą reikšti turtines pretenzijas, sprendžiamas atsižvelgiant į CK 1.136 str., nustatantį civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Tais atvejais, kai prievarta pareikšta turtinė pretenzija aiškiai peržengia turimos teisės ribas, šioje dalyje veika gali būti pripažinta turto prievartavimu. TURTO PRIEVARTAVIMO SUDĖTIS Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas. Šis faktas įgauna juridinę reikšmę kvalifikuojant turto prievartavimą, jeigu atitinka didelės žalos ar didelės vertės kvalifikuojančius požymius (BK 181 str. 2 ir 3 d.) TURTO PRIEVARTAVIMO SUBJEKTYVIOJI PUSĖ Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas) ir nori taip veikti. Jeigu kaltininkas pagrįstai (sąžiningai) klysta, manydamas, jog įgyvendina savo ar kito asmens turtinę teisę, jo veikoje nėra tyčinės kaltės prievartauti turtą. Tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 str.). Neturi reikšmės, ar pažadėtas grasinimas gali būti įvykdytas. TURTO PRIEVARTAVIMO SUBJEKTAS Nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo ir juridinis asmuo. 1) perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos Vertimas perduoti turtą pasireiškia kaip perdavimas nukentėjusiajam informacijos apie būtinumą atlikti veiksmą, dėl kurio, viena vertus, nukentėjusysis neatlygintinai neteks savo materialaus kilnojamojo turto (ar pinigų) kaip nuosavybės arba valdymo objekto, kita vertus, kaltininkas ar asmuo, kurio interesais jis veikia, įgaus faktinį perduoto turto valdymą. • Jeigu nukentėjusysis verčiamas perduoti turtą atlygintinai, tokia veika taip pat gali būti vertinama kaip turto prievartavimas, bet taikant požymį vertimas atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus. • Vertimas perduoti nekilnojamąjį turtą (atlygintinai arba neatlygintinai) vertinamas kaip vertimas suteikti turtinę teisę. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (žodžiu, raštu, veiksmu) su turtinės pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu, pvz., užuominomis leidžiant jam suprasti apie būtinumą mokėti duoklę. Vertimas suteikti turtinę teisę gali pasireikšti kaip vertimas atlygintinai arba neatlygintinai patvirtinti dokumente tam tikrą juridinį faktą, kad nukentėjusysis: a) perleidžia savo ar kito asmens turtinę teisę kaltininkui ar kitam asmeniui; b) atsisako savo teisės automatiškai perduodamas ją kitam, pvz., atsisako savo teisės į palikimo dalį; c) įsipareigoja atlikti kokį nors turtinį veiksmą kaltininko arba kito asmens naudai, tuo suteikdamas jam teisę reikalauti atlikti šiuos veiksmus: pasirašo paskolos sutartį, nors šios paskolos iš tikrųjų negauna, arba pasirašo finansiškai nenaudingą sutartį. Vertimas atleisti nuo turtinės pareigos reiškia, kad nukentėjusysis verčiamas patvirtinti juridinį faktą, panaikinantį arba sumažinantį kaltininko ar kito asmens turtinę pareigą paties nukentėjusiojo ar kito asmens atžvilgiu, pvz., verčiamas patvirtinti skolos grąžinimo faktą, nors ji nebuvo grąžinta, arba patvirtinti darbų atlikimo faktą, nors darbai nebuvo atlikti arba buvo atlikti ne iki galo. Juridinio fakto patvirtinimas, suteikiantis teisę arba atleidžiantis nuo pareigos, gali pasireikšti kaip atitinkamo dokumento pasirašymas, jo turinio pakeitimas, jo perdavimas arba sunaikinimas. 2) atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus Vertimas atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti apima visus kitus įmanomus turtinės naudos suteikimo būdus: a) vertimas apmokėti kaltininko sąskaitas; b) leisti naudotis gyvenamosiomis ar kitos paskirties patalpomis; c) suteikti nemokamai ar už mažesnį mokestį paslaugą ar atlikti kokį nors darbą, leisti naudotis mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiojo sąskaita, nusipirkti išankstinio apmokėjimo telefono papildymo kortelių ir pranešti kaltininkui šių kortelių kodus; d) susilaikyti nuo turtinių veiksmų – nedalyvauti nekilnojamojo turto aukcione, neslėpti veiklos, nerengti sezoninio prekių išpardavimo mažesnėmis kainomis, nepaduoti civilinio ieškinio arba atsisakyti nuo dalies ieškinio ir pan., e) pasitraukti iš verslo, padidinti realizuojamos produkcijos kainas; f) perduoti intelektualinės veiklos rezultatą, atskleisti komercinę paslaptį ir pan. Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas (būdas), galintis pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį: a) grasinimu panaudoti fizinį smurtą; b) grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą; c) grasinimu paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; d) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Grasinimai turi būti realūs (tikri), t. y. kai sprendžiant iš įvykio konteksto daroma išvada, jog kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią, kad šis įvykdytų jam pareiškiamas turtines pretenzijas. 1. Grasinimai gali pasireikšti žodžiu, raštu ir kitais veiksmais (gestais, mimika, garsiu rėkimu, ginklo, peilio ar kitokio panašios paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, baimę keliančios aplinkos sukūrimu ir kt). 2. Fizinis smurtas kaip žmogaus mušimas, kankinimas, laikymas nelaisvėje ir kiti panašūs smurto veiksmai taip pat gali būti bauginamosios paskirties. 3. Grasinimai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti, kai jų turinys nustatomas iš įvykio konteksto. Grasinama gali būti neigiamomis pasekmėmis tiek tuoj pat, tiek ateityje. Nukentėjusysis gali būti bauginamas neigiamomis paskemėmimis jam pačiam, jo artimiesiems arba kitiems žmonėms. 3) nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas Grasinimas fiziniu smurtu reiškia bauginimą tokiais veiksmais, kurie juos realizavus atimtų nukentėjusiajam ar kitam asmeniui gyvybę, padarytų žalos sveikatai, sukeltų fizinį skausmą ar kitas fizines kančias arba apribotų judesio laisvę (grasinimai nužudyti, sužaloti, sumušti, suluošinti, išžaginti, pagrobti ir pan.). Grasinimas sunaikinti arba sugadinti turtą reiškia bauginimą tokiais veiksmais, kurie juos realizavus visiškai sunaikintų arba sumažintų nukentėjusiojo ar kito asmens kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ekonominę-ūkinę vertę (grasinimai sudaužyti turtą, susprogdinti ir pan.). Grasinimas paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas (šantažas), reiškia, kad kaltininkas siekia sukelti nukentėjusiajam tam tikros informacijos paskelbimo baimę. Gali būti grasinama paskelbti tiek tikras, tiek išgalvotas žinias, kurios: a) neigiamai apibūdina nukentėjusiojo, jo artimojo ar kito žmogaus asmenybę; b) gali tapti pagrindu apkaltinti asmenį įstatymo pažeidimu; c) kurių atskleidimas gali pakenkti asmens ekonominiams, politiniams, asmeniniams interesams, pvz., žinios apie sunkią finansinę firmos padėtį, žinios apie įvaikinimo faktą, žinios apie santuokinę neištikimybę, žinios apie homoseksualumą ir pan. Jei asmuo įgyvendina savo teisę, negalime taikyti turto prievartavimo, pvz.: jei negrąžinsi skolos, paduosiu į teismą. Padavimas į teismą yra asmens teisė, todėl tokių veiksmų nelaikome turto prievartavimu. 4) panaudodamas kitokią psichinę prievartą Kitokios psichinės prievartos panaudojimas apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Kaip kitokia psichinė prievarta vertinami, pvz.: • išpirkos reikalavimai, leidžiant suprasti, kad nesumokėjus reikiamos sumos, pagrobtas turtas, dokumentas arba laiškas nebus grąžintas; • grasinimas neįvykdyti turtinės prievolės, jei nebus sumažinta jos apimtis; • grasinimas atsisakyti liudyti asmens naudai teisme; • grasinimas nepasirašyti buvusiam sutuoktiniui sutikimo išvykti į užsienį su nepilnamečiu vaiku, jei nebus sumokėta; • grasinimas, kad jei varžytinių dalyviai neperduos reikalaujamos pinigų sumos, kaltininkas, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo turto kainą ir jie turto neįsigis; • ir pan. Turto prievartavimas visiškai apima bet kokias psichinės prievartos apraiškas, todėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo kaip atskiro nusikaltimo (BK 145 str.) inkriminuoti nereikia. Turto prievartavimu gali būti pripažinta veika, kai kaltininkas atlieka tarpininko vaidmenį tarp nukentėjusiojo, kuris nori susigrąžinti pagrobtą turtą arba dokumentą, ir asmenų, reikalaujančių išpirkos už turto ar dokumento sugrąžinimą. Tarpininko, į kurį kreipėsi pats nukentėjusysis, veika taip pat gali būti pripažinta turto prievartavimu, jeigu konstatuojama, kad jis veikė išvien su pagrobtu turtu ar dokumentu disponuojančiais ir išpirkos reikalaujančiais asmenimis. Tais atvejais, kai tarpininkas veikia kaip nukentėjusiojo atstovas ir atlieka tik techninę išpirkos ir informacijos gavimo-perdavimo funkciją, svarstytina, ar tarpininko veikose yra vertimo mokėti išpirką ir psichinės prievartos požymių. Nesant šių požymių nėra ir turto prievartavimo nusikaltimo sudėties. APSIMETINĖJIMAS: Tais atvejais, kai prievartaujant turtą pareiškiamas grasinimas su apgaulės elementais, pvz., apsimetę pareigūnais asmenys šantažuoja teisės pažeidėją, veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas, jeigu pagal kaltininko sumanymą apgaulė tik sustiprina pareikštą grasinimą ir neteisėtas turtinis reikalavimas pirmiausiai vykdomas iš baimės, kad grasinimas bus įvykdytas. Pvz.: • kai reikalaujama sumokėti už tariamai pagrobto asmens paleidimą, veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas; • kai kaltininkas reikalauja išpirkos už pagrobtą turtą melagingai žadėdamas jį grąžinti, nepaisant esamo apgaulės elemento, veika taip pat kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. • Sukčiavimu galima pripažinti tik tuos atvejus, kai nukentėjusiojo disponavimo turtu aktą pirmiausia lemia klaida, o ne grasinimo įvykdymo baimė. UŽDAVINIAI 1. Kurmelis, Pričkus ir Karalius atlikdami bausmę susitarė, kad kai išeis į laisvę, ims verstis automobilių vagystėmis, nes Karalius mokėjo vogtus automobilius parduoti (turėjo tam pažinčių), o Kurmelis ir Pričkus mokėjo juos vogti. Išėjus į laisvę asmenys ėmė veikti: Pričkus ir Kurmelis pamatė tinkamą vogti automobilį VW Passat, kurį jo savininkas paliko prie Vilniaus Akropolio stovėjimo aikštelėje. Kurmelis nepaisydamas aikštelėje esančių stebėjimo kamerų, atliko veiksmus, reikalingus automobiliui pavogti, užvedęs jį nuvažiavo. Pričkus važiavo priekyje nuosavu automobiliu ir stebėjo, ar kelyje nėra policijos pareigūnų. Kurmelis automobilį nuvarė į sodybą, kurią vogtiems automobiliams saugoti buvo išnuomojęs Karalius. Pavogto automobilio vertė 200 MGL, automobilyje dar buvo 20 MGL vertės kompiuteris, kuriame buvo valstybės paslaptį sudarančių duomenų, tačiau duomenų pobūdis Prinčkui, Kurmelui ir Karaliui buvo neįdomus, nes jie dar tą pačią dieną kompiuterį pridavė į lombardą, jo įjungę nebuvo. Kvalifikuokite Karaliaus, Pričkaus ir Kurmelio veiką. Visi pakaltinami ir sulaukę nustatyto amžiaus. Šioje situacijoje galima įžvelgti BK 25 str., 124 str. bei 178 str. kvalifikavimo problemas. Dėl BK 178 str. nusikalstamos veikos kvalifikavimo Šios fabuloje aprašytos nusikalstamos veikos objektas yra nuosavybė. Šiuo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra automobilis, kurio vertė yra 200 MGL, kompiuteris, kurio vertė yra 20 MGL. Šie abu nusikalstamos veikos dalykai pagal BK 190 str. 1 d. neatitinka nei didelės, nei nedidelės vertės turto požymių. Analizuojant objektyviąją nusikalstamos veikos pusę, svarbu atsižvelgti į BK 178 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamos veikos požymį, t.y. turto pagrobimą, kurį, pagal LAT praktiką, reikia išskirti į turto paėmimą ir turto pasisavinimą. Šiuo atveju automobilis buvo paimtas iš stovėjimo aikštelės, o vėliau nuvarytas į sodybą, kurioje jis buvo saugomas. Šios aplinkybės rodo, jog automobilis buvo paimtas, o jį nuvarius į sodybą ir perdavus saugoti – jis buvo pasisavintas, nes kaltininkams nekilo kliūčių disponuoti pasisavintu turtu (tiek automobiliu, tirk kompiuteriu), t.y. nusikalstama veika buvo baigta. Kadangi šiuo atveju nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. yra materialiosios sudėties, todėl svarbu nustatyti priežastinį ryšį. Šiuo atveju konstatavus, jog nusikalstama veika buvo baigtą, t.y. kaltininkai laisvai galėjo disponuoti automobiliu, bei kompiuteriu, todėl nukentėjusiajam dėl to kilo atitinkami padariniai – buvo padaryta žala nuosavybei. PAGAL GERARDĄ OBJEKTYVIOJI PUSĖ: Pagal vertę veika būtų kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., kadangi viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL (BK 190 str. 1 d.) kompiuteris ir automobilis, t. y. bendrai sudaro 220 MGL (11 000 Eur). Tačiau pagrobtas ir automobilis (dalykas), kurio pagrobimas yra alternatyvus kvalifikuotos vagystės požymis (BK 178 str. 2 d.). Kompiuterio vagystė kvalifikacijos nekeičia, nes kartu sudėjus kompiuterio ir automobilio vertę ji neviršija 12 500 Eur. Jei dalykų vertė būtų didesnė nei 250 MGL, veika būtų kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d. K. realizavo objektyviąją pusę užvaldydamas (paimdamas) turtą ir jį nuveždamas į sodybą (pasisavindamas). P. jam padėjo vengdamas sulaikymo ir atrinkdamas ketinamą vogti automobilį. L. padėjo planuoti ir surado sodybą paslėpti automobiliui. Nei P., nei L. nerealizavo objektyviųjų vagystės požymių (patys turto neužvaldė ir nepasiavino), todėl jie laikytini padėjėjais. Visi kartu realizavo kompiuterį. Be kita ko, nusikalstama veika buvo padaryta automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus akropolio, kuri buvo stebima vaizdo kameromis, tai galima kelti klausimą, ar tokia vagystė atitinka atvirosios vagystės požymius. Byla dėl kamerų ir atvirosios vagystės LAT nutartis Nr. 1A-658-211/2013: Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistojo S. G. veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d. kaip atvirą vagystę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuomone vagystė vertintina kaip atvira, kadangi S. G. pagrobė svetimą turtą, žinodamas, kad yra stebimas vaizdo kamerų, tačiau to nepakanka LR BK 178 str. 2 d. numatytos nusikaltimo sudėties konstatavimui. Byloje esančiais duomenimis nebuvo nustatyta, kad nuteistasis veikė atvirai, suprasdamas, jog aplinkiniai suvokia, kad jis daro nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo veiksmus pastebėjo kiti asmenys ir kad tą suprato darantis vagystę nuteistasis, byloje kaip tik nustatyta atvirkščiai – apklaustas degalinės darbuotojas nurodė, kad neturėjo galimybės stebėti, kas vyksta kolonėlėje, nepastebėjo, kas išvyko nesumokėjęs ir tai pastebėjo tik darbo dienos pabaigoje. Pažymėtina, kad pats žmonių stebėjimo vaizdo kameromis faktas, net ir kaltininko to fakto suvokimas savaime nepaverčia svetimo turto pagrobimo atviru. Kaltininkas paprastai žino, jog tas stebėjimas atliekamas ne visą laiką. Juo labiau, kad degalinėje tą paprastai daro degalinės operatorius, kuris atlieka ir kitas jam priskirtas pareigas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę, yra labai svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. G. tą suvoktų ir toliau tęstų savo neteisėtus veiksmus, nepaisydamas juos stebinčių asmenų. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tikėjosi, kad jo niekas nepastebės. Pastarąją išvadą patvirtina ir paties S. G. duoti parodymai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis skundžiamame nuosprendyje išsakyta motyvacija, atviromis vagystėmis reikėtų pripažinti visus svetimo turto pagrobimo atvejus iš bet kokių vaizdo kameromis stebimų patalpų (pvz., prekybos centrų, maisto prekių parduotuvių ir pan.). Taip pat šiuo atveju kyla problema dėl nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje kvalifikavimo. BK 178 str. 3 d. numatyta itin kvalifikuota vagystė, kuri padaroma organizuotoje grupėje. BK 25 str. 3 d. numatyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Remiantis BK 11 str. 4 d. kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2 d.) priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat iš fabulos matyti, jog visi trys asmenys iš anksto susitarė vykdyti būtent automobilių vagystes, bei pasiskirstė vaidmenimis – Karalius ėmėsi vogtų automobilių pardavimu, Kurmelis ir Pričkus jų vagystėmis. Taip pat iš pateiktų aplinkybių matyti, jog Kurmelis paėmė automobilį, o Pričkus, veikdamas kaip žvalgas, važiavo priekyje ir stebėjo ar nėra kliūčių pasisavinti automobilį, t.y. ar nėra policijos ekipažų kelyje link sodybos. Todėl konstatuotina, jog taip veikdami pasiskirstę skirtingas užduotis, asmenys veikė organizuotoje grupėje, t.y. įvykdė itin kvalifikuotą vagystę (BK 178 str. 3 d.). Organizuotumas ir vaidmenų pasiskirstymas savaime nereiškia organizuotos grupės buvimo fakto, kadangi organizuotumas ir vaidmenų pasiskirstymas gali būti būdingas ir bendrininkų grupei Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). LAT nutartis Nr. 2K-160-303/2018. Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015). Taigi, atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K- 453/2012, 2K-70/2014, 2K-304-942/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kaltininkų organizuotumo lygį (nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, veikos trukmę, intensyvumą, nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą ir pan.), nustatytą pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs kaltininkų suvokimą (nesuvokimą) priklausant tokiai grupei, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų veikoje jų veiką kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis nenustatytas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Ir nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. Todėl, nenustačius byloje atitinkamo kaltininkų organizuotumo lygio, bendrai nusikalstamai veikai suformuotų tarp bendrininkų tvirtų, besitęsiančių nusikalstamų ryšių, jų suvokimo sukūrus organizuotą grupę ar priklausant jai, vien pagal prieš tai nurodytus ir iš esmės abiem bendrininkavimo formoms būdingus (nors, kaip minėta, bendrininkų grupei nebūtinus) požymius konstatuoti organizuotos grupės požymio negalima. Nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistieji būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, nėra, taip pat nėra jokių duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus jų nusikalstamus ryšius. Ir nors organizatorius gali būti esant bet kokiai bendrininkavimo formai, taigi ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tik tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą.* Organizuotos grupės pavyzdys: Nagrinėjamu atveju kvalifikuodami kasatorių veikas kaip padarytas organizuotos grupės, teismai padarė teisingas, BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančias išvadas. Nustatyta, kad darydami plėšimus bendrininkai buvo iš anksto pasiskirstę užduotis ir jas atliko: L. B. nuveždavo ir parveždavo su pagrobtais daiktais kitus bendrininkus, laukdavo šių netoli nusikaltimo vietų, tuo tarpu R. J. (su A. A.) pagal sutartą planą, užsidėję kaukes, įsibraudavo į gyvenamąją patalpą, kur prieš nukentėjusiuosius vartodavo fizinį smurtą, juos surišdavo (nusikaltimai prieš F. ir A. M., S. V., J. A. ir P. D.). Be to, R. J. ir A. S. (kartu su A. A.) padarė iš anksto suplanuotus nusikaltimus prieš L. D. ir A. D., šiuos apiplėšdami bei nužudydami.** * LAT nutartis Nr. 2K-391/2011. ** LAT nutartis Nr. 2K-258-222/2017. Analizuojant nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, svarbu pabrėžti, jog vagystė yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkai suvokia savo nusikalstamus veiksmus, jų nori ir siekia. Kadangi šiuo atveju matyti, jog visi trys asmenys iš anksto susitarė, jog specializuosis į automobilių vagystes, kiekvienas iš jų pasiskirstė užduotimis, surado sodybą, kurioje pagrobti automobiliai bus saugomi, traktuotina, jog visi trys asmenys norėjo taip veikti, tokiems nusikalstamiems veiksmams iš anksto pasiruošė, bei siekė tokių veiksmų. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog vagystė nuo kitų nusikalstamų veikų yra atribojama savo tikslu, t.y. siekiu daiktą valdyti neatlygintinai ir jį užvaldyti be tikslo jį vėliau grąžinti. Kadangi šiuo atveju vogtus automobilius buvo planuota pardavinėti, todėl nekyla abejonių dėl šių nusikalstamos veikos fakultatyviųjų požymių. Taip pat šiuo atveju matyti, jog buvo pagrobtas ne tik automobilis, bet ir kompiuteris. Kadangi kaip iš situacijos matyti kaltininkų tyčia nebuvo konkretizuota ir apibrėžta, nes nebuvo tikslo pavogti tikslios vertės automobilį ar kartu su automobiliu papildomus daiktus, juos tenkino bet koks automobilio paėmimas ir pasisavinimas. Todėl tokiu atveju nusikalstama veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – šiuo atveju tyčia buvo nukreipta į automobilio vagystę, tačiau kartu su juo buvo pavogtas ir kompiuteris, todėl teigiama, jog nusikalstama veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius – 220 MGL turto vertės pagrobimą. Šioje situacijoje minėti asmenys yra pakaltinami ir sulaukę atitinkamo amžiaus, todėl nėra kliūčių patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Dėl BK 124 str. nusikalstamos veikos kvalifikavimo Kaip matyti iš situacijos, pagrobtame kompiuteryje buvo valstybės paslaptį sudarančią informaciją, todėl šiuo atveju kyla BK 124 str. kvalifikavimo problema ir klausimas, ar buvo pasikesinta į objektą – valstybės saugumą. Be kita ko, BK 124 str. asmuo, realizuodamas numatytos nusikalstamos veikos požymius turi suvokti savo veiksmu, t.y. turi suprasti, jog neturėdamas leidimo susipažinti su informacija, sudarančią valstybės paslaptį, neteisėtai tokią informaciją įgijo ir ja disponavo. Šiuo atveju numatytose aplinkybėse nors ir yra objektyvieji BK 124 str. nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nėra kaltės asmenų veiksmuose, nes iš fabulos matyti, jog jų nedomino kompiuteryje esantis turinys, o pačio kompiuterio nebuvo įjungę. Iš to darytina išvada, jog asmenims nekilo jokių aplinkybių suvokti, jog jie disponuoja informacija, sudarančia valstybės paslaptį. Todėl šiuo atveju veika nekvalifikuojama pagal BK 124 str. Išvada 1) Kurmelio nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d. 2) Karaliaus nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d. 3) Pričkaus nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 3 d. Tuo atveju, jei nebūtų organizuotos grupės: Kurmelio veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. Pričkaus ir Karaliaus veika kvalifikuojama pagal BK 24 str. 6 d., BK 178 str. 2 d. 2. Žukauskas ir Radavičius susipažino su Baltušiu, kuris išgertuvių metu papasakojo, kad jo buvę uošviai Lukoševičiai bute laiko 15 tūkst. eurų grynaisiais ir yra kitaip turtingi. Žukauskas ir Radavičius pasiūlė Baltušiui Lukoševičius apvogti. Baltušis sutiko su sąlyga, kad jam nereiks eiti į buto vidų. Įvykio dieną Baltušio vairuojamu automobiliu Žukauskas ir Radavičius atvyko prie Lukoševičių buto. Baltušis paaiškino, kur rasti pinigus, o Žukauskas ir Radavičius išlaužė buto duris, pagal Baltušio nurodymus greitai rado pinigų, aukso dirbinių, kurių vertė 150 MGL. Taip pat bute buvo rastas 50 Lukoševičiaus įmonei UAB „Dangaus vartai“ priklausančių 3 MGL (vieno vertė) vertės mobiliųjų telefonų. Baltušis liko automobilyje laukti bendrininkų. Išnešus ir įdėjus į automobilį pinigus, aukso vertybes ir 25 vnt. mob. telefonų, Ž, R ir B pamatė grįžtantį namo Lukoševičių, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Kvalifikuoti veikas. Visi pakaltinami ir sulaukę nustatyto amžiaus. Šioje situacijoje kyla BK 25 str. ir BK 178 str. kvalifikavimo problemos Šios nusikalstamos veikos objektas yra nuosavybė, o šiuo atveju dalykas yra pinigai bei aukso dirbiniai, kurių vertė yra 150 MGL, bei 25 vnt. mobiliųjų telefonų, kurio vieno vertė yra 3 MGL. Analizuojant nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, remiantis BK 178 str., vagystė yra materialiosios sudėties, taip pat susidedanti iš dviejų objektyviųjų požymių – turto paėmimo ir turto pasisavinimo. Šiuo atveju, kaip matyti iš fabulos, patenkant į svetimas patalpas, iš buto buvo paimti pinigai, auksiniai dirbiniai, bei 25 vnt. mobiliųjų telefonų ir sukrauti į automobilį. Vėliau, pasirodžius Lukoševičiui, visi trys asmenys pasišalino iš įvykio vietos ir taip pasisavino paimtą turtą, t.y. nuo to momento pagrobė turtą ir nusikalstama veika buvo baigta, nes jie galėjo laisvai disponuoti pagrobtu turtu. Kadangi nusikalstama veika yra materialiosios sudėties, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį – kadangi dėl įsibrovimo įgyvenamąją patalpą buvo paimtas turtas ir vėliau jis pasisavintas, todėl buvo padaryta žala Lukoševičiaus nuosavybei (225 MGL dydžio žala). Be kita ko, šioje situacijoje kyla bendrininkavimo kvalifikavimo problemos. BK 25 str. 3 d. numato organizuotos grupės definiciją, kurioje išskiriami šie organizuotos grupės požymiai: 1) dviejų ar daugiau asmenų susitarimas; 2) susitarimas daryti kelis nusikaltimus ar vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 3) organizuotos grupės nariai turi skirtingas užduotis ar atlieka skirtingus vaidmenis. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog organizuota grupė pasižymi sudėtingesniu nusikalstamos veikos mechanizmu (išankstinis konkrečių veiksmų aptarimas, paskirstomos užduotys kiekvienam grupės nariui, susitariama dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo etc.). Žvelgiant į pateiktą situaciją, nėra pagrindo laikyti šių asmenų nusikalstamą veiką padarytą organizuotoje grupėje, nes nors ir yra išankstinis asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, tačiau jis nepasižymi sudėtingu mechanizmu, detaliu išankstiniu planavimu, konkrečiu vaidmenų pasiskirstymų, nors šiuo atveju Žukauskas ir Radavičius įsibrovė į butą, o Baltušis papasakojo, kur yra turtas, bei vairavo automobilį, tačiau toks vaidmenų pasiskirstymas nėra reikšmingas organizuotos grupės kontekste, nes nėra pakankamai ryškus (nėra konkrečių veiksmų plano kiekvienam grupės nariui, o kiekvienas iš asmenų savo veiksmus atlikinėjo paskubomis). Todėl šiuo atveju kvalifikuotina, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 25 str. 2 d.). Tiek Žukauskas su Radavičiumi veikė kaip vykdytojai, tiek Baltušis, kadangi jis nors ir nerealizavo turto paėmimo požymių, tačiau padėjo pasišalinti iš įvykio vietos, t,y. realizavo kitą turto pagrobimo požymį – turto pasisavinimą, nes jo dėka turtu buvo galima laisvai disponuoti, todėl nors ir realizuodamas vieną iš nusikalstamos veikos požymių, Baltušis, remiantis LAT praktika, veikė kaip vykdytojas ir taip pat padėjo daryti nusikalstamą veiką: atvežė į vietą, nurodė, kur yra paslėptas turtas, todėl jis laikomas padėjėju BK 24 str. 6 d. prasme. Veikė bendra tyčia, todėl kvalifikuojama pagal bendrininkų padarytą veiką (BK 26 str. 1 d.). Analizuojant subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, svarbu paminėti, jog vagystė gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo supranta savo nusikalstamus veiksmus, jų nori ir siekia. Kadangi šiuo atveju asmenys iš anksto susitarė apvogti Lukoševičių butą, todėl spręstina, jog asmenys suvokė savo nusikalstamus veiksmus, tokių padarinių norėjo ir jų siekė. Taip pat svarbu pažymėti, jog asmenys nusprendė atlikti vagystę, sužinoję, kad bute yra 15 tūkst. Eurų bei kitų vertingų daiktų (t.y. 300 MGL turto vertės ir daugiau), todėl galima teigti, jog asmenys veikė tiesiogine apibrėžta tyčia – pavogti 15 tūkst. eurų, bei kitą vertingą turtą, o tai reiškia padaryti BK 178 str. 3 d. numatyta nusikaltimą. Kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, jog veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia veika, tačiau nepavykus tokios veikos įgyvendinti, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Kadangi šiuo atveju asmenys siekė pagrobti 300 MGL turtą, tačiau pavyko pavogti tik 225 MGL turtą, todėl kvalifikuotina, jog asmenys pasikėsino pavogti didelės vertės turtą (BK 22 str., 178 str. 3 d.). Šiuo atveju visi kaltinamieji yra pakaltinamo amžiaus bei pakaltinami, todėl nėra kliūčių jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Išvada 1) Baltušio nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 str., 178 str. 3 d., BK 24 str. 6 d. 2) Radavičiaus nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 str., 178 str. 3 d. 3) Žukausko nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 str., 178 str. 3 d. Sukčiavimo pagrindinė sudėtis (BK 182 str. 1 d.) 182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. ***5-250 MGL  2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, ** nuo 250 MGL baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.  3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir ** 3-5 MGL baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. SKIRTUMAS NUO SENOS SUDĖTIES: Sukčiavimo sudėtis, įtvirtinta naujajame BK, nuo anksčiau galiojusios sukčiavimo sudėties skiriasi tuo, jog naujajame BK sukčiavimo objetas yra suprantamas plančiau nei nuosavybė, žymiai pakito nusikaltimo dalyko požymiai, taip pat įstatyme įtvirtinti nauji veiklos bei padarinių požymiai. Sukčiavimas BT moksle įvardijamas kaip intelektinis nusikaltimas nuosavybei. Sukčiavimą nuo kitų NV nuosavybei išskiria jo padarymo mechanizmas. Skirtingai nuo kitų NV nuosavybei, jo esmė tame, kad darant šią NV turtinė nauda yra gaunama panaudojant apgaulę. Pagrindinė sukčiavimo sudėtis nustatyta BK 182 str. 1 d., šios sudėties požymiai yra kaltininko veikoje tuomet, kai įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės arba išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Jei įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės arba išvengiamos ar panaikintos turtinės prievolės vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, veika laikoma administraciniu teisės pažeidimu ir užtraukia administracinę atsakomybę. SUKČIAVIMO SUDĖTIS Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. visuomet būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. SUKČIAVIMO OBJEKTAS Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens (fizinio ir/ar juridinio) turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šis asmuo privalo įvykdyti. SUKČIAVIMO DALYKAS Sukčiavimo dalykas įstatyme įvardijamas požymiais: svetimas turtas, turtinės teisė ir turtinė prievolė. Sukčiavimas yra turtinis nusikaltimas, todėl sukčiavimo dalykas – turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė privalo turėti ekonominę vertę bei objektyviai gali būti įvertinti pinigais. Sukčiavimo dalykas bankų ir kitų kredito įstaigų atliekamų operacijų srityje yra paskolų piniginės lėšos ir turtinės prievolės, kurias kredito įstaiga privalo įvykdyti pagal sutartį su klientu. Kada turtas ar turtinė teisė yra svetimi? • Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei tretysis asmuo, kurio naudai veikė kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. • Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. • Dėl tariamo prekių „eksporto“ susidariusi PVM permoka yra svetimas turtas. • Sukčiavimo būdu įgyta turtinė teisė kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui taip pat laikoma svetima. Sukčiavimo sudėtyje terminas turtas reiškia materialius daiktus (res corporales) ir nematerialius daiktus (res incorporales). Materialiais daiktais laikomi bet kokie kilnojami daiktai, taip pat nekilnojamasis turtas. Nematerialūs daiktai – nematerialios akcijos, vyriausybės vertybiniai popieriai, pajai ir kt. Turtas gali būti ir vogtas ir išimtas iš apyvartos, išskyrus tais atvejais, kai yra specialioji norma. Pvz.: ginklai, narkotinės medžiagos ir pan. Kai sutuoktinių turtas, tai tik toks, kuris yra atskirtas ir priklauso kiekvienam sutuoktiniui atskirai. Svetima turtinė teisė – jokiu objektyviai egzistuojančiu pagrindu kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui nepriklausanti turtinė teisė, kuri atitinka nukentėjusiojo turtinę pareigą ir tokią teisę įgijęs kaltininkas ar naudą gavęs trečiasis asmuo neturi ir neturėjo į nukentėjusįjį jokių turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Turtinė teisė – visos daiktinės teisės (hipoteka, servitutas, uzufruktas ir kt.), taip pat visos teisiniu pagrindu įgyjamos turtinės teisės ir turtiniai reikalavimai. Kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui teisėtai priklausančios turtinės teisės ar reikalavimo įgijimas, įtvirtinamas ar net realizavimas apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties. Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant kaltininkas išvengė arba net panaikino – pasireiškia kaip teisėtu pagrindu atsiradusi ir objektyviai egzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai, pvz., grąžinti paskolą, atlyginti žalą, atlikti darbus, suteikti paslaugas, atsiskaityti už gautas prekes, patenkinti atgręžtinį nukentėjusiojo reikalavimą esant laidavimui, perduoti daiktą ir kt. Veika pasireiškia ir veikimu ir neveikimu. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, priimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: a) objektyviosios tiesos iškreipimas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų be tikslo suklaidinti vidutinių gabumų nukentėjusįjį, arba pateikimas duomenų, kurie objektyviai negali suklaidinti vidutinių gabumų nukentėjusiojo, yra tik nuogas melas, nesudarantis apgaulės požymio turinio. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Apgaulė gali pasireikšti dviem formomis: aktyviąja bei pasyviąja. Paprastas pažado netesėjimas nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir/ar paties sandorio fakto įrodinėjimu nesudaro apgaulės sukčiavimo sudėtyje požymio. Pvz., LAT nurodė „pagal bylos medžiagą išeitų, kad A. G. netesėdamas pažado suklaidino nukentėjusiuosius dėl savo ketinimų. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo. Reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Nukentėjusiesiems A. G. asmenybė yra žinoma, vadinasi, dėl jos nukentėjusieji nebuvo suklaidnti. Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiųjų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti nukentėjusiųjų interesus civilinio proceso tvarka, todėl ši veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas“. Aktyvios apgaulės atveju kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė pasireiškia tuo, jog kaltininkas, naudodamasis nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas privalo pranešti. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Asmens, įsteigusio įmonę, kuri viešai skelbiasi priiminėjanti iš gyventojų pinigus ir įpareigojanti mokėti palūkanas, tačiau neturėjo tikslo vykdyti ir nevykdė realios veiklos, o buvo panaudota tik kaip apgaulės priemonė pinigams gauti, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d., jei „kaltininkas suklaidino nukentėjusįjį, pažadėdamas jam už jo perduotus pinigus nupirkti žemės sklypą su sodo namu, nors šio pažado neketino tesėti. Nukentėjusysis, klaidingai suvokdamas kaltininko ketinimus, perdavė pinigus kaltininkui. Kaltininkas, gavęs pinigus, už juos sodo sklypo su namu nenupirko ir šių pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Nupirkti sodo sklypą su namu ar sugrąžinti pinigus nukentėjusiajam kaltininkas neketino, nes ilgą laiką po to, kai buvo įmokėta dalis sumos už žemės sklypą ir ant jo stovintį namą, nesiėmė jokių veiksmų, kad namo įsigijimo dokumentai būtų sutvarkyti nukentėjusiojo vardu, o pastangų grąžinti tariamą skolą ėmėsi tik po to, kai dėl veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“. „

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 21298 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
40 psl., (21298 ž.)
Darbo duomenys
  • Baudžiamosios teisės konspektas
  • 40 psl., (21298 ž.)
  • Word failas 135 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt