Baudžiamosios teisės medžiaga egzaminui

1. Baudžiamoji teisė, kaip savarankiška teisės šaka.
Baudžiamoji teisė – tai teisės normų sistema, kuri uždraudžia atitinkamus žmogaus veiksmus, kaip nusikalstomus, ir numato bausmes ir kitas poveikio priemones už šių draudimų nesilaikymą.
2) BT normos yra nukreiptos i teisės pažeidėjo asmenybę.
3) BT saugo ne visas, o pačias svarbiausias teisines vertybes.
4) BT reguliavimo metodas yra imperatyvinis.
3) Represinė: a) individuali b) masinė - (valstybės atsakas į nusikaltimą)
4) Informacinė
BT principai:
1) Bendrieji :
1) Lygybės principas (neatsižvelgiant į lytį, rasę..)
2) Teisėtumo principas (griežtas įstatymų reikalavimų laikymasis)
3) Humanizmo principas (negalima kankinti, žeminti)
2) Specialieji :
1) Niekas negali būti pripažintas kaltu ir nubaustas jeigu nėra įstatymo.
2) Atsakomybės neišvengiamumo.
3) Asmeninės atsakomybės ir bausmės individualizacijos.
4) Visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai.
5) Bausmės ekonomijos.
2. Baudžiamojo įstatymo galiojimas.
Baudžiamojo įstatymo samprata.
Baudžiamasis įstatymas - įstatymas, numatantis baudžiamąsias teisines pasekmes (sankcijas) už tam tikrą veiką. Jo paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, teisinius gėrius, visuomenės ir valstybės interesus nuo NV.
Baudžiamojo įstatymo straipsnis skiriasi nuo baudž. teisės normos tuo, kad turi 2 dalis:
1) Dispozicija
2) Sankcija
BK straipsnių dispozicijos pagal išdėstymą būna:
1) Paprastos (tik įvardija NV, bet neaiškina jos požymių)
2) Aprašomosios (kai NV apibūdinama pakankamai tiksliai)
3) Banketinės (nėra visų konkrečių nusikaltimo požymių, duodama nuoroda į kitus norminius aktus)
4) Pasiunčiamosios (net nėra pagrindinio NV aprašymo, duodama nuoroda į kitus straipsnius)
Sankcijos gali būti:
1) Santykinai apibrėžtos
a) nustato BK str. tik viršutinę ribą
b) nustato BK str. ir viršutinę ir apatinę ribą
2) Absoliučiai apibrėžtos (mirties bausmė)
Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje grindžiamas tokiais principais:
1) Teritorinių (BK 4 str.). Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.
2) Pilietybės (BK 6 str. l d.). Čia nustatyta, kad Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuo­sius įstatymus
3) Realinių (BK 6 str. 2 d.). Sis prin­cipas reiškia, kad kiekviena valstybė baudžia už svarbius jai ir jos pilie­čiams užsienyje padarytus kitų šalių asmenų nusikaltimus.
4) Universalinių. Šis principas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!