Geras pasiruošimas baudžiamosios teisės egzaminui

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS UŽDAVINIAI 1. bilietas Už tyčinį nužudymą buvo sulaikyti du asmenys- nužudytojo sūnus Kalinauskas ir jo draugas Grišajevas. Bylos tyrimo metu paaiškėjo, kad nužudymas įvyko visiems trims begeriant Kalinausko namuose. Kilus konfliktui tarp tėvo ir sūnaus, pastarasis ėmė mušti tėvą ir reikalauti iš jo pinigų. Po to Kalinauskas paprašė Grišajevą padėti jam surišti tėvą. Kartu su Grįšajevu surišę jį, Kalinauskas toliau jį mušė kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas, reikalavo pasakyti kur šis slepia pinigus. Grišajevas nemušė nukentėjusiojo, bet stovėjo prie durų, žiūrėdamas ar kaimynai negirdi triukšmo.Išgavę iš nukentėjusiojo 50 lt., Kalinauskas ir Grišajevas paliko jį sumuštą gulėti bute, o patys nuėjo į parduotuvę degtinės. Grįžę namo, rado nukentėjusįjį jau nebegyvą. Abu įtariamieji teigė, kad tėvo žudyti nenorėjo. 1.Paaiškinkite bendrininkavimo sampratą ir požymius. Apibūdinkite bendrininkų rūšis. Kokio bendrininko vaidmenį atliko Grišajevas? BK 24-26 str.- bendrininkavimas, ypatinga nusikaltimo padarymo forma, t.y. tyčinis bendras dviejų ir daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Nusikaltimas yra bendras, 2 ar daugiau asmenų tarpusavyje suderintos veikos rezultatas. Tokia veika potencialiai pavojingesnė nei 1 asmens. Yra tvirtesnis psichologinis nusistatymas ir pasiryžimas tęsti, geriau apgalvojami būdai ir kt. Praktikoje kiekvienas tyčinis nusikaltimas g.b. padaromas sujungiant kelių asmenų pastangas. Nevienodas asmenų aktyvumas ir indėlis. Bendrininkavimo požymiai: Objektyvioji pusė- bendrai veikia 2 ir daugiau asmenų tam nusikaltimu; asmuo turi turėti būtinus subjekto požymius; kiekvieno bendrininko veiksmai reikalingi, nes sudaro sąlygas kitų veiksmams; dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės bendros visiems ir atskirai nedalijamos bendrininkams. Tau bendrai pasiektas rezultatas, nustatyti kiekvieno bendrininko veiksmų reikalingumą bendrai veikai. Subjektyvioji pusė: visus bendrininkus jungia psichinis santykis su bendrai daroma veika ir pasekmėmis; tyčia ir tiesioginė ir netiesioginė;motyvai ir tikslai bendrininkų gali skirtis, kai jie nėra būtini požymiai. Kiekvieno bendrininko veikos pobūdis ir laipsnis, o kartu ir vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikloje yra labai įvairūs. Vykdytoju laikomas asmuo betarpiškai padaręs nusikaltimą t.y. tiesiogiai vykdęs bendrą nusikaltimo sudėtį ir pasiekęs bendrą nusikalstamą rezultatą. Juo g.b. ir bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai ir neatlieka nusikaltimo sudėtyje aprašytų veiksmų, bet tuo pačiu metu būdami su kitais vykdytojais nusikaltimo padarymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtinąją pagalbą: palaužia nukentėjusiojo pasipriešinimą ir taip toliau. Organizatoriumi laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar vadovavęs jo padarymui. Esminis šio bendrininko požymis yra tas, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje- ar išankstinėse jos stadijose ar jau nusikaltimo darymo metu. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą. Tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą. Kurstymas visada t.b. konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkretų nusikaltimą arba bent jau apibūdintą rūšiniais požymiais, sukeliantį įvairaus sunkumo, bet vieno pobūdžio pasekmes. Padėjėju laikomas asmuo padedantis padaryti nusikaltimą:duodamas patarimus, nurodymus, tiekdamas priemonių, šalindamas kliūtis; iš anksto padėdamas pas lėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus įgytus nusikalstamu būdu. Jis prisideda tada, kai pastariesiems jau susiformavęs ketinimas, o jis tik sustiprina pasiryžimą veikti, intelektualiai ar fiziškai padedamas ir konkrečiam bendrininkui ir visiems. Neveikimu- spec. subjektas, turintis spec. teisę. Norint jį pripažinti kaltu, reikia įrodyti jo tyčia. Vykdytojo ekscesas-tai tokie vykdytojo veiksmai, nors kartais ir turi ryšį su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrininkų tyčia, todėl tik vykdytojui t.b. inkriminuojamos ir tik jo suvoktos kvalifikuotos nusikaltimo aplinkybės. Pvz.: būdas, nusikaltimo padarymo laikas. Taip pat ir tokie veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku. Vykdytojas atsako vienas. Toks vykdytojo elgesys turi keisti kėsinimosi esmę. Kiekvienas iš bendrininkų gali pažeisti nusikaltimo mechanizmo bendrą numatymą, siekti kitų pasekmių, ar atlikti bendrai neaptartus veiksmus- g.b. ir kitų bendrininkų ekscesas. Grišajevas atliko vykdytojo vaidmenį, kadangi jis padėjo Kalinauskui bendrai vykdyti nusikaltimą, nors tiesiogiai ir nemušė Kalinausko tėvo, bet tuo pačiu metu būdamas nusikaltimo padarymo vietoje tiesiogiai suteikė Kalinauskui būtinąją pagalbą, t.y. stebėjo, kad kaimynai negirdėtų triukšmo ir palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, padėdamas jį surišti. Paaiškinkite nužudymo sampratą, formuluotai kvalifikuokite… … nužudymo padarytas veikas. Nužudymas, tai yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus gyvybė. Jį BĮ požiūriu apima ne tik biologinius procesus, bet ir visuomeninius santykius užtikrinančius individo egzistenciją bei saugančius jo gyvybę. Nužudymu g.b. pripažįstama veika padaroma tiek veikimu tiek neveikimu. Veikimas – pasireiškia mechaniniu, fiziniu, cheminiu ar biologiniu poveikiu naikinančiu ar pažeidžiančiu kito žmogaus organizmo anatominį vientisumą, gyvybiškai svarbius organus ar jų funkcijas. Taip pat jis gali pasireikšti ir psichinio poveikio panaudojimo priemonėmis. Kalinausko padarytą veiką reikėtų kvalifikuoti kaip nužudymą padarytą netiesioginė tyčia, kadangi mušdamas tėvą jis suvokė, kad gali sukelti jo mirtį, bet nenorėjo ir nesiekė tokių jo pasekmių. Jo tikslas nebuvo atimti tėvo gyvybę, tuo metu svarbu jam buvo gauti pinigų, o ne svarbu koks bus rezultatas dėl mušimo, vadinasi sąmoningai leido atsirasti tokiai pasekmei, kaip tėvo mirtis. Taip pat jis buvo palikęs gulėti sumuštą, ir išėjo į parduotuvę degtinės, prieš tai gavęs 50Lt.. Kadangi Kalinauskas nužudė savo tėvą, nors to ir nenorėjo, jo veiką kvalifikuosime pagal BK 129str. 2 d. 3p.. Grišajevo veiką reikėtų kvalifikuoti pagal 24 str.3dalį (vykdytojas) ir 129 str. 2 d.3 p. 1 bilietas. Paaiškinkite melagingo pranešimo apie nusikaltimą požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo melagingo asmens įskundimo? Melagingas pranešimas apie nusikaltimą- tai kaltininko išgalvotų ar iškreiptų duomenų apie žinomai nebūtą nusikaltimą pateikimas kvotos, tardymo prokurorui, teisėsaugos įstaigoms ar teismui. Šio nusikaltimo objektas- normali teisingumo institucijų veikla. Objektyvinė pusė- aktyvūs veiksmai, pranešant institucijom nurodytoms LR BK 236 str. apie tariamai padarytą, rengiamą arba apie pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą. Kaltininkas tai gali padaryti pats šiuo ar išgalvotu anoniminiu vardu arba per kitus asmenis. Pranešama paprastai žodžiu arba raštu. G.b. pranešama ir ryšio ar kitomis priemonėmis. Šis nusikaltimas g.b. padarytas ir bendrininkaujant. Melagingo pranešimo apie nusikaltimą sudėtis- formalioji. Jis būna baigtas kai kvotos, tardymo, prokuratūros institucijoms arba teismui bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie tariamą nusikaltimą. Institucijų reakcija reikšmės neturi. Šio nusikaltimo subjektas- 16 metų asmuo. Jei tokį nusikaltimą padaro pareigūnas, jam baudžiamąją atsakomybę yra taikoma pagal LR BK 228 str. Jeigu baudžiamojoje byloje pripažintas įtariamuoju gindamasis asmuo praneša apie kitą tariamą nusikaltimą, tai jis nėra BK 236 str. subjektu. Subjektyvinė pusė- tik tiesioginė tyčia (asmuo supranta ir žino, kad informacija neatitinka tikrovės). Motyvas ir tikslas nesvarbu. Šio str 2 dalis taikoma tiem, kurie pranešdami melagingą pranešimą galvoja apie materialinę arba kitokią asmeninę naudą, (pvz.: norint gauti draudimą- pranešama apie vagystę.), taip pat sudarantiems dirbtinius įrodymus. Dirbtinių įrodymų sudarymas- tai pranešimas grindžiamas suklastotais įrodymais (pvz.: keičiama transporto priemonės išvaizda ir t.t.). Esminis skirtumas tarp melagingo asmens įskundimo yra tas, kad įskundžiamas konkretus asmuo, kuris padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą. 2. bilietas: Į ekonominę policiją kreipėsi moteris ir pareiškė, kad pagal laikraščio skelbimą buvo suradusi meistrą butui suremontuoti. Meistrui už darbą sumokėjo 500 lt., bet remonto kokybę liko nepatenkinta. Moteris prašė meistro kai ką pataisyti, tačiau šis atsisakė.Policijos pareigūnams ji parodė laikraščio skelbimą, kurio turinys buvo toks:“Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuoju butus“. Ekonominės policijos pareigūnams patikrinus pareiškime išdėstytus faktus, paaiškėjo, kad butų remontu verčiasi asmuo, oficialiai neįforminęs savo veiklos. Teisindamasis jis teigė, kad savo veikloje nematąs nieko blogo, atvirkščiai darąs žmonėms tik gerą. Paaiškinkite, kaip Jūs suprantate sąvokas“nusikaltimas“ ir“nusikaltimo sudėtis“. Koks yra skirtumas tarp šių sąvokų? Ką reiškia nustatyti nusikaltimo sudėtį asmens veikoje?Nusikaltimas: BK 11str. yra nusikaltimo sąvoka – tai BĮ numatyta pavojinga veika (veikimas neveikimas), kuria kėsinamasi į LR visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekonominę sistemas, nuosavybę, į piliečių asmenybę jų teises ir laisves, taip pat kitokia BĮ numatytą pavojingą veiką, kuria kėsinamasi į LR nustatyta teisėtvarka. Materialusis momentas išreiškia socialinę nusikaltimo esmę- net bet kokia, o pavojingą veiką. Formalusis momentas išreiškia teisinį nusikaltimo požymį – pavojingumas teisei. Nusikaltimas yra žmogaus elgesys poelgis arba veika turinti šiuos požymius: pavojingumas, pavojinga viešpataujančiai vertybių sistemai veika, vertybės bendražmogiškos ir ideologinės. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas 2 terminais: nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pobūdis (nusikaltimo dalykas, veikos padarymo būdai, nusikaltimų pasekmės, subjektų ypatumai, kaltės forma, motyvas, tikslas) naudojamas skirtingos rūšies nusikaltimams apibūdinti. Nusikaltimo sudėties sąvoka nagrinėjama baudžiamosios teisės teorijoje. Tai BĮ numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, lemianti vienos ar kitos pavojingos veikos pripažinimą nusikaltimui. Kiekviena konkreti nusikaltimo sudėtis yra betarpiškai susijusi su BĮ spec. dalies konkrečios normos dispozicija. Normos dispozicija tai nusikaltimo sudėties išraiškos BĮ forma: būtent nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašomi BĮ spec. dalies normos dispozicijoje. Nusikaltimo sudėtis tai pavojingos veikos priešingumo baudžiamajai teisei juridinė išraiška, ji apima ir išorines ir nematomas vidines- psichines veikos puses. Nustatyti nusikaltimo sudėtį asmens veikoje, reiškia įrodyti, kad tiriamoje veikoje yra visi įrodinėtini inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Nustatyti priežastinį ryšį subjektą ir pan. Nusikaltimo sudėties nustatymas suteikia teisę pavadinti veiką nusikaltimu, o ją padariusį asmenį – nusikaltėliu. Nusikaltimo sudėtis- baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Paaiškinkite baudžiamosios atsakomybės už vertimosi ekonomine veikla bendros tvarkos pažeidimus sąlygas. Ar yra meistro veikoje nusikaltimo požymių? Komercinė ūkinė veikla(finansinė) iš kurios gaunamas pelnas, nuo kurio mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Valstybė suinteresuota tuo kad visi subjektai, kurie vykdo šią veiklą, ją vykdytų legaliai(įregistruotų įmonę, turėtų leidimus, patentus), tuomet juos įmanomą kontroliuoti. Veiklos teisėtumą numato įmonių įst ir kiti poįstatyminiai aktai. Norminiai aktai reglamentuojantys ekonominės veiklos vykdymo tvarką: įmonių įst, alkoholio kontrolės įst, investicijų, Lietuvos banko įst, komercinių bankų įst, farmacinės veiklos įst, LR Vyriausybės nutarimas dėl patentų išdavimo tvarkos ir kt. teisės aktai. Baudžiamoji atsakomybė numatyta už vertimasi tik neteisėtą komercinę, ūkinę, ar finansine ar profesine veikla. Ši veikla laikoma neteisėta kai verčiamasi esant bent vienai iš šių sąlygų: neįsteigus įmonės kitokiu neteisėtu būdu, neturint leidimo tokiai veiklai, kuriai reikia licenzijos. Neįregistravus įmonės nustatyta tvarka, draudžiama įmonės vardu užsiimti komercinę bei ūkinę veikla. Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal 202str. 1d. įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo LR įmonių rejestre dienos. Ūkinė komercinė, finansinė veikla laikoma neteisėta, kai ja verčiamasi neturint leidimo, jei toks leidimas yra būtinas. Šiuo atveju veiklą nustatyti ar yra specialus draudimas užsiimti šią veiklos rūšimi pagal 202str. už neteisėtą veiklą komercinę- ūkinę, kaltininką galima baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada kai verčiamasi stambiu mastu komercine ūkine finansine ar profesine veikla,neįsteigus įmonės ar kitokiu neteisėtu būdu arba neturint licenzijos tokiai veiklai kuriai reikalinga licenzija. Meistro veika neužtrauks baudžiamosios atsakomybės pagal 202 str. Iš sąlygos matyti, kad buvo duotas skelbimas į laikraštį, o tai reiškia, kad šią veikla meistras verčiasi sistemingai ir siekė gauti pajamas. Šiuo atveju jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173str.1d. jei bus nustatyta, kad meistras buvo baustas administracine bauda prieš 6mėn. Jo veiklą vertinsime pagal LR ATPK 173str.2d 2 bilietas. Paaiškinkite palikimo pavojingoje gyvybei padėtyje požymius. Šis nusikaltimas yra bendros pagalbos nesuteikimas. Šio nusikaltimo objektas- kito žmogaus sveikata. Objektyvinė pusė- pagalbos nesuteikimas arba palikimas be pagalbos- tai yra pasyvus elgesys, neveikimas, pagalbos nesuteikimas galint ją suteikti (gali pasireikšti ir pasišalinus iš tos vietos nesuteikus pagalbos). Nusikaltimo sudėtis- formali. Čia padariniai yra nesvarbūs, svarbiausia yra pačios pagalbos nesuteikimas galint ją suteikti (tai g.b. pranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims, galintiems suteikti tą pagalbą. Šio nusikaltimo subjektyvinė pusė- tyčia. Subjektas- 16 metų asmuo. Pagal šio BK 144 str. atsako bet kuris asmuo (pašalinis įvykiui) neturėjęs specialios pareigos rūpintis nukentėjusiuoju. Pareiga pranešti atsiranda, jeigu pats negali suteikti pagalbos, bet gali laiku apie tai pranešti policijai ar pan. Didelis pavojus reiškia pavojų gyvybei, nuosavybei, sveikatai. Nedidelė rizika nešalina atsakomybės. Jeigu vairuotojas patenka į autoįvykį ir jis yra kaltas dėl nuo jo priklausančių priežasčių- tai jis atsako pagal LR BK 144 str. ir BK 281 str. 3. bilietas Tarasovas, būdamas girtas, susikivirčijo su žmona. Konflikto metu jis apipylė ją benzinu ir padegė. Tačiau, pamatęs kaip užsiliepsnojo žmonos drabužiai ir kad jai gręsia pavojus, Tarasovas pradėjo ją gelbėti, užgesino drabužius, iškvietė greitąją. Ligoninėje moters gyvybė buvo išgelbėta, tačiau buvo nustatytas sunkus kūno sužalojimas. Buvo iškelta baudžiamoji byla už pasikesinimą padaryti nužudymą (LR BK 22 str.; 129 str. 1d). Tarasovas teigė, kad nužudyti žmonos nenorėjo ir nesitikėjo tokių pasekmių, buvo įniršęs. Tarasovo advokatas reikalavo perkvalifikuoti veiką į LR BK 135 str1 klausimas. Paaiškinkite tyčinės kaltės turinį ir rūšis. Kokia tyčia yra apibrėžta, ir kokia neapibrėžta? Kokios veikos kvalifikacijos taisyklės esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai? Kaltės turinys - tai tyčia ar neatsargumas konkrečioje nusikaltimo sudėtyje, psichinis santykis su konkretaus nusikaltimo objektyviaisiais požymiais (BK 15 str.). Tyčia yra pirmoji kaltės forma. Tyčinė kaltės forma objektyviai laikoma sunkesne kaltės forma negu neatsargi kaltės forma. Tyčinė kaltė skirstoma į dvi rūšis: tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Daugeliu atveju ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas remiantis vienu ir tuo pačiu BK straipsniu. Tiesiogine tyčia - nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jei asmuo suprato pavojingą savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Asmens psichinis santykis su padaryta pavojinga veika, esant tiesioginei tyčiai, pasireiškia tuo, jog asmuo supranta daromos veikos pavojingą pobūdį. Intelektualus tiesioginės tyčios momentas neapsiriboja daromos veikos pavojingo pobūdžio supratimu. Jis reikalauja dėl veikos kylančių pavojingų pasekmių numatymo. Šiuose žodžiuose išreikštas psichinio santykio su priežastiniu ryšiu pobūdis, būtinas, norint vertinti kaltininko poelgį,kaip padarytą tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai, asmuo numato, kaip plėtosis priežastinis ryšys, kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Valinis tiesioginės tyčios momentas apibūdina pavojingą veiką padariusio asmens psichinį santykį su pavojingų pasekmių kilimu ir įst išreikštais žodžiais “norėjo pavojingų pasekmių kilimo”. Tyčios dalijimas į tiesioginę ir netiesioginę galimas tik materialiose nusikaltimo sudėtyse. Formaliose nusikaltimų sudėtyse tyčia g.b. tik tiesioginė. Netiesioginė tyčia (BK 15 str. 3 d.) nuo tiesioginės skiriasi tik valiniu kaltės momentu - santykiu su pavojingų pasekmių kilimu. Valinis netiesioginės tyčios momentas išreikštas žodžiais ‘nors ir nenorėjo įst numatytų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti ‘. Netiesioginės tyčios kaltę suponuoja visiškas abejingumas galimoms pasekmėms. Galimos objektyviai pavojingos pasekmės kaltininko nejaudina ir kartu nesulaiko nuo pasirinkto tikslo siekimo darant BĮ numatytą veiką. Apibrėžtoji tyčia bus tada, kai asmuo, darydamas pavojingą veiką, supranta daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kokias BĮ numatytas pasekmes gali sukelti veiką ir nori griežtai apibrėžtos pasekmės. Neapibrėžtoji tyčia bus tada, kai asmuo supranta daromos veikos pavojingą pobūdį, numato BĮ numatytų pasekmių kilimą, jų nori, tačiau nedetalizuoja jų iki konkrečios atatinkamame įst str ar jo dalyje numatytos pasekmės lygio, apsiribodamas tam tikros rūšies pasekmių siekimu (pvz.: kišenvagis). Nusikaltimo kvalifikavimo taisyklė, esant apibrėžtai tyčiai yra tokia: veika kvalifikuojama pagal tyčios kryptingumą, t.y. kaltininkas atsako pagal tą BĮ str, kuris numato pasekmes, kurių asmuo siekė. Kai yra neapibrėžtoji tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, t.y. asmuo atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už kilusias pasekmes. Afektinė tyčia yra specifinė tiesioginės tyčios atmaina. Jos pagrindinis ypatumas yra tas, kad ši tyčia susiformuoja staiga, prieš pat nusikaltimo padarymą. Tuo ji skiriasi nuo išankstinės tyčios. Be to, prie jos kilimo būtinai prisideda išoriniai veiksniai, kurie paveikia kaltininko psichiką. Esminis afektinės tyčios momentas, kad ši tyčia t.b. kilusi ir įgyvendinama per tam tikrą laiką. Afektinė tyčia (131, 130, 136 str.). 2 klausimas. Kaip atribojamas pasikėsinimas nužudyti nuo kūno sužalojimo, užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo? Įvertinkite Tarasovo padarytą veiką, kaltinimo bei gynybos pozicijas ir pateikite jo veikos argumentuotą kvalifikaciją. Nužudymas - tai yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus gyvybė. Ji BĮ požiūriu apima ne tik biologinius procesus, bet visuomeninius santykius užtikrinančius individo egzistenciją bei saugančius jo gyvybę. Nužudymu g.b. pripažįstama veika padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Veikimas - pasireiškia mechaniniu, fiziniu, cheminiu ar biologiniu poveikiu naikinančiu ar pažeidžiančiu kito žmogaus organizmo anatominį vientisumą, gyvybiškai svarbius organus ar jų funkcijas. Taip pat jis gali pasireikšti ir psichinio poveikio panaudojimo priemonėmis. Apribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sužalojimo svarbu nustatyti tyčios rūšis, t.y. tiesiogiai apibrėžta ar neapibrėžta tyčia. Veika g.b. kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Kūno sužalojimo padarymas esant apibrėžtai tyčiai nužudyti kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal LR BK 22 str. ir 129 str. 1d ar 129 str. 2 d. Esant neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes kaip nužudymas arba kūno sužalojimas. Tyčios turinys nustatinėjamas per kaltininko parodymus ir faktines bylos aplinkybes. Tarasovo veiką galima būtų kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti pagal (LR BK 22 str. ir 129 str. 1d) jei jis būtų pasakęs, kad norėjo jos mirties, jeigu jis būtų specialiai pasiruošęs benzino ir degtukus, taip pat po to būtų nieko nedaręs, kad išgelbėti jos gyvybę, ir užgesino ją tik dėl to, kad išsigando jog užsidegs butas ir tokiais savo veiksmai įrodytų, kad jo tikslas nužudyti žmoną, t.y. veikdamas apibrėžta tyčia. Tačiau nėra įrodymų, kad jisai specialiai pasiruošė benziną ir degtukus, kad apipilti ir padegti savo žmoną, jis spontaniškai griebė degtukus, ir pamatęs, kad ji užsiliepsnojo ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išgelbėti jai gyvybę, t.y. užgesino drabužius ir iškvietė greitąją pagalbą. Todėl manyčiau, kad Tarasovo veika yra neapibrėžta tyčia ir kvalifikuojama pagal LR BK 111 str. 3 bilietas. Paaiškinkite eismo saugumo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) požymius. Šio nusikaltimo sudėties esmė yra ta, kad asmuo pažeidęs eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, nukentėjusiajam sukėlė bet kokį kūno sužalojimą, mirtį arba didelę materialinę žalą. Tai yra tiesioginis nusikaltimas. Šio nusikaltimo objektas- saugus kelių eismas bei autotransporto ir kitų savaeigių mašinų eksploatavimas. Kitos savaeigės mašinos- tai greideriai, kombainai ir t.t. Kiekviena šį nusikaltimą reglamentuojanti str (LR BK 281) dalis turi tą pačią struktūrą. Objektyvinės pusės požymiai- 1. Veikla: veiksmas- eismo saugumui ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (greičio viršijimas ir pan.). Būtina nustatyti atskirą punktą (pažeidimą). Neveikimas- tai stovėjimas draudžiamoje vietoje; 2. Pasekmės- būtinos nusikaltimo padaryme. Nesant jų- tik administracinė atsakomybė. Nuo pasekmių sunkumo priklauso kvalifikuojama str dalis. Blaivus ar neblaivus kaltininkas- skirtingi kriterijai. Neblaiviam asmeniui užtenka didelės materialinės žalos (3000 lt.) ar lengvo kūno sužalojimo (mėlyne). Tokiais atvejais jau užtraukiama baudžiamoji atsakomybė. Blaiviam asmeniui pasekmės t.b. sunkesnės (apysunkis, sunkus kūno sužalojimas arba mirtis). 3. Priežastinis ryšys tarp taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių. Reikšmingas bus tik toks pažeidimas, kuris objektyviai gali sukelti LR BK 281 str. nurodytus padarinius. Girtumas yra nuo 0,4 promilės. Šio nusikaltimo subjektas- asmuo vairuojantis transporto priemonę (16 m.). Išimtis- mokinys, važiuojantis su instruktoriumi. Subjektyvinė pusė apibūdinama neatsargumu. Tačiau pats pažeidimas g.b. arba tyčinis arba neatsargus. Veikos atžvilgiu- tiek neatsargumas, tiek tyčia. Pasekmės yra neatsargumas. Tačiau kai nustatoma, kad pasekmių atžvilgiu yra tyčinė kaltė, tuomet kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas ar tyčinis kūno sužalojimas. 4. Bilietas Švenčiant gimtadienį atsitiktinai buvo nušautas žmogus, tiriant įvykį buvo nustatyta, kad policininkas Šukys, būdamas girtas, ėmė girtis kitiems svečiams savo nauju tarnybiniu pistoletu, davė jį apžiūrėti draugei Kutraitei. Ši paėmus ginklą į rankas, atsitiktinai nuspaudė nuleistuką. Pistoletas iššovė ir kulka pataikė į šalia stovintį vyrą. Mergina teigė, kad anksčiau niekada ginklo nemačiusi, nežinojo, kad jisai užtaisytas ir net nesuprato, kaip viskas įvyko. Policininkui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nerūpestingo ginklo laikymo, o Kutraitė buvo apkaltinta nužudymu dėl neatsargumo. Tuo tarpu Kutraitės ginėjas pareikalavo nutraukti bylą jos atžvilgiu, nes ji nekalta, o įvykį reikia traktuoti, kaip kazusą.1. Paaiškinkite neatsargios kaltės rūšis, ką reiškia terminas kazusas, kokios yra jo rūšys bei teisinės pasekmės? Įvertinkite Kutraitės veiką ir nustatykite ar ji kalta padariusi nužudymą?Neatsargios kaltės rūšys: nusikalstama nerūpestingumas. Nusikalstamas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jei jį padaręs asmuo nenumatė, kad gali kilti pavojingos visuomenei pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, t.y. kaltininkas nesuprato daromos veikos pavojingo pobūdžio ir todėl nenumato, kad dėl jo poelgio kils įst numatytos pavojingos pasekmės. Bet jisai turėjo ir galėjo numatyti pasekmes. Žodis turėjo, nurodo asmens pareigą suprasti daromos veikos pavojingumą, nurodo pareigą būti atidžiam. Kilus pavojingoms pasekmėms būtina nustatyti pareigos būti atidžiam buvimą. Nusikalstamas pasitikėjimas - nusikaltimas laikomas padarytu dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jei jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Tai yra asmuo suprato daromos veikos rizikingą pobūdį. Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina, jog asmuo numato pavojingų pasekmių kilimą, suprasdamas, kad daro rizikingą veiką, asmuo numato kokias pasekmes gali sukelti jo veika. Nusikalstamo pasitikėjimo apibrėžime pasakyta: “lengvabūdiškai tikėjosi išvengti BĮ numatytų pavojingų pasekmių”, t.y. išreikštas pavojingų pasekmių nenoras, kuris susijęs su tikėjimu, kad pasekmės neatsiras. Tikėjimas turi remtis apskaičiavimais, objektyviomis aplinkybėmis, ar jėgomis, kurios kaltininko nuomone turėtų padėti išvengti pavojingų pasekmių. Kazusas - BĮ numatytų pasekmių sukėlimas be kaltės. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiomis pasekmėmis, kurios neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos. Bylos tyrimas nutraukiamas, arba teisiamasis išteisinamas. Kazusas turi panašumo su nusikalstamo pasitikėjimo ir nusikalstamo nerūpestingumo kalte. Rūšys:1. Tai nusikalstamo pasitikėjimo panašumas. Padaryta veika laikoma kazusu tada, kai asmuo supranta daromos veikos rizikingą pobūdį, numato įst numatytų pasekmių kilimo galimybę, tačiau pagrįstai tikisi jų išvengti. Skirtumas nuo nusikalstamo pasitikėjimo, asmens tikėjimas, kad pasekmės nekils. Asmuo darydamas rizikingą veiką, bet nesiekdamas pavojingų pasekmių, visada numato aplinkybes, kurios turėtų užkirsti kelią pavojingoms pasekmėms kilti. Aplinkybės, kuriomis rėmėsi asmuo g.b. pagrįstos, o pasekmės kilo ne dėl nepagrįstų apskaičiavimų, o dėl kažkokių kitų priežasčių. Apskaičiavimai net.b. lengvabūdiški. 2. Kai kazusas panašus su nusikalstamu nerūpestingumu. Padaryta veika laikoma kazusu, kai asmuo nesuprato daromos veikos pavojingo pobūdžio, nenumatė BĮ numatytų pavojingų pasekmių kilimo galimybę ir neturėjo arba nors ir turėjo, tačiau negalėjo suprasti daromos veikos pavojingumo pobūdžio ir numatyti pavojingų pasekmių kilimą. Skirtumas: asmuo arba neturi pareigos suprasti daromos veikos pavojingo pobūdžio, arba nors ir turi tokią pareigą. Tačiau neturi galimybių suprasti veikos pavojingumo ir išvengti pasekmių. Konstatavus kazusą nekyla baudžiamoji atsakomybė. Tačiau neturi įtakos civilinei atsakomybei dėl atsiradusios žalos. Kutraitės veiką galima kvalifikuoti kaip kazusą šiomis aplinkybėmis: jei Kutraitė ginklą matė pirmą kartą, nežinojo kaip patikrinti ar jis užtaisytas, nebuvo perspėta, kad su ginklu reikia elgtis atsargiai ir kad jis gali iššauti, reiškia, ji nenumatė savo elgesio padarinių ir neprivalėjo jų numatyti, kadangi neturi pareigos numatyti pasekmių. Tačiau jei Kutraitė buvo perspėta, kad su ginklu reikia elgtis atsargiai, kad jis yra užtaisytas ir gali iššaukti, bet nepaisant to nukreipė ginklą ir iššovė, jos veiką galima kvalifikuoti, kaip nusikalstamą pasitikėjimą, pagal BK 132 str., kadangi ji turėjo suprasti savo veikos rizikingą pobūdį, kad toks elgesys sudaro pavojų, gali sukelti tragiškų padarinių, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. 2. Paaiškinkite nerūpestingo ginklo laikymo BK 255 str. Sudėties požymius. Argumentuotai atsakykite, ar yra šio nusikaltimo sudėtis Šukio veikoje? Objektas-visuomenės saugumas. Nusikaltimo dalykas - tinkami naudojimui šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos. Objektyvioji pusė - veika pasireiškia neveikimu: kaltininkas nesilaiko nustatytų elgesio su šaunamuoju ginklu ir t.t. taisyklių, bet yra atvejų kai veika turi veikimo požymių, t.y. kaltininkas pats duoda ginklą ir t.t. kitam asmeniui - t.y. sudaromos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai panaudoti ginklą ir t.t. Būtinai t.b. nustatytas priežastinis ryšys. Jis t.b. nustatytas tarp galimybės neteisėtai panaudoti ginklą ir t.t. arba realaus jų panaudojimo ir nerūpestingo šių dalykų laikymo. Taip pat turi atsirasti pasekmės tuo metu, kai ginklas ar t.t. neteisėtai panaudoja kitas asmuo. Subjektas - nuo 16 metų, laikantis šaun. ginklą ir t.t. Pareigūnai ir kariai už nerūpestingą ginklo laikymą turėtų atsakyti, kaip už nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai ar valstybės tarnybai. Subjektyvioji pusė - kaltė pasireiškia nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo forma. Kaltininkas nekreipia dėmesio į netvarkingai laikomą ginklą ir t.t. ir nesuvokia pavojaus, kuri tokia veika gali sukelti, nors gali ir privalo tai suvokti, arba suvokdamas šį pavojų lengvabūdiškai tikisi jo išvengti. Kaltė veikos atžvilgiu g.b. neatsargumas, tiek tyčia. Pasekmių atžvilgiu tik neatsargumas. Šukio veikoje yra 255 str. Nusikaltimo sudėtis, kadangi jis policijos pareigūnas, turintis tarnybinį ginklą, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad daromos veikos pavojingumą, ir pavojingų pasekmių kilimą, kadangi būdamas pareigūnu turėjo pareigą numatyti. Jo veika kvalifikuojama, kaip nusikalstamas nerūpestingumas, todėl jis turi pareigą suprasti daromos veikos pavojingą pobūdį. Taip duodamas ginklą Kutraitei jis turėjo jį patikrinti ir įsitikinti, kad jis neužtaisytas ir negali kilti sunkios pasekmės. Jo veiką kvalifikuosime pagal BK 255 str. 2 dalį, nes Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Tai, kad policininkas Šukys nusikaltimo padarymo metu girtas yra jo veiką sunkinanti aplinkybė. 4 bilietas. Paaiškinkite fiktyvios įmonės įsteigimo arba veiklos (BK 203) sudėties požymius. LR BK 203 str. 1- ąja dalimi kvalifikuojama įmonės veikla stambiu mastu, taip pat ta įmonė ir nemokanti mokesčių. Čia objektas- įmonių ūkininkavimo veiklos tvarka. Papildomas objektas- valstybės finansinė sistema. Objektyvinė pusė- aktyvus veiksmai norint patraukti baudžiamojon atsakomybės, reikia nustatyti: 1. Kokia veikla vykdoma realiai, o kokia nurodoma steigimo dokumentuose.2. Ar tokia veikla vykdoma stambiu mastu (per metus turi viršyti 500MGL). Subjektas- asmuo sulaukęs 16 metų. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia. Nusikaltimo sudėtis yra formali. Baigtas nusikaltimas nuo tokios veiklos vykdymo stambiu mastu 2- ąja šio str. dalimi kvalifikuojama fiktyvios įmonės steigimą veikla. Būtini požymiai šie: įmonė įsteigta ir jos įstatuose deklaruojamas legalus veiklos pobūdis.Iš tikrųjų įmonės vadovai užsiima kitokia veikla, be to neteisėta. (uždrausta administracinių ar BĮ) pvz.: vežėjų įmonė įsteigta kontrabandai Objektas- įmonės steigimo ar veiklos tvarka. Objektyvinė pusė- veiksmai- fiktyvus įmonės steigimas ar veikla. Būtinas požymis- įmonė steigiama ne bet kokiai, o tik neteisėtai veiklai vykdyti. Kai užsiima konkrečia neteisėta veikla pvz.: gamina narkotines medžiagas (BK 267 str. tai kvalifikuojant bus BK 203 str. + kitos veikos sutaptis. Nusikaltimo sudėtis- formali- nusikaltimas baigtas nuo fiktyvios įmonės įsteigimo pradžios. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia. Subjektas- nuo 16 metų. Šiam straipsniui inkriminuoti reikia, kad nelegalumo faktų būtų pakankamai daug, t.y. nelegalios veiklos dalis būtų pakankamai didelė. Pagal šį str. atsako šios veiklos organizatoriai: oficialieji steigėjai ir šešėliniai. Neatsako samdyti darbininkai (jie atsako tik už savo padarytą veiką). Vadovas atsako pagal BK 307 str. 2 d. ir pagal kitą straipsnį (pvz.: sąvadavimu). 5 bilietas Policija rado moters lavoną. Ekspertizė nustatė, kad mirties priežastis buvo komplikacijos, išsivysčiusios dėl chirurginio aborto padarymo. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad nukentėjusioji dirbo prostitute vienoje iš nelegalių firmų. Paaiškėjo, kad ji atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos jau būdama nėščia ir prašė savo sutenerio padėti jai surasti daktarą, galintį padaryti nelegalių abortą. Suteneris surado jei tokį daktarą, kuris už gerą atlyginimą sutiko daryti abortą, nors ir suvokė, kad tai pavojinga, nes nustatė merginai 5 mėnesių neštumo stadiją. Be to mergina buvo peršalusi ir karščiavo. Abortas buvo padarytas daktaro sodo namelyje. Padarius abortą merginos būklė pablogėjo, ji prarasdavo sąmonę ir praėjus kelioms paroms mirė. Daktaras nesiryžo vežti į ligoninę nes bijojo atsakomybės. Lavoną padėjo išvežti ir paslėpti jos suteneris. Įvertinkite daktaro, padariusio abortą prostitutei, ir jos sutenerio atliktus veiksmus BĮ požiūriu. Pateikite argumentuotą visapusišką jų veikų kvalifikaciją. Abortu vadinamas dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, t.y. žmogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas. Tai g.b. chirurginė operacija ar kitoks poveikis moters organizmui ar gemalui, kurio padarinys nėštumo nutraukimas. Šiuo metu galioja LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas patvirtinantis nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką. Aborto darymas pažeidžiant šio įsakymo reikalavimus, išskyrus būtinojo reikalingumo atvejus, pripažįstamas neteisėtu, t.y. nusikaltimu. Abortas laikomas nusikaltimu žmogaus sveikatai ar net gyvybei, nors tiesiogiai į sveikatą ar gyvybę nesikėsina. Abortas yra nusikaltimas, kai nėštumas nutraukiamas neteisėtai, tyčia, tačiau nėščiajai prašant, jei sutinkant. Objektyviosios pusės požymiai: abortas laikomas neteisėtu, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos; abortas padaromas ne gydymo įstaigoje; abortas neleistinas medicinos požiūriu. Aborto sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu nutraukus nėštumą. Nepavykusios pastangos tai padaryti, laikoma pasikėsinimu.Subjektyviosios pusės požymiai. Neteisėtas abortas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais dirbtinai nutraukia moters nėštumą, be to jos sutikimu, ir siekia tai padaryti. Kaltininkas suvokia, kad jis neturi teisės daryti abortą, arba kad daro operacija ne gydymo įstaigoje, arba neįsitikinęs, kad nėštumas nėra didesnis nei 12 savaičių ir nėra kontraindikacijos nėštumui nutraukti. Dažniausiai šie nusikaltimai padaromi iš savanaudiškų paskatų, už atlyginimą. Neteisėtas abortas g.b. padarytas ir iš altruistinių paskatų, iš pasigailėjimo, nėščiosios prašymu, siekiant jai padėti atsikratyti nepageidaujamo nėštumo. Aborto subjektu g.b. pakaltinamas 16 metų asmuo, tiek gydytojas, šios srities specialistas, tiek bet kuris gydytojas, medikas ne gydytojas, tiek nieko bendra su medicina neturintis asmuo. Iš uždavinio sąlygos matyti, kad daktaras sutikdamas daryti neteisėtą abortą, suvokė, kad tai pavojinga, nustatė merginai 5 mėnesių nėštumą, kuri buvo peršalusi ir karščiavo, padarius abortą merginos būklė pablogėjo, po kelių parų mirė. Šiuo atveju daktarui inkriminuotinas LR BK 142 str. 1 d., „gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje“. Neteisėto aborto padarinys – nukentėjusiosios mirtis. Daktaras be svarbios priežasties nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padarė asmuo, kuris pagal įstatymą ar specialią taisyklę privalėjo ją suteikti. Objektyvioji pusė – pagalbos nesuteikimas, tai neveikimas, pasyvus elgesys be svarbios pateisinamos priežasties neatlikimas būtinų, konkrečiu atveju, veiksmų ligoniui gelbėti. Subjektyviosios pusės požymiai – medicinos pagalbos ligoniui nesuteikimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokė, kad ligoniui reikia neatidėliotinos pagalbos, suprato jog jis tai privalo ir gali padaryti, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių to nedaro.Subjektas – medikas praktikas. Suteneriui inkriminuotinas LR BK 144 str. – nesuteikimas pagalbos žmogui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje, kai kaltininkas pašalinis įvykyje asmuo, neturėjęs specialios pareigos juo rūpintis ir palikimas be pagalbos žmogaus esančio pavojingoje gyvybei padėtyje kai kaltininkas privalėjo juo pasirūpinti.Objektyvioji pusė – kritinė situacija kai žmogui gresia realus mirtie pavojus dėl nusikaltimo, ligos ir pan. Yra akivaizdu, kad reikia neatidėliotinos pagalbos, t.y. kai pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir manytina, kad pavojaus žmogus negalės to pavojaus pašalinti pats. Taigi nepranešimas tokiais atvejais gali reikšti pagalbos nesuteikimą.Subjektyvioji pusė – tyčia. Kaltininkas suvokia kitą žmogų esant tokios būklės, kad pagalba jam reikalinga neatidėliojant ir jis gali ją suteikti ar bent pamėginti suteikti, tačiau nesuteikia.Subjektas – pakaltinimas 16 metų asmuo. Suteneriui inkriminuotinas LR BK 144 str. – nesuteikimas pagalbos žmogui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje, kai kaltininkas pašalinis įvykyje asmuo, neturėjęs specialios pareigos juo rūpintis ir palikimas be pagalbos žmogaus esančio pavojingoje gyvybei padėtyje kai kaltininkas privalėjo juo pasirūpinti. Objektyvioji pusė – kritinė situacija kai žmogui gresia realus mirtie pavojus dėl nusikaltimo, ligos ir pan. Yra akivaizdu, kad reikia neatidėliotinos pagalbos, t.y. kai pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir manytina, kad pavojaus žmogus negalės to pavojaus pašalinti pats. Taigi nepranešimas tokiais atvejais gali reikšti pagalbos nesuteikimą. Subjektyvioji pusė – tyčia. Kaltininkas suvokia kitą žmogų esant tokios būklės, kad pagalba jam reikalinga neatidėliojant ir jis gali ją suteikti ar bent pamėginti suteikti, tačiau nesuteikia. Subjektas – pakaltinimas 16 metų asmuo. 5 bilietas. Paaiškinkite falsifikuotų prekių gaminimo, laikymo ir realizavimo sudėties požymius. Šį nusikaltimą kvalifikuojančio str LR BK 45 str. pagrindinis objektas- sąžiningas ūkininkavimas. Papildomas- vartotojų ir gamintojų interesai. Dalykas gaminamas, parduodamas ar pardavimo tikslu laikomos falsifikuotos prekės. Falsifikuota prekė turi turėti 2 požymius: 1. Ji neatitinka kokybės reikalavimų tai prekių rūšiai (sertifikato); 2. Gamintojas maskuoja nekokybišką prekę, naudodamas kitos prekės ar kitos rūšies prekinį ženklą, taip pat t.b. išorinis panašumas į originalą. Falsifikatą t.b. siekiama nuslėpti. Jeigu net eiliniam vartotojui neprofesonalui akivaizdu, kad ji nėra tikra, nėra šio nusikaltimo sudėties (bus tik neteisėta įmonės veikla). Jeigu kaip tikra pateikiama naminė degtinė, o falsifikuojančių požymiai nėra akivaizdūs- bus nusikaltimų sutaptis. Objektyvinė pusė- falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas turint tikslą realizuoti. Gaminimas- baigtas nusikaltimas pagaminus bent dalį prekių. Realizavimas- jei prekybos salėje viešai pateikiama pardavimui (nepriklausomai ar buvo parduota), o jei nėra viešai pateikiama- tai būtina užfiksuoti nors vieną pardavimo faktą. Tačiau jeigu falsifikuotos prekės patalpintos pagalbinėse patalpose- laikymas, bet reikia įrodyti pardavimo tikslą. Nusikaltimo subjektas- asmuo gaminantis, laikantis ar parduodantis prekes. Jei gamina privatūs asmenys- jie atsako už dalyvavimą gamybos procese. Jei oficialiai įregistruota įmonė- proceso organizatoriai ar vadovai. Darbininkai atsako tuo atveju, jeigu žino ką gamina ir dalyvavo paskirstant gautą pelną. Laikymo, turint tikslą parduoti, subjektas- asmuo, kuriam priklauso saugomos prekės. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia. Jei prekiaujantis asmuo nežino, kad jos falsifikuotos (jas priėmė kitas asmuo)- jis neatsako. 6. bilietas: Į policiją kreipėsi 58 – metis Sabaliauskas ir pranešė, kad jis buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų. Sabaliauskas paaiškino, kad jis išgėręs, gražiai apsirengęs vakare ėjo namo, kai staiga buvo užpultas trijų anksčiau nematytų 15 – 16 metų vaikinų, kurie ėmė jį mušti rankomis , po to gulintį kojomis. Sabaliauskas daugiau nieko prisiminti negalėjo, užpuolikų veiksmų motyvo jis nesuprato, pinigų su savimi neturėjo, jokios asmeninių daiktų iš jo atimta nebuvo. Sabaliauskui buvo nustatytas apysunkis kūno sužalojimas. Buvo iškelta b.b. pagal LR BK 284 str. 1d. požymius. 1) Paaiškinkite chuliganizmo objektyvius ir subjektyvius požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo kitų nusikaltimų asmeniui ir nuosavybei. Nurodykite aplinkybes, kurios leistų kvalifikuoti veiką ne kaip chuliganizmą, o kaip nusikaltimą asmeniui ar nuosavybei. Argumentuokite savo išvadas. Chuliganizmas skirstomas pagal pavojingumo pobūdį: paprastas, pavojingas, itin pavojingas chuliganizmai. Chuliganizmas yra aktyvūs veiksmai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, rodomas chuliganizmas pasireškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Jei nėra bent vieno iš šių požymio, padarytos veikos negalima laikyti chuliganizmu. Viešosios tvarkos pažeidimas laikomas šiurkščiu, jeigu juo padaroma esminė žala viešajai tvarkai, pažeidžiami svarbūs valstybinei, visuomeninei ir asmeniniai interesai arba šis pažeidimas pasireiškia piktybiniu dorovės normų nepaisymu. Aiškus visuomenės negerbimas, tai didelė nepagarba rodoma veiksmais, kuriais akivaizdžiai pažeidžiami visuomenės interesai. Taigi, chuliganizmo objektas yra viešoji tvarka, tai visuomenėje egzistuojanti soc.reikšmę turinčių visuomeninių santykių sistema, susiformavusi pagal teises ir moralės normas, bendrojo gyvenimo taisykles, papročius. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas kėsinantis į asmenybę ar nuosavybę, nusikaltimas turi du ar kelis tiesioginius objektus. Tokiais atvejais nusikaltimo esmė nustatoma atsižvelgiant į svarbiausi objektą ir kaip svarbiausias objektas yra viešoji tvarka, o kita objektai yra mažiau reikšmingi, visi kaltininkų veiksmai laikomi chuliganizmu. Chuliganizmas padaromas tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis savo veiksmais šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką, išreiškia nepagarbą visuomenei ir nori taip veikti. T.p. veiką norint pripažinti chuliganizmu, reikia kaltininkų veikoje nustatyti chul. motyvus- noras pademonstruoti aplinkiniams, kad kaltininkas gali leisti nesilaikyti teisės ir moralės taisyklių, kad jis nebijo atsakomybės, ignoruojant kitų žmonių ir visuomenės interesus. Chuliganizmų subjektas pagal LR BK 284str. 1 d. asmuo nuo 16 metų. Chuliganizmas nuo administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal fizinio smurto panaudojimą, trukmę, vietą, kur padarytas veiksmas. Galima būtų vertinti kaip nusikaltimą asmeniui, jeigu trys vaikinai kurie užpuolė Sabaliauską būtų jį pagąsdinę, turėtų tikslą jam už kažką keršyti arba sumušę jį dėl asmeninių paskatų. Kaip nusikaltimą nuosavybei galima būtų vertinti tuo atveju, jei Sabaliauskas būtų apiplėštas, t.y.iš jo būtų atimti jo pinigai, arba jis būtų užpultas tikslu užvaldyti turtą. Paaiškinkite, sulaukus kokio amžiaus asmuo g.b. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kokia yra amžiaus nustatymo tvarka? Kaip nustatomas amžius nesant jį patvirtinančių dokumentų? Kokie yra nepilnamečių baudž. atsakomybės ypatumai? BK 13 str. nurodo, kad pagal BĮ asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję 16 metų. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo 14 m. iki 16m. amžiaus, atsako pagal BĮ kaip už tyčinius nusikaltimus numatytus BK 13str. 2d.. Nusikaltimo subjektų amžius, tai konkreti amžiaus riba, kurio sulaukus pripažįstama, kad asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos. BA amžiaus nustatymas reiškia, kad įstleidėjas reziumuoja, kad sulaukęs 16m. amžiaus nepilnametis (o už atskirus nusikaltimus nuo 14 m.) jau pakankamai protiškai išsivystęs, gali suprasti savo veiksmų esmę, t.y. suprasti ką galima daryti ir ko ne. Nusikaltimą padariusio asmens amžius yra įrodinėtinas baudž. byloje požymis. Tai dar nereiškia, kad tikrą amžių reikia nustatyti kiekvienoje byloje. Amžius būtinai nustatinėjamas tais atvejais, kai kaltinamasis yra nepilnametis. Taigi, iškyla klausimas ar jis sulaukęs baudž. atsakomybės numatyto amžiaus. Asmuo laikomas sulaukęs reikiamo amžiaus kitą dieną, po to kaip jam sukako 14 ar 16m. Reikia atsiminti, kad asmens amžius nustatomas ne bylos nagrinėjimo metu, o nusikaltimo padarymo metu. Amžius nustatomas pagal asmens dokumentus. Dokumentai, tinkami amžiui nustatyti – asmens pasas, ar gimimo liudijimas. Jei nėra dokumentų, kuriais remiantis nustatomas tikslus amžius – skiriama teismo med. ekspertizė amžiui nustatyti. Ji nustato tik gim.metus ir laikoma, kad asmuo gimė ekspertizės nustatytų metų paskutinę dieną. Jei ekspertas negali nustatyti tikslių gim.metų, jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius nepilnamečio gim.metus, pvz.: 1912-1993m. bus laikomasi minimalaus amžiaus, t.y. 1993 12 31. Jei įst padarytą veiką padaro asmuo nesulaukęs BĮ numatyto amžiaus, jis neg.b. patraukiamas BA. Nepilnamečių BA ypatumai: ne visos BK 90 str. numatytos bausmių rūšys taikomos nepilnamečiams, laisvės atėmimo bausmė neg.b. didesnė nei 10m.. Nepilnamečiams taikomos priverčiamojo, auklėjamojo priemonės (BK 82 str): nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos, o nusikaltimą padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam nepilnamečiui g.b. skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Negali skirti nelaisvės atėmimo iki gyvos galvos, gali skirti tik nuo 18 m. Tokio str nėra 6 bilietas. Paaiškinkite tvirkinamųjų veiksmų sudėties požymius. Tvirkinamųjų veiksmų objektas- vaikų ir paauglių nesulaukusių 16 metų seksualinis neliečiamumas, normalus jų vystymasis (mergaičių ir berniukų). Būtinas nusikaltimo požymis- lytinis nesubrendimas (LR BK 120 str.). Pagal LR BK 121 str. kaip tvirkinamieji veiksmai dabar kvalifikuojami: Kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko ar paauglio atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą dirginant savo lytinį organą ar kitas kūno vietas (ne analiniu ar oraliniu būdu). Taip pat ir moteriškas homoseksualumas. Jų vertimas ir privertimas atlikti seksualinius veiksmus (išskyrus lytinį santykį, lytinės aistros tenkinimą oraliniu ar analiniu būdu) su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu. Seksualinių veiksmų atlikimas jų akivaizdoje (pvz.: lytinis santykiavimas, masturbacija). Jų lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs. Pornografijos demonstravimas jiems, įskaitant amoralinius pasakojimus apie seksualinių poreikių tenkinimą arba kitoks intelektualinis tvirkinimas. Nusikaltimo sudėtis- formalioji, pakanka veiksmo atlikimo. Tie veiksmai nuo kitų lytinių nusikaltimų atskiriami tuo, kad nėra šiuo atveju lytiškai santykiaujama su paaugliu. Tačiau kitom priemonėm aistra g.b. tenkinama. Subjektyvinė pusė- tyčinis nusikaltimas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia ir kai jų adresatas atsitiktinis stebėtojas, yra vaikas ar paauglys, neturintys 16 metų. Baudžiamojo kodekso projekte lytiniai santykiai- tik natūralus vaginalinis lytinis aktas, visa kita (analinis, oralinis) nauja nusikaltimo sudėtis- seksualinė prievarta. Šio nusikaltimo subjektas- abiejų lyčių asmenys sulaukę 16 metų. 7. bilietas. Apylinkės inspektoriui buvo pranešta, kad viename iš asocialiai šeimai priklausančių butų jau kelias dienas verkia vaikas, o suaugusiųjų bute nematyti. Išlaužus buto duris ir patekus į vidų, buvo rastas 8m berniukas pririštas prie radiatoriaus. Jis paaiškino, kad motina jį pririšo, kad nepabėgtų, o pati žadėjo greitai grįžti. Buvo nustatyta, kad berniukas 20h išbuvo pririštas ir alkanas. Tuo tarpu jo motiną policija surado girtuokliaujant kaimynystėje. 1)kokiu nusikaltimu g.b. apkaltinta vaiko motina? Paaiškinkite šio nusikaltimo sudėties požymius.Vaiko motinos veiką galima būtų kvalifikuoti šiais str.: LR BK 140 str., 146 str.. LR BK 140 str. 2d, jeigu būtų nustatyta šioje situacijoje, kad vaikas prievarta buvo pririštas prie radiatoriaus, kad jam buvo suduota į veidą, ar su diržu mušamas ir prirakinamas, tuomet remiantis šiomis aplinkybėmis, kadangi jo atžvilgiu buvo pavartoti smurto veiksmai, kurie sukėlė fizinį skausmą, bet iš pateiktos situacijos mes nežinome kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pririštas, ar jam buvo sukeltas fizinis skausmas ar ne, iš sąlygos mes matome tiktai, kad jis 20h buvo alkanas, bet tai nereiškia, kad jisai dėlto patyrė fizinį skausmą. Jeigu bus įrodyta, kad motina jį prirakino prie radiatoriaus, prieš tai mušė ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat jis nuo skausmo kentėtų ir pririštas, tuomet galėtume motinai inkriminuoti minėtą BK str.. LR BK 146 str. 1d. (neteisėtas laisvės atėmimas). Laisvės atėmimas yra tyčiniai veiksmai kai asmeniui apribojama judėjimo laisvė. Jis g.b. patalpintas į spec. patalpas, pvz.: rūsį, tamsų kambarį. Motina atimti laisvės vaikui negali, kadangi turi tam tikrą teisę suteiktą šeimos kodekso, kaip vaiko priežiūra ir t.t., net jei vykdo kažkokį apribojimą, t.y. neleidžia vaiko į mokyklą, neleidžia iš namų, tai nesudaro šio str. sudėties. Jei būtų nustatyta, kad motina vaiką prirakina izoliavus jį į tamsų kambarį ar rūsį, galėtume kalbėti apie neteisėtą laisvės apribojimą, tačiau kambarys kur jis gyvena ir buvo pririštas neg.b. vieta, kuri suvaržo jo laisvę. Pagal šį str. mes taip pat negalime motinai inkriminuoti nusikaltimo sudėties. LR BK 140 str. sudėties požymiai: objektas – tai žmogaus sveikata, jo anatominis vientisumas. Objektyvinė pusė – smūgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas sukėlęs fizinį skausmą, dispozicija yra materiali, t.b. pasekmė – fizinis skausmas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir fizinio skausmo. Subjektas – nuo 16m.. Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia, nes kaltininkas supranta, kad smūgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas sukels kitam asmeniui fizinį skausmą ir to nori. 7 bilietas. Paaiškinkite neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.) požymius. Neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla objektas- LR įst ar kituose TA nustatyta vertimosi šiomis veiklomis tvarka. Objektyvinė pusė- aktyvūs veiksmai- vertimasis neteisėta veikla: ūkine veikla- prekių gamyba, pardavimas, paslaugų teikimas; Komercinė veikla- prekyba, tarpininkavimas; Finansinė veikla susijusi su finansinių paslaugų teikimu (draudimas, bankininkystė); Profesinė veikla- tam tikros profesijos asmens teikiamos savo profesijos srities paslaugos (masažas ir pan.). Ši veikla laikoma neteisėta: 1. Vertimasis ekonomine veikla (gaunamos pajamos, taip pat sistemingai neįsteigus įmonės). 2. Kai verčiamasi kitokiu neteisėtu būdu. Pvz.: be patento, kai jis yra būtinas. 3. Vertimasis neteisėta veikla, kai nėra leidimo tokiai veiklai, kuriai reikalingos licenzijos (Įmonių įst 13 str.) Stambiu mastu- kai gaunamos pajamos ar įplaukos paskutinių 12 mėnesių laikotarpyje viršija 500 MGL. Jeigu verčiamasi nestambiu mastu, tai kvalifikuojama ATPK 172 II str. arba 173IIstr. Nusikaltimo sudėtis- formalioji. Nusikaltimas baigtas nuo vertimosi neteisėta veikla pradžios. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia. Subjektas- asmuo sulaukęs 16 metų, kuris verčiasi neteisėta veikla. Samdomi darbininkai, kurie nežino kokia veikla padeda verstis- baudžiamon atsakomybėn netraukiami. LR BK 202 str. 2 dalis užtraukia baudžiamąją atsakomybę už vertimąsi tokiomis ūkinėmis veiklos rūšimis, kurios iš viso draudžiamos Lietuvos Respublikoje (pvz.: prostitucija, jeigu bus stambiu mastu). 8. bilietas: policija gavo informaciją, kad viename bute pardavinėjami narkotikai bei renkasi narkomanai. Patikrinimo metu bute buvo aptikti trys asmenys stipraus narkotinio apsvaigimo būsenoje. Atlikus kratą bute buvo rasta 10 g efedrino hidrochlorido miltelių, o taip pat 2 g namų gamybos efedrino, 500g smulkintų ir paruoštų rūkymui kanapių, įrankių narkotikams gaminti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad narkotinės priemonės priklausė vienam iš sulaikytų narkomanų, kuris yra buto savininkas. Kiti du nusipirko iš jo ir suvartojo po vieną dozę efedrino, be to visi rūkė marihuaną. Tiriant bylą paaiškėjo, kad sulaikytieji yra narkologinio dispanserio įskaitoje, ne kartą gydėsi nuo narkomanijos. Be to, buto savininkui yra nustatytas ir lengvas oligofrenijos laipsnis. Paaiškinkite narkotinių priemonių sampratą. Įvertinkite kiekvieno sulaikytojo narkomano veiksmus. Ar yra jų veikose nusikaltimo požymių? Atsakymą argumentuokite atitinkamų įst komentavimu. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tai augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios pagal LR kontrolės įst įrašytos į SAM tvirtinamus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šias medžiagas galima suskirstyti į tris grupes: ypač stiprios, keliančios pavojų žmogaus gyvybei(kokainas, opijus, LSD); medžiagos pavojingos žmogaus gyvybei ir sveikatai (kanapės, amfetaminai), medžiagos darančios žalą žmogaus sveikatai marihuana ir kiti. Reikia pažymėti, kad prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų priskiriamos tik tos medžiagos, kurios yra įrašytos į tokių medžiagų sąrašą. Neg.b. priskirta tokia medžiaga, kuri nors ir turi narkot. Ar psicho medžiagų savybių, tačiau nėra įtraukta į sąrašą. Baudžiamąja atsakomybę užtraukia LR BK 260 str. iki 262 str., 266 str. Buto savininko veikoje yra nusikaltimo numatyto LR BK 260 sudėties požymiai, tai yra jo bute buvo rasta 2g namų gamybos efedrino ir įrankiai narkotikams gaminti, reiškia jis gamino narkotikus, taip pat buvo rasta 10 g efedrino hidrochlorido miltelių ir 500g kanapių paruoštų rūkymui. Taip pat iš uždavinio sąlygos mes matome, kad jis pardavė narkotikus kitiems dviem asmenims, kurie suvartojo juos (neteisėtas narkotinių medžiagų gaminamas, laikymas turint tikslą jas parduoti, taip pat jų neteisėtas pardavimas). Taip pat iš uždavinio sąlygos galime mes daryti prielaidą, kad bute narkomanai lankėsi pastoviai, nes jame buvo gaminami ir pardavinėjami narkotikai, taip pat sudarytos sąlygos jas vartoti, todėl buto savininko veiką galėtume dar kvalifikuoti pagal LR BK 264 str (Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. 2. Kas yra nepakaltinamumas, kokie jo požymiai? Asmens pripažinimo nepakaltinamu teisinės pasekmės. Ar yra pagrindas pripažinti kurį nors iš sulaikytojų asmenų nepakaltinamu? Paaiškinkite riboto pakaltinamumo sampratą. Ar g.b. asmuo pripažintas ribotai pakaltinamu remiantis LR BK 131 str. (Naujagimio nužudymas) Pagal BĮ neatsako toks asmuo, kuris darydamas pavojingą veiką buvo nepakaltinamas ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, dėl chroniškos, psichinės ligos ar kitokios patologinės būsenos. Norint asmenį pripažinti nepakaltinamu t.b. ir medicininis ir juridinis kriterijus. Medicininį nepakaltinamumo kriterijų sudaro bent vienas iš išvardytų psichinės veikos sampratų: chroniška psichinė liga, laikinas psichinės veikos sutrikimas, silpnaprotystė, kitokia patologinė būsena. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus apibudina tokią asmens psichinės veiklos sutrikimo sunkumą, kuris atima sugebėjimą suprasti veiksmų esmę, arba sugebėjimą valdyti veiksmus, net ir suvokiant jų esmę. Taigi, norint asmenį pripažinti nepakaltinamu, būtinas bent vienas iš psichinės veiklos sutrikimų ir bent vienas juridinio kriterijaus požymis, nurodyti 18 str. Ribotas pakaltinamumas, tai tokia asmens būsena, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu neleido asmeniui visapusiškai suprasti savo veiksmų pobūdį, ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu. BK spec. dalis numato tris nusikaltimų sudėtis, kuriuose praktiškai įteisintas ribotas pakaltinamumas, tai tyčinis nužudymas didžiai susijaudinus BK 130 str. Tyčinis sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas BK 136 str. Iš dalies motinos tyčinis nužudymas savo naujagimio BK 131 str. baudžiamosios teisės prasme ribotas pakaltinamumas kaip ir nepakaltinamumas vertinamas pagal medicininį ir juridinį kriterijus. Med.kriterijus yra dar platesnis nei nepakaltinamumo atveju. Juridinis kriterijus apibudina tokį asmens psichinės veiklos sutrikimą, kuris neleidžia visapusiškai suvokti veiksmų pobūdžio, arba visapusiškai valdyti juos. Jeigu asmuo pripažintas ribotai pakaltinamu, turėtų būti skiriama švelnesnė, nei BĮ nustatyta bausmė arba atleidus nuo bausmės skiriamos priverčiamos med.pobūdžio priemonės. Kadangi buto savininkui buvo nustatytas lengvas oligofrenijos laipsnis, jam t.b. paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurioje spec. duos išvadą dėl jo pakaltinamumo. 8 bilietas. Paaiškinkite kuo turto prievartautojai skiriasi nuo plėšimo ar savivaldžiavimo. Turto prievartavimas- tai atviras ar užmaskuotas paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitokio turtinio pobūdžio veiksmai ar susilaikymai nuo jų, tiesiogiai ar užuominomis grasinimai panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuoti. Turto prievartavimas artimas plėšimui, kadangi abu sieja tie patys požymiai: prievarta ir grasinimai. Norint atskirti turto prievartavimą nuo plėšimo reikia turėti galvoje keletą skiriamųjų požymių: 1)Nusikaltimo dalykas. Turto prievartavime jis platesnis. Juo g.b. turtas, teisė į turtą, turtinio pobūdžio veiksmai ar susilaikymai nuo jų. Turto prievartautojas gali reikalauti ne vien tik perduoti jam pinigus ar daiktus, bet ir pasirašyti kokį nors dokumentą, kuris suteiktų tam tikrą teisę į turtą, perduoti tam tikrą kiekį akcijų, pasitraukti iš verslo ir t.t. Plėšimo dalyku g.b. tik turtas (kilnojamas), t.y. konkretus materialinę vertę turintys daiktai (automobilis). 2)Grasinimo pobūdis. Plėšikas grasina nukentėjusiajam ar jo artimiesiems tik fiziniu smurtu. Turto prievartautojas gali grasinti tik kokiu nors blogiu (sugadinti turtą). 3)Laikas, kada ketinama užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą. Plėšikas visuomet ketina tai padaryti tuoj pat. Turto prievartautojas gali reikalauti kad būtų perduotas turtas tuoj pat arba ateityje, visas iš karto arba dalimis. 4)Fizinio smurto panaudojimo tikslas. Turto prievartautojas siekia įbauginti nukentėjusįjį. Plėšime smurtas- tiesioginė turto užvaldymo ar jau užvaldyto turto išsaugojimo priemonė. Savavaldžiavimas (LR BK 294 str.)- tai savo ar kito asmens teisių įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis. Priešingai negu turto prievartavime- savavaldžiavimu galime pripažinti tik tokį turtinį reikalavimą, kuris yra teisės įgyvendinimo rėmuose. Jei pripažįstama, kad asmens turtiniai reikalavimai yra savavaldžiavimas, būtina nustatyti civiliniame įst tam tikrą pagrindą, dėl kurio galėjo atsirasti kaltininko turtinė teisė (nukentėjęs nevykdė sutarties). Taigi, kai nėra civilinių įst numatytos turtinės teisės atsiradimo pagrindo, kaltininko reikalavimas (susijęs su grasinimu ar šantažu) t.b. kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas, taip pat patirta moralinė žala. Išimtis- kai kaltininkas sąžiningai klysta. 9. bilietas Mieste vos pajudėjus iš vietos sprogo mašina. Žuvo mašinos savininkas, jo žmonai lūžo ranka, buvo sukeltas smegenų sutrenkimas. Tiriant nusikaltimą, buvo nustatyta, kad sprogstamasis įtaisas suveikė paleidus automobilio variklį. Po kiek laiko buvo nustatytas įtariamasis, kuris prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Jis teigė įvykdęs nužudymą dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė grąžinti skolą. Nukentėjusiojo žmonai jis nieko blogo daryti neplanavo. Įvertinkite kaltininko veiksmus BĮ požiūriu. Išvadą paremkite pasirinktos nusikaltimo sudėties analize. Ar pasikeistų veiklos vertinimas, jei abu nukentėjusieji žūtų? Nužudymas yra neteisėtas tyčinis arba neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui. Nužudymas yra pats sunkiausias ir pavojingiausias nusikaltimas asmeniui, o to pačiu visuomenei, nes juo kėsinamasi į pačią svarbiausią žmogaus prigimtinę vertybę – gyvybę. Nužudymu nutraukiama kito žmogaus (ne savo) gyvybė, individo egzistavimas, žmogui padaroma didžiausia, neatkuriama žala. Nužudymo objektas yra kito žmogaus gyvybė. Tai individo – biologinė būklė, nepriklausoma nuo individualių jo savybių. Nužudymo dalykas – pats žmogus, jo kūnas. Žudomas žmogus t.b. gyvas, fiziologiškai funkcionuojantis. Jis t.b. gimęs ir dar nemiręs. Objektyviosios pusės būtinieji nužudymo požymiai yra kaltininko veika ir jos padariniai – kito žmogaus mirtis. Šis nusikaltimas dažniausiai padaromas aktyviais veiksmais – fiziniu, mechaniniu, cheminiu, psichiniu poveikiu, pvz. šaunant, mušant, nuodijant, gąsdinant ir pan. Nužudymas g.b. padarytas ir neveikimu, turint pareigą ir galimybę veikti atatinkamai ir taip išvengti kito žmogaus mirties. Nužudymas yra baigtas nusikaltimas atsiradus padariniams. Tai materialioji sudėtis. Tarp veikos ir padarinių t.b. teisiškai svarbus priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis t.b. dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Kitos objektyvios aplinkybės – nusikaltimo priemonės, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tik kai kurie būdai – ypatingas žiaurumas ir pavojingumas kitų žmonių gyvybei yra nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Subjektyviosios pusės požymiai. Kaip minėta, galiojantis įst nužudymu vadina gyvybės atėmimą kitam žmogui tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tyčinis nužudymas g.b. padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dėl jo veikos kitas žmogus mirs, numato nukentėjusiojo mirti kaip realią galimybę, ir jos siekia. Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet nenori ir nesiekia tokių padarinių. Jo tikslas nėra atimti gyvybę, tuo metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams jis leidžia kilti sąmoningai. Jeigu nukentėjusysis miršta, yra tyčinis nužudymas netiesiogine tyčia, jeigu ne – veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius. Nužudymui kvalifikuoti ir bausmei individualizuoti svarbu nusikaltimo motyvas, o tiksliau - jo motyvacija. Motyvas yra subjektyvi veikos priežastis, motyvacija – žmogaus poelgį paskatinusių motyvų tikslų kompleksas, vidinės paskatos, išreikštos veika, siekiant apibrėžtų tikslų. Žmogaus poelgį dažniausiai paskatina ne vienas, o keletas motyvų, bet nužudymo atveju reikia nustatyti pagrindinį, lemiamą motyvą, kuris svarbiausias teisiškai įvertinant nusikaltimą. Nusikaltimo subjektu pripažįstamas pakaltinamas 14 metų asmuo. Pagal uždavinio sąlygą, matyti , kad kaltininkui t.b. kvalifikuotas BK 129str. 2 d. 7p. –nužudymas pavojingu daugelio žm. gyvybei būdu. t.y., kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvybę konkrečiam žm., veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai panaudoja priemones ar būdus, dėl kurių gali žūti kiti žm., pvz. sprogdina, padega ir t.t. analogiški veiksmai nesiekiant atimti gyvybės konkrečiam žmogui, sukėlė tokių padarinių, t.y.- nužudymas nekonkretizuota, neapibrėžta tyčia, jei dėl to galėjo žūti kiti žm., taip pat sudaro šį požymį. Jei taip veikiant sužalojami kiti žm., inkriminuotinas ir sužalojimas. Jei veikiant tokiu būdu atimta gyvybė dviem, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas pavojingu daugelio žm. gyvybei būdų dviejų ar daugiau asmenų pagal BK 129 str.2 d. 7p. Tuo atveju , kai tokiu būdu buvo nužudytas vienas žm., o kitiems padaryti kūno sužalojimai, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį kaip tyčinis nužudymas pavojingu daugelio žm. gyvybei būdu ir tyčinis kūno sužalojimas priklausomai nuo kūno sužalojimo laipsnio. 9 bilietas. Paaiškinkite baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą alkoholinių gėrimų gaminimą, laikymą ir realizavimo sąlygas? Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybės monopolį gaminti stiprius alkoholinius gėrimus. Šia nusikalstoma veika pažeidžiama LR įst bei kituose TA nustatyta stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo tvarka. Ši baudžiamoji atsakomybė numatoma faktiškai už keturis savarankiškus nusikaltimus. Taigi šio nusikaltimo tiesioginis objektas-valstybės monopolis gaminti stiprius alkoholinius gėrimus. Dalykas-naminė degtinė, broga, kiti namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai ir aparatai tiems gėrimams gaminti. Namų gamybos gėrimų etilo koncentracija t.b. ne mažiau 13%, o alaus ne mažiau 3,5%. Šio nusikaltimu dalyku neg.b. užpiltinės trauktinės ir kiti alkoholiniai gėrimai, kuriuose spiritas, nėra išgaunamas iš maisto produktų. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibudina minėtų stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas laikymas , gabenimas ir realizavimas. Tų alkoholinių gėrimų gabenimas (automobiliu, pėsčiomis ir t.t.) reikšmės neturi, svarbu, kad tai vyksta LR, o jeigu jie gabenami per LR sieną, tai tada bus kontrabanda (BK 199) arba ATPK 210 str. Nusikaltimo sudėtis formali-nusikaltimas baigtas nuo konkrečių veiksmų atlikimo. Pasekmės yra už nusikaltimo sudėties ribų. Šio nusikaltimo subjektas-16 metų pakaltinamas asmuo, kuris gamina, parduoda ar kitaip realizuoja penkis ir daugiau litrų naminės degtinės, brogos ir t.t. nBK banditizmo nėra 10. bilietas.4 asmenų grupė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už plėšimus tiriant grupės nusikalstamą veiką buvo nustatyta, kad minėti asmenys užpuldinėdavo brangių automobilių savininkus ir grasindami jiems ginklu, o kartais sumušdami juos,atiminėjo automobilius. Buvo įrodyta keli tokios veikos epizodai. Grupės nariai susibūrė būtent šios rūšies nusikalstamai veiklai, visi buvo lygiaverčiais partneriais, pelnu dalijosi po lygiai, nusikaltimų planavime ir vykdyme visi dalyvavo vienodai. Grupė turėjo du pistoletus ir plėšimų padarymo metu nusikaltėliai visada būdavo ginkluoti. Vertinant nusikaltėlių veiklą, iškilo klausimas dėl banditizmo ir nusikalstamo susivienijimo sudėties inkriminavimo. Paaiškinkite šių nusikaltimų sudėčių požymius ir pateikite argumentuotą išvadą dėl grupės nusikalstamos veikios inkriminavimo. Nusikalstamas susivienijimas kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl jiyra šio nusikaltimo tiesioginis objektas. Objektyvioji pusė- veika pasireiškia: nusikalstamo susivienijimo kūrimu; dalyvavimu jo veikoje darant sunkius nusikaltimus. Aukščiausiojo teismo senatas nurodo, kad NS organizavimas (kūrimas) reiškia asmenų parinkimą susivienijimui, bendrai nusikalstamai veikai Tai daroma autoritetu, bauginimu ar kitomis priemonėmis susivienijime palaikant atitinkamą tvarką, jo narių ryšio tarpusavio formas ir kitus veiksmus, kurie nukreipti į NS kūrimą. NS buvimą aiškiausiai parodo formalus jo požymis- 3 ar daugiau asmenų dalyvavimas darant sunkius nusikaitimus. Sunkių nusikaltimų sąrašas yra tiksliai išvardintas BK 11 str. 5d. Svarbi dalyvavimo NS savybė yra tai, kad kaltininkas darydamas nusikaitimus identifikuoja save, kaip tam tikros nusikalstamos struktūros narį. Šis identifikavimas g.b. aktyvus: aktyviai dalyvaujama planuojant, rengiant ir aprūpinant konkrečių nusikaitimų darymą, pasidalijant nusikalstamu būdu gautą turtą, tiesiogiai su kitais darant nusikaltimus ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai NS asmuo dalyvauja tik kaip nusikalstamo susivienijimo vadeivų valios vykdytojas. Teismų praktikoje kartais išryškinama ir tokių požymių, kurie tiesiogiai įst nenumatyti kaip NS požymiai. Pvz.: baimės atmosfera, vidinė struktūra ir stabilūs ryšiai: Disponavimas bendromis lėšomis, veiklos pastovumas ir t.t. BK 249 str. nusikaitimo sudėtys yra formalios, vadinasi nusikaitimas yra baigtas nuo to momento, kai nusikalstamas susivienijimas buvo pradėtas kurti, jo dalyviai atsako pagal šį str.kai sutiko dalyvauti NS veikoje-daryti sunkius nusikaitimus. Subjektyvioji pusė- kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios turinys yra sudėtingas, kaltininkas suvokia, kad kuria, dalyvauja kūrime ar tiesiogiai dalyvauja NS, kuriame yra arba bus 3 ir daugiau jo dalyvių ir bent vienas nusikaltimas, kurį šis susivienijimas darys bus sunkus. Svarbiausia šiuo atveju yra tai kad NS dalyvis suvokia koks ar kokie nusikaitimai daromi, ar kokie bus padaryti. Įst nusikalstamą susivienijimą sieja su rengimusi ir kėsinimosi padaryti ne vieną nusikaltimą, t.b. nustatyta, kad NS kuriamas nusikalstamai veiklai. Subjektas- nuo 16 metų, tačiau jeigu į NS įtrauktas 14-16 metų nepilnametis padaro nusikaltimą už kurį numatyta atsakomybė nuo 14 metų jis baudžiamas pagal atitinkamą BK str. NS ginkluotas šaunamuoju ginklu ar sprogstamosiomis medžiagomis kvalifikuojama pagal 249 str 2d. Tai, kad kuriant NS ar dalyvaujant jo veikloje bent vienas dalyvis turi ginklą ar sprogstamųjų medžiagų turi žinoti kiti šio susivienijimo dalyviai (bent vienas). Banditizmas (nėra nBK yra tik teroro aktas 250) yra ginkluotos gaujos organizavimas turint tikslą užpulti valstybines ar kitas įmones, įstaigas, organizacijas ar atskirus asmenis, t p. dalyvavimas tokioje gaujoje arba jos daromuose nusikaltimuose. Objektas-visuomenės saugumas. Papildomu objektu g.b. nuosavybė bei žmogaus laisvė, sveikata,net gyvybė. Objektyvioji pusė- sudaro kiekviena iš trijų dispozicijoje nurodytų veikų: banditų gaujos organizavimas; dalyvavimas banditų gaujoje; dalyvavimas banditų gaujos daromame užpuolime. Banditų gauja yra ginkluotas pastovus keleto asmenų nusikalstamas susivienijimas daryti užpuolimus. Banditų gaujos tikslas yra užpulti bet kurias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, t.y. užpuolant daryti bet kuriuos nusikaltimus. Ginkluotume požymis reiškia, kad bent vienas gaujos narys turi ginklą, o kiti žino, kad ginklas g.b. panaudotas užpuolimui. Ginklu laikomi šaunamieji, sprogstamieji ir nešaunamieji ginklai, kurie g.b. standartiniai ir savadarbiai. Gauja pripažįstama ginkluota nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas, ar ne. Nuo nusikalstamo susivienijimo, atsakomybė už kurį reglamentuota BK 249 str. 1d., banditų gauja skiria tuo, kad būtinas jos požymis yra ginkluotumas. Banditizmas apima visus nusikaltimus, kurie padaromi užpuolimo metu, įskaitant ir tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Subjektas- nuo 16metų subjektyvioji pusė- banditizmas yra tyčinis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Organizatorius suvokia, kad organizuoja ginkluotą NS, kurio tikslas užpuolimai. Gaujos dalyvis suvokia, kad jis padeda organizuoti gaują ar kad dalyvauja tokios gaujos veikloje. BK (naujajame) banditizmo sudėtis nenumatyta. Norint atriboti nusikalstamą susivienijimą nuo banditų gaujos, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą skiriamųjų požymių: nusikalstamą susivienijimą turi sudaryti mažiausiai trys asmenys, tuo tarpu gaują- mažiausiai du; nusikalstamas susivienijimas pripažintas ginkluotu, jei turi šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, tuo tarpu gauja g.b. ginkluota tiek šaunamuoju ginklu tiek nešaunamuoju ginklu; nusikalstamo susivienijimo susibūrimo tikslas- sunkių nusikaltimų darymas. Banditų gaujos tikslas siauresnis- įmonių, įstaigų, organizacijų ar atskirų asmenų užpuolimai. Tačiau net ir šių skiriamųjų požymių žinojimas ne visada padeda atriboti nusikalstamą susivienijimą ir banditizmo sudėtis.Ypač sunku teisiškai, tinkamai įvertinti plėšikų ir reketininkų grupių veikią, nes jos dažnai atlieka veiksmus, kuriuos galima pavadinti užpuolimu. Tokių grupių kūrimas ir dalyvavimas jų veikloje vienu metu gali atlikti tiek NS tiek banditizmo požymius. Tokia situacija vadinama normų konkurencija. Banditizmo norma (jau negalioja) NS normos atžvilgiu g.b. vertinama,kaip speciali, todėl nustačius, kad grupės tikslas apsiriboja užpuolimais, t.b. taikomas BK 249 str.(jeigu yra visi kiti banditizmo požymiai). Tačiau jei organizuotos grupės tikslas platesnis, jos nusikalstama veikla apima ne tik užpuolimus bet ir kitus sunkius nusikaitimus- ty. tokia grupė labiau atitinka NS, negu banditų gaujos požymius. BK 249 str. NS sudėtis neapima jo daromų konkrečių nusikaltimų, juos būtina kvalifikuoti atskirai. Šiai 4 asmenų grupei yra pagrindas inkriminuoti nusikaitimą padarytą LR BK 249 str.2d, jei bus nustatyta, kad grupės nariai įvykdė ne tik užpuolimus bet ir kitus sunkius nusikaltimus pvz.: turto prievartavimas, vagystės stambiu mastu, ir susibūrė tam kad daryti sunkius nusikaitimus, t p., kaip matyti iš sąlygos yra papildomi požymiai, t y., visi buvo lygiaverčiai partneriai, pelnu dalijosi po lygiai, nusikaltimus planavo ir vykdė visi vienodai, t.p. buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Bet jeigu asmenys susibūrė tik tam, kad užpuldinėti asmenis ir jokių kitų sunkių nusikaltimų nedarė, tai inkriminuojamas banditizmas BK 249 str.(tikrinti prasmę?????) 10 bilietas. Paaiškinkite sukčiavimo sudėties požymius. Sukčiavimas (LR BK 182 str.)- tai svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Objektas- nuosavybė. Dalykas- svetimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kurį apgaule užvaldo nusikaltėlis arba teisę į svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai kaltinamajam nepriklauso nuosavybės teisė. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.jie įgyja teisę į šį turtą (išmokėdami dividendus) tik akcinei bendrovei atsiskaičius su kreditoriais. Teisės į turtą įgijimas sukčiavimo būdu yra tada, kai kaltininkas apgaule įsigyja įvairius dokumentus (pvz.: paveldėjimo teisės liudijimą), kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti. Objektyvinė pusė- veika pasireiškia:turto užvaldymu ar teisės į jį įsigijimu; apgaule. Sukčiavimo esmė- apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įsigyti. Ji būna aktyvi ir pasyvi ir pasireiškia turto savininko, valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimui pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą leidimo aplinkybes ir panašiai. Aukščiausio teismo senatas, kaip apgaulės rūšį įrodė piktnaudžiavimą pasitikėjimui, tačiau čia reikia įrodyti tyčią- nenorėjimą grąžinti pinigų (ateityje). Apgaudinėjama: žodžiu, raštu, formos pakeitimu ( “lėlės” pakišimo, svetimo turto pardavimas, įkeitimas). Sukčiavimo sudėtis- materialioji- todėl visais atvejais būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp apgaulės ir svetimo turto užvaldymo ar teisės į turtą įgijimo. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą baigtas- kai savininkas, valdytojas ar asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę naudotis ar disponuoti tuo turtu. Nusikaltimas baigtas ir tada, kai įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į svetimą turtą. Subjektas- 16 metų asmuo. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia. Kai asmuo nesupranta, tačiau nori apgauti (pvz.: 14 metų berniukas)- tuomet bus inkriminuojama vagystė, o jei suklastojo dokumentus, tai nusikaltimo sudėtis apima ir suklastoto dokumento panaudojimą. 11 bilietas. Po išgertuvių Vasiliauskas, Juška ir Kundrotas išėjo nusipirkti alkoholio. Jie ėjo gatve, kai, pamatęs kitoje gatvės pusėje nepažįstama vyriškį, Vasiliauskas staiga pribėgo prie jo ir pasakė:”Seni, duok pinigų”. Kai šis pabandė pabėgti, Vasiliauskas ėmė mušti rankomis, po to gulintį- kojom. Priėjus Juškai ir Kundrotai, vyriškis jau buvo netekęs sąmonės, iš galvos bėgo kraujas. Išsigandę visi trys pabėgo. Vėliau paaiškėjo, kad nukent. įvykio vietoje išbuvo be pagalbos 2 val. Nuvežtas į ligoninę jis mirė nuo galvos traumos. Sulaikytas Vasiliauskas negalėjo aiškiai nurodyti savo veiksmų motyvų, Juška ir Kundrotas taip pat nesugebėjo paaiškinti savo draugo elgesio. Iš įvykio vietos jie pabėgo iš baimės būti nubaustiems, nes buvo kartu su Vasiliausku. Argumentuotai įvertinkite Vasiliausko, Juškos bei Kundroto veiksmus ir pateikite jų kvalifikaciją pagal LR BK . Nužudymas yra neteisėtas tyčinis arba neatsargus gyvybės atėmimas kitam žm. Nužudymo obj.-kito žm. gyvybė. Žudomas žm.t.b. gyvas, fiziologiškai funkcionuojantis, jis t.b. gimęs ir dar nemiręs. Todėl aktualu gyvybės pradžios ir pabaigos traktuotė. Žm.gyvybės pradžia laikomas pirmasis įkvėpimas, o gyvybės pabaiga – biologinė mirtis. Būtini objektyviosios pusės pož.- kaltininko veika ir jos padariniai – kito žm.mirtis. šis nusikaltimas dažniausiai padaromas aktyviais veiksmais – fiziniu, mechaniniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu. Nužudymas g.b. padarytas ir neveikimu, turint pareigą ir galimybę veikti atitinkamai ir taip išvengti kito žm.mirties. nužudymas yra baigtas nusikaltimas atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiam. Tai materialioji sudėtis. Tarp veikos ir padarinių t.b. teisiškai svarbus priežastinis ryšys, nukentėjusio mirtis t.b. dėsningas kaltininko veikos padarinys. Subjektyviosios pusės požymiai- tyčinis nužudymas g.b. padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Taip pat svarbu nusikaltimo motyvas- subjektyvi veikos priežastis – žm.poelgį paskatinusių motyvų kompleksas, vidinės paskatos, išreikštos veika, siekiant apibrėžtų veikų. Subjektas – pakaltinamas, nuo14 m.asmuo. Vasiliausko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal BK 129 str.2 d. 8 p.- nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas yra savanaudiškas, kai šiuo nusikaltimu siekiama gauti materialios naudos. Mūsų duotu atveju, šio str. punkto taikyti negalima, nes Vasiliauskas savo pasakymu “ seni duok pinigų” nesiekė naudos, o siekiant priešpastatyti save aplinkiniams- Juškai ir Kundrotui, vadovaujantis 1999.06.18 LR Aukščiausiojo Senato Nr.18 – tyčinis nužudymas, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, siekiant priešpastatyti aplinkiniams arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kvalifikuojama pagal BK 129str.2 d. 8p. taip pat Vasiliausko veiksmai formaliai atitinka BK 144 str- asmens esančio pavojingoje padėtyje ir negalinčio imtis savisaugos priemonių, jeigu kaltininkas galėjo suteikti jam pagalbą arba pats sudarė pavojingą jo gyvybei padėtį. Juškos ir Kundroto veiksmai formaliai atitinka BK 144str nesuteikimas būtinos ir aiškiai neatidėliotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje, taip pat nepranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims apie būtinumą suteikti tokią pagalbą. 11 bilietas. Paaiškinkite nusikalstamo susivienijimo požymius. Šio nusikaltimo sudėtis turi apimti šiuos požymius: 1. nusikalstamas susivienijimas kuriamas sunkiems nusikaltimams daryti; 2. dalyvaujama jo veikloje; 3. jam priklauso 3 ir daugiau asmenų. Nusikalstamas susivienijimas kelia grėsmę viešajai tvarkai, tai ir yra nusikaltimo tiesioginis objektas. Dažniausiai nusikalstamo susivienijimo veikla išryškėja padarytais konkrečiais nusikaltimais. Tokiais atvejais padarytos veikos yra kvalifikuojamos kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis. Šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymis- veika pasireiškianti: 1. Nusikalstamo susivienijimo kūrimu; 2. Dalyvavimu jo veikloje darant sunkius nusikaltimus. Nusikalstamą susivienijimą kūrę asmenys paprastai bent nuo pradžių jam ir vadovauja, bet tai nėra būtinas šio nusikaltimo požymis. Svarbi dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje savybė yra tai, kad kaltininkas, darydamas sunkius nusikaltimus, save vertina kaip tam tikros nusikalstamos struktūros narį. Šis vertinimas g.b. aktyvus (aktyviai dalyvaujant nusikaltimo organizavime), tačiau pasitaiko, kai nusikalstame susivienijime asmuo dalyvauja tik kaip šio susivienijimo vadeivų valio vykdytojas. Svarbus nusikaltimo sudėties požymis- kūrimas ir dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje nereiškia jog skirtingos struktūros vadovauja ir skirtingos struktūros dalyvauja konkrečių nusikaltimų padaryme. Kūrėjai paprastai būna ir nusikalstamo susivienijimo veiklos dalyviai. Sunkiau būna tais atvejais įrodyti nusikalstamo susivienijimo vadeivas, kai jie tiesiogiai nebendrauja su visa nusikalstama struktūra, ypač kai ji yra kelių pakopų. BK 249 str. nusikaltimo sudėtys yra formalios, vadinasi nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai nusikalstamas susivienijimas buvo pradėtas kurti. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad kuria nusikalstamą susivienijimą, dalyvauja jame, kuriame yra trys ar daugiau asmenų. Nusikaltimo subjektas- pakaltinamas 16 metų asmuo, bet jei jis yra įtrauktas į nusikalstamą susivienijimą 14- 16 metų ir padaro nusikaltimą už kurį numatoma atsakomybė nuo 14 metų, tai už tokio nusikaltimo padarymą jis baudžiamas atitinkamai pagal BK. 12 bilietas Sakalausko individualios įmonės nuomojamame angare policija surado 3 pusiau išardytus vogtus automobilius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Sakalauskas įsteigė įmonę prieš 2m. Įmonė vertėsi padėvėtų automobilių supirkimu ir jų detalių pardavimu. Tačiau Sakalauskas taip pat kartais iš nenustatytų asmenų supirkinėjo ir vogtus automobilius ( nustatyti 9 tokie faktai). Tokiais atvejais darbuotojai turėjo šiuos automobilius labai greitai išardyti, kad neliktų jokių įrodymų. Sakalausko įmonėje dirbę asmenys prisipažino žinoję apie tai, kad kartais dalyvauja vogtų automobilių realizavime, tačiau sutikdavo tai daryti, nes nenorėjo prarasti darbą. Ar yra aprašytoje fabuloje nusikaltimo ūkininkavimo tvarkai požymių? Įvertinkite šią situaciją BĮ požiūriu ir argumentuotai kvalifikuokite Sakalausko ir jo įmonės darbuotojų veikas. Nusikaltimu ūkininkavimo tvarkai – tai nusikaltimai, kuriais tiesiogiai kėsinamasi į LR įst ar kitais TA nustatytą ūkininkavimo tvarkai. BK 306str. – vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ir profesine veikla. Ši veikla laikoma neteisėta, kai ja verčiamasi esant bent vienai iš sąlygų: neįsteigus įmonės, kitokiu neteisėtu būdu, neturint leidimo tokiai veiklai, kuriai reikia licenzijos. Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kitokiu neteisėtu būdu- t.y. tie atvejai , kai verčiantis šia veikla kitaip pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Kadangi, mūsų sąlygoje nurodyti požymiai neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, aprašytoje fabuloje nusikaltimo ūkininkavimo tvarkai nėra. Sakalausko veiksmai formaliai atitinka BK 202 str 2d. – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, sistemingai realizavimas. Šis nusikaltimas nuo kitų nusikaltimų nuosavybei skiriasi objektyviaisiais požymiais. Kaltininkas turto nepasisavina, neužvaldo ir nepagrobia; turtas jau buvo pasisavintas, užvaldytas, nepagrobtas, bet ne kaltininko. Objektas – nuosavybė. Šio nusikaltimo dalyku g.b. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurį įgyja, realizuoja kaltininkas. Esminis objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas, svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Subjektyviosios pusės esminis požymis- kaltė pasireiškia tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori. Subjektas- pakaltinamas 16m. asmuo. Tai g.b. privatus asmuo arba juridinio asmens atstovas. BK 189 str.numato alternatyvius kvalifikuojamuosius požymius: nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas stambiu mastu. Sakalausko įmonės darbuotojų veikos atitinka BK 189str.- 24 str.- tai yra bendrininkavimas realizuojant ir įsijyjant nusikalstamu būdu gautą turtą. Darbuotojai pagal BK 24 str.6d bus įvardijami padėjėjais. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą, duodamas patarimų, nurodymų, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius, priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus įgytus nusikalstamu būdu. Mūsų duotu atveju, įmonės darbuotojai slėpė daiktus įgytus nusikalstamu būdu. 12 bilietas. Paaiškinkite vagystės požymius.Vagystė- tai dažniausia padaromas nusikaltimas nuosavybei. Jos objektas- visų formų ir rūšių nuosavybė. Dalykas- kilnojamas turtas priklausantis asmeniui ar valstybei. Dažniausiai tai būna materialūs daiktai. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad apimamas turtas yra kito asmens nuosavybė. Objektyvioji šio nusikaltimo pusė apima 2 momentus: 1. Slaptą ir atvirą svetimo turto paėmimą; 2. Neatlygintiną turto pasisavinimą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1. Svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiajam ar pašaliniams asmenims, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint); 2. Nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato pašalinio veiksmus ir suvokia juos, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o vagis įsitikinęs kad veikia nepastebimas; 3. Turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam ar pašaliniams asmenims, račiau jie dėl mažametystės ar ligos (pvz.: girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų. Atviroji vagystė nuo slaptosios skiriasi esminiu požymiu- kaltininko veiksmų atvirumas. Todėl vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant turto savininkui ar pašaliniams asmenims. Toks kaltininko elgesys rodo jo didesnį įžūlumą. Nebus atvirosios vagystės, jei kaltininkas pagrobia daiktus matant psichiniams ligoniams ir kaltininkas tai žino. Tačiau slaptoji vagystė gali virsti atvirąja, jei kaltininkas pradėjęs buvo slaptosios vagystės veiksmus ir jį pamato asmenys, nedalyvaujantys nusikaltime, o kaltininkas jiems matant toliau tęsia savo pradėtą darbą norėdamas užvaldyti svetimą turtą. Atviroji vagystė nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikaltimui realizuoti nenaudoja psichinio ar fizinio smurto. O jei vagystės eigoje kaltininkui tenka panaudoti smurtą, tai čia jau bus kvalifikuojama kaip plėšimas. Vagystės sudėtis materialioji. Nusikaltimas baigtas, kai nusikaltėlis įgyja galimybę elgtis su svetimu turtu pagal savo nuožiūrą. Subjektyvioji pusė- vagystė tik tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Vagystės subjektas- 14 metų pakaltinamas asmuo. Pagrindinis kriterijus amžiui nustatyti- visiems akivaizdus šio nusikaltimo neteisėtumas ir pavojingumas. Net ir 14 metų asmuo tai suvokia (draudimą vogti). 13. bilietas Į policiją kreipėsi 18-metė mergina ir pareiškė, kad buvo išžaginta. Pareiškime ji nurodė, kad susipažino su dviem vaikinais kavinėje. Jie pasiūlė jai važiuoti su jais į diskoteką, ir ji sutiko. Važiuojant mašinoje mergina pamatė, kad ją veža į mišką, ėmė šaukti, prašyti nuvežti ją atgal į miestą. Tačiau vaikinai į tai nereagavo, ir sustabdžius automobilį miške, pasiūlė jai rinktis: arba ji sutinka su jais lytiškai santykiauti , arba jie palieka ją miške vieną. Buvo tamsu ir toli iki miesto, todėl mergina nutarė nesipriešinti vaikinams, kurie atliko su ja lytinį aktą, nevartojant jėgos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tie patys vaikinai tokiu būdu privertė lytiškai santykiauti dar dvi merginas. 1 kausimas.Paaiškinkite pagrindinius išžaginimo sudėties požymius. Argumentuotai atsakykite, ar atitinka vaikinų veiksmai išžaginimo požymius. Išžaginimo sudėties pagrindiniai požymiai: objektas- lytinė laisvė; objektyvioji pusė- lytinis santykiavimas panaudojant smurtą, grasinimus, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle; subjektas- asmuo nuo 14m.; subjektyvioji pusė- lytinės aistros tenkinimas –tiesioginė tyčia; išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, kurį vyras atlieka su moterimi prieš jos valią, pavartojant fizinį smurtą, grasindamas tuojau pat jį pavartoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Fizinis smurtas- tai: 1) smūgio ar smūgių sudavimas, mušimas, kūno sužalojimai, smaugimas, laikymas prievarta nukentėjusiojo patalpoje ir pan. 2) atėmimas nukentėjusiajai galimybės priešintis, prievarta padarant jai narkotinių ar psichotropinių preparatų injekcijas ir t.t. Grasinimai – yra psichinis smurtas, vartojamas kaip priemonė nuslopinti moters pasipriešinimą, ir gali pasireikšti jos tokiais žodžiais ar veiksmais (demonstravimu dujinio pistoleto, peilio ir pan.), kurie aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia ketinimą panaudoti fizinį smurtą prieš ją ar artimus jos giminaičius (vaikus, tėvus). Grasinimas t.b. tikras, o ne tariamas ir konkrečioje situacijoje nedelsiant kelti realią grėsmę nukentėjusiosios arba jos artimųjų gyvybei ir sveikatai. Ir fizinis ir psichinis smurtas yra išžaginimo priemonė, o lytinis santykiavimas - to smurto pasekmė. Bejėgiška nukentėjusiojo būklė reiškia, kad moteris dėl savo fizinės ar psichinės būklės (fiziniai trūkumai, mažametystė, streso būsena, psichinės veiklos sutrikimai): 1) negali adekvačiai suprasti ir įvertinti jos atžvilgiu daromų seksualinių veiksmų pobūdžio arba 2) nors ir adekvačiai suvokdama žagintojo veiksmus, negali jam pasipriešinti fiziškai. Pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo būkle galima inkriminuoti, jeigu kaltininkas suvokė ar turėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra būtent tokios būklės. Pagal uždavinio sąlygą, nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal LR BK 149 str.1d. ir kadangi jie pavartojo prieš merginą psichinį smurtą, kaip priemonę nuslopinti pasipriešinimą. BK 149str.2d. kvalifikuojantys požymiai yra išžaginimas padarytas grupėje asmenų. Šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip padarytas grupės asmenų, nes dalyvavo du vaikinai bendrai veikdami, o taip pat išžagino nepilnametę.? 13 bilietas. Paaiškinkite neteisėto valstybės sienos perėjimo požymius.(291 str) Šio str tiesioginis objektas- valstybės sienos neliečiamumas. Valstybės sienos perėjimas yra sausumos, vandens ir oro sienos kirtimas bet kokiomis priemonėmis ir būdais. Jis yra neteisėtas, kai tai daroma neturint paso ar kito tarptautinių reikalavimų atitinkančių dokumentų, arba turint dokumentą, tačiau pereinant sieną ne nustatytoje vietoje. nepavykęs bandymas yra pasikėsinimas. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia. Motyvai neturi reikšmės, išskyrus tuos atvejus, kai užsienio pilietis neteisėtai atvyksta į Lietuvos Respubliką, norėdamas pasinaudoti prieglobsčio teise (LR BK 9 str. 4 d.). Subjektas yra LR arba užsienio pilietis sulaukęs 16 metų amžiaus. Kvalifikuojantys požymiai: 1. Pakartotinumas- tai 2 ar daugiau kartų, nepriklausomai nuo teistumo už ankstesnį nusikaltimą; grupė asmenų- tai 2 ar daugiau. 14. bilietas Kazlauskas buvo įtariamas dalyvaujant nusikalstamos grupės veikloje. Tiriant bylą , jo bute buvo padaryta krata, kurios metu rasta: durtuvas, 3 medžiokliniai peiliai, kastetas, 2 guminės policijos lazdos, dujinis pistoletas, šoviniai, skirti šaudyti iš pistoleto “ Makarov”. Leidimo šiems daiktams Kazlauskas neturėjo. Paaiškinkite š, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų sampratą. Ar Kazlauskas trauktinas baužiamojon aunamojo ginklo atsakomybėn (BA)? Atsakymą argumentuokite atitinkamų nusikaltimų sudėčių požymių analize. Šaunamieji ginklai- tai įrenginiai ar daiktai sukonstruoti ar pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu turinčiu pakankamą nukaunamąją galią, padaryti sunkius kūno sužalojimus. Sviedinio nukreipiantysis judėjimas atsiranda panaudojant parako ar kt. medžiagas užtaiso degimo energija. Šaunamieji ginklai skirstomi : kovinius, tarnybinius, vardinius, civilinius; ribotos civilinės apyvartos ir neribotos civilinės apyvartos. Šaudmenys- tai įrenginiai ir daiktai sukonstruoti iš tam tikro modelio šaunamųjų ginklų. Sprogstamosios medžiagos – tai tam tikrų medžiagų cheminiai junginiai ar mechaniniai mišiniai, kurie gali staiga chemiškai suskilti ar susijungti ir taip sukelia sprogimą. Nešaunamieji ginklai- tai ginklai skirti sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį naudojant žmogaus raumenų jėgą ir turint tiesioginį kontaktą su taikiniu. Apie tai, koks kiekis šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų laikytinas dideliu kiekiu konkrečiu atveju turi spręsti teismas, atsižvelgdamas į šaudmenų kalibrą, jų paskirtį ( kokiam tikslui ir kokiam ginklui pritaikytas šaudyti, sprogstamąja galia). Kalbant apie sprogstamąsias medžiagas, būtina atsižvelgti į jų technines charakteristikas. Kazlausko veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 253 str.1d. tik dėl medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo laikymo, nes jis yra šaunamasis ginklas ir Kazlauskas leidimo jam neturėjo, t.y. jo veika įeina į BK 253 str. sudėtį- neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas. Taip pat turėtų būti paskirta ekspertizė kitiems daiktams, t.y. durtuvui, 3 medžiokliniams peiliams, dujiniam pistoletui, lygiavamzdžiui pistoletui, pritaikytam šaudyti šratiniu užtaisu. Jei pagal ekspertizę jie bus pripažinti kaip nešaunamieji ginklai, tai Kazlauską patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 258str. (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu). Nusikaltimo sudėtį sudaro neteisėtas medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo laikymas., padarytas 14 bilietas. Paaiškinkite, ką reiškia tyčinis nužudymas itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, dėl chuliganiškų paskatų. Nužudymas itin žiauriai- 129 str 2 d 6p. tai pats gyvybės atėmimo būdas ar kitos aplinkybės, parodančios ypatingą nužudymo žiaurumą, kurį kaltininkas suvokia. Tai nukentėjusiojo kankinimas prieš mirtį- tyčinis fizinių kančių sukėlimas arba tiesioginis poveikis kūnui, arba sąlygų sudarymas tam poveikiui. Tai itin skausmingas gyvybės atėmimas (naudojant drausmingais vaistais, deginant kūną). Taip pat moraliniai tyčiojimaisi iš nukentėjusiojo prieš atimant gyvybę, artimųjų akivaizdoje sukeliamos didelės dvasinės kančios (pvz.: vaiko nužudymas motinos akivaizdoje). Kai nužudoma suardant kūno anatominį vientisumą (nupjaunamos kojos, rankos ir t.t.). Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų- tai siekimas iš to turėti kokios nors materialinės naudos sau ar kitiems (gauti atlyginimą; užvaldyti turtą; išvengti skolos; turto grąžinimo; alimentų). Būtina nustatyti, kad tyčia gauti turtinę naudą susiformavo iki nužudymo ar jo darymo metu. Nužudymas plėšimo metu kvalifikuojamas tik pagal 129 str 2 d.9 p. Kerštaujant dėl skolos negrąžinimo, iš pykčio už prarastą turtą- BK 129 str.1 d. Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų- 129 str 2 d 8 p, kai padaromas nužudymas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo (arba visai be priežasties arba turint mažareikšmę priežastį). Kai nužudomas asmuo, kuris bandė užkirsti kelią chuliganizmui, ar tokių veiksmų atlikimui kitiems asmenims, ar jų turtui- taikomas BK 129 str. 2 d 10 p. 15 bilietas Pilietis, netikėtai grįžęs namo, aptiko lovoje savo žmoną su svetimu vyru. Įsiutęs Petreikis paėmė iš virtuvės peilį ir juos abu mirtinai subadė. Po to pats iškvietė policiją ir pasidavė. Apklausos metu P teigė, kad labai mylėjo savo žmoną, kuri buvo jam neištikima. Dėl to tarp jų ne kartą kildavo konfliktai. Anot P, pamatęs savo žmoną su kitu lovoje, jis negalėjo savęs kontroliuoti, buvo labai susijaudinęs. Teismo ekspertizės išvadose taip pat teigiama, kad P nusikaltimą padarė būdamas susijaudinęs, nors ir suprasdamas savo veiksmų pobūdį, tačiau nevisiškai galėdamas juos kontroliuoti. Pet buvo apkaltintas dviejų asmenų tyčiniu nužudymu, padarytu itin žiauriai (BK 129 str. 2d 5 ir 6 punktai), tačiau jo gynėjas prašė perkvalifikuoti nužudymą į BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus).Ar teisingai buvo įvertintas Piliečio padarytas nužudymas? Ar pagrįstas gynėjo prašymas? Argumentuokite savo poziciją. 1.Nužudymas yra neteisėtas tyčinis arba neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui. Nužudymas yra pats sunkiausias ir pavojingiausias nusikaltimas asmeniui. Nužudymo objektas yra kito žmogaus gyvybė. Neturi reikšmės jo intelektas, tuo labiau – rasė, tautybė, pilietybė, socialinė padėtis. Pakanka, kad jis yra gyvas, todėl nužudymo objektas yra tik kito žmogaus gyvybė. Nužudymo dalykas – pats žmogus, jo kūnas. Žudomas žmogus t.b. gyvas, fiziologiškai funkcionuojantis. Jis t.b. gimęs ir dar nemiręs. Objektyviosios pusės būtinieji nužudymo požymiai yra kaltininko veika ir jos padariniai – kito žm mirtis. Kitos objektyvios aplinkybės – nusikaltimo priemonės, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tik kai kurie būdai – ypatingas žiaurumas ir pavojingumas kitų žmonių gyvybei yra nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Subjektyviosios pusės pož. Įst nužudymu vadina gyvybės atėmimą kitam žmogui tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tyčinis nužudymas g.b. padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dėl jo veikos kitas žmogus mirs, numato nukentėjusiojo mirti kaip realią galimybę, ir jos siekia. Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas, gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet nenori ir nesiekia tokių padarinių. Jo tikslas nėra atimti gyvybę, tuo metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams jis leidžia kilti sąmoningai. Jeigu nukentėjusysis miršta, yra tyčinis nužudymas netiesiogine tyčia, jeigu ne – veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius. Nužudymui kvalifikuoti ir bausmei individualizuoti svarbu nusikaltimo motyvas, o tiksliau - jo motyvacija. Motyvas yra subjektyvi veikos priežastis, motyvacija – žmogaus poelgį paskatinusių motyvų tikslų kompleksas, vidinės paskatos, išreikštos veika, siekiant apibrėžtų tikslų. Kvalifikuoto nužudymo sudėtis yra numatyta BK 129 str.2 d. Privilegijuotieji tyčiniai nužudymai numatyti 130 ir 131 str. Juose nurodyti požymiai gerokai mažina tyčinio nužudymo pavojingumo laipsnį ir keičia jo kvalifikavimą. Taip yra, kai nužudoma staiga labai susijaudinus dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų ar sunkaus įžeidimo (BK 130 str.). BK 129 str. 2d 5p. taikytinas, kai padarytas vienas nusikaltimas tyčia atimant gyvybę dviems ar daugiau žmonių. Pagal BK 129 str.2d. 6p. nužudymas laikytinas itin žiauriu, kai nukentėjusiajam sukeliamos didelės fizinės kančios – jis kankinamas, padaroma daug sužalojimų, sudeginamas, numarinamas badu ir panašiai. Taip pat tokiais veiksmais laikytini ir tie atvejai, kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliama didelių dvasinių kančių. Iš duoto uždavinio sąlygų ar bus Petreikiui inkriminuotas BK 129 str. 2d 6p. spręs teismas, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadas, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš, jį ir po jo.Tačiau iš duotos uždavinio sąlygos, negalima spręsti ar Petreikio veiksmai buvo itin žiaurūs. Tyčinį nužudymą labai susijaudinus įprasta vadinti nužudymu afekto būklėje. Afekto būklė vadinama tokia būsena, kai žmogui staiga labai susijaudinus iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, jis visai negali valdytis ir padaro tai, ko įprastos būklės nepadarytų. Nužudymas g.b. pripažintas privilegijuotu ir kvalifikuojamas pagal BK 130 str. tik esant visoms kitoms šio str dispozicijoje nurodytoms sąlygoms. 130 str .Objektyviosios pusės požymiai: Susijaudinimą neteisėtais veiksmais – smurtu ar sunkiu įžeidimu turi sukelti pats nukentėjusysis; susijaudinta t.b. staigiai, labai. Afekto būseną turi sukelti pats nukentėjusysis, savo elgesiu išprovokavęs nusikaltimą. Nužudymas yra atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo veiksmus. Nukentėjusiojo veiksmai t.b. neteisėti, skirti kaltininkui arba jo artimiesiems. Afekto būseną gali sukelti ir įžeidimas. Įst nurodyta - tik sunkus įžeidimas. Ar įžeidimas sunkus, spręstina vadovaujantis subjektyviuoju kriterijumi – kaip jis paveikė kaltininką, kadangi žmonės yra skirtingo jautrumo, vienam tie patys veiksmai ar žodžiai gali nesukelti emocijų, kitam – labai dideles. Tai priklauso nuo žmogaus, jo temperamento, charakterio. Sunkiu įžeidimu teismų praktika pripažįsta ir akivaizdžią santuokinę ar kitokią intymią neištikimybę. Subjektyviosios pusės požymis – nužudyta tyčia. BK 130 str. g.b. inkriminuojamas tik tuo atveju, kai sumanymas, pasiryžimas nužudyti (tiesiogine tyčia) ar smurtauti (gyvybės atėmimo atžvilgiu netiesioginė tyčia) kyla staiga dėl neteisėtų veiksmų ir įgyvendinamas tuoj pat, esant labai susijaudinus. Jeigu sumanymas kilo anksčiau ir nusikaltimas buvo numatytas arba jeigu staiga kilusi tyčia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguojant į neteisėtus veiksmus, o vėliau, atsipeikėjus, yra ne privilegijuotas,o paprastas arba kvalifikuotas nužudymas. Motyvas – kerštas, pavyduliavimas, tačiau ir fiziologiškai, ir morališkai iš dalies pateisinamas. Jeigu toks nužudymas sunkinančių aplinkybių 129 2 d., veika vis tiek traktuojama kaip privilegijuotas nužudymas. Apklausos metu Petreikis teigė, kad labai mylėjo savo žmoną, kuri jam buvo jam neištikima, todėl priklausomai nuo ekspertizės išvados, Petreikis g.b. išteisintas pagal 129 str.2d 6p., kadangi pasirinktas nužudymo būdas – peilis rodo, jog buvo siekiama gyvybę atimti greitai. Kitą vertus, nužudytieji prieš mirtį galėjo ilgai kankintis – žiūrint, koks buvo žaizdų pobūdis. Konstatavus, kad smurto pobūdis nerodo kaltininko tyčios kankinti ar sukelti nukentėjusiesiems kančias, pagal minėtą str veika nebus kvalifikuojama. Pagal gynėjo prašymas perkvalifikuoti nužudymą į 130str.(nužudymas didžiai susijaudinus), t.b. patenkintas, nes kai nusikaltimas turi ir kvalifikuoto, ir privilegijuoto nužudymo požymių yra specialiųjų normų konkurencija. Pirmenybė teikiama privilegijuojamiesiems požymiams. 15 bilietas. Paaiškinkite teroro akto požymius. 250 str. Teroro akto objektas- viešoji tvarka. Objektyvinė pusė- veika apimanti veiksmus: sprogmenų padėjimą turint tikslą sukelti sprogimą; sprogdinimą ir padegimą, jeigu tai padaryta žmonių gyvenamojoje, darbo ar susibūrimo vietoje. Šį nusikaltimą inkriminuojančio str 1 dalyje nebūtinai t.b. sunkių padarinių. Kaltininkas suvokia, kad padeda sprogmenis, sprogdina ar padega aptartoje vietoje, ir to nori. Motyvai ir tikslai, kuriais vadovaujasi kaltininkas esminės reikšmės neturi. Jie g.b. gana įvairūs: įbauginimas, kerštas, konkurento sužlugdymas ir t.t. Atsakomybė atsiranda, kai teroro aktas dėl progimo, padegimo, paskleidimo radioaktyvių, biologinių ar cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų sukelia pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba teroro aktas buvo nukreiptas prieš strateginės reikšmės objektą arba dėl jo buvo sunkiai sutrikdyta žmonių sveikata, arba žuvo bent vienas žmogus. Kėsinimosi dalykas – tai teroras nukreiptas prieš valdžios ar valdymo instituciją ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar įrenginį. Šios dalies subjektyviosios pusės požymis- kaltė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas privalo suvokti, kad sprogdinimo ar padegimo metu g.b. žmonių, kurie neišvengiamai bus sužaloti ar žus. Subjektas- pakaltinamas 16m asmuo. 16. bilietas Į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi verslininkas A. Jis paaiškino, kad jam iškelta baudž. byla dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kartu jis pareiškė, kad jam paskambino K. ir pasiūlė savo paslaugas šioje byloje. Susitikus, advokatas pasakė, kad byla bus nutraukta, tačiau verslininkas turi perduoti jam 5000 JAV dol. pareigūnams papirkti. Jokia teisnių paslaugų sutartis su verslininku sudaryta nebuvo. Pinigų perdavimo momentu advokatas buvo sulaikytas. Tiriant bylą, jokių duomenų apie tai, kad K. turėjo galimybę nulemti bylos nutraukimą, negauta. Jis buvo apkaltintas nepagrįsto atlyginimo priėmimu (sBK 320str.). 1klausimas Paaiškinkite nepagrįsto atlyginimo sudėties požymius. Ar teisingai advokato veika buvo kvalifikuojama pagal BK 320 str. atsakymą argumentuokite. [jau sename kodekse nebuvo šio str] .16 bilietas. Paaiškinkite nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo požymius s285 str. Tai atitinka nBK 228 straipsnį Piktnaudžiavimas. ????????? Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo objektas- nuosavybė. Dalykas yra nusikalstamu būdu įgytas kilnojamas ar nekilnojamas turtas, kurį įgyja arba realizuoja kaltininkas. Tai ne bet koks turtas, o gautas padarius nusikaltimus nurodytus BK 281 str. dispozicijoje. Esminis objektyvinės pusės požymis iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas. Įgijimas- bet kokios formos (žodinis, rašytinis) sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas parduodamas kaltininkui. Jis g.b. perduodamas už atlyginimą ar be jo. Realizavimas- tai turto atlygintinas ar ne, perdavimas tretiems asmenims (pardavimas, užstatymas). Subjektinė pusė- tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Veikos kvalifikavimui nėra būtina žinoti, kad šis turtas yra rezultatas būtent konkrečių (nusikaltimo aplinkybės) nusikaltimų išvardintų dispozicijoje. Nusikaltimo subjektas- 16 metų pakaltinamas asmuo. Nusikaltimo sudėtis- formali. Jei šį nusikaltimą padaro pareigūnas ar valstybės tarnautojas pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tai dar papildomai kvalifikuojama pagal BK 285 str. Kvalifikuojantys požymiai: stambiu mastu- kai viršija 250 MGL, sistemingai- ilgalaikis, nuolatinis (ne mažiau kaip 3 kartai), įgijimas ir realizavimas; turinčio teistumą- kai šis teistumas nėra išnykęs BK 58 str. (n97 str) tvarka. 17. Biletas 17 -metis kaimo gyventojas- Raila buvo sulaikytas už savo tėvo nužudymą. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad nukentėjusysis buvo agresyvaus būdo, dažnai išgerdavo ir girtas mušdavo visus šeimos narius. Vieną vakarą, grįžęs namo, 17 -mėtis Raila užklupo tėvą kumščiais mušant motiną kuri šaukė: "sūneli bėk iš namų”. Sūnus nubėgo į virtuvę, paėmė kirvį ir kirto tėvui per galvą. Po to Raila su motina nutarė paslėpti lavoną ir užkasė jį prie namų. Tačiau greitai apie tai sužinojo kaimynai ir netrukus policija rado lavoną. Savo veiksmus Raila motyvavo tuo, kad, pamatęs tėvą mušant motiną negalėjo pasielgti kitaip, išsigando dėl jos. Vėliau teismo ekspertizė, pateikė išvadą, kad Raila veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būklėje. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 130 str., tačiau kaltinamojo gynėjas reikalavo nutraukti baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo Railos veikoje, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. 1 klausimas Paaiškinkite nužudymo didžiai susijaudinus (LR BK 130 str.) sudėties požymius. Nustatykite, ar g.b. Raila kaltinamas šio nusikaltimo padarymu. Atsakymą argumentuokite. Nužudymas didžiai susijaudinus, yra privilegijuotas nužudymas, teisinėje literatūroje vadinamas nužudymu afekto būklėje. Afekto būklė vadinama tokia būsena, kai žmogui staiga, labai, susijaudinus, iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, jis ne visai gali valdytis ir padaro tai, ko įprastos būklės nepadarytų. Medicinos mokslas skiria 2 afekto būsenas - fiziologinį ir patologinį.afektą. Fiziologinio afekto atveju žmogaus gebėjimas suvokti savo veiksmų prasmę ir valdytis yra tik sumažėjęs, žmogus yra ribotai pakaltinamas ir todėl jo nusikaltimas gali buri pripažintas privilegijuotu, lengvesniu. Esant patologinei afekto būsenai žmogus yra nepakaltinamas. Ir fiziologinio afekto būklėje ne visada yra privilegijuojantis požymis BK 130 str. požiūriu. Nužudymas g.b. privilegijuotu ir kvalifikuojamas pagal 107 str. tik kai yra visos kitos šio str dispozicijoje nurodytos sąlygos. Objektyvios sąlygos: 1) susijaudinimą, turi sukelti pats nukentėjusysis neteisėtais veiksmais —Smurtu ar sunkiu įžeidimu; 2) susijaudinta turi buri staigiai; 3) susijaudinta turi būti didžiai, labai. Reikia nustatyti, kad kaltininkas buvo afekto, riboto pakaltinamumo būklės. Tokia išvada daroma įvertinus visas objektyvias ir subjektyvias įvykio aplinkybes bei psichologinę kaltininko būseną. Tai padaryti gali padėti teismo ekspertizė. Afekto būseną turi sukelti pats nukentėjusysis, savo elgesiu išprovokavęs nusikaltimą. Nužudymas yra atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo veiksmus. Nukentėjusiojo veiksmai turi buri neteisėti, skirti kaltininkui, ar jo artimiesiems. Tai g.b. smurtas, dėl neatsargumo padaryta didelė žala, sunkus įžeidimas. Smurtas g.b. fizinis ir psichinis. Afekto būseną gali sukelti ir įžeidimas. Įst nurodyta, kad tik sunkus įžeidimas. Ar įžeidimas sunkus, spręstina vadovaujantis subjektyviuoju kriterijumi — kaip jis paveikė kaltininką. Subjektyvioji sąlyga – nužudyta tyčia. BK 130 str. g.b. inkriminuotas tik kai sumanymas, pasiryžimas nužudyti (tiesiogine tyčia) ar smurtauti (gyvybės, atėmimo atžvilgiu - netiesioginė tyčia) kyla staiga ir būtent dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų ir įgyvendinamas tuoj pat, esant didelio susijaudinimo būklės. Nužudymus padaromas tyčia, arba tiesiogine, arba netiesiogine. Motyvas — kerštas, pavydas, tačiau ir fiziologiškai ir morališkai pateisinamas. Šio nusikaltimo subjektas, pakaltinamas asmuo nuo 14 metų. Kaip matome iš uždavinio sąlygos, Raila veikos darymo metu veikė fiziologinio afekto būklėje, jis staiga susijaudino grįžęs namo ir pamatęs kaip tėvas muša motiną kumščiais, t.y. atliko neteisėtus veiksmus prieš artimą Railai žmogų ir būdamas afekto būklėje nužudė savo tėvą. Jo sumanymas, nužudyti kilo staiga. Todėl Raila g.b. kaltinamas pagal LR BK 130 str. 17 bilietas. Paaiškinkite žmogaus terorizavimo požymius . (145 str. 2d.) Žmogaus terorizavimo nusikaltimo tiesioginis objektas- viešoji tvarka. Fakultatyvinis objektas- žmogaus gyvybė, sveikata, turtas. Objektyviosios pusės požymis- veika, pasireiškianti žmogaus bauginimu. Kad sukeltų tokią baimę, grasina sprogdinimais, padegimais ar kitais pavojingais žmogaus sveikatai, gyvybei ar turtui veiksmais (pvz.: užnuodyti vandenį ir pan.).Taip grasinti gali konkretus subjektas, neslėpdamas asmenybės arba gali tai daryti anonimiškai. Taip pat g.b. ir rašteliai, telefono skambučiai (jei tai daroma sistemingai, pvz.: naktį), g.b. ir tam tikrų veiksmų demonstravimas (pvz.: sekimas); g.b. psichologinis poveikis šeimos nariams, artimiesiems. Baugindamas kaltininkas gali kelti tam tikrų reikalavimų (pvz.: perkelti prekybos vietą) arba užsibrėžia tikslą sukelti tik baimės ir netikrumo jausmą. G.b. siekiama ne tik materialinės naudos, bet ir keršto, psichinio susidorojimo priemonė. Nusikaltimo sudėtis- formalioji, vadinasi grasinamos veikos padarymas yra pabaigtas nusikaltimas. Tais atvejais, kai kaltininkas savo grasinimą realizuoja: sprogdina, padega ir t.t., atsiranda normų konkurencija BK 145 2d ir BK 250 1d, bei BK 187 str.2d, t.y. tai bus žmogaus terorizavimas, teroro aktas, arba turto sunaikinimas. Motyvai ir tikslas, kurio siekia kaltininkas bauginimu, g.b. labai įvairūs, tačiau jie nėra numatyti kaip nusikaltimo sudėties požymiai. Šio nusikaltimo subjektas- 16 metų sulaukęs pakaltinamas asmuo. Tokio atitikmsn nėra 18. bilietas. Naktį policija sustabdė automobilį "Nissan", kuriame buvo du vyrai. Kai policininkas paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, šis staiga iššovė į jį iš šaunamojo ginklo (peršovė policininkui ranką) ir nuvažiavo. Buvo organizuotas persekiojimas ir netrukus automobilis su įtariamaisiais buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad automobilis buvo vogtas ir kad jį pavogė sulaikytieji — lavrovas ir Kosarevas. Abu buvo - apkaltinti vagyste, šaunamojo ginklo nešiojimu bei kėsinimusi į policininko gyvybę. Lavrovo gynėjas prašė perkvalifikuoti kėsinimąsi iš grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 287 str. 2d.) į pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.), nes šauta buvo į ranką, nukentėjusiam padarytas tik apysunkis kūno sužalojimas. Kosarevo gynėjas savo ruoštu prašė iš viso nutraukti savo kliento atžvilgiu kaltinimą nusikaltimu prieš policijos pareigūną, nes į policininką šovė ne jis, o lavrovas, apie tokių veiksmų galimybę jie nesitarėt todėl tai yra vykdytojo ekscesas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ginklas priklausė abiem kaltinamiesiems ir Kosarevas žinojo, kad Lavrovas jį turi. 1 klausimas. Paaiškinkite grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (287 str.) sudėties požymius. Kėsinimosi į gyvybę atribojimas nuo pasipriešinimo? Ar pagrįstas Lavrovo gynėjo reikalavimas? Įvertinkite abiejų kaltininkų veikas ir nustatykite, kas ir kokiu nusikaltimu t.b. kaltinamas. Kėsinimosi į policininko gyvybę sudėties požymiai: objektas — policininko gyvybė, subjektas — 16 metų; subjektyvinė pusė — tiesioginė ir netiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas suprato, kad dėl jo veiksmų gali įvykti policijos pareigūno mirtis, šių pasekmių nori arba sąmoningai leidžia joms atsirasti, objektyvioji pusė — kėsinimasis į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę, ryšium su jo tarnybine arba visuomenine viešosios tvarkos saugojimo veikla. Pagal komentuojamą straipsnį veika kvalifikuojama tuo atveju kai į policijos pareigūną kėsinamasi ryšium su jo tarnybine arba visuomenine viešosios tvarkos saugojimo tvarka. Šis nusikaltimam laikomas baigtu nepriklausomai nuo nusikaltimo rezultatų, jis yra. baigtas nuo kėsinimosi momento. Kaip matome iš uždavinio sąlygos policininkai vykdė savo tiesioginę tarnybinę pareigą, t.y. užtikrino eismo saugumą. Vairuotojas, paprašytas pateikti dokumentus, staiga šovė į policininką iš šaunamojo ginklo, t.y. jau matydamas policijos pareigūną. Ta aplinkybė, kad policininkui buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas, kulka pataikė jam į ranką, reikšmės neturi, nes nusikaitimo numatyto LR BK 2031 str. požymiai buvo jau tuomet, kai vairuotojas šovė į policijos pareigūną. Advokato prašymas perkvalifikuoti nusikaltimą į 2011 str. pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui, yra nepagrįstas kadangi pasipriešinimas gali būti tuo atveju, kai policijos pareigūnai mėgina sulaikyti, sulaiko ar pristato viešosios tvarkos pažeidėjus į policijos įstaigas. O iš uždavinio sąlygos mes matome, kad policininkas tik paprašė vairuotojo pateikti dokumentus nenorėdamas ir negalvodamas apie sulaikymą ir neatliko sulaikomųjų veiksmų. 18 bilietas. Paaiškinkite tyčinio sunkaus kūno sužalojimo, užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo požymius.Tyčinis sunkaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitas susargdinimas- n135-140str. tai neteisėtas tyčinis žalos padarymas kito žmogaus sveikatai, pažeidžiant jo organizmo anatomiją, vientisumą, kūno audinius, organus ar sutrikdant jų fiziologines funkcijas. Sužeidimai dažniausiai padaromi veikimu naudojant mechaninio, fizinio, cheminio ar biologinio poveikio priemones, arba neveikimu (priešingai savo pareigai sąmoningai neišduoda respiratoriaus ar pan.). užkrėtimas liga g.b. padaromas užkrečiant infekcinių ar parazitinių ligų užkratais (pvz.: duos atsigerti užkrėsto vandens). Kitoks susargdinimas- galimas nukentėjusiajam ne vieną kartą prievarta darant narkotinių medžiagų infekciją. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga- tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų (veikimo- neveikimo) ir kilusių pasekmių. Gyvybei sunkūs kūno sužalojimai yra tokie, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir nesuteikus medicininės pagalbos baigtųsi mirtimi. Regos netekimas- visiškas aklumas, abiem akimis, taip pat pastovus regos stiprumo sumažėjimas iki 0,04 ir mažiau, t.y. žmogus iš dviejų metrų negali matyti dviejų pirštų. Kurio nors organo netekimas: tai kvėpavimo, širdies, kraujagyslių, virškinimo, lytinių organų ar jų funkcijų praradimas (ne mažiau 1/3 darbingumo netekimas). Psichinė liga- neišgydomas psichinės veiklos sutrikimas. Nėštumo nutrūkimas- tiesioginė kaltininko veiksmų pasekmė. Nepataisomas veido subjaurojimo faktą vertina teisingumo institucijos, o veido subjaurojimo nepataisomumą- teismo medicinos ekspertai. Žmogaus užkrėtimas ŽIV faktiškai dar nepadaro žalos žmogaus sveikatai, tik kelia labai realią grėsmę susirgti AIDS. Subjektyvinė pusė- tiesioginė tyčia (kai nori ir siekia pasekmių) ir netiesioginė tyčia (kai numato, nors ir nenori, bet leidžia kilti pasekmėms).tyčinis sunkus kūno sužalojimas ar kitoks susargdinimas padarytas darant kitą nusikaltimą (pvz.: išžaginimas, plėšimas) papildomai pagal nBK 135 str. nekvalifikuojamas. 19. Bilietas Į prokuratūrą kreipėsi jauna mergina, kuri pareiškė, kad baigusi universitetą ji ieškojo darbo. Sužinojusi iš skelbimo, kad vienai uždarai akcinei bendrovei reikalinga sekretorė-referentė, ji kreipėsi į šios bendrovės direktorių Palevičių, tačiau šis nedviprasmiška ciniška forma pasiūlė jai su juo lytiškai santykiauti tiesiog jo kabinete. Už tai Palevičius žadėjo ją priimti į darbą ir paskirti gerą atlyginimą. Mergina atsisakė ir nutarė kreiptis į prokuratūrą. Atlikus tyrimą, prokuratūra nustatė, kad tą patį Palevičius siūlė I kitoms merginoms, besikreipusioms į jį dėl darbo. Atsisakius su juo lytiškai santykiauti nė viena iš jų nebuvo priimta į darbą. Aptarkite galimybę inkriminuoti Palevičiui prispyrimą moters lytiškai santykiauti sBK 119 str. n151str. Ar g.b. jo veika kvalifikuojama kaip asmens šantažas sBK 1321; nBK atitikmuo 148 str Žmogaus veiksmų laisvės varžymas.? Atsakymą argumentuokite atitinkamų nusikaltimų sudėčių analize. 148 str. objektas – žmogaus laisvė. Objektyviosios pusės požymiai gali pasireikšti įvairiai. Būtini požymiai – reikalavimas elgtis kaltininko nurodymu ir grasinimas padaryti žalą. Reikalavimas g.b. išreikštas ir žodžiu ir raštu, konkliudentiniais veiksmais, tiesiogiai per tarpininkus. Elgtis kaltininko nurodymu reiškia bet kokį reikalavimą elgtis prieš savo valią, o grasinimas g.b. išreikštas ir atvirai, raštu ar žodžiu. Grasinimo turinys – reikalavimo neįvykdžius panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius. Asmens šantažo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas baigtas – nuo reikalavimo, grindžiamo grasinimu, pateikimo momento. Subjektyvinės pusės požymiai – nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, siekiant priversti žmones elgtis pagal kaltininko reikalavimą, suvokiant reikalavimo neteisėtumą ir kad yra varžoma kito žmogaus laisvė. Subjektu g.b. pakaltinamas asmuo nuo 16 m. 151str. objektas – kėsinimasis į moters seksualumo apsisprendimo laisvę, nes moteris verčiama daryti prieš savo valią to nenorint. Padaroma tai nenaudojant smurto, grasinimu, nesinaudojant bejėgiška būkle. Nukentėjusioji g.b. tik lytiškai subrendusi moteris, materialiai ir tarnybiškai priklausoma nuo kaltininko – visiškai išlaikoma, pavaldi ar priklausoma nuo kaltininko tarnybinės padėties. Objektyvinės pusės požymis – prispyrimas – tai privertimas moters lytiškai santykiauti pasinaudojant jos priklausomumu. Nusikaltimas baigtas sutikus nukentėjusiai. Subjektyvinės pusės požymis – nusikaltimas padarymas tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad moteris nenori ir pasinaudodamas priklausomumu priverčia tai daryti. Subjektu g.b. tiek vyras, tiek moteris, nuo kurių nukentėjusioji yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma. Palevičiui veiką galima inkriminuoti pagal 151str., prispyrimą moters lytiškai santykiauti, jeigu mergina būtų priklausoma materialiai arba tarnybiškai, nes prispyrimas yra nusikaltimas, kai tai daroma pasinaudojant moters priklausomumu prieš jos valią, naudojant grasinimus ar darant žalą. Kadangi merginai nebuvo grasinta, ji formaliai nepriklausoma, o pasiūlymas, kad ir priklausomai nėra prispyrimas. Palevičiui 151str. nebus inkriminuotas, nes nusikaltimas yra baigtas, nukentėjusiajai sutikus. Kaip žmogaus veiksmų laisvės varžymas 148str. Palevičiui nekvalifikuotinas, nes šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo elgesį,veiksmus, poelgius, žinoma teisėtus. Žmogus paveikiamas psichologiškai elgtis prieš savo valią, kaip nori kaltininkas, t.y. varžoma moters laisvė. 19 bilietas. Paaiškinkite privedimo prie bankroto (sBK315 str. 2d.) n209 požymius. BK 209 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningą blogą valdydamą įmonės nulėmusį jos bankrotą ir dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Objektas - ekonomika ir verslo tvarka. Čia pažeidžiami sąžininigp ūkininkavimo principai. Tai pasireiškia tuo, kad tyčia blogai valdant įmonę ji privedama prie bankroto. Objektyviąjai pusei būdinga veika – įmonės privedimas prie bankroto, padariniai – turtinė žala kreditoriams ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Bankrotas – tai nemokios įmonės būsena. Blogas įmonės valdymas pasireiškia aktyviais veiksmais, pav., blogai organizuojamas įmonės darbas, sudarinėjami nuostolingi kontraktai ir pan. Kartais įmonės blogas valdymas gali pasireikšti ir neveikimu, t.y. tie atvejai, kai asmuo valdydamas įmonę iš viso sąmoningai neatlieka tų veiksmų, kuriuos atlikti privalo pagal pareigas. (neorganizuoja įm darbo, nesudarinėja kontraktų). Taigi šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibudina ir veikimas ir neveikimas. Be to įmonės prievedimas prie bankroto turi lemti ir turtinės žalos kreditoriui padarymą. Nusikaltimo sudėtis materialioji. Nusiklatimas laikomas baigtu nuo didelės turtinės žalos kreditoriui padarymo momento. Subjektyviąjai pusei būdinga tiesioginė arba netiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad toks įmonės valdymas gali privesti prie bankroto ir dėl to bus padaryta turtinė žala kreditoriui ir tuo pačiu jis siekia šios žalos atsiradimo, arba jos nesiekdamas, sąmoningai leidžia šiai turtinei žalai atsirasti. Subjektas- pakaltinamas 16 metų asmuo, blogai valdantis įmonę. Tai paprastai yra įmonių vadovai – direktoriai, prezidentai, valdybų pirmininkai irpan. ???gal 184str.. 20. bilietas Į policiją kreipėsi pil. Ivanauskienė ir pareiškė, kad nori prisipažinti iššvaisčius įmonės, kurioje ji dirba buhaltere, pinigus. Į policiją ji kreipėsi todėl, kad tai padaryti jai pasiūlė įmonės vadovybė. Ivanauskienė paaiškino, kad ji kartais panaudodavo įmonės apyvartines lėšas savo tikslams. Ji paimdavo iš kasos pinigus ir atiduodavo savo vyrui, kuris važiuodavo prekių į Turkiją, o po to, kai tas prekes realizuodavo (paprastai tam užtekdavo savaitės), ji pinigus grąžindavo į kasą. Paskutinį kartą Ivanauskienė buvo paėmusi iš kasos 8000 litų, tačiau visus pinigus iš jo vyro atėmė nusikaltėliai, ir dėl to ji negali jo gražinti į kasą. Buvo iškelta BB. Įvertinkite Ivanauskienės veiką ir pateikite jos kvalifikaciją. Objektas – sąžiningas ūkininkavimas. Objektyvioji pusė – veikimas ir neveikimas, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių. Nusikaltimas padarytas tyčia laikomas, jeigu asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Nusikaltimo laikomas tyčia ir tuo atveju kai asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir nors nenorėjo šių pasekmių, bet leido joms kilti. Subjektyvioji pusė- tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad jo veika prieštarauja įmonės interesams ir tai kad dėl tokios veikos bus padaryta valstybei, įmonei ar asmeniui didelė žala ir šios žalos nori arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti. Subjektas – pakaltinamas asmuo nuo 16 metų. Ivanauskienė įmonėje dirbdama buhaltere piktnaudžiavo tarnyba finansinėje veikloje. Ji piktnaudžiaudama finansinėje veikloje pažeidė įmonės interesus ir padarė žalą 8000 Lt, kuri viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau žalos dydis kvalifikavimui esmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas laikomas baigti nuo žalos padarymo momento. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nes Ivanauskienė suvokė savo veikimo pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes, tačiau nors jų nenorėjo bet sąmoningai leido joms kilti. Ivanauskienei bus kvalifikuotinas sBK 321 str. ir esant netiesioginiai tyčiai už savo veiksmus atsakys tik kaip už atsiradusias pasekmes. Neteko galios jau sename BK. nBK nėra atitikmens. 20 bilietas. Paaiškinkite nepagrįsto atlyginimo priėmimo požymius. Nepagrįsto atlyginimo priėmimo (sBK 320 str.) nusikaltimo objektas- sąžiningo ūkininkavimo principai. Dalykas- nepagrįstas atlyginimas, kurį sudaro pinigai, vertybės, kitoks turtas ar paslaugos. Pinigai- tai piniginiai ženklai (esantys apyvartoje). Vertybės- tai auksas, sidabras, juvelyriniai dirbiniai ar kiti daiktai, turintys istorinę, kultūrinę, meninę vertę (skulptūros, paveikslai, knygos ir t.t.). Kitas turtas- bet koks turtas (kilnojamas ar nekilnojamas). Paslaugos- materialinio pobūdžio paslaugos. Apskritai, nepagrįstu t.b. pripažįstamas toks atlyginimas, kuris nepriklauso pagal jo dirbamą darbą. Objektyvinė pusė- veikimas, t.y. atliginimo priėmimas. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda- 1. Kai nepagrįstas atlyginimas imamas už tam tikrus veiksmus, jų atlikimą ar neatlikimą duodančiojo naudai; 2. Sprendimų priėmimas, už nepagrįstą atlyginimą, turi įeiti į to asmens tarnybines pareigas. Nesvarbu kada paimamas nepagrįstas atlyginimas- prieš atliekant tam tikrus veiksmus ar po jų. Nusikaltimo sudėtis yra formali (nusikaltimas baigtas, kai paima bent dalį). Nepagrįsto atlyginimo priėmimo subjektyviai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad paima nepagrįstą atlyginimą, ir tai nori daryti. Šio nusikaltimo subjektas- 16 metų pakaltinimas asmuo, tarnaujantis komercinėje, ūkinėje ar finansinėje įmonėje arba užsiimantis profesine veikla. Tai g.b. įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir t.t. Būtent šie šio nusikaltimo požymiai leidžia šį nusikaltimą atskirti nuo nusikaltimų tarnybai- kyšio priėmimo (BK 282 str.). Už kyšio priėmimą baudžiamojon atsakomybėn traukiami valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai. 21. bilietas. Kaimo gyventoja, 4 mažamečių vaikų motina, Bagočienė buvo apkaltinta savo vaiko nužudymu. Bagočienė slėpė savo nėštumą nuo aplinkinių, prasidėjus sąrėmiams nuėjo gimdyti į mišką, o pagimdžius vaiką jį pasmaugė. Savo veiką ji aiškina tuo, kad neturi materialinių galimybių auginti dar vieno vaiko. Tokiam jos poelgiui buvo pritaręs ir jos vyras. Be to, jis padėjo nueiti žmonai į mišką, nusikaltimo padarymo metu buvo šalia jos, nors ir betarpiškai neatėmė vaikui gyvybės, tačiau padėjo užkasti lavoną. Iš vaikų teisių apsaugos tarnybos buvo gauta pažyma apie tai, kad Bagočių šeima yra asociali, neprižiūri savo vaikų, abu sutuoktiniai geria. Kilo klausimai, ar kaltas nusikaltimo padarymu Bagočius, kaip kvalifikuoti pačią veiką: kaip privilegijuotą nužudymą (BK 131 str. ) ar kaip nužudymą, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 105 str. 13 p.). Paaiškinkite tyčinio savo kūdikio nužudymo (BK 106 str.), taip pat tyčinio nužudymo mažamečio ar bejėgiškos būklės asmens (BK 129 str. 2 d. 1 ir 2 p) sudėčių požymius ir pateikti argumentuotą išvadą dėl Bagočienės ir Bagočiaus veikos kvalifikacijos. Motinos tyčinis nužudymas savo naujagimio BK 131 str. gimdymo metu ar tuo po jo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 131 str. suformuluotas taip, kad g.b. inkriminuotas tik motinai už savo naujagimio nužudymą tyčia ir kai tai ji padaro gimdymo metu ir tuoj po jo. Faktiškai šį nužudymą priveligijuojantis požymis yra gimdymo padarinys – ypatinga kaltės psichozinė būsena, kurią galima vertinti kai ribotą pakaltinamumą. Ją paprastai sukelia gimdymas – skausmingas procesas, ypač jei nėštumas nepageidaujamas. Motina tampa ne visai pajėgi suprasti arba valdyti savo veiksmus. Taigi, įst daro prielaidą, kad gimdymo metu ar tuoj po jo gimdyvė yra ribotai pakaltinama, nors faktiškai taip gali ir nebūti Objektyviosios pusės požymiai. Šį nusikaltimą sudaro gimdyvės veika, dėl kurios naujagimis miršta. Tai g.b. aktyvūs veiksmai, pvz., fizinis poveikis gimstančiam ar tik gimusiam naujagimiui – jį pasmaugiant, uždusinant, paskandinant ir pan., arba neveikimu – neatliekant tų veiksmų, kuriuos motina privalėjo ir galėjo atlikti – nemaitinant, paliekant be priežiūros. BK 131 str. inkriminavimą lemia tai, kad nusikaltimas padaromas gimdymo metu, t. y. prasidėjus gimdymo sąrėmiams, nors naujagimis dar nebuvo išėjęs iš įsčių, atsiskyręs nuo motinos kūno, arba tuojau po gimdymo. Tuojau po gimdymo suprantamas laikotarpis, kai naujagimis atsiskyrė nuo motinos ir juo dar nepradėjo rūpintis – jis dar nenupraustas, nemaitintas ir pan. Jeigu gimdyvė to negalėjo padaryti dėl bejėgiškos būsenos, iki naujagimio mirties gali praeiti ilgesnis laiko tarpas. Subjektyviosios pusės požymiai: šis nusikaltimas padaromas tik tyčia. Tyčia g.b. ir tiesioginė, ir netiesioginė. Moteris siekia atimti gyvybę naujagimiui, arba jei ir nesiekia, suvokdama savo veiksmus daro prielaidą, kad naujagimis dėl to gali mirti. Pvz., iš neapykantos naujagimį numeta. Tyčia g.b. kilusi staiga arba iš anksto sugalvota. Subjektas – specialusis. Juo g.b. tik gimdyvė, nukentėjusiojo motina, jei ji yra pakaltinama ir turi 14 metų. Mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens nužudymas (129 str. 2 d. 1 ir 2 p) Bejėgiškos būklės pripažintas žmogus, dėl savo amžiaus, fiziologinių ar kitų priežaščių negalintis veiksmingai pasipriešinti žudikui. Tai gali lemti ir mažametystė. Pagal galiojančią įst formuluotę kiekvienas asmuo, jaunesnis nei 14 metų, pripažįstamas bejėgiškos būklės. Objektas- žmogaus gyvybė. Objektyviosios pusės pož: kaltininkas sąmoningai siekia atimti gyvybę konkrečiam žmogui, veikdamas tiesiogine tyčia. Nužudymas yra baigtas nusikaltimas atsiradus padariniams- mirus nukentėjusiajam. Tarp veikos ir padarinių t.b. teisiškai svarbus ryšys, nukentėjusiojo mirtis t.b. dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Kitos objektyviosios aplinkybės- nusikaltimo priemonės, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tik kai kurie būdai- ypatingas žiaurumas ir pavojingumas kitų žmonių gyvybei yra nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Subjektyviosios pusės požymiai. Tyčinis nužudymas g.b. padarytas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dėl jo veikos kitas žmogus mirs, numato nukentėjusiojo mirtį kaip realią galimybę, ir jos siekia. Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas, gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet nenori ir nesiekia tokių padarinių. Jo tikslas nėra atimti gyvybę, tuo metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams jis leidžia kilti sąmoningai. Jeigu nukentėjusysis miršta, yra tyčinis nužudymas netiesiogine tyčia. Subjektas- pakaltinamas 14 metų sulaukęs asmuo. Pagal uždavinyje pateiktą įvykdyto nusikaltimo sąlygą Bagočienės veiką reikia kvalifikuoti kaip privilegijuotą nužudymą (BK 131str.). Bagočienės nusikaltimo veika t.b.nus objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymius. (Pagimdė, naujagimiu nepasirūpino, nemaitino. Buvo fizinis poveikis gimusiam- jį pasmaugė). Nusikaltimas padarytas tyčia, naujagimį nužudė pati gimdyvė. Nusikaltimas iš anksto suplanuotas. Bagočiaus veika t.b. kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2d. 1 ir 2p kaip bendrininkui. Jo veika atitinka objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymius. Savo žmonos poelgiui pritarė, padėjo nueiti į mišką, nusikaltimo metu buvo šalia jos, padėjo užkasti lavoną. Jo tikslas nebuvo atimti gyvybę, tuo metu nebuvo svarbu, koks bus rezultatas, žmoną galėjo ir privalėjo pagal savo žmogišką prigimtį sulaikyti nuo naujagimio nužudymo, tačiau jis leido tam įvykti sąmoningai- tyčinis nužudymas netiesiogine tyčia. 21 bilietas. Paaiškinkite baudžiamosios atsakomybės sąlygas už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, taip pat nešaunamojo ginklo neteisėtą gaminimą, laikymą ir realizavimą n253 str. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas- visuomenės saugumas, kuriam kyla grėsmė todėl, kad kaltininkas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogmenimis laiko neteisėtai. Nusikaltimo dalykas yra šaunamieji ginklai- tai įrenginiai ar daiktai pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią. Šaudmenys- tai įrenginiai ar daiktai, skirti šaudyti iš tam tikro modelio šautuvų. Sprogstamosios medžiagos- tai tam tikrų medžiagų cheminiai junginiai ar mišiniai galintys staiga chemiškai suskilti ar susijungti taip sukeldami sprogimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė- veika apibūdinanti neteisėtu šaunamojo ginklo gaminimu, laikymu, realizavimu. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas- tai neturint reikiamo leidimo jų sukūrimas pagal savo konstrukciją (savos gamybos šaunamasis ginklas). Laikymas- tai faktinis jų turėjimas savo namuose, savo žinioje ar paslėptą. Ir nesvarbu kiek laiko tam tikslui neturi reikiamo leidimo. Realizavimas- tai jų pardavimas, išmainymas, atidavimas už skolą ir t.t. Nusikaltimo sudėtis formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų ir t.t. įgijimo, pagaminimo ar laikymo pradžios. Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis- kaltė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai nešiojo, laikė ir t.t. šaudmenis ar sprogmenis ir to norėjo. Tokių veikų padarymo motyvai g.b. įvairūs (savanaudiškumas, savarankiškumas), tačiau esminės reikšmės kvalifikuojant neturi. Nusikaltimo subjektas- 16 metų pakaltinamas asmuo. 22. bilietasGrupė asmenų buvo kaltinami tuo, kad įsibrovė į nukentėjusiojo K. namus, sumušė jį beisbolo lazda ir pareikalavo perduoti jiems 300 JAV dolerių už tai, kad jis davė parodymus baudžiamojoje byloje prieš vieną iš užpuolikų. Sumuštas nukentėjusysis neturėjo namie pinigų, todėl pažadėjo perduoti pinigus po 5 dienų. Išgavę šį pažadą, nusikaltėliai išėjo. Iškilo klausimas, kaip kvalifikuoti veiką: kaip plėšimą ar kaip turto prievartavimą. Kokio nusikaltimo požymiai, jūsų nuomone, yra kaltininkų veikoje? Atsakymą argumentuokite. Pagal tradicinę baudžiamosios teisės doktriną, plėšimo sąvoka Lietuvoje yra sudėtinė. Ji iš dalies sujungia vagystės (svetimas turtas, jo pasisavinimas ir kt. ) ir nusikaltimo žmogui požymius (kūno sužalojimas, psichinis smurtas ir kt. ). Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – konkreti nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Pabrėžtina, kad šis nusikaltimas padaromas tiktai veikimu. Turto užvaldymas apima:1)atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, išplėšimą) panaudojant Smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis; 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. Svetimo turto užvaldymas plėšime dažniausiai yra susijęs su turto turėtojo staigiu užpuolimu- staigus, agresyvus savininko arba kito turto valdytojo antpuolis. Užpuolimas g.b. slaptas ir netikėtas, pavyzdžiui, smūgis iš nugaros, šūviai iš priedangos, arba atviras- akivaizdus turto turėtojui ar kitiems asmenims. Visais atvejais tai priemonė, kuria siekiama palaužti užpultojo asmens pasipriešinimą arba neleisti jam šauktis pagalbos. Visi šie požymiai yra lygiaverčiai ir bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui- turto užvaldymui pasiekti sudarys plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Pagal LR BK nereikalaujama, kad šis smurtas būtų pavojingas gyvybei. Todėl paprastoji plėšimo sudėtis (180str.) apima tyčinius smūgius arba kitokius smurto veiksmus, sukėlusius fizinį skausmą ar kitą panaudotą smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai. Sunkaus kūno sužalojimo padarymo pagrindinė plėšimo sudėtis neapima. Tokio smurto panaudojimas kvalifikuojamas kaip plėšimas sunkinančiomis aplinkybėmis (180str. 2 ir 3d.). Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinuoju objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos sukelti padariniai- turto užvaldymas. Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaip ir vagystėje, kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimas, kaip ir kiti nusikaltimai nuosavybei, g.b. padarytas esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai. Tyčios apibrėžtumas dažnai nulemia ir veikos kvalifikavimą. Nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kur subjektas, užvaldęs svetimą turtą, vėliau jį padėjo: išmetė, padovanojo ar suvartojo. Plėšimo subjektas pagal 13 str. 2d. g.b. kiekvienas pakaltinamas 14 metų asmuo. Turto prievartavimo objektas – nuosavybė. Papildomas šio nusikaltimo objektas – tas nukentėjusiojo teisinis gėris, į kurį kaltininkas kėsinasi nusikaltimu. Turto prievartavimo dalyko specifika yra ta, kad tai g.b. ne tik realūs materialaus pasaulio daiktai, bet ir teisė į turtą. Pabrėžtina, kad visais atvejais t.b. reikalaujama kaltininkui svetimo turto. 1996.06.21 nutarimu AT senatas nurodo, sprendžiant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas grasindamas reikalauja atlyginti moralinę žalą, kurią sukėlė nukentėjusiojo veiksmai, teismas turi vadovautis civilinės teisės normomis, kuriose nustatyti atlygintinos moralinės žalos atsiradimo pagrindai ir kriterijai. Tokia žala g.b. kompensuojama tik dviem atvejais: 1)kai žiniasklaida, organizacijos ir asmenys paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, arba be asmens sutikimo paskelbė informaciją apie jo asmeninį gyvenimą; 2)kai moralinė žala padaryta neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais. Reikalavimas atlyginti kitokiais nukentėjusiojo veiksmais padarytą moralinę žalą t.b. kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas. Turto prievartavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia dvejopo pobūdžio aktyviais veiksmais: 1)reikalavimu perduoti turtą ar teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti; 2)psichinio smurto panaudojimu, t. y. grasinimu panaudoti fizinį smurtą (nužudyti, sužaloti, išžaginti) prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant Reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti tik tada yra turto prievartavimo būtinasis požymis, kai jis paremtas grasinimu neįvykdžius reikalavimų panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sužaloti turtą, kitaip šantažuoti arba kitaip panaudoti kitokią prievartą. Laikas, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą, turto prievartavimo sudėtyje nenurodytas. Kaltininkas gali reikalauti, kad jam ar tretiesiems asmenims (kurių naudai jis veikia) turtas būtų perduotas tuoj pat arba ateityje, visas iš karto arba dalimis. Tačiau pasikeitus turto prievartavimo sudėčiai, fizinis smurtas, kaip įbauginimo, nukentėjusiojo valios slopinimo ar paralyžiavimo priemonė, g.b. ir tuoj pat panaudojamas (smurto panaudojimas yra kvalifikuojamasis šio nusikaltimo požymis). Tačiau, kitaip nei plėšime, prievartaudamas turtą kaltininkas grasinimus pavartoti smurtą naudoja ne kaip turto užvaldymo nedelsiant ar jau užvaldyto turto išsaugojimo priemonę, bet kaip prievartos priemonę jo keliamiems reikalavimams įvykdyti – perduoti turtą, teisę į turtą.Turto prievartavimo sudėtis yra formalioji. Jis laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti turtinio pobūdžio veiksmus. Faktas, kad nukentėjusysis dar nespėjo įvykdyti reikalavimų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Subjektyviosios turto prievartavimo pusės požymis – kaltė visais laikais buvo tyčia. Pagal galiojančius BĮ turto prievartavimas yra savanaudiškas nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kitaip nei vagystėje ir plėšime, Lietuvoje turto prievartavimo subjektas yra fizinis pakaltinamas asmuo, kuriam prieš padarant nusikaltimą jau yra suėję 16 metų.Kaip ir daugelyje kitų nusikaltimų, įst leidėjas turto prievartavime numatė dviejų lygmenų kvalifikuojamuosius požymius. BK 181 str. yra numatyti tokie nusikaltimo kvalifikuojamieji požymiai: 1)turto sugadinimasarba kitokiu būdu padaryta didelės turtinė žala; 2)padarytas panaudojant kitokią prievartą. Nusikaltimas baigtas- pateiktas reikalavimas perduoti turtą, pažadą išgavo. Nors nukentėjusysis dar nespėjo įvykdyti reikalavimų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Reikalaudami perduoti turtą, kaltininkai nurodė reikalavimo motyvą bei priežastį. Tos priežasties esmė yra mokėti už kažką (davė parodymus baudžiamojoje byloje prieš vieną iš užpuolikų). Reikalauta perduoti apibrėžtą turtą- 300 JAV dolerių. Plėšimo sudėtis materialioji, todėl būtinuoju objektyviosios pusės požymis yra ne tik pati veika, bet ir jos sukelti padariniai- turto užvaldymas. Jeigu vietoj reikalautų pinigų, kaltinamieji būtų paėmę kitokį turtą, veika t.b. kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį- BK 181 str. ir BK 180 str. nėra atitikmens n228, 229, 184? 22 bilietas. Paaiškinkite piktnaudžiavimo pasitikėjimu komercinėje ūkinėje ar finansinėje veikloje požymius. Kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo aplaidumo? Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į sąžiningo ūkininkavimo principus. Tai ir yra BK 321 str. objektas. Papildomas objektas- valstybės, įmonės ar asmens interesai, kurie paprastai būna materialinio pobūdžio. Piktnaudžiavimą pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje, finansinėje veikloje objektyviąja puse apibūdina veika (veikimas arba neveikimas), padariniai (didelė žala) ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių. Šis nusikaltimas g.b. padaromas veikimu ir neveikimu. Svarbiausia, kad tokia veika prieštarautų įmonės interesams. Norint kaltininką už šį nusikaltimą patraukti BA, reikia nustatyti, kad dėl tokios veikos, įmonei ar asmeniui padaryta didelė žala (daugiau nei 250 MGL). Esant šiam nusikaltimui taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir padarytos veikos. Tos žalos atsiradimą turi lemti asmens, valdančio įmonę, veika o ne kiti veiksmai (pvz.: nelaimės, partnerių nesąžiningumas). Piktnaudžiavimu pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė arba netiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad jo veika prieštarauja įmonės interesams, nori tos žalos ar nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai atsirasti. Šio nusikaltimo subjektas- 16 metų asmuo, paskirtas ar įgaliotas valdyti tokią įmonę, ar atsakingas už atskiras jos veiklos sritis, ar veikiantis pagal įgaliojimą. Skirtumai nuo aplaidumo: objektyviosios pusės požymis- tik veika (veikimas), o subjektyviai pusei būdinga neatsargi kaltė. Šis nusikaltimas g.b. padaromas arba esant nusikalstamam nerūpestingumui arba nusikalstamam pasitikėjimui. Čia BA (BK 321I) traukiami tie patys asmenys, kaip ir už piktnaudžiavimą pasitikėjimu, tik dar minimi asmenys užsiimantys profesine veikla (teisininkas, geologas, mokytojas), reikalaujančia specialaus profesinio pasirengimo. 23.biliet. Už stovinčio troleibusop į kelią tam nenustatytoje vietoje staiga išbėgo 16m vaikinas. “Žiguli” vairuotojas nespėjo sustabdyti automobilio. Siekdamas išvengti avarijos, jis įvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusia mašina “Ford”. Avarijos metu žuvo “Fordo” vairuot. Ekspertizė nustatė, kad “Žiguli” vairuot neturėjo techninės galimybės šioje situacijoje sustabdyti mašinos. Paaiškinkite, kokios yra vairuotojų ir pėsčiųjų BA už kelių eism saugumo taisyklių pažeidimą sąlygos. Išnagrinėkite NS, kurios požymiai, Jūsų manymu, yra kaltininko veikoje. Kas trauktinas atsakomybėn aprašytoje situacijoje? BK numato eilę nusikalstamų veikų, kurias padarius atsiranda BA eism dalyviams - pėsties ir vairuotojams: 278-282str. 281 str. „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo“ 4d. sakoma „ Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko avarija, dėl kurios žuvo žmogus baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Šio nusikaltimo objektas yra saugaus kelių eismas bei saugus transporto priemonių eksploatavimas. Kadangi nusikaltimo buvimas priklauso nuo fizinės ar turtinės žalos, padarytos žmogui, papildomu objektu reikėtų laikyti žmogaus gyvybę ar sveikatą bei nuosavybę. Šio str. 4 d. yra kvalifikuota NS, kurių esmę apibrėžia atsiradusių paskemių sunkumas. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė apima visus materialinės NS požymius: veiką, pasekmes ir priežastinį ryšį. Veika gali pasireikšti veiksmais arba neveikimu: jais pažeidžiamos eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklės. Eismo saugumo pažeidimas – tai greičio viršijimas, lenkimo taisyklių pažeidimas ir pan. Transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimas g.b. padarytas pervežant keleivius transporto priemonėmis, kuriosneturi atitinkamų įrengimų: sunkvežimiai, traktorių priekabomis ir pan. Eismo saugumo pažeidimas neveikimu – tai pav., stovėjimas draudžiamoje vietoje; eksploatavimo taisyklės g.b. pažeistos pav užmigus prie vairo ir pan. Nusikaktimas baigtas, kai dėl eismo saugumo ar transportavimo priemonių taisyklių pažeidimo atsirado bent vienas 281 str. nurodytas padarinys. Sudėtingiausia šioje situacijoje yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių. Tai galėtų padėti keli būdai: 1.Objektyvusis priežastinio ryšio pobūdis. Priežastis ir pasekmė. Objektyvusis priežastinio ryšio pobūdis reiškia, jog tam tikros mūsų veikos tam tikromis sąlygomis visada sukelia atitinkamas pasekmes, norime to ar ne. Jis t.p. reiškia, kad žmogus, vienaip ar kitaip elgdamasis, gali numatyti priežastinio ryšio plėtrą, t.y. numatyti kokias pasekmes gali sukelti vienas ar kitas poelgis. Tiriant BB, apsiribojama priežastinio ryšio nustatymu tik tarp pavojingos veikos ir tokių pavojingų pasekmių, kurios įeina į inkriminuojamo nusikaltimo objektyviąją pusę. 2.Būtinosios pasekmių kilmės kilimo sąlygos taisyklė. Būtinosios sąlygos nustatymas – tai fakto nustatymas, ar mus dominanti ir įst. aprašyta veika buvo būtina pasekmių sąlyga. Pav. Neblaivus vairuotojas važiuoja 60 km/h greičiu, kai staiga į važiuojamąją dalį nenustatytoje vietoje išbėga pėstysis. Vairuotojas, stengdamasis išvengti susidūrimo, pasuka mašiną į dešinę, trenkiasi į stovinčią kitą mašiną ir sužaloja joje esantį keleivį. Abu ar vieną pažeidėją trauksime BA? Šią taisyklę nustatome atmesdami iš visuotinių reiškinių sąryšio eilės kiekvieną iš pavojingų veikų ir palikdami visas kitas tikėtinas pasekmių kilimo priežastis. Jei vairuotojas būdamas blaivus, vis vien neišvengtų pasekmių kilimo, tai reiškia, kad jo pavojinga veika (neblaivumas) nebuvo būtina vairavimo sąlyga. Jei pėstysis neišeitų į važiuojamą dalį nenustatytoje vietoje, tai net jei vairuotojas būtų neblaivus, žmonės nebūtų sužaloti. Vairuotojo veikoje nusikaltimo sudėties nėra. Minėtoje fabula autoįvykiui atsirasti reikšmės turėjo neteisėti pėsčiojo veiksmai. Subjektyviosios pusės pož kaltė - apibūdinama neatsargumu. Tačiau pabrėžtina, kad pats eism saug ar transporto priemonių eksploatavimo taisykl paž g.b. arba tyčinis arba neatsargus. Kai taisyklės pažeidžiamos tiesiogine tyčia, kalt dėl padarinių g.b. nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas. Neatsargumas dėl padarinių nulemia visą nusikaltimą kaip neatsargų. Nusikaltimo subjektas kiekvienas pakaltinamas 16m amžiaus sulaukęs asmuo (beje vaiavimo teisės suteikiamos nuo 18 m). BA atsiranda visiems asmenims, pažeidusiems kelių eism taisykles, nepriklausomai nuo to, ar jie vairavo nuosavą transporto priemonę, ar ne, ar turėjo vairavimo teises, ar ne. Nusikaltimo objektyvioji pusė apibūdinama banketinėse TN. Kaip jau buvo minėta, BA kyla tik tuomet, kai dėl padarytų taisykl paž atsiranda dispozicijoje išvardyti padariniai - žm aukos ar kitos sunkios pasekmės. Nusikaltimo sudėtis yra materialioji, ji yra baigta atsiradus įst nurodytiems padariniams. . Nusikaltimo subjektyv pusės pož- kaltė veikos požiūriu g.b. arba tyčia, arba neatsargumas. Tačiau pasekmių atžvilgiu galimas tik neatsargumas. Kaltininkas šių pasekmių arba nesuvokia, arba ir suvokdamas tikisi jų išvengti. Jeigu asmuo pažeidžia transporte galiojančias taisyk, kad sukeltų žm mirtį ar didelių mat nuostolių-veikos kvalifikacija g.b. kitokia (tyčinis nužudymas, tyčinis turto sunaikinimas ir kt.). Analizuodami pateiktą situaciją ir palygindami ją su nusikaltimų, numatytų 281 ir 282str., galime padaryti tokias išvadas: iki momento, kai pėsč išėjo į važiuojamąją kelio dalį nenustatytoje vietoje, automobilio vairuot vairavo automobilį blaivus, lenkimo taisykl, saugaus greičio taisykl ar kitų saugaus eism normų nepažeidė. Tiesa, siekdamas, išvengti avarijos jis išvažiavo į priešingą eism juostą, tuo sukeldamas grėsmę priešinga juosta važiuojančių automobilių atžvilgiu. Tačiau ekspertizė nustatė, kad vairuot neturėjo techninių galimybių šioje konkrečioje situacijoje sustabdyti automašinos. Pėstysis staiga išbėgo į kelią uždraustoje vietoje, t.y. pažeidė transporte galiojančių taisykl normą, numatančią būtinybę pėsties kirsti važiuojamąją kelio dalį nustatytose vietose. Kelių eism taisyklės reglamentuoja pėsčiųjų pareigą eiti šaligatviai arba pėsčiųjų takais dešine puse, o jei jų nėra - kelkraščiu. Pėstieji privalo į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Jeigu matomoje zonoje nėra perėjos ar sankryžos, leidžiama per kelią eiti tiesiai, stačiu kampu, į abi puses gerai apžvelgiamose kelio vietose. T.p. pėsties draudžiama eiti už stovinčios transporto priemonės ar kt vietą apžvelgti trukdančios kliūties, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Nagrinėdami situaciją ir siekdami nustatyti priežastinį ryšį, turime naudotis būtinosios pasekmės kilimo sąlygos taisyk, kuri padeda nustatyti, yra priežastinis ryšys, ar ne, ypač tais atvejais, kai prie pasekmės kilimo prisideda kelios priežastys.Privalome nustatyti, kas pažeidė kelių eism taisykles - ar pėsč, kuris išėjo į važiuojamąją dalį tam nenustatytoje vietoje, ar vairuot, išvažiavęs į priešingą eism juostą. Jeigu vairuot vairavo mašiną blaivus, tai yra nepažeidė eism saug taisykl, o taisykles pažeidė tik pėsč, vadinasi vairuot vis vien negalėjo išvengti kilusių pasekmių. Išvada: vairuotojo veika nebuvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. Taigi apie jokį priežastinį ryšį, remiantis 281str., kalbėti negalima ir nėra prasmės toliau tirti vairuotojo veikos priežastinį ryšį. Jo veikoje nusikaltimo sudėties nėra. Remdamiesi būtinosios pasekmės kilimo taisykle, galime iš visuotinio priežastingumo grandinės išbraukti pėsčiojo eism saug taisykl pažeidimą. Pamatysime, jog jam neišėjus į važiuojamąją gatvės dalį nenustatytoje vietoje, žmonės nebūtų žuvę. Išvada: būtent tai, kad pėsč pažeidė eism saug taisykles buvo būtinoji įst numatytų pavojingų pasekmių kilimo sąlyga. Pėsčiojo atžvilgiu galima inkriminuoti 281str. Pėstysis išėjo į važ kelio dalį už stovinčio troleibuso tam nenustatytoje vietoje, tuo jis pažeidė taisykles, draudžiančias eiti už stovinčios transporto priemonės ar vietą apžvelgti trukdančios kliūties, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Šie pėsčiojo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis - dėl šių pėsčiojo veiksmų įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo vienas žmogus. Pėstysis suprato, kad staiga išėdamas į gatvę iš už troleibuso, tam nenustatytoje vietoje, pažeidžia Kelių eism taisyk ir elgiasi pavojingai, t.y. gali sukelti autoįvykį. Pėstysis yra sulaukęs 16m amžiaus yra pakaltinamas, tad galime jį traktuoti nusikaltimo subjektu. BA šiuo atveju trauktinas pėstysis, kurio atžvilgiu t.b. kvalifik 281str. 23 bilietas. Paaiškinkite išžaginimo požymius. BK 149 Išžagi- tai lytinis santykiavimas prieš jo valią, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Išžag objektas yra moters seksualinio apsisprendimo laisvė, kai nukentėjusioji yra lytiškai subrendusi, ir seksualinis neliečiamumas, kai nukentėjusioji nėra lytiškai subrendusi. Seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas yra pagrindiniai šio nusikaltimo objektai. Papildomas obj- garbė ir orumas, taip pat fizinė laisvė ir sveikata. Nukentėjusiąja g.b. kaltininko žmona, meilužė ir prostitutė. Nusikaltimo esmė yra ta, kad veika padaryta lytiškai santykiaujant prieš moters valią be jos sutikimo. Išžag t.t. bent vieną iš trijų objektyviosios pusės požymių: 1)Fizinio smurto panaud; 2)Grasinimas; 3)Pasinaudojimas bejėgiška moters būkle. Kai nukentėjusioji neturi 14m ir ji lytinį aktą atliko savo noru, laikomas išžag pasinaudojant bejėgiška būkle. Tačiau kai neturinti 14m paauglė suvokia akti reikšmę, ypač jeigu ji yra akto iniciatorė, turi patyrimo šioje srityje, o partneris jaunas, nors ir sulaukęs 14m, išžag gali ir nebūti, nes ji nebuvo bejėgiškos būklės. Lytinis santykiavimas, kai tai pasiekiama apgaulės būdu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, nėra nusikalt. Tada pasiekiamas moters sutikimas. Išžag laikomas baigtu nusikaltimu pradėjus natūralų lytinį aktą. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad lytinio akto jis siekia ir atlieka prieš moters valią arba be jos sutikimo ir tai daro panaudodamas fizinį smurtą. Išžag subjektu g.b. tik vyriškos lyties asmuo, pakaltinamas ir sulaukęs 14m amžiaus. Moteris g.b. išžaginimo bendrininke, organizatore, kurstytoja, padėjėja. Kai moteris smurtauja, grasina, siekdama padėti vykdytojui, bendra vykdytoja ji nepripažintina. 24. Bilietas. Baranauskas pas Dambrauską vartojo alkoholinius gėrimus. Dambrauskui užmigus, Baranauskas pasiėmė jo automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę dar nusipirkti degtinės. Grįžtant atgal pas Dambrauską, Baranauskas padarė avariją. Ar galima Baranausko veiksmus kvalifikuoti kaip vagystę? BK 271 str. – vagystė- tai slaptas ar atviras, neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tikslą jį pasisavinti, t.y. pagrobtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo, kaip savu. BK 178 str. Vagyste svetimo turto pagrobimą. Vagystės objektas – visų formų ir rūšių nuosavybė. Dalykas- kilnojamasis turtas, priklausantis tam tikram asmeniui ar valstybei. Dažniausiai jį sudaro materialūs daiktai, turintys vertę, tačiau reikia paminėti ir tai, kad BĮ vartojamo turto sąvoka yra platesnė, nei daikto sąvoka. Be materialių daiktų, į turto sąvoką įeina ir civilinėje apyvartoje esantys nematerialūs dalykai: įvairių rūšių energija (šilumos, elektros), dujos, deguonis ir kt. Vagystės dalykas g.b. gyvi ir negyvi daiktai, savarankišką paskirtį turintis mechanizmas ar jo dalis. Paprastai vagystės dalyku g.b. kilnojami daiktai, kuriuos galima paimti rankomis ar tam pritaikytais prietaisais, o ne vien pajusti ar paliesti. Tačiau daiktai, atskirti nuo nekilnojamo turto (sodo vaisiai, išimtos namo durys, langai), taip pat yra šio nusikaltimo dalykas. Taigi vagystės dalyku g.b. tik svetimas turtas. Kaltininkas visais atvejais yra svetimas pavogto turto atžvilgiu. Jis nėra kaltininko nuosavybė ir pastarasis neturi teisės jo valdyti dėl darbo ar prievolinių teisinių santykių. Objektyviajai šiai nusikaltimo pusei būdinga tai, kad pati vagystės veika apima svetimo turto paėmimą, neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šie veiksmai įst leidėjo įvardyti, kaip turto pagrobimas. Vagystėje turto paėmimas- tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, mechanizmais ir netgi jo vietos pakeitimas,t.y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – tai neteisėtai paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Svarbu yra tai, kad kaltininkas jam nepriklausantį turtą pasiima neteisėtai.. Vagystės sudėtis – materialioji. Ji laikoma baigtu nuo to momento, kai kaltininkas pagrobia turtą ir įgyja galimybę jam viešpatauti, t.y., kai kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims ar kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti ar išmesti. Vagystės baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo nusikaltimo dalyko bei kaltininko ketinimų. Subjektyvioji nusikaltimo pusė ypatinga tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Ypatingas dėmesys šio nusikaltimo motyvui ir tikslui skiriamas tais atvejais, kai bandoma atskirti vagystę nuo neteisėto daikto panaudojimo. Jei kaltininkas akivaizdžiai daiktu nori pasinaudoti tik laikinai,jo veika neg.b. kvalifikuojama kaip vagystė. Dažniausiai ši problema iškyla dėl neteisėto transporto priemonės panaudojimo. Pagal konstrukciją įst leidėjas vagystę išdėstė kaip materialiąją nusikaltimo sudėtį, kuri apima ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltus padarinius. Todėl šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būtina, kad asmuo ne tik tyčia paimtų automobilį, bet ir turėtų tikslą jį pasisavinti. Vien tik noras laikinai pasinaudoti svetimu automobiliu nesudaro visų šio nusikaltimo būtinų požymių. Vagystės subjektais g.b. pakaltinami asmenys, kuriam nusikaltimo darymo metu suėję 14 metų. Uždavinyje Baranausko veiksmų kaip vagystės kvalifikuoti negalima, nes jis neturėjo tikslo užvaldyti Dambrausko automobilio, o norėjo pasinaudoti laikinai. Todėl Dambrauskas dėl padarytų nuostolių turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka, o Baranauskas turės būti nubaustas administracine tvarka. 24 bilietas. Paaiškinkite kyšio paėmimo požymius. BK 225. Tai valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo priėmimas kyšio, pažadas priimti kyšį arba kyšio reikalavimas už jo veikimą ar neveikimą duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai už pažadą taip elgtis. Nurodoma, kad asmens pasinaudojimas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar pareigūnui arba jam prilygintam asmeniui už kyšį pažadant paveikti atitinkama institucija, įstaiga ar organizacija, valstybės tarnautoją ar pareigūną arba jam prilygintą asmenį, kad jie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų – kvalifikuojamas kaip kyšio priėmimas. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai yra asmenys dirbantys valstybės tarnyboje – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal valstybės tarnybos įst bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, bei oficialus kandidatai į tokias pareigas. Valstybės tarnautojams ir pareigūnams prilyginami asmenys, turintys atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje bei kandidatai į tokias pareigas; asmenys, kurie dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla, ar teikia viešasis paslaugas, išskyrus ūkines ar technines funkcijas atliekantį asmenį. Kyšio gavimo esmė yra ta, kad papirktas valstybės tarnybos darbuotojas pats ar per kitus asmenis priima kyšį, už kurį, savo tarnybiniais veiksmais siekia patenkinti duodančiojo kyšį asmens interesus. Objektyviąja pusę šiame nusikaltime apibūdina tokia veika: 1)Kyšio priėmimas; 2)Pažadas priimti kyšį; 3)Kyšio reikalavimas. Apibūdinant kyšininkavimą pažymima, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai valstybės pareigūnas ar tarnautojas priima visas ar bent dalį jam duodamų vertybių. Vien kyšio davimo (palikimo, perdavimo) kyšio priėmimo sudėčiai nepakanka. Būtina, kad asmuo jį priimtų. Jei iš bylos aplinkybių matyti, kad asmuo neturėjo tikslo gauti kyšį ir vis dėl to jį gavo (rado paliktą), tačiau apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms, taikyti BK 225 str. nėra pagrindo. Kyšis asmeniui g.b. įteikiamas atvirai ar užmaskuotai (pvz.: dovanom, pralošiamas, mokamas nepriklausančiomis premijomis ir t.t.). Kyšio gavimo būdas kvalifikuojant veiką reikšmės neturi, svarbu, kad jo turtinė nauda kaltininkui būtų suteikta už jo atliktus ar neatliktus veiksmus pasinaudojant tarnybine padėtimi. Kyšis g.b. įvairių materialinių vertybių forma (pvz.: pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, brangenybės, baldai, antikvariniai daiktai, puotos iškėlimas, brangūs alkoholiniai gėrimai). Lytiniai santykiai tarp tarnybiškai priklausančių asmenų nelaikomi kyšiu. Tačiau jei veikoje yra tarnybiškai priklausomos moters prispyrimo lytiškai santykiauti sudėties požymių, tokią veiką reikia kvalifikuoti pagal BK 119 straipsnį. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad materialinė nauda, kurią jis gauna iš kyšio davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už veiksmų, susijusių su tarnybine padėtimi, atlikimą ar neatlikimą. Viskas 1 kl pagal seną BK 321 atitikmuon BK g.b. 228, 229, 184 str??? 25. bilietas: AB gen. direktorius Balkevičius bei vyr. fin. Trainytė bendrovės vardu išdavė garantinį raštą Balkevičiaus pažįstamam Daugėlai, garantuodami, jo gaunamos 2 mln. Litų bankų paskolos ir palūkanų gražinimą. Daugėlai negražinus paskolos bankui teismas priteisė iš AB daugiau kaip 230000 LT. Banko naudai. Dėl šio fakto buvo iškelta baudž. b. pagal BK 321str., vėliau perkvalifikuota į 3212 str. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Balkevičius išduodamas garantinį raštą nepatikrino Daugėlos finansinės padėties, neįsigilino į paskolos panaudojimo planus, tiesiog pasitikėjo juo kaip savo draugu. Trainytė neigė savo kaltę, nes ji tik patvirtino sandorį parašu, o garantinį raštą išdavė Balkevičius. Paaiškinkite BK 321 str. numatyto sudėties požymius. Kas bendra ir kuo skiriasi minėtas nusikaltimas nuo aplaidumo komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar prof. veikloje(BK 3212Fstr.)? išsakykite argumentuotą nuomonę dėl Balkevičiaus ir Trainytės veikos kvalifikacijos. Pagr. nusikaltimo, numatyto BK 321 str. objektas yra sąžiningo ūkininkavimo principai. Papildomas šio nusikaltimo objektas yra valstybės, įmonės ar asmens interesai, kurio paprastai būna materialiniu požiūriu. Objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių. Asmuo formaliai veikia įmonės vardu, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su įmonės interesais. Norint kaltininką patraukti baudž. atsakomybėn reikia nustatyti, kad dėl tokios tvarkos valst. įmonei ar asmeniui padaryta didelė žala (viršija 250 MGL). Objektyviniai pusei būdinga tiesioginė arba netiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad veika prieštarauja įmonės interesams, ir tai kad dėl tokios veikos bus padaryta valstybei, įmonei ar asmeniui didelė žala ir šios žalos nori, arba nors ir nenori bet sąmoningai leidžia joms atsirasti. Subjektas - nuo 16m. paskirtas ar įgaliotas valdyti įmonę, ar atsakingas už atskiras jos veiklos sritis ar veikiantis pagal atskirą įgaliojimą. Objektyvioji pusė:321str. g.b. tiek veikimas tiek neveikimas; 3212str. tik veikimas; 321 str. tyčinė veika, prieštaraujanti įmonės interesams pasireiškia tuo, kad asmuo veikia įmonės vardu, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su įmonės interesais, nes tokia veika pažeidžiami užimamų pareigų vykdymo principai,tvarka, menkinimas, atstovaujamose įmonėse autoritetas. Pagal BK 321 str. Balkevičiaus veiką kvalifikuosime jeigu bus nustatyta, kad jis iš karto žinojo, kad Daugėla negalės grąžinti paskolos, bet nepaisant to išdavė jam garantinį raštą, t.y. veika prieštaravo įmonės interesams. Tai reiškia, kad Balkevičius veikdamas tyčia norėjo, kad AB būtų padaryta didelė materialinė žala arba didelės materialinės AB padarymo nenorėjo, bet nieko nedarė, kad to išvengtų. Vyr. fin. Trainytė t.p. bus patraukta BA pagal BK 321 str. kadangi yra šio str subjektas, ir prieš pasirašydama t.p. turėjo įsitikinti Daugėlos mokumu. AB padaryta didelė materialinė žala kadangi viršija 250 MGL. Pagal BK 3212 Balkevičiaus veiką kvalifikuosime, jei bus nustatyta, kad jisai pagal savo kompetenciją prieš pat paduodant garantinį raštą Daugėlai turėjo patikrinti jo finansinę padėtį, paskolos panaudojimo planą, bet to nepadarė pasitikėdamas Daugėla, kaip draugu t.y. nekokybiškai atliko jam pavesta darbą. Ši jo veika g.b. kvalifikuojama kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nes jis nenumatė pasekmių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Trainytė t.p. pagal kompetenciją g.b. patraukta pagal BK 3212str. tokias pat pagrindais, kadangi yra subjektas. 25 bilietas. Paaiškinkite neteisėto aborto padarymo požymius. BK 142 Abortu vadinamas neteisėtas dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, t.y. žmogaus gemalo vaisiai sunaikinimas. Tai g.b. chirurginė operacija ar kitoks poveikis moters organizmui ar gemalui, kurio padarinys nėštumo nutrūkimas. Abortas laikomas nusikaltimu žmogaus sveikatai, nes sukelia pavojų moters sveikatai ar net gyvybei. Abortas yra nusikaltimas, kai nėštumas nutraukiamas neteisėtai, tyčia, tačiau nėščiajai prašant, jai sutinkant. Jeigu nėštumas būtų nutraukiamas prieš jos valią, nėščiajai nesutinkant, tuomet būtų kvalifikuojama kaip tyčinis ar neatsargus kūno sužalojimas, susargdinimas (BK 135str. 4d. „sunkus sveikatos sutrikdymas; BK 137str. 1d. „sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo“). Jeigu nėščioji pati pasidaro abortą- tai nusikaltimu nelaikoma. Objektyviosios pusės požymiai: 1)Abortą pasaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos; 2)Abortas padaromas ne gydymo įstaigoje; 3)Abortas neleistinas medicininiu požiūriu. Nepavykusios pastangos tai padaryti kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas. Subjektyviosios pusės požymiai- neteisėtas abortas yra tyčinis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais dirbtinai nutraukia moters nėštumą, be to, jos sutikimui, ir siekia tai padaryti. Neteisėto aborto motyvai g.b. įvairūs, bet tai veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Dažniausiai šia nusikaltimai padaromi dėl savanaudiškų paskatų už tam tikrą atlyginimą. Neteisėto aborto subjektu g.b. pakaltinamas asmuo 16m, tiek gydytojas, tos srities specialistas. Kadangi abortas atliekamas nėščiajai sutinkant, pagal baudžiamosios atsakomybės nuostatas, ji turėtų atsakyti kaip nusikaltimo bendrininkė, tačiau čia jai daroma išimtis ir ji visuomet yra pripažįstama kaip nukentėjusioji. Nelaikoma neteisėtu abortu, jei jį padarė gydytojas akušeris- ginekologas nors ir pažeidžiant minėtas sąlygas, tačiau esant būtinam reikalingumui, t.y. gelbstint nėščiosios gyvybę ar sveikatą. 26 bilietas. Petronis buvo sulaikytas policijos dėl to, kad degalinėje "Statoil” įsipylęs benzino, nuvažiavo nesumokėjęs už jį.. Dėl to degalinė patyrė 45 litų žalą. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad Petronis tokiu būdu apgavo ir kitų degalinių darbuotojus. Iš viso buvo nustatyti keturi epizodai, kai Petronis nesumokėjo už benziną skirtingose degalinėse - atitinkamai 45, 60, 50ir 70 litų. Petronis buvo apkaltintas pagal sBK 277 str. (nBK 186 str. Turtinės žalos padarymas apgaule). Kilo klausimas, kaip kvalifikuoti veiką: kaip vagystę ar turtinės žalos padarymo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu. 1 klausimas. Paaiškinkite turtinės žalos padarymo apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu sudėties požymius. kuo šis nusikaltimas skiriasi nuo vagystės ir sukčiavimo? Ar Petronio veikos atitinka sBK 277 str. numatyto nusikaltimo požymius: 186 str. Objektas — nuosavybės santykiai atsiskaitymų srityje ir mokėjimų srityje. Objektyvinė pusė — materialinė sudėtis, kuri apima du būtinus požymius: 1)turtinės žalos padarymas apibūdina veikos esmę ir jos pobūdį, 2)alternatyvus, ir numato nusikaltimo padarymo būdą - apgaule ar piktnaudžiavimu pasitikėjimu. Žalos padarymo būdai: 1)piktnaudžiavimas pasitikėjimu — vengiama vykdyti pareigą ar sutartinius įsipareigojimus dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, vengiama kitų mokėjimų. 2)Apgaule — apima žinių, duomenų, kurių pagrindu kyla asmens pareiga ar sutartiniai įsipareigojimai dėl mokesčių, įmokų ir kitų mokėjimų, iškraipymą ar tikrų žinių nuslėpimą. Pvz. falsifikuojami elektros, dujų skaitiklių parodymai. Apgaulė — tai kaltininko tyčinis tikrosios padėties iškraipymas, sąmoningas nukentėjusiojo suklaidinimas dėl faktų ar aplinkybių. Subjektas — pakaltinamas nuo 16 metų. Subjektyvinė pusė — tiesioginė tyčia ir savanaudiškos paskatos, kurios apima siekimą gauti turtinės naudos. Skirtumas nuo vagystės: tai nėra pagrobimas; žala padaroma ne paimant daiktą, patį turtą, bet apgaulės būdu asmuo patiria materialinę žalą negautos naudos pavidalu. Skirtumas nuo sukčiavimo: sukčiavimo esmė, kaip apgaule suklaidinant užvaldyti turtą ar teisę į turtą, o 186str. esmė vengimas vykdyti savo pareigas, įsipareigojimus. Subjektą ir asmenį, kuriam padaroma žala sieja susitarimai, sutartys ar įsipareigojimai. Tarp sukčiaus ir nukentėjusiojo tokių santykiu nėra. Petronio veika atitinka 186str. nusikaltimo požymius. Jo veika pasireiškia piktnaudžiavimu pasitikėjimu. Kyla žala, degalinės darbuotojas negauna pinigų. Petronio veika t.b.nąjį priežastinį ryši su pasekmėmis (būtent jo neatsiskaitymas ir sukėlė žalą). Jis supranta, kad neatsiskaitydamas už benziną nevykdo savo pareigos, atlieka nusikalstamą veiką, numato, kad. taip elgdamasis padarys žalą degalinei ir to siekia. 26 bilietas. Paaiškinkite chuliganizmo požymius. BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas. 1.Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. 2.Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Chuliganizmas- tai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškią nepagarbą visuomenei. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o fakultatyviniai objektai- žmogaus garbė, orumas, sveikata, turtas. Chuliganiškais veiksmais paprastai pažeidžiama visuomenės rimtis, žmonių rimtis, poilsis. Dažnai padaroma žala žmogaus sveikatai, turtui. Viešoji tvarka- tai padėtis atitinkanti visuomenės reikalavimus. Objektyvioji chuliganizmo pusė- tai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką, tuo pačiu parodoma nepagarba visuomenei. Nusikaltimo sudėties požymis- šiurkštumas. Tai aiškiai ir įžūliai išreikštas kitų žmonių paniekinimas, pažeminimas. Aiškios nepagarbos visuomenei savybė- viešumas. Tačiau viešumas g.b. ir tais atvejais, kai yra tik vienas žmogus ar apskritai nėra nei vieno žmogaus (pvz.: kaltininkas naktį nuošalioje vietoje padega šiukšlių dėžę). Jeigu chuliganiškais veiksmais dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam padarytas tyčinis lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, tai kūno sužalojimas į chuliganizmo sudėtį įeina. Tačiau jeigu kūno sužalojimas yra sunkus, reikia kvalifikuoti veiką kaip chuliganizmo ir sunkaus kūno sužalojimo sutaptį (BK 284 str.- BK 135 str.). Jei kaltininkas darydamas chuliganiškus veiksmus tyčia nužudė nukentėjusįjį, veikai kvalifikuoti pakanka BK 129 str. 8d. (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų). Chuliganiški veiksmai gali pasireikšti ne tik fiziniu, bet ir psichiniu smurtu, kad taip pažemintu nukentėjusįjį. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Chuliganizmas bus baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai buvo atlikti veiksmai. Subjektyviosios pusės požymis- kaltė pasireiškianti tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad jo veiksmai pasireiškia nepagarba visuomenei, ir to nori. Subjektu g.b. pakaltinamas asmuo sulaukęs 16 metų amžiaus. 27 bilietas Kriminalinės policijos inspektorius buvo sulaikytas už tai, kad savo kabinete priėmė iš asmens 1000 JAV dolerių kyšį. Asmuo, įteikęs inspektoriui pinigus, teisinosi, kad tai padarė norėdamas atsidėkoti jam už pavogto automobilio „Audi – 80“ suradimą. Iš anksto apie atlyginimą jie nesitarė. Policijos pareigūnas buvo apkaltintas kyšio priėmimu, tačiau su kaltinimu nesutiko, teigdamas, kad priėmė ne kyšį, o dovaną. Įvertinkite inspektoriaus ir asmens, įteikusio pinigus pareigūnui, veikas ir argumentuotai kvalifikuokite jas? Veikos kvalifikavimas: iš pirmo žvilgsnio būtų galima pritaikyti 225 bei 227 str, kur kalbam apie kyšio priėmimą ir papirkimą. Kalbant apie kyšio priėmimą 225 str „Kyšininkasvimas“ objektas yra normali valstybinio aparato veikla, ir tai galima įvardinti kaip pagrindinį objektą, nes taip pat galima išskirti ir papildomą objektą – tai yra valstybinio aparato autoritetą ir prestižą, kuris taip pat nukenčia darant nusikaltimus valstybės tarnybai. Kyšio gavimo esmė yra ta, kad papirktas valstybės tarnautojas, savo tarnybiniais veiksmais(ar neveikimu) ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi turi ar siekia patenkinti duodančio kyšį ar kito asmens interesus. Kyšio priėmimas yra siejamas su konkrečių tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu, todėl kyšiu nelaikomi tie atvejai, kai asmenys papirkinėjami tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų. Tokiu atveju veika būtų kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Šio nusikaltimo dalykas – bet kokia neteisėta gauta turtinė nauda, kuri g.b. išreikšta tiek turtinės vertybės pavidalu, tiek kaip teisė į turtą, tiek kaip nemokamas suteikimas mokamų paslaugų ar kitokiu pavidalu. Uždavinio, nusikaltimo dalykas yra turtinė vertybė, t.y pinigai (1000 JAV) . Analizuojant nusikaltimo objektyviąją pusę, ją apibūdina veika, kuri g.b. padaryta bet kuriuo iš šių alternatyvių veiksmų: 1)Kyšio priėmimu; 2)Pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį; 3)Reikalavimu ar provokavimu jį duoti. Bet kuris iš šių alternatyvių kyšininkavimo būdų yra siejamas su kaltininko veikimu ar neveikimu vykdant savo įgaliojimus. Šiuo atveju kalbame apie veikimą, tai yra aktyviais veiksmais patenkinami duodančio kyšį žmogaus interesai – surandamas pavogtas automobilis „Audi-80“ ir kyšininkavimo būdas pateiktoje fabuloje – kyšio priėmimas( 1000JAV). Veikos sukeltos pasekmės kvalifikavimui įtakos neturi. Kvalifikavimui neturi reikšmės, kada vertybės kaltininkas gavo – prieš atlikimą (neatlikimą) kyšio davėjo interesams kokių nors veiksmų (kyšis – papirkimas) ar po to (kyšis – atsilyginimas). „Kyšio (jo dalies) priėmimo momentas kaip baigto nusikaltimo požymis lemia tai, kad pagal 225 str. kvalifikuojami ir tie atvejai, kai pareigūnas gavęs kyšį nevykdo duodančio asmens norų ar net neketino jų vykdyti arba priėmė vertybes už atlikimą (neatlikimą) veiksmų, kuriuos jis būtų atlikęs (neatlikęs), nepriklausomai nuo kyšio paėmimo“. Šiuo konkrečiu atveju kalbama apie kyšį-atsilyginimą ir apie veiksmus, kuriuos atlikti buvo policijos inspektoriaus pareiga, tačiau numanomas kyšio davimas vienaip ar kitaip įtakojo tos pareigos atlikimą kyšį duodančio asmens naudai. Teiginys, kad 1000 dolerių suma t.b. laikoma kaip padėka, kaip tam tikra dovana už atliktus veiksmus, t.b. kategoriškai atmestas, kadangi remiantis LR CK 6.470 str 5 dalimi yra draudžiama priimti valstybės pareigūnams dovanas susijusias valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Tačiau vien kyšio davimo kyšio priėmimo sudėčiai nepakanka, būtina, kad valstybės tarnautojas tą materialinę naudą priimtų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kriminalinės policijos inspektorius priėmė iš asmens kyšį. Nusikaltimo subjektas – specialus nusikaltimo subjektas, tai asmuo dirbantis teisminėje valstybės institucijoje ir atliekantis valdžios atstovo funkcijas. Analizuojant nusikaltimo subjektyviąją pusę, nusikaltimas g.b. apibrėžiamas tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys: kriminalinės policijos inspektorius supranta, kad imamas 1000 dolerių kyšis yra neteisėtas atlyginimas už automobilio „Audi -100 suradimą, jis supranta tos veikos baudžiamumą ir pavojingumą visuomenei, ir jis taip nori elgtis. Inspektorius taipogi supranta, kad ir asmuo įteikiantis pinigus žino apie tokių veiksmų neteisėtumą, nes kitokiu atveju veika galėtų būti kvalifikuojam kaip piktnaudžiavimas tarnybai. Asmuo duodantis kyšį turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn remiantis BK 227str “Papirkimas“. Šio nusikaltimo objektas toks pats kaip ir 225str, nors papirkimas ir nėra nusikaltimas valstybės tarnybai tikrąją ta žodžio prasme, nes šio nusikaltimo subjektui nebūtini specialieji nusikaltimų valstybės tarnybai subjekto požymiai. Šis nusikaltimas įtrauktas į BK skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, todėl, kad be šio nusikaltimo būtų neįmanomas toks nusikaltimas valstybės tarnybai – kyšio priėmimas. Nusikaltimo dalykas toks pats kaip ir anksčiau mano nagrinėtame straipsnyje, tai yra materialinė vertybė išreikšta 1000 dolerių vertės pavidalu. Kalbant nusikaltimo objektyviąją pusę, veika gali pasireikšti vienu iš alternatyvių būdų , tai yra kaip1)Kyšio pasiūlymas; 2)Pažadėjimas duoti kyšį; 3)Kyšio davimas. Uždavinyje nusikaltimas padaroma duodant kyšį, ir tas kyšis duodamas tiesiogiai, o ne per tarpininkus, nors kyšio davimo būdas kvalifikavimui reikšmės ir neturi. Nusikaltimo sudėtis materiali. Perdavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai visas kyšis ar jo dalis perduodamas valstybės pareigūnui, o šis priima tą kyšį. Neturi kvalifikavimui reikšmės tai ar papirktas pareigūnas yra atlikęs veiksmus, ar dar ne. Nagrinėjamoje fabuloje veiksmai jau yra atlikti. Nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas 16 metų asmuo, kuriam nėra būtini kaip minėjau specialaus subjekto požymiai būdingi 284 straipsniui. Subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia. Kalbant apie kaltės turinį, asmuo duodantis kyšį supranta, jog jis pats tiesiogiai duoda kyšį pareigūnui už tai, kad pastarasis surado pavogtą automobilį „Audi-100“, supranta, kad perduoda neteisėtą atlyginimą už tarnybinių veiksmų atlikimą, ir taip nori elgtis. Jei asmuo galvotų, kad perduodą teisėtą atlyginimą už tarnybinių veiksmų atlikimą, jis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vadinasi, kriminalinės policijos inspektoriaus veika turėtų būti kvalifikuojama pagal 225 str 1 dalį kaip valstybės pareigūno tiesioginis kyšio priėmimas už teisėtą veikimą vykdant savo tarnybinius įgaliojimus. Asmens, duodančio kyšį veika turėtų būti kvalifikuojama remiantis 227str 1d kaip tiesioginis kyšio davimas valstybės pareigūnui už teisėta veikimą vykdant savo tarnybinius įgaliojimus. 27 bilietas. Paaiškinkite paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį požymius. 206 str. Kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį. Paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį ir negrąžinimas jos nustatytu laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šio nusikaltimo sudėties objektas- nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Objektyvioji pusė - 1.Paskolos panaudojimas nepagl paskirtį 2)Paskolos negražinimas laiku. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialinė, kadangi būtinuoju objektyviosios pusės požymiu įvardintos pasekmės, t.y. žala kreditoriui ar laiduotojui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį str gali iškilti tik tada, kai paskola panaudojama ne pagal paskirtį (kai ji yra tikslinė). Jei paskola buvo suteikta nenurodant konkretaus tikslo, BA pagal šį str negalima. Turtinę žalą reikia laikyti kreditoriui ar laiduotojui pagal sutartį laiku negrąžintų visų pinigų ar jų dalies. Tačiau jeigu pinigai, kurie buvo gauti naudoti pagal tam tikrą paskirtį nebuvo naudojami kaip buvo numatyta sutartyje, tačiau paskola buvo grąžinta laiku ir kreditoriui žalos nėra. Tuomet nėra ir BA, nes nėra pagrindinio objektyviosios pusės požymio- žalos. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė- tik tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad švaisto ar kitaip panaudoja paskolą ne pagal paskirtį ir to siekia. Nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas 16 metų asmuo savo ar įmonės vardu paėmęs tikslinę paskolą ir atsakingas už jos naudojimą ir grąžinimą. Apribojimas nuo sukčiavimo: jei kaltininkas tyčia panaudotų gautą tikslinę paskolą ne pagal paskirtį susiformavo dar prieš paimant paskolą (pasirašant paskolos sutartį), tokiu atveju bus inkriminuojamas sukčiavimas (BK 182), o jei mintis kilo panaudoti jau pasirašius sutartį, tai bus inkriminuojamas BK 206 str.“Kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį“. 28. bilietas Į policija kreipėsi grupė asmenų su prašymu surasti ir priversti gražinti pinigus pil. Miliauską. Paaiškėjo, kad Miliauskas buvo rekomenduojamas šiems žmonėms kaip rimtas verslininkas, kuriam galima skolinti pinigus už gerus procentus. Iš pradžių Miliauskas iš tiesu reguliariai mokėjo palūkanas, tačiau po to ėmė slapstytis nuo kreditorių, nutraukė mokėjimus. Paaiškėjo, kad Miliauskas yra skolingas įvairiems žmonies 200,000 litų. Sulaikytas Miliauskas paaiškino, kad nutraukė palūkanų išmokėjimą, nes jo verslas nepasisekė, o slapstėsi todėl, kad bijojo susidorojimo. Aptarkite Miliausko veikos kvalifikavimo variantus. Veiką galima kvalifikuoti remiantis BK 206 str „sukčiavimas“. Šio nusikaltimo objektas yra nuosavybė. Nusikaltimo dalykas yra visi nuosavybės teisės objektai, įskaitant nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, teise į tą turtą. Tai turtas, kuris tiesiogiai (maisto produktai, apranga) ar netiesiogiai ( pinigai, žemė) tenkina kaltininko asmeninius poreikius. Nagrinėjamame uždavinyje nusikaltimo dalykas yra paskolintos piniginės lėšos. Kalbant apie nusikaltimo objektyviąją pusę, veika pasireškia dviem neatsiejamais elementais: vienas iš jų – užvaldymas svetimo turto , kitas – apgaulė, kuri panaudojama svetimam turtui užvaldyti. Apgaulė tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti. Yra išskiriamos dvi apgaulės formos – aktyvi ir pasyvi. Pasyvi pasireiškia tuo, kad subjektas nutyli ir nepraneša apie tam tikras aplinkybes, apie kurias būtina pranešti, dėl ko turto savininkas ar kitas asmuo, juo disponuojantis, nepagrįstai ir neatlygintinai perduoda šį turtą. Aktyvi apgaulės forma – tai aplinkybių ir faktų, susijusių su praėjusiu, esamuoju ar busimuoju laiku, falsifikavimas ar iškraipymas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, suklastotų dokumentų pateikimu, konkliudentiniais veiksmais, daiktų išorės, formos ar savybių pakeitimu. Šiame nagrinėjamame uždavinyje kaip tik ir reikia kalbėti apie aktyvią apgaulės formą, kai asmuo pasinaudodamas bendrininko (bendrininkų, nes neaišku kas rekomendavo) pagalba sudarė tokią padėtį, kad asmenys skolinantys pinigus susidarė nuomonę apie Miliauską kaip apie rimtą verslininką kuriam galima skolinti pinigus už gerus procentus. Tai vienas iš apgaulės būdų, kai pritraukiamas fizinių asmenų kapitalas nepagrįstai žadant mokėti dideles procentus. Manipuliuojama nesąžininga, tikrovės neatitinkančia reklama, išmokant palūkanas kai kuriems klientams, siekiant, kad kiti giliau prarytų jauką. Sukčiavimo sudėtis materiali, todėl t.b. priežastinis ryšys tarp kaltininko apgaulės ir svetimo turto užvaldymo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusieji, suklaidinti kaltininko, atlieka Miliausko naudai tam tikro turtinio pobūdžio veiksmus, tai yra paskolina pinigus, kurių jie nebūtų skoline, jei nebūtų suklaidinti dėl verslininko geros reputacijos. Klaidos priežastis apgaulė, nukentėjusių suklaidinimas, kuris ir lemia, kad pinigai buvo paskolinti Miliauskui. Sukčiavimas laikomas baigtu, nuo to momentu, kai nukentėjusieji paskolino verslininkui pinigus, ir pastarasis įgijo galimybę juos valdyti, jais disponuoti ir naudotis savo nuožiūra. Nusikaltimo subjektas 16 m. Nusikaltimas g.b. padaromas tik tiesiogine tyčia. Verslininkas M. suvokia, kad savo veiksmais iškraipo aplinkybe faktus, tai yra sukuria savo kaip patikimo verslininko reputaciją, numato, kad taip veikdamas suklaidins jam pinigus skolinančius asmenis ir taip jam bus perduotas turtas ir taip nori elgtis. Sumanymas negražinti pinigus kilo iš anksto dar prieš skolinantis pinigus, o tas faktas, kad iš pradžių reguliariai buvo mokamos palūkanos t.b. vertinama kaip priemonė pritraukti kitus kreditorius. Atsižvelgiant į visą tai, kaltininkui turėtų būti inkriminuotas 274 str. 2 dalis – sukčiavimas stambiu mastu, nes padaryta žala didelė. Tačiau atsižvelgiant į veikos fabulą galima kvalifikuoti ir remiantis BK 183 ar 184 str. – turto pasisavinimas ir išvaistymas. Šių nusikaltimų objektas – visų formų nuosavybė. Dalyku g.b. turtas, patikėtas kaltininkui arba esantis jo žinioje turtas. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Esantis žinioje – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Turtas yra patikėtas nusikaltimo subjektui. Kalbant apie objektyviąją pusę, veikai būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina arba išvaisto jam patikėtą svetimą turtą, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas patikėto turto paėmimas ir užvaldymas. Užvaldytas turtas g.b. panaudotas pagal paskirtį, išnuomotas ar įkeistas, o pinigai – panaudoti namas (butams), prabangioms mašinoms pirkti. Turtas pasisavinimas, kai jis negražinimas nustatytu laiku arba nepateikiamas pareikalavus, kai neteisėtai , neatlyginant savininkui vertės yra valdomas, disponuojamas, ar tvarkomas kaip nuosavas, įskaitant iš jo gaunamas pajamas. Neatlygintinumo požymis yra sudėties elementas. Turto išvaistymas – kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto išvaistymas suvartojimo, pardavimo, dovanojimo ar perdavimo kitiems asmenims būdais. Aukščiausias teismas išaiškino, jog kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas nuo išeikvojimo skiriasi tuo, kad turtas išvaistomas jo nepasisavinus, t.y neužvaldžius jo bent trumpam laikui. Iš uždavinio sąlygos negalima pasakyti ar čia pasisavinimas ar išvaistymas. Jeigu jis skolintus pinigus pavertė savo nuosavybe, bus pasisavinimas, o jei suvartojo arba įvairiais būdais perdavė kitiems asmenims – turto išvaistymas. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl būtina sąlyga – materialinės žalos atsiradimas. Tarp verslininko Miliausko veiksmų ir skolinėtiems asmenims atsiradusios žalos (prarastų turtinių lėšų) yra priežastinis ryšys. Pasisavinimas laikomas baigtu nusikaltimu, nuo to momento kai kaltininkas užvaldė svetimą turtą (šiuo konkrečiu atveju pinigus) ir įgijo galimybę naudotis ir disponuoti juo savo nuožiūra, išeikvojimas yra baigtas nuo turto suvartojimo, perdavimo, padovanojimo, perdavimo kitiems asmenims momento. Nusikaltimo baigtumą reikėtų sieti su tuo momentu, kai buvo nustota mokėti palūkanos ir pradėta slapstytis nuo kreditorių. Kalbant apie nusikaltimo subjektyviąją pusę, reikia remtis Aukščiausio Teismo 1998m. Gruodžio 22d. nutarimu „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo bylose“, kur išaiškinta, kad turto pasisavinimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o išvaistymas galimas ir esant netiesioginei tyčiai. Vadinasi kalbant apie kaltininko kaltės tūrinį galimi keli variantai: 1)kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais neteisėtai pasisavina kreditorių pinigus, supranta, kad daro jiems materialinę žalą ir to nori (turto pasisavinimo atveju) 2)Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jam patikėtą turtą, supranta, kad tuo pažeidžia kreditorių interesus ir to nori bei kitas variantas, kai asmuo nesiekia šių padarinių išvaistymo atveju, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nusikaltimo subjektas asmuo 16 m. ir be šių bendrųjų požymių dar turintis specialiųjų požymių būtinų šios veikos sudėčiai. Tai yra asmuo, kuriam yra patikėtas turtas, iš jam suteiktų tų pinigų atžvilgiu ypatingų įgaliojimų atsiranda specialus jo statusas. Vadinasi kaltininkui g.b. inkriminuotas 183 str ar 184, tai yra kaltininkui patikėto svetimo turto pasisavinimas arba išvaistymas stambiu mastu. 28 bilietas. Paaiškinkite žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimo požymius. BK 220. LR įst įpareigoja įmones, Lietuvos gyventojus deklaruoti savo pajamas, pelną, turtą. Būtent BK 220 str. yra numatyta BA už žinomai neteisingą duomenų apie pajamas ar pelną pateikimą. Šiuo nusikaltimą pažeidžiama duomenų apie pajamas ar pelną pateikimo tvarka. Šis neteisingas duomenų pateikimas (žinomai) yra susijęs su mokesčių mokėjimo išvengimu. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra duomenų apie pajamas ar pelną pateikimo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas yra deklaracijos, į kurias įrašomi žinomai neteisingi duomenys, kurie realiai neatitinka subjekto pelno ar pajamų. Objektyvinė pusė pasireiškia veikimu. Kad nusikaltimas būtų baigtas, kaltininkas turi atlikti du veiksmus: 1)Įrašyti neteisingus duomenis į deklaraciją; 2)Tuos dokumentus pateikia mokesčių inspekcijai. Šio nusikaltimo subjektas yra asmuo sulaukęs 16 metų pakaltinamas asmuo, kuris į deklaracijas bei kitus dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės pajamas bei pelną. Tai yra juridinių asmenų ar juridinio asmens statuso teisių neturinčių įmonių vadovai. Šis nusikaltimas yra tyčinis. Jis padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas neteisingus duomenis mokesčių inspekcijai pateikia sąmoningai, suvokdamas, kad šie duomenys yra melagingi. 29. bilietas. Ekonominės policijos pareigūnams tikrinant vaistinės veikla, dėl kilusių įtarimų buvo padaryta krata vaistinės vedėjos namuose. Kratos metu buvo rastas kasos aparatas. Buvo nustatyta, kad šio aparato kontrolinė juosta kiekviena diena buvo išimama ir įdedama į kitą, vaistinėje esantį kasos aparatą, kuris buvo pertvarkytas tokiu būdu, kad ataskaitoje nefiksuodavo skaitiklio parodymų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad per pusantro mėnesio į apskaitą nebuvo įtraukta apie 20 000 Lt. pajamų. Keitė juostas vedėjai padėdavo kasininkė, kuri t.p. sunaikindavo oficialaus kasos aparato juostą. Vaistinės darbuotojos t.p. prisipažino, kad vedėjos verčiamos, jos nuo buteliukų su vitaminais, kurių galiojimo terminai pasibaigę skuto etiketes ir klijavo kitas. Paskui šiuos vitaminus realizuodavo. Jų paskaičiavimais tokių buteliukų buvo realizuota virš tūkstančio, apytikriai pusantro tūkstančio litų suma. Paaiškinkite apgaulingos ir aplaidžios apskaitos (sBK 322, 323) nBK223 ir 222str. nusikaltimo sudėties požymius. Kas yra šių nusikaltimų subjektas. Įvertinkite situaciją ir paaiškinkite, kas ir kokiu nusikaltimu ūkininkavimo tvarkai padarymu t.b. kaltinamas? Valstybė suinteresuota kontroliuoti kaip mokami mokesčiai. Buhalterinės apskaitos vedimas – priemonė kontroliuoti. Ji g.b. vedama vadovaujantis buhalterinės apskaitos pagrindų įst. Ji vedama registruojant išlaidas ir pajamas knygose. Fiksavimas t.b. pagrįstas pirminiais dokumentais, t.b. čekiai, sąskaitos faktūros ir pan.ir tik lietuvių kalba. Jokių tepliojimų, braukimų taisymų būti negali. Neg.b. dvigubos buhalterinės paskaitos. Tvarko buhalteris specialistas. Įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 žmonių leidžiama buhalterinę apskaitą vesti supaprastinta tvarka. Vadovas g.b. ir buhalteriu. Už buhalterinės apskaitos išsaugojimą atsakingas įmonės vadovas, už tvarkymą – buhalteris. 223 str „Aplaidus apskaitos tvarkymas“ objektas – buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas valstybės finansiniai interesai. Dalykas yra apskaitos dokumentai, apskaitosregistrai arba finansinė atskaitomybė. Objektyviąją pusę apibūdina veika (veikimas arba neveikimas), padariniai ir priežastinis ryšys. Šis nusikaltimas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1)aplaidžiu įm buhalterinės apskaitos tvarkymu 2)arba apskaitos dokumentų neišsaugojimu. Norint patraukti asmenį BA reikia nustatyti konkrečius TA, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Subjektas – pakaltinamas 16 m. Asmuo, aplaidžiai tvarkantis į, buh apskaitą. Kas traukiams BA? Pagal 223 traukiami įv. asmenys: 1)vyr.finansininkas- tais atvejais, kai įm yra savarankiška buhalterinė apskaitos tarnyba 2)buhalterinių-auditorinių konsultacinių įm specialistai – tais atvejais, kai įm buh apskaita tvarkoma pagal sutartis bus buhalterinėmis, auditinėmis ar konsultatinėmis įm; 3)įmonės vadovas – tais atvejais kai pats tvarko apskaitą, ar įmonėje jos iš viso nėra; 4)įmonės vadovas už buhalterinės apsaitos dok neišsaugojimą. Aplaidus buh apskaitos tvarkymas – tai neatsargus nusikaltimas. Jis padaromas dėl neatsargumo t.y. arba dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo. 222 str „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“. Objektas ir dalykas yra toks kaip ir 223 str. Objektyviąją pusę paibūdina: apgaulingas įm buh apskaitos tvarkymas; apskaitos dok paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas. BA atsiranda tik tuo atveju, jeigu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymotrukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įm komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Taigi nuo aplaidaus apskaitos tvarkymo apgaulinas apskaitos tvarkymas skiriasi padariniais. Apgaulinos apskaitos tvarkymo padarinių yra daugiau negu aplaidaus apsaitos tvarkymo. 222 str. nusikaltimo sudėtis materialioji. Padariniai, t.y. trukdymas visiškai ar iš dalies nustatyti įm komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą yra būtinas šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymis. Subjektas 16 m pakaltinamas asmuo. Konkrečiai g.b.: 1,2,3 – tas pats kaip ir 223 str; 4)už buh apskaitos dok suklastojimą, paslėpimą ar sunaikinimą atsako veiką padaręs asmuo. Apgaulingas apsaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Tai apgaulingą apskaitos tvarkymą skiria nuo aplaidaus apskaitos tvarkymo. Sprendžiant iš uždavinio sąlygos matome, kad LR BK 223 str. neg.b. taikomas, todėl kad vaistinėje buvo vedama apgaulinga apskaita, nes kasos aparatas buvo perdarytas taip, kad ataskaitoje nefiksuodavo skaitliuko parodymų, kontrolinė juosta buvo kiekviena diena išimama ir dedama į kitą kasos aparatą, t.p. oficialaus aparato juosta buvo sunaikinama. Tai reiškia, kad veika buvo daroma tyčia, nes vaistinės vedėjas ir kasininkė sąmoningai netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, numatė kad tuo bus trukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus, bei įvertinti turtą, ir to siekė. Todėl kasininkės ir vaistinės vadovo veiką kvalifikuotume pagal LR BK 222 str. 29 bilietas. Paaiškinkite piktnaudžiavimo tarnyba požymius. BK 228 „Piktnaudžiavimas“ - tai tyčinis pareigūno ar valstybės tarnautojo pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, jeigu tai buvo padaryta savanaudiškais tikslais arba padarė didelę žalą valstybės interesams ir kitiems asmenims. Šis nusikaltimas pasireiškia tuo, kad pareigūnas ar valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nėra suderinama su tarnybos interesais. Objektyvioji nusikaltimo pusė išreiškiama tarnautojo pasinaudojimo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesams. Ši veika g.b. padaryta aktyviais veiksmais (pvz.: kreditų ne pagal paskirtį skyrimas) ir neveikimu (pvz.: tardytojas nekelia baudžiamosios bylos nusikaltusiam asmeniui). Specifinė šio nusikaltimo forma pasireiškia prisidėjimu prie nusikaltimo. Kai kuriais atvejais piktnaudžiavimo tarnyba yra baigtas, kai atsiranda didelė žala valstybės interesams (daugiau kaip 250 MGL). Trukdymai verslo laisvei, plėtojimui, padarę atskiriems subjektams 250 MGL dydžio nuostolių taip pat laikomi piktnaudžiavimo tarnyba požymiu. Kai konstatuojamas didelės žalos valstybės interesams atsiradimas būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis- priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareigūno veikos ir atsiradusių pasekmių. Šio nusikaltimo subjektas- valstybės tarnautojas ar valstybės pareigūnas. Subjektyvioji pusė piktnaudžiavimo tarnyba atvejais apibūdinama tik tiesioginė tyčia. Čia taip pat yra svarbūs psichologiniai momentai: 1)Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą; 2)Supranta, kad veikia priešingai tarnybos interesams; 3)Numato, jog gali atsirasti galimybė didelei žalai valstybei; 4)Nori tokių pasekmių. Jei asmuo piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro kokį nors kitą,bet ne valstybės tarnybai, nusikaltimą (pvz.: neteisėtai įgyja šaunamąjį ginklą), jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį. O jei asmuo piktnaudžiaudamas tarnyba neteisėtai dėl savanaudiškų paskatų pasisavina pats ar perduoda kitiems asmenims valstybinį turtą, tai tokia jo veika bus kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį (BK 183 ir BK 228). 30. Bilietas. Į pilietės Arlauskienės buto duris pasibeldė vyras, prisistato santechniku ir pareiškia, jog atėjo patikrinti ar visi bute esantys radiatoriai šildo. Kai vyriškis išėjo iš buto, šeimininkė pasigedo piniginės, kurioje buvo 300 litų ir laikrodžio. Paskambinus į butų ūkio tarnybą, paaiškėjo, jog jokio santechniko ji į šios pilietės butą nesiuntė. Kilo klausimas, kaip kvalifikuoti veiką: kaip sukčiavimą arba kaip vagystę. Kaip pasikeistų veikos vertinimas, jei tik atidarius duris, vyriškis metaliniu strypu suduotų moteriai per galvą, sunkiai ją sužalodamas, ir tik po to pasiimtų pinigus ir laikrodį? BK 271 str. – vagystė- tai slaptas ar atviras, neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tikslą jį pasisavinti, t.y. pagrobtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo, kaip savu. Galiojantis BK 271 str. Vagyste laiko slaptą arba atvirą svetimo turto pagrobimą. Vagystės objektas – visų formų ir rūšių nuosavybė. Dalykas- kilnojamasis turtas, priklausantis tam tikram asmeniui ar valstybei, savivaldybėms. Dažniausiai jį sudaro materialūs daiktai, turintys vertę, tačiau reikia paminėti ir tai, kad BĮ vartojamo turto sąvoka yra platesnė, nei daikto sąvoka. Be materialių daiktų, į turto sąvoką įeina ir civilinėje apyvartoje esantys nematerialūs dalykai: įvairių rūšių energija ( šilumos, elektros), dujos, deguonis ir kt. Vagystės dalykas g.b. gyvi ir negyvi daiktai, savarankišką paskirtį turintis mechanizmas ar jo dalis. Paprastai vagystės dalyku g.b. kilnojami daiktai, kuriuos galima paimti rankomis ar tam pritaikytais prietaisais, o ne vien pajusti ar paliesti. Tačiau daiktai, atskirti nuo nekilnojamo turto (sodo vaisiai, išimtos namo durys, langai), taip pat yra šio nusikaltimo dalykas. Taigi vagystės dalyku g.b. tik svetimas turtas. Kaltininkas visais atvejais yra svetimas pavogto turto atžvilgiu. Jis nėra kaltininko nuosavybė ir pastarasis neturi teisės jo valdyti dėl darbo ar prievolinių teisinių santykių. Objektyviajai šiai nusikaltimo pusei būdinga tai, kad pati vagystės veika apima du momentus: slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą, neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šie veiksmai įst leidėjo įvardyti, kaip turto pagrobimas. Vagystėje turto paėmimas- tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, mechanizmais ir netgi jo vietos pakeitimas,t.y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – tai neteisėtai paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Svarbu yra tai, kad kaltininkas jam nepriklausantį turtą pasiima neteisėtai. Slapta vagystė yra tada, kai : 1) Svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo ar pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų; 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o vagis įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pavagiamas pastebint nukentėjusiajam ar pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (girtumas, narkotikai) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Atvirosios vagystės esminis požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystės sudėtis – materialioji. Ji laikoma baigtu nuo to momento, kai kaltininkas pagrobia turtą ir įgyja galimybę jam viešpatauti, t.y., kai kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims ar kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti ar išmesti. Vagystės baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo nusikaltimo dalyko bei kaltininko ketinimų. Subjektyvioji nusikaltimo pusė ypatinga tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. LR Baudžiamojoje teisėje įsibrovimu suprantama slaptas arba atviras neteistas patekimas į gyvenamą patalpą. Jis g.b. padaromas įvairiais būdais : 1) įsilaužiant,t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimais 2) panaudojant apgaulę (kaltininkas apsimeta elektriku, supirkėju, panaudoja suklastotus pažymėjimus ir kita) 3) panaudojus parinktus ir padirbtus raktus 4) panaudojant technines ar kitas priemones , t.y. kai kaltininkas pasiima daiktus neįėjus į patalpą. 274str. sukčiavimas. Sukčiavimo objektas yra nuosavybė. Dalykas- svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurį apgaule užvaldo nusikaltėlis arba teisė į svetimą turtą. Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis- veika pasireiškia: 1) turto užvaldymu ar teisės į jį įgijimu 2) apgaule. Apgaulės tikslas- suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, kad pastarieji dėl apgaulės suklydę patys turtą ar tiesę į turtą perleistų manydami, jog kaltininkas turi teisę jį gauti. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiai- kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Sukčiavimo subjektas yra pakaltinamas 16m. asmuo. Todėl nusikaltimas inkriminuojamas kaip vagystė ( BK 271str.) nes kaltininkas pasinaudojo apgaule. Sukčiavimo požymių nėra. Jeigu, atidarius duris vyriškis metaliniu strypu suduodamas moteriai per galvą ir sunkiai ją sužalodamas, ir tik po to pasiimtų pinigus ir laikrodį, tuo pačiu atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, tai nusikaltimas būtų kvalifikuojamas pagal BK 272str. plėšimo pavojingumą atskleidžia du kėsinimosi objektai- konkreti nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymis- veika pasireiškia aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Visi šie požymiai yra lygiaverčiai ir bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto užvaldymui pasiekti sudarys plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Plėšimo subjektyviosios pusės požymis- kaltė pasireiškia tiesioginė tyčia. Subjektas – g.b. kiekvienas pakaltinamas 14 m. asmuo. 30 bilietas. Paaiškinkite įkaitų paėmimo požymius. Asmens, kaip įkaito paėmimas ar laikymas, susijęs su grasinimu nužudyti, padaryti kūno sužalojimą ir t.t. Nors šio nusikaltimo (BK 131I str.) objektas yra ne žmogaus laisvė, o visuomenės saugumas. Žmogaus laisvė šioje sudėtyje yra tik papildomas objektas. Nukentėjusiuoju g.b. bet kuris asmuo, įskaitant ir vaiką. Objektyviosios pusės požymiai yra įkaito paėmimas, t.y. neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas jį pagrobiant. Nusikaltimą sudaro ir įkaitų laikymas. Būtinas objektyvus šio nusikaltimo požymis yra tretiems asmenims skirti grasinimai įkaitą nužudyti, sužaloti ar toliau laikyti nelaisvėje. Grasinimai g.b. adresuoti valstybei, tam tikroms institucijoms, pareigūnams. Tie grasinimai g.b. išreikšti žodžiu ar raštu. Tokiais grasinimais siekiama priversti adresatą elgtis taip, kaip reikalauja įkaitų grobėjas. Įkaito paleidimo sąlygos būna atlikimas ar neatlikimas tam tikrų veiksmų (pvz.: išpirkos prašymas, prašymas paleisti kalinį ir t.t.). Subjektyvioji pusė- nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant tam tikrų rezultatų. Motyvai, reikalavimų pagrįstumas veikos kvalifikavimui, reikšmės neturi. Įkaitų paėmimą kvalifikuoja sunkūs padariniai. Jie gali pasireikšti žala valstybei, visuomenei (pvz.: įkaito pagrobimas sukelia tarptautinių komplikacijų). Įkaito nužudymas, sunkus susargdinimas kvalifikuojamas kaip nusikaltimų sutaptis. 31 bilietas 1999m. birželio mėn. Margelis, įsigijęs Baltarusijos teritorijoje 2000 litrų degtinės (vertė 22000 litų), susitarė su Konovalovu, kad šis ne per muitinės postą įvežtų krovinį į Lietuvos Respubliką. Margelis davė Konovalovui savo automobilį, nurodė valstybės sienos kirtimo vietą. Tačiau netoli sienos linijos automobilis užstrigo ir netrukus buvo aptiktas pasieniečių. Kvalifikuokite Konovalovo ir Margelio padarytą veiką. Manau , kad Konovalovo ir Margelio veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK312str. t.y.kontrabandos požymius Šis nusikaltimas yra priskiriamas prie nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai ir yra reglamentuota BK specialiosios dalies XV skirsnyje. Visiems nusikaltimams ūkininkavimo tvarkai yra būdingas bendras rūšinis objektas, t.y. šiais nusikaltimais bendriausia prasme kėsinamasi į LR įst ir kitais TA nustatytą ūkininkavimo tvarką.. Kontrabanda yra kėsinamasi į LR įst bei kitais TA nustatytų prekių ar kitų daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarka. Tai ir yra tiesioginis pagrindinis šio nusikaltimo objektas. Kaip papildomas kontrabandos objektas yra finansų sistema, o fakultatyvinis-visuomenės saugumas, žmonių sveikata ir gyvybė. Kontrabandos dalyku pagal LR BK 312 str. dispoziciją yra prekės, pinigai, meno vertybės, ir kiti muitiniai privalomai pateikti daiktai. Patys gabenimo būdai g.b. įvairūs: pernešimas, pervežimas ir kiti. Taigi kontrabanda pripažįstama nusikaltimu, kai prekės pinigai, meno vertybės ar kiti privalomai pateikti muitiniai daiktai per LR valstybės sieną gabenami nors ir per muitinę, bet nepateikiami muitinei; kitaip išvengiama muitinės kontrolės; gabenami kiti daiktai, nei nurodyti muitinės deklaracijoje; naudojama suklastota muitinės deklaracija arba kiti dokumentai. BK 312 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo tam tikrų veiksmų atlikimo momento, pasekmės yra už šio nusikaltimo sudėties ribų. Konkrečiai kontrabandos baigtinumo momentas priklauso nuo jos padarymo formų. Kai kontrabandos dalykas gabenamas per LR valstybės sieną per muitines, bet nepateikiamas muitiniai arba kitaip išvengiama muitinės kontrolės, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga gabenamas prekes ar daiktus pateikti muitiniai, bet jis to nepadarė. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių ar kitų daiktų gabenimą per LR valstybės sieną atsiranda tik tada, kai kontrabandos dalyko vertė viršija 100 MGL dydžio sumą. Jeigu prekių ar kitų neteisėtai gabenamų per valstybės sieną daiktų vertė neviršija 100 MGL dydžio sumos, tai kaltininkas už kontrabandą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 210 str. Kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per LR valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus pateikti daiktus, bet to nori ir tai daro. Kontrabandos motyvas ir tikslas dažniausiai būna savanaudiški - noras pasipelnyti. Kontrabandos subjektas yra pakaltinamas 16metų asmuo, kuris neteisėtai per LR valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus pateikti daiktus. BK 312 str. 2 ir 3 dalyse yra numatyti kontrabandos kvalifikuojamieji požymiai. Pagal BK 312 str. 2d. asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jis prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinei daiktus gabena per LR valstybės sieną ne per muitines. Tokia veika laikoma nusikaltimu nepriklausomai nuo to, ar naudojami suklastoti dokumentai, ar prekės slepiamos sunkiai aptinkamose vietose, ar prekių dokumentuose įrašytos ne to pavadinimo prekės. Tokiu atveju kontrabandos dalykas per valstybės sieną gabenamas apeinant muitinės postus, pvz., proskynomis, miško keliukais ir panašiai. Tokiu atveju kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu, kai kertama LR valstybės sienos linija tiek iš LR teritorijos, tie ir kitų valstybių į LR teritoriją. Pagal BK 312 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda ir tuo atveju, kai per LR valstybės sieną neteisėtai gabenamas specialus kontrabandos dalykas: šaunamieji ginklai, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios ar kitos strateginės prekės, nuodingosios ir stipriai veikiančios, psichotropinės medžiagos, prekursoriai. Būtent šių daiktų gabenimas didina kontrabandos pavojingumą, nes gabenant šias prekes pažeidžiama ne tik ūkininkavimo tvarka, bet keliama grėsmė ir visuomenės saugumui. Pagal BK 312 str. 2d. šių padidinto pavojingumo daiktų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenamo kiekio. BK 312 str. 3d. yra numatyti šie kontrabandą kvalifikuojantys požymiai: grupė iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinumas, stambus mastas arba didelio kiekio šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kontrabanda. Kontrabanda, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų, be nuorodos į BK 18 str. kvalifikuojama tuomet, kai du ar daugiau asmenų iki šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių padarymo pradžios susitarė ją kartu padaryti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padarė bent dalį BK 312 str. dispozicijoje numatytos veikos. Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 312 str. dispozicijoje numatytą veiką, tačiau organizavo, kurstė ar padėjo daryti šį nusikaltimą kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 18 str. atitinkamą dalį. Kai kontrabandą padaro organizuota grupė ar asmenys, susijungę į nusikalstamą susivienijimą, visų jų veikos, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formų, kvalifikuojamos be nuorodos į BK 18 str. Jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju. Kontrabanda laikoma padaryta stambiu mastu, kai neteisėtai gabenamų prekių, daiktų, pinigų ar meno vertybių viršija 500 MGL dydžio sumą. Iš užduoties sąlygos matome, kad Margelis įsigijo degtinės 2000 litrų ir susitarė su Kanovalovu ir susitarė ,kad krovinį perveš į Lietuvos respubliką ne per muitinės postą, bet vežant krovinį netoli sienos mašina užstrigo. Tiek Margelis, tiek Kanovalovas aktyviais veiksmais bandė pervežti krovinį automobiliu. Pačiam Kanovalovui buvo nurodyta sienos kirtimo vieta. Tokį gabenimą ne per muitinės postus reikia suprasti kaip gabenimą apeinant muitines, tai jau kontrabanda. Šiame uždavinyje yra sunkinanti aplinkybė, nes Margelis su Kanovalovu yra iš anksto susitarusių asmenų grupė. Margelis įsigijo prekes (degtinė), o Kanovalovas gabeno jas per sieną. Tačiau visiems grupės nariams būdingas vienas tikslas-kontrabandos darymas. Subjektyvioji pusė-tiesioginė tyčia, nes asmuo supranta, kad neteisėtai gabena per valstybinę sieną kontrabandos dalyką ir siekia to. Pagal sąlygą neaišku ar Kanovalovas jau kirto sieną ar ne, jei jis kirto tai bus baigtas nusikaltimas ir pagal BK bus pritaikytas 312 str.ir prie to str bus pridėtas neteisėtas sienos perėjimas BK 82 str., nes tai yra realioji sutaptis. Bet jai Kanovalovas neperėjo sienos-tai nebaigtas nusikaltimas, nes tai bus pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Patį pasikėsinimą reglamentuoja BK 16 str 2 dalis. Pats pasikėsinimas laikomas tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltimą, jeigu nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių kurios nepriklauso nuo kaltininko valios. Kitas dalykas kur juos sulaikė pasieniečiai, jei Baltarusijos pusėj tai reikia vadovautis pilietybės baudžiamųjų įst principu. LR piliečiai ir nuolatos gyvenantys Lietuvos teritorijoje asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje atsako pagal LR BĮ. Kiti asmenys, padarę nusikaltimus, g.b. traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal LR įst tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo vietos padarymo ir LR BĮ. Pagal gabenamų prekių vertę jie bus patraukti pagal BK 312 str. nes prekių vertė viršija 100 MGL. 31 bilietas. Įžeidimas yra tyčinis garbės arba jos orumo žeminimas žodžiu, raštu. Objektyvioji pusė-tai nepadorus neigiamas žmogaus įvertinimas arba užgaulūs veiksmai, žeminantys žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Įžeidimas laikomas baigtu nusikaltimu atlikus atitinkamus veiksmus ir, žinoma, nukentėjusiajam vertinant kaip įžeidimą, nes įžeidimas kaip ir šmeižimas, yra privatus kaltininko daiktas. Subjektyvioji pusė- įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, suvokiant žeminanti savo veikos pobūdį kitam žmogui. Valdžios ar visuomenės atstovo, policininko ar policininko rėmėjo įžeidimas su jų pareigų ėjimu laikomas nusikaltimu ne žmogaus garbei ir orumui, o valdymo tvarkai. 32. bilietas 1999 m. kovo 2 d. moteris N. viena sėdėjo 1997 m. laidos “Mercedes” automobilyje šalia vairuotojo vietos. Ji laukė savo vyro, kuris trumpam buvo palikęs automobilį. Staiga į automobilį įlipo stambus kaukėtas vyriškis, kuris, atsisėdęs už vairo, garsiai sušuko:”Lauk”! Tuo metu kažkas atidarė automobilio galines dureles ir užėmė vietą ant galinės sėdynės. Moteris išsigando ir išlipo. Nusikaltėliai paleido variklį ir nuvažiavo. Netrukus policijos pareigūnai sulaikė šiuos du asmenis. Kilo abejonių, kaip kvalifikuoti padarytą nusikaltimą: kaip plėšimą ar vagystę. Pagrobto automobilio vertė-50000 Lt. Kokios nusikaltimo sudėties požymius atitinka kaltininkų veiką? Ar galima inkriminuoti kaltininkams pagrobimo “stambų mastą”, turint galvoje, kad byla buvo nagrinėjama teisme 2000 m. vasario mėn., o 1999 m. lapkričio 25 d. įst buvo pakeista stambaus masto sąvoka ( iš BK 280 str. buvo pašalinta nuostata, kad automobilio pagrobimas visada yra stambaus masto)? Iš šio uždavinio matosi, kad tai nusikaltimas nuosavybei. Patys nusikaltimai nuosavybei, tai tokios BĮ numatytos veikos, kuriomis kėsinamasi į savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įst ar sutartį, teise valdyti, naudotis ar disponuoti turtu. Vienas esminių nusikaltimų nuosavybei požymių yra tas, kad šiais nusikaltimais yra pagrobiamas, pasisavinamas ar užvaldomas svetimas turtas arba kitokiu būdu padaroma turtinė žala. Šiame uždavinyje neaiškumu kyla dėl nusikaltimo kvalifikavimo, todėl manau reikia išsiaiškinti kuo skiriasi plėšimas nuo vagystės. Vagystė-tai slaptas ar atviras, neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tikslą jį pasisavinti, t.y. pagrobtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo kaip savu.galiojantis BK 271 Straipsnis vagyste laiko slaptą arba atvirą svetimo turto pagrobimą. Dabar galiojantis BK nustato, kad plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojus fizinį smurtą arba grasinant tuoj jį panaudoti, arba kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. Šiuo atveju įst leidėjas neapsiribojo vien asmens užpuolimu. Trumpoje dispozicijos formuluotėje jis nurodo, kad svetimo turto užvaldymas g.b. padarytas trim būdais: arba panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Pati plėšimo sąvoka yra sudėtinė, ji jungia vagystės (svetimas turtas, jo pasisavinimas ir kt.) ir nusikaltimo žmogui požymius (kūno sužalojimas, psichinis smurtas ir kt.). Manau, kad kaltininkų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 271 str. t.y. vagystės požymius. Čia yra atviroji vagystė. Atviroji vagystė nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto. Atviroji vagystė laikoma ir toks atvejis, kai kaltininkas užvaldo turtą netikėtais savo veiksmais, tik siekdamas atskirti konkretų daiktą nuo jo turėtojo, nors ir nukentėjusiajam tokiais savo veiksmais gali sukelti nemalonių pojūčių ar nedidelį skausmą. Tačiau jei nukentėjusysis priešinasi kaltininkui ir ima su juo grumtis , tai atviroji vagystė virsta plėšimu. Iš uždavinio matyti kad kaltininkai prieš moterį nenaudojo, nei fizinio, nei psichinio smurto. Kai kaukėtas vyriškis įlipo į automobilį, jis suriko tik “Lauk”, o moteriškė M išsigando jo išvaizdos ar riksmo ir pati iš išlipo iš automobilio. Bet jos atžvilgiu nebuvo panaudotas nei fizinis smurtas, nei realus grasinimas nedelsiant panaudoti smurtą, nei kitaip atimta galimybė nukentėjusiajai priešintis. Pagal BK 271 str. objektas-visų formų ir rūšių nuosavybė. Dalykas-kilnojamasis turtas, priklausantis tam tikram asmeniui, valstybei ar savivaldybėms. Vagystės dalyku g.b. tik svetimas turtas. Objektyviai pusei budinga tai, kad pati vagystės veika apima du momentus: slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šie veiksmai įst leidėjo išvardinti kaip turto pagrobimas. Vagystėje turto paėmimas- tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, mechanizmais ir netgi jos vietos pakeitimas, t.y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas-tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas pasisavina turtą ir neatlygina jo vertės. Slapta vagystė yra tada: 1. Kai svetimas turtas yra pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų. 2. Nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o vagis yra įsitikinęs, kad veikia slaptai. 3. Turtas pagrobiamas stebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitos būsenos nesuvokia kaltininko veiksmų ir kaltininkas tai supranta. Atvirosios vagystės esminis požymis skiriantis ją nuo slaptosios yra kaltininko veiksmų atvirumas. Todėl vagystė laikoma atvirąja tuomet, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims neesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Subjektas-asmuo sulaukęs 14 metų. Toks amžius nustatytas, kadangi yra visiems akivaizdūs šio nusikaltimo neteisėtumas ir pavojingumas. Subjektyvioji nusikaltimo pusė ypatinga tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Paprastoji vagystės sudėtis yra aprašyta BK 271 str. 1 d., tai pagrindinė sudėtis nes joje įtvirtintas minimalus skaičius nusikaltimo sudėties požymių t.y. ji nenumato nei privilegijuojamųjų, nei kvalifikuojamųjų požymių. Vagystės veiksmais turto savininkui padaroma materialinė žala viršijant 1 MGL dydžio sumą. Kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis apima papildomus, palyginus su pagrindine sudėtimi požymius, didinančius nusikaltimo pavojingumą. Kvalifikuotos nusikaltimo sudėtys yra numatytos BK 271 str. 2,3,4 dalyse. Vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis yra, kai ji padaryta: 1.asmens turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei; 2.grupės iš anksto susitarusių asmenų; 3.stambiu mastu; 4.įsibraunant į gyvenamą patalpą; 5.įsibraunant į negyvenamą patalpą; Užduoties antrame klausime klausiama ar galima jiems inkriminuoti pagrobimą “stambiu mastu “ ? Remiantis BĮ galiojimo laike principais-įst, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Jis yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įst įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Jei veikos padarymo metu galiojo vienas įst, tardymo metu kitas, o sprendimo priėmimo metu trečias, taikomas švelnesnis įst. Veiką galima kvalifikuoti pagal BK 271 str 2 dalį, tai vagystė, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų-tai yra bendrininkavimas esant elementariam išankstiniam susitarimui. BK 18 str. Nurodoma, kad bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. 32 bilietas. Paaiškinkite įžeidimo ir išmušimo požymius. Už šį nusikaltimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, nes tai yra informacijos apie įmonės veiklą, laikoma pramonine, komercine ar banko paslaptimi, suteikimą kitam asmeniui norint gauti turtinės ar asmeninės naudos. Pramoninės, komercinės ar banko paslapties paskelbimo objektas yra toks pat kaip ir pramoninio šnipinėjimo- sąžiningo ūkininkavimo principas. Komercinė paslaptis- tai komercinę vertę turinčios žinios, susijusios su gamybine ar ūkine veikla (finansų valdymo ir organizavimo ir t.t.) ypatumais. Banko paslaptis- tai profesinė banko pareiga laikyti paslaptyje visą informaciją apie finansinę klientų veiklą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia veikimu, t.y. informacijos apie įmonės veiklą suteikimas kitam asmeniui. Ta informacija g.b. perduodama žodžiu, raštu, specialiomis techninėmis priemonėmis ir t.t. Už tokios paslapties paskelbimą baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, jei tokią konfidencialią perduodamą informaciją asmuo sužino dirbdamas šioje įmonėje arba nukentėjusiajam padaroma didelė turtinė žala. Ar nukentėjusiajam padaryta turtinė žala g.b. pripažinta didele, sprendžia tardymo institucija ar teismas, atsižvelgiant į padarytos materialinės žalos dydį, mąstą, jos įtaką įmonės komercijai. Nusikaltimo (BK 318 str.) objektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad jis kitam asmeniui suteikia informaciją, kuri įmonėje yra pramoninė, komercinė ar banko paslaptis, ir tai nori daryti. Nuo valstybinių nusikaltimų šis nusikaltimas atribojamas kaip ir pramoninis šnipinėjimas- pagal nusikaltimo dalyką. Šio nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas 16 metų asmuo, kitam asmeniui suteikęs konfidencialią informaciją apie įmonės veiklą. 33. bilietas: Stambaus banko atstovas kreipėsi į prokuratūra, prašydamas išsiaiškinti, ar nėra UAB“aura“ savininko Miliuko veiksmuose nusikaltimo požymių. Bankas pateikė dokumentus, kurie rodė, jog UAB vardu Miliukas gavo iš banko 400 000 lt paskola(grynais) didelei maisto prekių partijai pirkti iš užsienio ir realizuoti Lietuvos rinkoje. Tačiau ši paskola nebuvo laiku gražinta. Be to, Miliukas vengia bet kokių kontaktų su banku, slepiasi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad paskola nebuvo įtraukta į UAB apskaitą, o gautais iš banko pinigais Miliukas disponavo savo nuožiūra: nusipirko automobilį, dideles pinigų sumas skolino už procentus bankrutavusioms firmoms. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 314str. ir BK 275str. Paaiškinkite objektyvius ir subjektyvius paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį(BK 314str.) požymius. Ar yra Miliuko veikoje ši nusikaltimo sudėtis? Ar teisingai Miliukui dar inkriminuojamais ir BK 275str. Objektas- sąžiningo ūkininkavimo principai. Objektyvioji pusė, pasireiškia tik aktyviais veiksmais, o būtent:paskolos išvaistymas azartiniams lošimams, savo ir kitų asmenų asmeninėms išlaidoms padengti, kitokiu paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį. Ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kadangi būtinuoju objektyviosios pusės požymiu yra numatytos pasekmės- turtinės žalos padarymas kreditoriui arba laiduotojui. Paskolos išvaistymas azartiniams lošimams bus tada, kai visa arba dalis paskolos yra išleidžiama įvairiems lošimams iš pinigų tikintis laimėti. Paskolos panaudojimas anksčiau neaptarus visos ar dalies paskolos panaudojimo, bet kokiu būdu ne pagal paskolos panaudojimo paskirtį yra nebaudžiamas, pvz asmuo gautą paskolą perskolina tikėdamasis gauti didesnes palūkanas. Asmuo nors ir išvaistęs gautą paskolą ar ją panaudojęs ne pagal paskirtį, tačiau laiku atsiskaitęs su kreditoriumi baudžiamojon atsakomybėn neg.b. traukiamas. Subjektas- 16metų asmuo, savo ar įmonės vardu paėmęs tikslinę paskolą ir atsakingas už jos panaudojimą pagal numatytą tikslą, bei už paskolos grąžinimą. Tai g.b. įvairių įmonių savininkai, administracijos vadovas, vyr. finansininkas ir pan. Subjektyvioji pusė būdinga tik tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas suvokia kad švaisto ar kitaip panaudoja paskolą ne pagal paskirtį, dėl ko gali atsirasti žala kreditoriui ar laiduotojui ir to siekia. Kiti požymiai nusikaltimo motyvas ir tikslas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos t.b. atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę. Kaip papildoma bausmė pagal šį straipsnį privalomai t.b. skiriamas turto konfiskavimas(rem.BK35str.). Miliuko veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 314str. sudėtis, kadangi paėmęs paskolą iš banko jis nurodė, kad paskolos paskirtis yra maisto prekių partijai pirkti iš užsienio ir realizuoti Lietuvos rinkoje, o gavęs paskolą jis panaudojo ją ne pagal paskirtį, t.y. tenkino savo asmeninius poreikius, taip pat skolino pinigus už procentus nemokioms įmonėms. Taip pat paskolos jis negražino ir slapstėsi nuo banko. Tačiau nusikaltimo numatyto BK 314str. sudėtis Miliuko veikoje bus tada, kai sumanymas panaudotą paskolą ne pagal paskirtį kilo jau paėmus paskolą iš banko. Jeigu Miliukas buvo sugalvojąs išvaistyti gautą tikslinę paskolą ne pagal paskirtį dar prieš paimant paskolą(pasirašant paskolos sutartį) jo veika t.b. kvalifikuojama pagal BK 274(sukčiavimas). Jeigu Miliuko veika kvalifikuojama pagal BK 314str.,tai jam, kad išspręsti ar kreditoriui padaryta didelė žala ar ne, reikia atsižvelgti į kreditoriaus, t.y. banko finansinę padėtį, finansinį pajėgumą, negrąžintos paskolos dydį ir kitas aplinkybes. Sukčiavimas laikomas padarytas stambiu mastu, jeigu apgaulės būdu užvaldyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiuo atveju Miliuko veiką reikėtų kvalifikuoti kaip sukčiavimą padarytą stambiu mastu. LR BK 275 str. Miliukui inkriminuojamas neteisingai, kadangi šio nusikaltimo objektas yra visų formų nuosavybė, o dalykų g.b. turtas patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje, arba turtas kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybiniu darbo ar sutartiniu santykių pagrindu, t.y. kaltininkas turi ypatingus įgaliojimus turto atžvilgiu. Tiriant bylą paaiškėjo, kad Miliukas 1990m. buvo nuteistas už sukčiavimą 3-ims metams laisvės atėmimo. Paaiškinkite teistumo sampratą, reikšmę, išnykimo ir panaikinimo sąlygas. Ar teisiniu požiūriu Miliukas yra laikomas teistu? Teistumas- BK 58str. tai asmens teisinės padėties ypatybė, kuria sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Teistumas gali sukelti tokias teisines pasekmes:1. Teistumas yra kvalifikuojanti aplinkybė 2. Jei kvalifikuojanti, tai skiriant bausmę bus laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe(BK 41str.1d.) 3. Teistumas būtina sąlyga norint pripažinti asmenį itin pavojingu recidyvistu (BK 26str.);4. Teismas anksčiau tam laisvės atėmimu asmeniui skirdamas laisvės atėmimą už naują nusikaltimą privalo parinkti sustiprinto režimo darbų koloniją (25str.) 5. Teistumas neleidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas: asmens kaltai padarytas nusikaltimas. Kiekvienas asmuo atsako ne už padarytą nusikaltimą apskritai, o už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK spec. dalies str. 33 bilietas. Paaiškinkite asmens šantažo požymius. Asmens šantažas- tai reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą. Tai g.b. grasinama asmeniui tiesiogiai ar užuominomis arba jo artimiesiems. Dažniausiai grasinama smurtu. Šio nusikaltimo objektas- žmogaus laisvė. Būtinas objektyviosios pusės požymis- reikalavimas elgtis kaltininko nurodymu ir grasinimas padaryti žalą. Elgtis kaltininko nurodymu- reiškia elgtis prieš savo valią. Grasinimas g.b. išreikštas atvirai ar užmaskuota forma. Grąžinimo turinį sudaro smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, jei nebus įvykdytas reikalavimas. Asmens šantažo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindžiamo grasinimu, žinoma, nukentėjusiajam suvokus, kad jis verčiamas veikti prieš savo valią. Jei grasinimai būtų realizuoti, tai bus nusikaltimų žmogui ar nuosavybei reali sutaptis. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia, kuria siekiama priversti žmogų elgtis pagal kaltininko reikalavimą suvokiant reikalavimo neteisėtumą. Subjektu g.b. bet kuris pakaltinamas 16 metų sulaukęs asmuo. Jei taip veikia valstybės pareigūnas ar tarnautojas pasinaudodamas tarnybine padėtimi, veika sudaro nusikaltimą valstybės tarnybai. 34.bilietas Simutis būdomas UAB gen. direktoriumi, melagingai pranešė draudimo įmonei apie bendrovei priklausančio apdrausto automobilio dingimą, nors iš tikrųjų būdamas neblaivus pats šį automobilį sudaužė, o po to norėdamas imituoti jo dingimą, nutempė į mišką ir sudegino. Gavęs iš policijos pažymą apie automobilio dingimą, pateikė ją draudimo įmonei, prašydamas išmokėti 40000 Lt draudimo atlyginimą, pervedant pinigus į jo vadovaujamos UAB sąskaitą. Tyrimo metu paaiškėjus apgaulei, draudimo įmonės vadovai priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti pinigus. Nustatykite, kokio nusikaltimo požymiai yra kaltininko veikoje. Pakomentuokite šios nusikaltimo sudėties pagrindinius poėmius ir pateikite veikos kvalifikaciją. Simučio veiką galima kvalifikuoti pagal BK291 str., kaip melagingą pranešimą sunkinančiomis aplinkybėmis, kadangi iš sąlygos mes matome, kad draudimo kompanijai jis pateikė iš policijos pažymą apie automobilio dingimą, t.y. jis policijai pranešė, kad dingo automobilis. Taip pat jis pats norėdamas imituoti autom.dingimą nutempė jį į mišką ir sudegino, tuo dirbtinai sudarė įrodymus. Iš išdėstyto matyti, kad Simutis suprato, kad policijai pateikti duomenys yra melagingi, neatitinka tikrovės, nusikaltimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK291 str.2d. Sudėties požymiai: objektas normali teisingumo institucijų veikla, papildomas objektas- pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės įtvirtintos Konstitucijoje, visuomenės saugumas, valstybės interesai baudžiamosios politikos įgyvendinimo srityje. Subjektas- nuo 16 metų. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia, asmuo supranta, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, tačiau asmuo siekia, kad tokią jam neabejotinai melagingą informaciją gautų minėtos institucijos, kad būtų kokia nors reakciją | ją. Motyvas ir tikslas kvalifikavimui reikšmės neturi. Objektyvioji pusė- tai aktyvūs veiksmai pranešant institucijoms, nurodytoms straipsnyje apie tariamai padarytą arba rengiamą arba apie pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą. Asmuo, kuris pripažintas įtariamuoju, ir gindamasis nuo jam inkriminuojamo nusikaitimo parengtinio tyrimo, teismo institucijoms pateikia melagingą informaciją apie lotą tariamą nusikaltimą, nėra nusikaltimo numatyto BK291 srt Subjektu. Toks jo elgesys- neuždrausta gynybos priemonė. 34 bilietas. Paaiškinkite privedimo prie savižudybės požymius. Privedimas prie savižudybės- tai žiauriu elgesiu ar kitokiu panašiu būdu privedimas prie savižudybės ar pasikėsinimas nužudyti tokio asmens , kuris materialiai ar kitaip yra priklausomas nuo kaltininko. Savižudybė- t.y. gyvybės atėmimas sau, nėra nužudymas. Apskritai savižudybė nėra nusikaltimas, nes tai yra labiau moralės ar dorovės ribose nei baudžiamojoje teisėje. Tai gali lemti įvairūs faktoriai (nesėkmės, nusivylimas, ligos ir t.t.). Neretai žmogų nusižudyti paskatina kitų žmonių elgesys su juo, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra privedimo prie savižudybės požymių. Tačiau ir privedimo prie savižudybės atvejų yra, bet labai sunku juos įrodyti. Šio nusikaltimo objektas- kito žmogaus gyvybė. Nukentėjusysis yra nuo kaltininko priklausomas asmuo. Objektyviosios pusės požymiai- veiksmai dėl kurių kitas žmogus pats nusižudo ar pasikėsina nusižudyti. Norint inkriminuoti šį straipsnį, t.b. visos šios sąlygos: 1. Žiaurus ar kitoks (panašus) elgesys kaltininko; 2. Nukentėjusiojo savižudybė ar pasikėsinimas nusižudyti; 3. Priežastinis ryšys tarp kaltininko elgesio ir atsiradusių pasekmių savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti; 4. Materialinė ar kitokia nukentėjusiojo priklausomybė nuo kaltininko. Žiaurus elgesys gali pasireikšti mušimu, seksualiniu išnaudojimu, moralinių kančių sukėlimu, neduodant maisto ir t.t. Subjektyviosios pusės požymiai: privedimas prie savižudybės yra tyčinis nusikaltimas tiek žiauraus elgesio tiek padarinių atžvilgiu. Kaltininkas suvokia, kad su nukentėjusiuoju žiauriai elgiasi. Žiauriu elgesiu jis gali siekti, kad priklausomas asmuo nusižudytų, arba gali tokio tikslo ir neturėti, bet žiauriai elgdamasis su tokiu asmeniu suvokia galimybę, jog šis gali nusižudyti. Šio nusikaltimo subjektu g.b. pakaltinamas 16 matų asmuo, nuo kurio nukentėjusysis yra materialiai ar kitaip priklausomas. 35. bilietas Policija gavo pranešimą, kad Vilniaus priemiestyje esančio namo savininkas užsiima “neaiškia” veikla. Pas jį dažnai lankosi degradavę asmenys, kažką perka, šlapinasi kieme, trukdo kaimynams. Patikrinus informaciją, buvo nustatyta, kad namo savininkas neteisėtai prekiauja alkoholiu. Apžiūrėjus namą, jo rūsyje buvo aptikta 3 statinės po 200 litrų spirito, be to, dar buvo rasta 200 butelių, kuriuose buvo atskiestas spiritas. Dalis butelių buvo pažymėta “Stumbro” degtinės etiketėmis, dalis – iš viso be jokių etikečių. Butelių kamščiai buvo naudoti, tiesiog ranka užsukti. Namo savininkas paaiškino, kad prieš kelias savaites kažkoks nepažįstamas jam asmuo pasiūlė 1000 litrų spirito. Jis jį nusipirko, skiedė vandeniu ir pardavinėjo. Buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 309 ir 310 straipsnius. Ar teisingai buvo kvalifikuota padaryta veika? Atsakymą pagrįskite atitinkamų nusikaltimų sudėčių analize. Manyčiau, kad namo savininko veiką galėtume kvalifikuoti pagal LR BK 310 str. – naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoh, denatūruoto etilo alkoh, techninio etilo alkoh ir jų skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ir realizavimas. Iš uždavinio sąlygos mes matome, kad pas namo savininką rūsyje buvo aptikta 3 statinės po 200 litrų spirito ir papildomai 200 butelių, kuriuose buvo atskiestas spiritas, t.y. pas jį buvo rasta etilo alkoholis ir jo skiedinys, kas sudaro LR BK 310 str. dalyką. Nusikaltimo dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Šiuo nusikaltimo atveju, dalykas yra etilo alkoholis. Etilo alkoholio ir jo skiedinių gaminimas, laikymas, gabenimas, realizavimas pavojingas visuomenei tuo, kad pažeidžia valstybės nustatytą alkoholio produktų gamybos, realizavimo ir vartojimo tvarką, daro žalą valstybės reguliuojamiems ūkiniams santykiams. Be to minėta veika kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Vadinasi nusikaltimo numatyto LR BK 310 str. objektas – ūkininkavimo tvarka, o papildomas objektas žmogaus sveikata ir gyvybė. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė yra veikimas, t.y. nusikaltimo dalyko gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ir kitoks realizavimas. Kaip matome iš uždavinio sąlygos, namo savininkas neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo, laikė 200 litrų spirito, gamino jo mišinį turėdamas tikslą realizuoti ir realizuodavo skiedinį. Subjektas – pakaltinamas asmuo nuo 16 metų. Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia, t.y. asmuo darydamas veiką supranta nusikalstamą jos pobūdį ir nori taip veikti. LR BK 310 str. 9d. paaiškina, kad dideliu kiekiu laikoma 50 ir daugiau litrų naminės degtinės, brogos ar kitų namų stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat jo skiedinių bei 10 ir daugiau litrų alkoholio skiedinių, pagamintų naudojant pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, nuodingas medžiagas ar tokio pobūdžio priedus. Todėl namo šeimininko veikla kvalifikuojama pagal LR BK 310 str. 6d. (veika, numatyta šio str pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje dalyse, padaryta dideliais kiekiais). Norint namo savininko veiką kvalifikuoti pagal LR BK 309 str., reikia, kad jo pagamintos falsifikuotos prekės atitiktų šiuos požymius: prekės būtų pagamintos ne toje įmonėje, kurios ženklas naudojamas, produkto savybės neatitinka prekės etiketėje nurodytų savybių, prekė pristatoma kaip originali, t.y. išoriškai negalime jos atskirti no originalo. Kaip matome iš uždavinio sąlygos, namo savininko pagamintas alkoholis buvo išpilstytas į butelius, kurių dalis buvo pažymėta “Stumbro” degtinės etiketėmis, o dalis iš viso be jokių etikečių, taip pat butelių kamščiai buvo naudoti, tiesiog ranka užsukti. Tai reiškia, kad išoriškai namo savininko pagaminti alkoholiniai gėrimai skiriasi nuo originalių gėrimų, todėl neg.b. vertinami, kaip falsifikatas. Dėl šios priežasties namo savininko veika neg.b. kvalifikuojama pagal LR BK 309 str. 35 bilietas. Paaiškinkite smūgių sudavimo ir žiauraus kankinimo požymius. Smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas- tai tyčinis smūgių sudavimas ar kitoks smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą. Objektyvioji pusė- žmogaus mušimas ar kitoks poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti jam fizinį skausmą, tačiau jo nesužalojant, nesusargdinant. Tai g.b. vieno ar kelių kartų pasikartojantis veiksmas. Šio str 1-ma dalis inkriminuojama tuomet, kai tie smūgių sudavimai nesukėlė kūno sužalojimo ar susargdinimo padarinių. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Klasifikuojamasis požymis yra sistemingumas. Tai kai kaltininkas tą asmenį muša tris ar daugiau kartų, t.y. ne tris smūgius suduoda vienu kartu, bet tris kartus muša. Žiaurus kankinimas- reiškia, kad nukentėjusiajam sukeliamos didelės fizinės kančios ir taip smurtaujama ilgai. Tai g.b. ilgai tęsiamas mušimas suduodant daug kartų. Tiek mušimas, tiek kankinimas numatyti BK 117 str. dažnai būna kito sunkesnio nusikaltimo požymiu (pvz.: chuliganizmas, neteisėtas laisvės atėmimas). Tada veika pagal šį straipsnį nekvalifikuojama. Baudžiamoji byla kaltininkui keliama tuomet, kai nukentėjusysis parašo skundą, tačiau byla g.b. nutraukta, jei kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko. Atribojant nuo BK 116 str. (tyčinis lengvas kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas) reikia atkreipti dėmesį į tyčios kryptingumą (BK 116 tiek tiesioginė, tiek netiesioginė), taip pat į kūno sužalojimo dydį (BK 117 sužalojimo nėra). Subjektas- asmuo sulaukęs 16 metų ir yra pakaltinamas. 36. bilietas Lenkijos pilietis A. sunkioje būklėje buvo atvežtas į ligoninę. Buvo nustatyta, kad jis buvo apsvaigintas kraujo spaudimą mažinančiu preparatu – klofelinu. Jis paaiškino, kad viešbučio restorane susipažino su jauna mergina, jie nuėjo į jo kambarį, kur dar gėrė vyną, tačiau paskui jis staiga užmigo ir atsigavo tik ligoninėje. Paaiškėjo, kad iš jo buvo pavogti visi pinigai (3200 JAV dolerių). Netrukus buvo sulaikyti įtariamieji: Preidytė ir Kazlauskas. Buvo nustatyta, kad Preidytė iš pagrobtų pinigų gavo 200 JAV dolerių, kitus paėmė Kazlauskas, kuris prieš tai davė jai klofeliną ir paaiškino, kaip ji turi veikti. Paaiškinkite padaryto nusikaltimo sudėties požymius ir kvalifikuokite Kazlausko ir Preidytės veikas. Ar g.b. kaltininkams inkriminuojama kvalifikuojanti aplinkybė “grupė iš anksto susitarusių asmenų”? Nusikaltimo sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikaltimo sudėčiai priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šio nusikaltimo objektyvūs požymiai - padarytos veikos pobūdis ( pilietis A. apsvaigintas klofelinu), pasekmės ( užvaldytas svetimas turtas), vieta (viešbučio kambarys), laikas ir kitos aplinkybės. Subjektyvūs požymiai – kaltė (tiesioginė tyčia), tikslas (kaltininkas siekia tam tikrų pasekmių – užmigdyti ir netrukdomai užvaldyti svetimą turtą), motyvas ( buvo siekiama pavogti pinigus). Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra nusikaltimo sudėties. Šio nusikaltimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – konkreti nuosavybė ir asmens sveikata. Plėšimo subjektas – pakaltinamas asmuo, sulaukęs 14 metų. Būtinas kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties požymis yra kaltė. Subjektyviosios plėšimo pusės požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis – atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Manyčiau, kad šį nusikaltimą būtų galima kvalifikuoti pagal BK 272 str. 2d. – plėšimas, padarytas pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų (šiuo atveju grupė iš anksto susitarusių asmenų). Plėšimas yra viena pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. BK nustato, kad plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojus fizinį smurtą arba grasinant ji panaudoti, arba kitaip atėmus galimybę nukentėjusiam priešintis. Šiuo atveju atimta galimybė priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – konkreti nuosavybė (pinigai) ir asmens sveikata (apnuodytas klofelinu). Užpuolimas g.b. slaptas ir netikėtas, pvz., smūgis iš nugaros, šūviai iš priedangos, arba atviras – akivaizdus turto turėtojui ar kitiems asmenims. Tačiau tai galima padaryti ir kitokiais smurtiniais ir nesmurtiniais veiksmais, dėl kurių asmuo netenka sąmonės arba atsiduria bet kokioje bejėgiškoje būklėje ir dėl to nukentėjusiajam atimama galimybė ginti savo turtą. Šio nusikaltimo metu, siekiant apsvaiginti nukentėjusįjį ir užvaldyti jo turtą, buvo panaudota apgaulė – paslapčia įpilta į gėrimą svaiginamųjų medžiagų. Inkriminuojant grupės iš anksto susitarusių asmenų požymį reikia turėti omenyje tai, kad grupės dalyviai ne tik iš anksto susitarė dėl pagrobimo, bet ir dėl atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis. Šio nusikaltimo vykdytojai yra ne vien asmenys, tiesiogiai užvaldę turtą, bet ir asmenys, naudoję prievartą. Bendrininkavimas – tai tyčinis, bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas, padarant nusikaltimą. Bendrininkavimas galimas tik tyčiniuose nusikaltimuose. Baudžiamosios teisės teorijoje, atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio supratimą bei veiksmų bendrumą, suderinamumą, organizavimo laipsnį, bendrininkavimas skirstomas į tam tikras formas:1)bendrininkavimas be išankstinio susitarimo; 2)bendrininkavimas su: išankstiniu susitarimu a) bendrininkavimas su išankstiniu elementariu susitarimu; b) organizuota grupė;c) nusikalstamas susivienijimas. Čia bus bendrininkavimas su išankstiniu elementariu susitarimu.Šiuo atveju čia bus nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, kadangi:nusikaltimo padaryme dalyvavo du asmenys ( jeigu jie yra pilnamečiai ir pakaltinami);1 kiekvieno iš bendrininko veiksmai buvo nukreipti vienam nusikalstamam tikslui pasiekti ir tuo pačiu palengvino nusikaltimo padarymą (tikslas pagrobti pinigus, o palengvino tai, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis, apsvaiginant jį klofelinu);2 kiekvieno iš jų veiksmai susiję su nusikaltimo padarymu (Kazlauskas davė klofeliną ir paaiškino kaip jai veikti, o Preidytė taip ir padarė);3 buvo išankstinis susitarimas – pasiskirstymas vaidmenimis (Preidytė- vykdytojas, Kazlauskas – organizatorius). Organizatoriumi laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar vadovavęs jo padarymui. Organizatorius galimas darant bet kurį tyčinį nusikaltimą bet kuria bendrininkavimo forma – net jei bendrininkaujama be išankstinio susitarimo. Jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui. Vykdytojas – asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą, t.y. tiesiogiai įvykdęs bendro nusikaltimo sudėtį ir pasiekęs bendrą nusikalstamą rezultatą. Vykdytojas realizuoja visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus. Išnagrinėjus šį nusikaltimą, mano manymu, jį galima kvalifikuoti pagal LR BK 272 str. 2 d. – plėšimas, padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų- baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos. 36 bilietas. Paaiškinkite tarnybos įgaliojimo viršijimo požymius. Tarnybos įgaliojimų viršijimas- tai valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įst suteiktų jam tarnybos teisių viršijimas savanaudiškais ar asmeniniais tikslais, arba padarius didelės žalos valstybės interesams ar kitiems asmenims. Šiuo nusikaltimu sukeliama ne tik valstybės tarnybai pasekmių, bet neretai padaroma žala asmens sveikatai ar orumui. Papildomas tarnybos įgaliojimų viršijimo objektas- asmenybė, orumas ar nuosavybė. Objektyvioji pusė- 1. Veika, kuris yra būtinas požymis,- tarnybos įgaliojimų viršijimas; 2. Pasekmės- didelė žala tada, kai tarnybos įgaliojimai viršijami ne savanaudiškais ar asmeniniais, bet kitais tikslais; 3. Priežastinis ryšys, kai būtinasis požymis yra didelė žala. Tarnybos įgaliojimų viršijimas- tai tokia valstybės pareigūno veiksmai, kai jais viršijami suteikti įgaliojimai, teisės. Tarnybos įgaliojimai viršijami tik aktyviais veiksmais. Tokie veiksmai g.b.: 1. Kurie nepriklausomi kaltininko kompetencijai (darė pavaldinių kratas); 2. Padaryti be specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kai tokia yra būtina; 3. Kurie nebuvo būtini, ir tuos veiksmus nustato kiti teisės norminiai aktai (spec. priemonių panaudojimas prieš nuteistuosius PDK); 4. Kurie priklauso aukštesnės kompetencijos pareigūnui ar tarnautojui; 5. Kurie yra visiškai uždrausti (įstaigos vadovas sumuša pavaldinį). Jei tarnybos įgaliojimų viršijimu nukentėjusiajam padaroma sunkių kūno sužalojimų, atimama gyvybė, veika be BK 287 str. 2 d. dar kvalifikuojama pagal BK straipsnį numatantį sunkų kūno sužalojimą ar tyčinį nužudymą. Kitais atvejais būtinasis tarnybos įgaliojimų viršijimo sudėties požymis- pasekmės, todėl būtina įrodyti priežastinį ryšį. Subjektyvioji pusė- tik tyčia (tiesioginė ar netiesioginė). Kaltininkas suvokia, numato ir nori tų pasekmių arba nenori, bet sąmoningai netrukdo joms atsirasti. 37. bilietas Mokesčių policija dėl mokesčių vengimo iškėlė baudžiamąją bylą individualios įmonės “Kaitra” savininkui Paliukui pagal LR BK 325 str. 1d. Paliukas buvo kaltinamas tuo, kad nustatytu laiku nepateikė mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijos už 1998 m. pirmą ketvirtį ir nesumokėjo mokesčių. Apklaustas Paliukas parodė, kad prieš kelis mėnesius įmonės veikla buvo laikinai nutraukta, sutartis su apskaitininku buvo nutraukta, pasikeitė jo įmonės adresas, o jis pats buvo išvykęs į užsienį, todėl nespėjo sutvarkyti šių reikalų. Tuo pačiu kaltinamojo advokatas pareiškė, kad baudžiamojo byla buvo iškelta be pagrindo, nes Paliukui nebuvo raštu priminta apie būtinumą pateikti deklaraciją ir sumokėti mokesčius. Reaguodami į šiuos advokato žodžius, mokesčių policijos pareigūnai parodė įspėjimo raštą ir pareigūno tarnybinį pranešimą apie tai, kad įmonės steigimo dokumentuose nurodytu adresu nieko nepavyko rasti, o apie įmonės adreso pasikeitimą jiems nebuvo pranešta. 1 klausimas.Pakomentuokite LR BK 325 str. numatytos nusikaltimo sudėties esminius požymius. Kokių teisinių aktų žinojimas yra būtinas, norint kvalifikuoti veikas, susijusias su mokesčių ir įmokų vengimu. Argumentuotai atsakykite, ar yra pagrindas įmonės “Kaitra” savininką traukti baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių vengimą. LR BK 325 str. numatytos nusikaltimo sudėties esminiai požymiai: objektas – finansų sistema; objektyvinė pusė – duomenų nepateikimas; subjektas nuo 16 metų, juridinių asmenų bei neturinčių juridinių asmenų teisių įmonių vadovai (savininkai ir fiziniai asmenys), kuries yra nustatyta prievolė deklaruoti savo turtą ir pajamas, pelną bei jų panaudojimą ir mokėti mokesčius; subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia. Yra būtinas šių teisės aktų žinojimas norint teisingai kvalifikuoti veikas susijusias su mokesčių ir įmokų vengimu, t.y. LR Mokesčių administravimo įst 1995-06-28; LR gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įst 1996-05-16, LR juridinių asmenų pelno mokesčių įst 1990-07-31, LR Fizinių asmenų pajamų mokesčių laikinasis įst 1990-10-05 bei kiti įst ir norminiai aktai, kurie reglamentuoja mokesčių mokėjimo ir finansinės apskaitos tvarką. Manyčiau, kad pagal pateiktą sąlygą reikėtų nustatyti ar kai buvo pakeistas įmonės adresas Paliukas buvo išvykęs, ar dar ne, jei išvykęs ar oficialiai neįpareigojo firmos finansininko ar kito atsakingo asmens tvarkyti įmonės finansinę veiklą, taip išsiaiškinti ar turėjo jis galimybę pranešti apie įmonės adreso pasikeitimą. Advokato pareiškimas, kad baudžiamoji byla buvo iškelta be pagrindo, nes Paliukui nebuvo raštu priminta apie būtinumą pateikti deklaraciją ir sumokėti mokesčius nepagrįstas, kadangi mokesčių policijos pareigūnai turėjo įspėjamąjį raštą ir tarnybinį pranešimą apie tai, kad įmonės steigimo dokumentuose nurodytu adresu nieko neaptikta, o apie įmonės adreso pasikeitimą jiems buvo nepranešta, todėl nunešti antrą įspėjimo raštą pagal tą adresą beprasmiška. Taip pat būtina baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 325 str. 1 ir 2 d. sąlyga – įmonės mokumas. Pagrindiniai kriterijai nustatant įmonės nemokumą yra tai, kad įmonės sąskaita yra tuščia, įmonė nevykdo veiklos, įmonė neturi turto. Įmonę pripažinti nemokia turi teismas arba g.b. neteisminis paskelbimas apie nesugebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Taip pat įmonės faktinis nemokumas g.b. nustatomas kvotos ir tardymo įstaigų. Bet būtina patikrinti ar įmonė tapo nemokia dėl subjekto – savininko ar darbuotojų kaltės siekiant išvengti mokesčių mokėjimą. Todėl jei bus nustatyta, kad Paliukas nutraukė įmonės veiklą ir sutartį su apskaitininku tikslu mokesčių mokėjimo taip pat žinotinai nepranešė apie adreso pasikeitimą, tuomet jo veiką galima kvalifikuoti pagal LR BK 325 str. 1 d. 2klausimas. Paaiškinkite turto konfiskavimo požymius bei taikymo sąlygas. Kuo turto konfiskavimas skiriasi nuo baudos. Argumentuotai atsakykite, ar galima skirti turto konfiskavimą už minėto nusikaltimo padarymą. Turto konfiskavimas – tai priverstinis, neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė, arba turto, kuris yra perduotas valdyti kitiems asmenims, tačiau gautas nusikalstamu būdu. Turto konfiskavimas yra papildoma bausmė. Šią bausmę teismas privalo skirti už nusikaltimus, išvardintus LR BK 35 str.1d. Turto konfiskavimas g.b. netaikomas nepilnamečiams. Ši bausmė g.b. dviejų rūšių – viso turto ir dalies turto, priklausančio nuteistajam konfiskavimas. Teismas skirdamas šią bausmę nurodo konfiskuojamojo turto dalį. Jeigu konfiskuotinas turtas padovanotas ar kitaip perduotas kitiems, fiziniams ar juridiniams asmenims, tai šis turtas konfiskuojamas tik tuomet, jei minėti asmenys žinojo ar turėjo numatyti, jog jiems, bet kuria forma perduotas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Taikant turto konfiskavimą asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, numatytą LR BK 35 str.1d., pripažįstama, kad visas per nusikalstamos veiklos laikotarpį įgytas ir pas kaltininką esantis ar kitiems asmenims perduotas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Jei turtas nerastas, ši bausmė vis tiek skiriama, nes turtą galima rasti vykdant teismo nuosprendį. Konfiskavimo negalima pakeisti turto vertės apmokėjimu pinigais, išskyrus kai teismas priima tokį sprendimą. Konfiskuojant turtą pirmiausiai tenkinami nukentėjusiojo reikalavimai. Bauda – tai piniginė nuobauda, teismo skiriama BĮ, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje numatytais atvejais. Bauda g.b. skiriama kaip pagrindinė ir kaip papildoma bausmė. Išskyrus savanaudiškus nusikaltimus bauda skiriama tokio dydžio, kad ją nuteistasis galėtų sumokėti iš savo pajamų ar turimų santaupų, neprarasdamas tos dalies, kuri būtina jam ir jo šeimai pragyventi. Už LR BK 325 str. numatytą nusikaltimą teismas privalomai skiria kaltininko turto konfiskavimą, kadangi šis nusikaltimas nurodytas LR BK 35 str. 1 d. 37 bilietas. Paaiškinkite nusikaltimo ir nusikaltėlio slėpimo požymius. Tai iš anksto nepažadėtas (apie nusikaltimo slėpimą) sunkių nusikaltimų slėpimas, įrankių ar priemonių turinčių įrodomąją reikšmę slėpimas ar sunaikinimas. Tokia nusikalstama veika yra apsunkinimas sunkiausių ir pavojingiausių bylų tiesos nustatymas. Kaltininkas siekia, kad būtų sunaikinti nusikaltimo įrodymai, o teisingumo institucijos nesužinotų apie padarytus nusikaltimus. O jei nusikaltimas žinomas, tai tardymas klaidinamas ir tai sudaro galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės. Rūšinis šio nusikaltimo objektas- tai normali teisingumo institucijų veikla. Objektyviai pusei būdingi aktyvūs veiksmai: nusikaltimo įrankių, dokumentų ir t.t. slėpimas, sunaikinimas ar sužalojimas. Menka pagalba slepiant nusikaltimą ar trukdant tyrimui vertinama kaip mažareikšmiškumas (BK 8 str. 2 d.). Nusikaltimo slėpimas gali pasireikšti vienkartiniais veiksmais, tačiau gali tęstis ir iki tol, kol vyksta tyrimas ar nutraukiama byla. Tais atvejais, kai slepiant vieną nusikaltimą padaromas kitas (pvz.: sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas BK 278 str.), veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis. Visų nusikaltimo slėpimo variantų sudėtys- formalios, todėl šis nusikaltimas baigtas, kai atliekama bent viena BK 295 str. 1 d. nurodyta veika. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia. Asmuo supranta: savo veiksmus, trukdymą teisingumo institucijų veiklai, slepiamo nusikaltimo pobūdį ir sąmoningą slėpimą. Nusikaltėlio slėpimas- tai iš anksto nepažadėtas asmens, padariusio sunkų nusikaltimą slėpimas, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Rūšinis objektas- normali teisingumo institucijų veikla. Objektyvioji pusė: 1. Asmenys, kurie parengtinio tyrimo institucijoms iš vis nežinomi; 2. Asmenys, kurie pripažinti įtariamaisiais ar kaltinamaisiais, bet vengiantys baudžiamojo persekiojimo; 3. Asmenys, vengiantys atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimą padariusio asmens slėpimas- aktyvi veikla, bet tai g.b. ir nepranešimas teisingumo institucijoms apie padarytą sunkų nusikaltimą, bei nusikaltimo slėpimas. Nusikaltimą padariusio asmens slėpimo sudėtis- formali, todėl jis baigtas, kai atliekami veiksmai, sudarantys sąlygas asmeniui pasislėpti. Nusikaltimą padariusio asmens slėpimas- viena iš prisidėjimo prie nusikaltimo formų. Subjektu g.b. bet kuris pakaltinamas 16 metų asmuo, jei jis nėra slepiamo asmens šeimos narys arba artimas giminaitis. Subjektyvioji pusė- tiesioginė tyčia. Asmuo supranta savo daromos veiklos pavojingą pobūdį, suvokia tai ir sąmoningai padeda nusikaltėliui pasislėpti. 38. bilietas Buvo pavogtas Sakalauskui priklausantis automobilis. Sakalauskas pradėjo ieškoti žmonių, galinčių padėti susigrąžinti automobilį. Jam patarė kreiptis į Mickų, davė jo telefono numerį. Sakalauskas paskambino Mickui ir paprašė padėti, pasakė, kad pasiryžęs sumokėti išpirką. Mickus pažadėjo pabandyti susisiekti su automobilio pagrobėjais ir pasiklausti, kokiomis sąlygomis šie sutiktų grąžinti automobilį. Po kelių dienų Mickus skambino Sakalauskui ir pranešė, kad ”vaikinai prašo 5000 JAV dolerių”. Sakalauskas tariamai sutiko sumokėti, tačiau pranešė apie tai policijai. Mickus buvo sulaikytas po to, kai paėmė pinigus ir nurodė automobilio buvimo vietą. Jis buvo apkaltintas turto prievartavimu, tačiau jo advokatas reikalavo nutraukti bylą, nes jis padėjo savininkui atgauti pagrobtą turtą, o ne prievartavo jo. Policijos duomenimis sulaikytasis priklauso vienai iš nusikalstamų grupių, bet jokių duomenų apie jo dalyvavimą Sakalausko automobilio vagystėje gauta nebuvo. Argumentuotai išspręskite Mickaus kaltumo klausimą. Prievartavimas – tai nusikaltimas, artimas plėšimui kadangi abu sieja tie patys požymiai – prievarta ir grasinimai. Objektas – nuosavybė. Papildomas šio nusikaltimo objektas – tas nukentėjusiojo teisinis gėris, į kurį kaltininkas kėsinasi nusikaltimu. Pagal šį uždavinį galima spręsti, kad Mickus kėsinosi į Sakalausko teisinį gėrį, t.y. iš jo prašė 5000 JAV dolerių ne sau, bet tiems vyrukams, kurie pavogė automobilį, bet jeigu Sakalauskas nesumokėtų pinigų tai ir neatgautų savo automobilio. Tai galima traktuoti kaip užmaskuotą paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtą reikalavimą perduoti turtą. Turto prievartavimo dalykas: a) nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis, jam patikėtas ar jo žinioje esantis turtas ( tai galėtų būti iš Sakalausko prašomi pinigai už jo automobilio atgavimą );b teisė į turtą, kurią įgavęs kaltininkas turės galimybę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti ( Mickui to negalime pritaikyti, nes jis gautus pinigus iš Sakalausko turėtų perduoti automobilio pagrobėjams ) ;c) atlikimas turtinio pobūdžio veiksmų ar susilaikymas nuo jų, kai dėl to kaltininkas neteisėtai gauna turtinę naudą, o nukentėjusysis patiria materialinių nuostolių arba kitaip pažeidžiami jo turtiniai interesai. Yra didelė tikimybė iš tų 5000 JAV dolerių irgi teko nemaža dalis pinigų ir tuo jau jis gauna turtinę naudą, o nukentėjęs Sakalauskas patiria materialinį nuostolį. Teismų praktika rodo, kad dažniausiai šio nusikaltimo dalykas ir yra pinigai. Juos paprastai reikalaujama perduoti iš kart arba reguliariai mokėti tam tikras fiksuotas įmokas.Turtinio pobūdžio veiksmų padarymas arba susilaikymas nuo jų apima nemokamą darbų ar paslaugų atlikimą, taip pat visus kitus veiksmus, kurie kaltininkui gali duoti turtinės naudos. Žiūrint iš žmogiškosios ir humaniškosios pusės Mickus norėjo padėti atgauti Sakalauskui priklausantį automobilį ir pats Sakalauskas prašydamas pagalbos žinojo, kad tai yra nusikalstama veika, bet nenorėdamas mokėti tokios sumos pinigų įdavė Mickų, nors jeigu jis nebūtų kreipęsis į jį tai gal ir niekada nebūtų suradęs savo automobilio. Bet iš kitos pusės Mickus taip pat žinojo, kad ką jis daro yra nusikalstama veika ir turėjo sužinojęs apie automobilio buvimo vietą iš karto informuoti policiją, o ne laukti kol jam Sakalauskas sumokės išpirką. Turto prievartavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia dvejopo pobūdžio aktyviais veiksmais: 1)reikalavimu perduoti turtą ar teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti; 2)psichinio smurto panaudojimu, t. y. grasinimu panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius , sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant. Mickaus kaltumo klausimą galima būtų pagrįsti tuo, kad jis užmaskuotai šantažavo Sakalauską, jei neduos pinigų, negaus automobilio. Jis iš dalies tą ir davė suprasti Sakalauskui. Kaltininkas gali reikalauti, kad jam ar tretiesiems asmenims ( kurių naudai jis veikia ) turtas būtų perduotas tuoj pat arba ateityje, visas iš karto arba dalimis. Kaip ir plėšime, grasinama g.b. įvairiais būdais: žodžiu, raštu, tam tikrais gestais ar užuominomis ( t.y. užmaskuotai, išsakant įvairias hipotetines prielaidas, arba rafinuotai tyčiojantis iš nukentėjusiojo ). Reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti gali pasireikšti įvairiomis kitomis formomis: atviru arba užmaskuotų paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtu reikalavimu. Paslaugų siūlymu užmaskuotas reikalavimas – tai reikalavimas, išsakytas netiesiogiai, bet siūlant tam tikras paslaugas, kurios gali apimti nukentėjusiojo, jam artimų asmenų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto apsaugą, sutarčių sudarymą, nukentėjusiojo teisių ir interesų atstovavimą derybose su partneriais ar kontrahentais, prarasto turto susigrąžinimą ir kt. Būtent Mickui ir galima pritaikyti prarasto turto sugrąžinimą. Jis ketino grąžinti Sakalauskui pavogtą automobilį už tam tikrą sumą pinigų. Realiai kaltininkas visai neketina atlikti tų pareigų arba sudaro tik išorišką tų paslaugų teikimo regimybę arba už teikiamas paslaugas pareikalauja neadekvataus atlyginimo, kelis kartus prašokančią realią tų paslaugų vertę. Turto prievartavimo sudėtis yra formalioji. Jis laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti turtinio pobūdžio veiksmus. Subjektyvioji turto prievartavimo pusė – tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad grasindamas neteisėtai reikalauja perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, ir nori taip veikti. Yra taip traktuojama, kad nusikaltimo sudėčiai nėra reikšmės ar kaltininkas veikia už atlyginimą ar siekdamas tik padėti draugui. Tačiau svarbu tai, kad kaltininkas arba tretieji asmenys, kurių naudai jis veikia, siekia neteisėtai praturtėti svetimo turto sąskaita. Galima teigti, kad Mickus tai ir darė, jis yra kaip trečias asmuo siekia neteisėtai praturtėti svetimo turto sąskaita. 1996 metais birželio 21 d. Aukščiausiojo Teismo senato nutarime nurodyta:” reikalaudamas perduoti turtą kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą bei priežastį. Tos priežasties esmė yra mokėti už kažką, pvz., išpirka už pagrobtą turtą. Dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Tokiu atveju kaltininkas pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą.” Turto prievartavimo subjektas yra fizinis pakaltinamas asmuo, kuriam prieš padarant nusikaltimą jau yra suėję 16 metų Paprastas turto prievartavimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ir bauda. Kartu kaltininkui, remiantis LR BK 35 str., t.b. pritaikyta privaloma papildoma bausmė – turto konfiskavimas. Remiantis tuo kas išdėstyta šiame uždavinio sprendime manau, kad Mickus turėtų būti apkaltintas turto prievartavimu, nes jo veikoje yra šio nusikaltimo sudėtį tenkinantys požymiai. 38 bilietas. Paaiškinkite specialaus dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento realizavimo ar panaudojimo požymius. Dokumentų klastojimas- vienas iš dažniausiai šiuo metu pasitaikančių nusikaltimų. Šio nusikaltimo objektu galima laikyti konkrečią valdymo subjektų veiklą, kuri sutrikdoma dėl oficialių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. Objektyviosios pusės požymis- veika apibūdinama ne vienu, bet keliais aktyviais veiksmais: 1. Oficialaus dokumento suklastojimu; 2. Žinomai suklastoto dokumento patvirtinimo antspaudu ar parašu; 3. To dokumento realizavimu; 4. Ir to dokumento panaudojimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų veiksmų. Dokumento suklastojimas yra jo tikrumo ir teisingumo pakeitimas. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą, ar to padaryti nepavyko. Jei kaltininkas suklastojęs oficialų dokumentą ir jį panaudojęs pasisavina svetimą turtą, tai jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį. Tačiau nusikaltimo sudėtis nėra sukčiavimo atveju, nes jie panaudojami tik kaip priemonė svetimam turtui užvaldyti. Subjektyviosios pusės požymis- tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad suklastoja oficialų dokumentą, patvirtina jį parašu, jį realizuoja ar panaudoja, ir nori taip veikti. Veiklos tikslas ir motyvas nėra būtini subjektyviosios pusės elementai. Oficialaus dokumento suklastojimo ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimo subjektu gali pakaltinamas 16 metų sulaukęs asmuo. Šio nusikaltimo subjektais neg.b. pareigūnai. Už tokių veiksmų padarymą jie atsako pagal BK 285 str. arba BK 289 str. BK 207 str. 2 dalyje numatyti du šį nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai: 1. Ypatingas nusikaltimo dalykas (itin svarbūs dokumentai:valstybės paslaptys ir t.t.)- jų svarbą nustato teismas; 2. Atsiradusios pasekmės (didelė žala). Čia nusikaltimas laikomas baigtu nuo įst numatytų pasekmių atsiradusio momento, tačiau jei pasekmės atsirado dėl veiksmų, padaryto itin svarbaus oficialaus dokumento atžvilgiu, nusikaltimas laikomas baigtu nuo veiksmų atlikimo pradžios. 39 bilietas2 policijos pareigūnai, žinodami, kur apsistojo į Lietuvą nelegaliai atvykusios prostitutės iš Ukrainos, atėjo pas jas į namus ir pareikalavo parodyti jų asmens dokumentus. Kadangi merginos neturėjo dokumentų, patvirtinančių teisę būti Lietuvoje, policininkai pasiūlė sumokėti jiems 1000 Lt, jei nenori būti deportuotos. Merginos sakė, kad pinigų neturi, bet sutiko nemokamai lytiškai su jais santykiauti. Vėliau, kai dėl šio įvykio buvo iškelta baudž. byla, paaiškėjus, kad policininkai kelis mėnesius naudojosi merginų “paslaugomis”. 1 klausimas Paaiškinkite nusikaltimo subjekto sampratą ir požymius. Nusikaltimo subjekto ir nusikaltėlio asmenybės skiriamieji bruožai. Ką reiškia terminas “specialus nusikaltimo subjektas”, ir kokia jo baudžiamoji teisinė reikšmė? Kaip teorijoje klasifikuojami specialaus subjekto požymiai? Pateikite konkrečių nusikaltimo sudėčių, kuriems būdingas specialus subjektas, pavyzdžius. Nusikaltimo subjektu LR baudžiamojoje teisėje g.b. fizinis asmuo, sulaukęs įst nustatyto BA amžiaus. Negali subjektu būti juridiniai asmenys. Pagrindinis subjekto požymis yra amžius. Fakultatyvinis požymis- specialusis subjektas- fizinis asmuo, kuris be pagrindinio požymio- amžiaus, turi papildomus, būtinus konkrečiai nusikaltimo sudėčiai požymius, numatytus LR BK specialiosios dalies straipsniuose. Specialiojo subjekto požymiai visuomet tiesiogiai nurodomi BK str. dispozicijoje arba akivaizdžiai išplaukia iš jo aiškinimo. Spec. subjekto teisinė reikšmė dvejopa: a) jei nėra spec. subjekto požymių – nebus nusikaltimo sudėties; b) jei nėra spec. subjekto požymių – baudžiamoji atsakomybė gali kilti pagal BK straipsnius. Baudžiamosios teisės teorijoje specialaus subjekto požymiai klasifikuojami: 1) požymiai, kurie apibūdina subjekto socialinį vaidmenį- pareigybę ( pareigūnas, teisėjas) profesija ar veiklos pobūdį ( gydytojas, vairuotojas).2) požymius kurie apibūdina subjekto fizines savybes – lytis ( vyras , moteris ) , amžius ( pilnametis ) .3) požymius , kurie apibūdina subjekto teisinę padėtį – pilietybę ( LR pilietis, užsienietis ), teistumas ( teistas ,recidyvistas ).4) požymius , kurie apibūdina subjekto santykius su nuteistuoju – giminystės ryšiai ( tėvai , vaikai) , kiti santykiai ( tarnybinė ar materialinė atsakomybė ir pan. ).Pavyzdžiai : BK 62str. ( valstybės išdavimas )-spec. subjektas LR pilietis; BK 74²str. (piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais) – pareigūnas; BK 122str. ( vyro lytinis santykiavimas su vyru )-šio nusikaltimo subjektas tik vyras . 39 bilietas. Paaiškinkite neteisėto laisvės atėmimo požymius. Neteisėtas laisvės atėmimas- tai laisvės, pasirinkti savo buvimo vietą, atėmimas. Šio nusikaltimo objektas- žmogaus laisvė. Čia tiesiogiai kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo buvimo vietą. Nukentėjusiuoju g.b. asmuo, turintis 14 metų, o jeigu jaunesnis nei 14 metų, tai bus vaiko pagrobimas (BK 127 str.). Objektyvioji pusė- laisvės atėmimas, ypač jei žmogus pagrobiamas, yra prievartos aktas. Tai kaltininkas gali padaryti panaudojant fizinį ar psichinį smurtą. Nors gali padaryti ir apgaulės būdu. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam objektyviai sudaroma tokia padėtis, kai jis negali nulemti savo buvimo vietos. Jei tokio nusikaltimo veikloje padaroma žmogui žala sveikatai, tai kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį. Neteisėtas laisvės atėmimas g.b. kito sunkesnio nusikaltimo požymis (pvz.: turto prievartavimas), tai tada jis atskirai nekvalifikuojamas. Kai asmuo apgaulės būdu išviliojamas į kelionę ir tai ilgai užtrunka,laisvės atėmimo požymių nėra. Subjektyvioji pusė- tik tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai prieš žmogaus valią apriboja jam laisvę ir to siekia. Kai tokiame nusikaltime būna savanaudiškų motyvų, dažniausiai tai būna kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. Nusikaltimo subjektu g.b. asmuo (o gali ir pareigūnas,bet veikęs kaip privatus asmuo) sulaukęs 16 metų amžiaus. Tačiau jei pareigūnas atliktų tokią veiką, tai jis atsakytų kaip už nusikaltimus valstybės tarnybai. 40. Bilietas Policija sulaikė pilietį Bogdanovič už tai, kad jis vairuodamas automobilį nepakluso reikalavimui sustoti, bandė pabėgti. Sulaikius automobilį, paaiškėjo kad Bogdanovič neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio techninio paso. Be to jis neturėjo automobilio užvedimo raktelių, o užvedimo spynelės laidai buvo išardyti. Vėliau buvo nustatyta, kad šis automobilis buvo pavogtas prieš savaitę. Bogdanovič teigė, kad automobilį nusipirko iš nepažįstamo asmens vardu Kolia, tačiau šio asmens policijai nustatyti nepavyko. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pats Bogdanovič automobilio nevogė, nes tuo metu jis buvo kitame mieste. Tačiau policija turėjo duomenų, kad jis priklauso vienai automobilių vagių grupei. Įvertinkite situaciją ir argumentuotai aptarkite galimus Bogdanovič veikos kvalifikavimo variantus. LR BK 281 str. 1 d. numato turto gauto 271 str. numatytu būdu įgijimo ir realizavimo baudžiamąją atsakomybę. Šis nusikaltimas nuo kitų nusikaltimų nuosavybei skiriasi objektyviaisiais požymiais. Kaltininkas turto nepasisavina, neužvaldo ir nepagrobia; turtas jau anksčiau buvo pasisavintas ar pagrobtas, bet ne kaltininko. Pagal BK nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo objektas yra nuosavybė. Savininkas ar teisėtas valdytojas dėl padaryto nusikaltimo praranda turtą, o kaltininkas sąmoningai įsigyja šį turtą arba jį realizuoja. Šiuo nusikaltimu padaroma žala turto savininkui, nes asmuo padaręs šias veikas neteisėtai disponuoja turtu kaip savo ir dėl to jį perduoda tretiesiems asmenims, kurie padedami nusavinti neteisėtu būdu įgytą daiktą, savo ruožtu įgyja jį, pažeisdami kitų asmenų teises. Nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi kaip neteisėtas turto valdytojas daiktą gauna: smurtiniu ar nesmurtiniu būdu. Esminis objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gautas turto įgijimas ar realizavimas. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, įkeitimo, mainų ir kt. Šis turtas g.b. perduotas už atlyginimą arba be atlyginimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo momento, užtenka atlikti bent dalį šių veiksmų. Subjektyviosios pusės esminis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą jei to nori. Svarbu, kad kaltininkas žinotų kokį turtą įgyja arba realizuoja. Subjektas g.b. pakaltinamas 16 metų asmuo. Tai g.b. privatus asmuo arba juridinio asmens atstovas. Sugrįžtant prie mūsų užduoties Bogdanovič veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d.. Priklausomai nuo kitų aplinkybių jo veika formaliai atitinka 295 str. – tai iš anksto nepažadėtas smulkių nusikaltimų slėpimas pasireiškiantis šių nusikaltimų padarymo įrankių ir priemonių, pėdsakų, nusikalstamu būdu įgytų daiktų ir dokumentų turinčių įrodomąją reikšmę, slėpimu arba tyčiniu jų sunaikinimu arba sužalojimu. Objektyvioji pusė – nusikaltimo padarymo įrankių, priemonių, nusikalstamu būdu įgytų daiktų paslėpimas arba tyčinis jų sunaikinimas arba sužalojimas. BK 295 str. nurodomi būdai, veiksmai, kuriais g.b. slepiamas nusikaltimas. Visų nusikaltimų slėpimo variantų sudėtis formalios. Todėl šis nusikaltimas yra baigtas kai atliekama bent viena alternatyvi BK 295 str. 1 d. nurodyta veika. Nusikaltimo slėpimas – trunkamasis nusikaltimas, todėl jis tęsiasi, kol yra išaiškinamas arba kaltininkas pats prisipažįsta. Kai slepiant nusikaltimą slepiama, pvz. Nusikalstamu būdu įgytos narkotinės priemonės, ginklas, automobilis tokių veikų neapima nusikaltimo slėpimo sudėties ir jos be BK 295 str. 1d. papildomai kvalifikuojamos ir pagal atitinkamus specialiuosius straipsnius. Bogdanovič priklausymo nusikalstamam susivienijimui BK 2271 str. taikyti negalima, nes vien policijos turimų duomenų tam neužtenka. 40 bilietas. Paaiškinkite lytinio santykiavimo su lytiškai ne subrendusiu asmeniu požymius. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu- tai nusikaltimas lytiškai nesubrendusių asmenų seksualiniam neliečiamumui. Nusikaltimo objektas ir yra lytiškai nesubrendusių asmenų seksualinis neliečiamumas. Tokia veika gali pažeisti paauglių normalų seksualinį ar moralinį ir psichinį vystymąsi. Šis nusikaltimas bus tik tada, kai nebus išžaginimo ir vyro santykiavimo su vyru numatytų požymių. Todėl mergaičių, kaip nukentėjusiųjų, amžius yra nuo 14 iki 16 (jei lytiškai nesubrendusi, iki 18 metų) ir berniukų nuo gimimo iki 16 metų (jei lytiškai nesubrendęs iki 18 metų). Lytinį subrendimą ar nesubrendimą nustato teismo medicinos ekspertai. Objektyvioji pusė- ne tik natūralus lytinis aktas, bet ir lytinės aistros tenkinimas analiniu ar oraliniu būdu. Smurtas ir jo padariniai sveikatai šiuo atveju skirtingai nuo išžaginimo, nėra nusikaltimo požymis ir kvalifikuojamas savarankiškai kaip nusikaltimų sutaptis. Nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus lytinį aktą arba pradėjus tenkinti lytinę aistrą oraliniu ar analiniu būdu. Subjektyviosios pusės požymiai- veiklos neteisėtumas yra ne pati veika, o nukentėjusiojo asmens nesubrendimas. Šis nusikaltimas bus tik tada, jei kaltininkas žinojo, jog partneris yra lytiškai nesubrendęs arba, pagal įvykio aplinkybes, numatė, ar turėjo ir galėjo numatyti. Jei sąžiningai dėl šios aplinkybės klydo- nusikaltimo nėra. Subjektas- abiejų lyčių 16 metų sulaukęs pakaltinamas asmuo. Kai santykiauja asmenys neturintys 16 metų- nusikaltimo nėra.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!