Konspektai

Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui

9.8   (3 atsiliepimai)
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 1 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 2 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 3 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 4 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 5 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 6 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 7 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 8 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 9 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 10 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 11 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 12 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 13 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 14 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 15 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 16 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 17 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 18 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 19 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

I tema. Baudžiamojo proceso samprata. 1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai Procesas (lot. Kilmės). Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje, Baudžiamasis procesas – nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai. Baudž.proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos pareigūnų priimamu sprendimu. Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį, o teismas – nagrinėjant bylą teisme atliktinus veiksmus, baudž.procesas dažnai apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. Tam tikrų sprendimų priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai – nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas, atsakovas, jų atstovai. Baudž.procesasturi būti apibrėžiamas ne vien tik kaip valstybės įgaliotų, bet ir visų kt.proceso subjektų veikla. Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos įstatyme, vadinamos proseco forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi būti absoliutinamas. Apibendrinant, baudž.procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudž.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis. 1.1. Proseco funkcijos Procesinės funkcijos yra procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statutsu baudž.procese. Baudž.proceseyra vykdomos: 1) Ikiteisminio tyrimo funkciją vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra. 2) Kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teiseme nedalyvauja. 3) Gynybos funkcija. Gynėjo paskirtis baudž.procese – rūpintis traukiamo baudž.atsakomybėn asmens gynyba. Be gynėjo, įtariamojo (kaltinamojo) šią funkciją taippat vykdo šio įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įtatymą bei baudž.atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas. 4) Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva. Ikiteisminio tyrimo atlikimą galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi. 1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos) Pagal tam tikrus požymius baudž.procesai yra skirstomi į tipus (formas). Vieningos nuomonės dėl šio skirstymo nėra. Vadovėlio autoriams priimtinas skirstymas į 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mišrus procesas. 1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas Daugiausia rungimosi principas veikia bylą nagrinėjant prisiekusiųjų teisme, ypač bendrosios teisės tradicijos valstybėse, kur bylos baigtis iš esmės priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. Teismui yra uždrausta pačiam išreikalauti naujų įrodymų ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktus įrodymus. 1.2.2. Tiriamasis procesas LT kaip ir daugelyje kt Europos valstybių, kuriose teismas yra įpareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateiktais įrodymais ir siekti nustatyti tiesą byloje, galima kalbėti tik apie ribotą rungimosi principo veikimą. Bylos išsprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip šalys rungiasi, bet ir nuo paties teismo iniciatyva atliekamų veiksmų. Tokio tipo procesas dar vadinamas inkviziciniu. Inkvizicinis procesas moderniu požiūriu – vienas iš baudž.proceso tipų. Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas, nagrinėjantis bylą, yra įpareigotas būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti, tokio tipo procese rungimosi principas veikia mažiausiai. Tačiau ir jame yra nemažai rungimosi principo elementų: 1) bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams suteiktos lygios teisės reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirots: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas priimdamas sprendimą byloje, taip vykdo teisingumą. 1.2.3. Mišrusis procesas Ikiteisminis tyrimas yra teisėsaugos pareigūnų rankose ir vyksta ribojant viešumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu yra garantuojamas bylos nagrinėjimo šalių lygiatesiškumas. (Skandinavijos valstybės, Italija). Mišriajame procese rungimosi principas veikia daugiau negu inkviziciniame, bet mažiau negu bendrosios teisės tradicijos valstybių procese. Konkrečios valstybės priskyrimas tam tikram tipui yra sąlyginis. Baudž.procesas tam tikroje valstybėje dažnai turi įvairių tipų proceso ypatybių. Vadovėlyje aptariamas LT baudž.procesas artimiausias antrajam – tiriamajam – proceso tipui. 2. Baudžiamojo proceso paskirtis BPK 1 str.reikalauja: 1) baudž.proceso metu atskleisti nusikalstamą veiką, išaiškinant visas reikšmingas jos padarymo aplinkybes; 2) atskleidžiant nusikalstamą veiką saugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus; 3) greitai atskleisti nusikalstamą veiką; 4) proceso emtu garantuoti, kad būtų nubaudžiamas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir jokių nepagrįstų suvaržymų nepatirtų nekaltas asmuo. Pagrindinis baudž.proceso uždavinys yra valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui užtikrinimas. Baudž.įst.numatyta bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali būti taikoma tik baudž.proceso metu nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes. Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turėtų būti kuo trumpesnis. Teisinėje valstybėje asmeniui padariusiam NV turi būti suteikiamos garantijos, kad baudž.procesas vyks nešališkai, toks asmuo nepatirs nepagrįstų suvaržymų ir turės galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Procesas privalo vykti tik laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų. Nuosprendis turėtų kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Procesas turi prisidėti ir prie nusikalstamų veikų prevencijos. Baudž.procesas atlieka savo paskirtį kai pasiekiamas rezultatas, dėl kurio baudž.procesas buvo pradėtas. Baudž.procesas turi būti baigtas teisingo, teisėto ir pagrįsto, prevencinę reikšmę turinčio teismo sprendimo dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudžiamosios teisinės sankcijos skyrimo, priėmimu. Sprendimas teisėtu ir pagrįstu gali būti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų. Kai kuriais atvejais, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pradėtas procesas gali būti nutrauktas dar iki bylą perduodant teismui. Proceso nutraukimo atveju baudž.procesas atliaka tam tikrą paskirtį – proceso metu išsiaiškinamos įvykio, dėl kurio buvo pradėtas procesas, aplinkybės. 3. Baudžiamojo proceso stadijos Proceso stadija – proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma. Tradicinės baudž.proceso stadijos yra tokios: (parengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas kasacinia tvarka ir nuosprendžio vykdymas. Pagal 2003 05 01 įsigaliojusį BPK vykstancčiame baudž.procese išskirtinos tokiosproceso stadijos: 1) ikiteisminis tyrimas – pirmoji proseco stadija. Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaiškėjus NV požymiams. Baigiama stadija prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, jei anksčiau nenustatomas pagrinas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras esant reikiamoms sąlygoms, gali nuspręsti rašyti pareiškimą teismui dėl supaprastinto proceso formų. 2) Bylos procesas pirmosios instancijos teisme – paprastai vadinama centrinė, svarbiausia baudž.proceso stadija. Išsprendžiami svarbiausi baudž.proceso metu kilę klausimai – teismas nustato, ar buvo padaryta NV, nuspremdžia ar kaltinamasis kaltas dėl tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripažintam kaltinamajam bausmę. Procesas pirmosios instancijos teisme suskyla į dvi sąlyginai savarankiškas dalis: a) į procesą, kurio metu sprendžiama, ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį; b) į teisiamąjį posėdį, kurio metu baudž.byla nagrinėjama iš esmės. Prieš bylą pradedant nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti atlikti tam tikri paruošiamieji veiksmai, kurie vadinami bylos parengimu nagrinėti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudėtine (įžangine)dalimi. 3) Apeliacinis procesas – stadija, kurioje pagal gautą apeliacinį skindą patikrinamas neįsiteisėjusių pirmoios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas. 4) Nuosprendžių ir nutarčių vykdymas – stadija, kurioje įgyvendinamos teismo paskirtos teisinės sankcijos ir sprendžiami kylantys procesiniai klausimai. 5) Kasacinis procesas – stadija, kai pagal gautą kasacinį skundą patikrinami įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys ir nuosprendžiai teisės taikymo atžvilgiu. Apeliacinis ir kasacinis procesai nėra privalomos stadijos – procesas šias stadijas pereina tik tada, jei yra paduodamas atitinkamas skundas. 4. Baudžiamojo proceso mokslas Baudž.proceso mokslas – atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro sistema žinių apie: 1) baudž.procesą reglamentuojančias normas (atskleidžiamas teisės normų turinys, teikiamos rekomendacijos dėl šių normų taikymo teisinėje praktikoje); 2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas (mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant baudž.proceso eigą reglamentuojančias normas. Analizuojant praktijoje kylančias problemas pastebimos teisnės spragos bei kitokia teisinio reglamentavimo trūkumai); 3) užsienio valstybių baudž.proceso institutus ((lyginamoji teisėtyra) lyginami LT baudž.proceso institutai su užsienio baudž.proceso teisės normomis, randami tobulesni procesinių santykių reglamentavimo variantai); 4) baudž.proceso istoriją (žinojimas padeda geriau suvokti galiojančių proceso teisės normų turinį, jų prasmę ir paskirtį, pateikti tobulesnes rekomendacijas dėl tų normų taikymoar jų tobulinimo). II tema. Baudžiamojo proceso teisė. 1. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS SĄVOKA Baudžiamojo proceso teisė – teisės šaka, kurią sudaro teisės normų, reguliojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį, taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, visuma. Baudž.proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Baudž.proceso teisės normos nustatomos taip, kad būtų įmanoma tinkamai išaiškinti NV ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebūtų pažeistos žmogaus teisės. Teisinėje valstybėje lemiamą reikšmę sprendžiant baudž.bylą turi teisminės proceso stadijos. Tik teismo proceso metu patikrinti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Pagal demokratinės valstybės standartus yra sukonstruotos ir LT BP teisės normos. BP gali vykti tik taikant BP teisės normas. BPT yra BP pagrindas. 2. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai 2.1. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys BP šaltiniai – norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. BP šaltiniai turi būti laikomi: 1) LR Konstitucija; 2) Tarptautinės sutartys; 3) BP kodeksas; 4) Kt įstatymai; 5) LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisngumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt ministerijų priimti poįstatyminiai norminiai aktai. 2.2. LR Konstitucija LR Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. BP požiūriu ypač aktualios ir reikšmingos yra Konstitucijos II ir IX skirsniuose įtvirtintos nuostatos. Atliekant BP veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus turi būti garantuojama, kad žmogaus teisės ir laisės nebus pažeidžiamos. Konstitucijos 31 str.garantuoja teisinėje valstybėje privalomas užtikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas baudž.atsakomybėm. Tai: 1) teisė į nekaltumo prezumpciją 2) teisė į bylos nagrinėjimą teisme, kuriame byla būtų nagrinėjama: a) viešai b) teisingai c) nepriklausomo ir bešališko teismo 3) teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save 4) teisė į tai, kad už vieną nusikalstamą veiką vyktų tik vienas baudžiamasis procesas 5) teisė nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos momento gintis pačiam bei turėti gynėją advokatą. Svarbiausios BP požiūriu Konstitucijos IX skirsnio nuostatos yra tokios: 1) teisingumą LR vykdo tik teismai 2) teisėjas ir teismas vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi 3) teisėjai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi tik įstatymais 4) teismas priima sprendimus LR vardu 5) visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai 6) teismo procesas LR vyksta valstybine kalba Baudž.bylas gali nagrinėti tik LT Aukščiausiasis Teismas, LT apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. 2.3. Tarptautinės sutartys Ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią ir taikymo atžvilgiu turi būti tolygios nacionaliniams įstatymams. Tarptautinės sutartys, kuriomis reikia vadovautis BP, galima suskirstyti į: a) žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias sutartis (šios sutartys gali būti suskirstytos į Europos Tarybos sudarytas sutartis (praktiniu požiūriu svarbiausia 1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su papildomais protokolais. 1995 01 24 KT išvada “Baudžiamojoje teisenoje EŽTK tieiosgiai negali būti taikoma. Tiesiogiai taikomi baudž. Ir BPĮ, o tarptautinės sutartys tik šių įstatymų numatytais atvejais.“ Dar iš ET sutarčių svarbi 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir sutartis sudarytas JTO iniciatyva – svarbiausios – 1984 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, joje įtvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1989 m. JT Vaiko teisių konvencija, 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ) b) sutartis, įtvirtinančias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles BP. LT tapus ES nare reikšmingu šaltiniu tampa ES vasltybių susitarimai dėl bedradarbiavimo vykdant baudž.persekiojimą. 2.4. Įstatymai Teismų, Prokuratūros, Advokatūros, Policijos veiklos, STT, Karo policijos, Muitinės ir kt. 2.5. Kiti norminiai teisės aktai Vyriausybės nutarimai, generalinio prkuror, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro įsakymais yra reglamentuojami kai kurie organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metodikos. Generalinis prokuroras tvirtina rekomendacijas, tvarkas, BP dokumentų (blankų) pavyzdžius. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kt teisės norminiai aktai yra privalomi. 3. Baudžiamojo proceso kodeksas 2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo. BPK sudaro 11 dalių, 461 straipsnis. BPK įtvirtintos normos gali būti skirstomos I dvi grupes: 1) normos, nustatančios bendras procesines taisykles, taikomas su nedidelėmis išimtimis visoses proceso stadijose 2) normos, reglamentuojančios proceso eigą atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. 1 g. BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindinės proceso sąvokos, įtvirtinami proceso principai, nustatomos proceso subjektų teisės ir pareigos, įtvirtinamos įrodinėjimo priemonės, reglamentuojami proceso terminai ir išlaidos. 1 g. BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas reglamentuojami žalos atlyginimo BP metu tvarka ir būdai. 1 g. BPK III dalyje Procesinės prievartos priemonės nustatyti žmogaus teises varžančių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka. 2 g. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradėjimo bei pirmojoje proceso stadijoje atliekamų proceso veiksmų atlikimo tvarką. 2 g. BPK V dalyje Bylų procesas pirmosios instancijos teisme įtvirtintos proceso taisyklės, kuriomis vadovaujamasi tiriant bylą pirmoje teisminėje stadijoje. 2 g. BPK VI dalis Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja proceso tvarką paduodant ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių. 2 g. BPK VII dalyje Nuosprendžio ir nutarčių vykdymas nustatyta nuosprendžių ir nutarčiųperdavimo vykdyti tvarka, reglamentuojamas procesinių klausimų, kylančių vykdymo stadijoje, sprendimas. 2 g. BPK VIII dalis Bylų procesas kasacinės isntancijos teisme reglamentuoja kasacinių skundų dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių padavimo ir nagrinėjimo tvarką. 2 g. BPK IX dalis Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas skirta procesui, vykstančiam ne pagal bendras proceso taisykles, reglamentuoti. 2 g. BPK X dalyje Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas įtvirtintos procesinės taisyklės, pagal kurias paduodami ir nagrinėjami skundai dėl teismo nutarčių skundžiamų ne apeliacine ar kasacine, o šioje dalyje nustatyta tvarka. 2 g. BPK XI dalis Baudžiamosios bylos atnaujinimas nustato užbaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvarką. 2 g. BPK turi priedą Įgyvendinami ES teisės aktai. 4. BAUDŽIAMOJO PROCESO NORMŲ GALIOJIMAS ERDVĖS, LAIKO IR ASMENŲ ATŽVILGIAIS 4.1. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu BP LR teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra padaryta NV, visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Jeigu LR tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu LR BPK, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. 4.2. Galiojimas laiko atžvilgiu Kiekvienas proceso veiksmas turi būti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių santykių. LR įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia LR Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. BP kodekso normos galioja tol, kol jos nauju įstatymu nėra pripažįstamos netekusiomis galios arba nepakeičiamos. 4.3. Galiojimas asmenų atžvilgiu Nepriklausomai nuo pilietybės BPK normos LR teritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Išimtinės taisyklės turi būti taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Asmenus, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos, negali būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu ar prašymu. Imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos naudojasi asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę – diplomatinį imunitetą. LR Prezidentas (kol eina šias pareigas) negali būti patrauktas baudž.atsakomybėn. Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai. 5. LAT’o nutarčių, LAT’o senato nutarimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmė BP LAT’o priimtose nutartyse išdėstytos nuomonės dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turėtų būti paisoma, nes užtikrinti vienodą bylų (ne tik baudžiamųjų) nagrinėjimo praktiką yra viena pagrindinių šio teismo LR Teismų įstatyme numatytų funkcijų. Nutartys, nor sir nesukurdamos naujų normų, formuluoja privalomas teisės normų aiškinimo taisykles. Taisyklės, kurių privaloma laikytis, yra teisės šaltinis. Šiame šaltinyje nėra naujų normų, o yra tik interpretuojamos esančios teisės normos, nutartys laikytinos antriniu teisės šaltiniu. LAT’o senato nutarimams, taip pat šio teismo kitiems teismams teikiamos konsultacijos teismų įstatyme suteikia tik rekomendacinę galią, todėl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nėra šaltiniais. 6. Baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės santykis III tema. Baudžiamojo proceso principai. 1. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė Tarptautinių žodžių žodyne žodis “principas” apibūdinamas kaip: 1) pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 2) įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktūros arba veiklos taisyklė; 4) pagrindinė, kurios nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė. E. Kūris „teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisnis reguliavimas ir teisės praktika, bendrasis ir individualus teisnis reguliavimas bei teisės realizavimas“ Teisės principai lemia teisės normų turinį ir jų taikymą. BP principai – tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų BP teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudž.bylų nagrinėjimo tvarką, parodančių BP institutų esmę ir paskirtį. BP principų reikšmė yra tokia: 1) principai lemia naujų teisės normų turinį; 2) principai lemia teiės normų aiškinimą; 3) jokia BP teisės norma negali būti taikoma taip, kad jos taikymas pažeistų principą; 4) teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais; 5) atsiradus teisės spragų, procesinis srendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus. 2. Baudžiamojo proceso principų sistema BP principų sistemą sudaro visuma pamatinių nuostaų, kuriomis tui būti vadovaujama BP. Į BP principų sistemą įtrauktini tokie principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sąžiningumo), proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, rungimosi, viešumo, greitumo, teisės į gynybą, valstybinės proceso kalbos, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo, žmogaus teisių apsaugos BP, tikslingumo, oficialumo pricipai. Didžiausią prasmę turi principų skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra išreikšti. Pagal šį kriterijų principus galima skirstyti į: 1) konstitucinius, 2) išreikštus BPK ir kituose įstatymuose. Pagal veikimo apimtį BP principai skirstomi: 1) bendruosius (universalius), t.y.reikšmingus ir veikiančius visoje teisinėje sistemoje; 2) Tarpšakinius , t.y.bendrus kelioms teisės šakoms; 3) Šakinius BP principus, veikiančius visose BP stadijose; 4) Atskirų proceso stadijų ir institutų. Bendrieji principai yra labiau fundamentalūs, jais grindžiamos visos teisės šakos, visa valstybės sąranga. Bendrieji principai paprastai yra konstitucianiai. Tarpšakiniai principai BP paprastai yra tokia principai, kurie visoms procesinėms teisės šakoms bendri. Šakiniai BP principais laikytini tokia principai, kurie kt teisės šakose neveikia arba veikia mažiau ar turi kitokią prasmę. Atskirų proceso stadijų ir institutų principai yra tiesioginioir žodiško nagrinėjimo prinicpai, taikomi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ir pan. 3. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai Jais grindžiami visi teisinio teksto elementai, visa teisės sistema. Bet kuri konstituciniam principui prieštaraujanti teisės norma yra antikonstitucinė. Ne tik teisės normos, bet ir kiti principai negali prieštarauti konstituciniams principams. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai yra: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas, proporcingumo principas, principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo principas, teisės į teisminę gynybą principas, valstybinės proceso kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo principas. Šio sąrašo nereikia laikyti baigtiniu. 4. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys 4.1 Nekaltumo prezumpcija Įtvirtinta Konstitucijos 31str. 1d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.2d., 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14str.2d., BPK 44str.6d. Konstitucijoje nustatyta „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Šio principo turinio elementai yra aiškūs: 1) Kol nėra įsiteisėjusio kaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu. Teisėsaugos ar kiti valstybės pareigūnai, informuodami visuomenę apie nusikalstamų veikų tyrimą, negali šios informacijos pateikti taip, kad susidarytų įspūdis, kad tam tikro asmens kaltumu nėra abejojama, nors dėl šio asmens kaltumo, dar nėra teismas priėmęs sprendimo; 2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu, dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik pagal įstatyme nustatytas taisykles, ištyrus ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, tai yra apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas prieš tai atlikus daug įvairių procesinių veiksmų; 3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos priemonė, skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojama, kaip bausmė ir turėti bausmės elementų; 4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą vengti formuluočių, apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Tokių formuluočių turi būti vengiama ir informuojant visuomenę apie tiriamas nusikalstamas veikas; 5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą būtų vertinamos kaltinamojo naudai; Kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame procese, kai to proceso metu buvo laikomasi visu baudžiamojo proceso principų. 4.2 proceso teisingumas (sąžiningumas) Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas LR Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje. Šis principas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme teisingo proceso aspektus yra nustatęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pvz. kad procesas būtų teisingas, būtina garantuoti teisę į gynybą, teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, teismo procesą vykdyti laikantis šalių lygybės principo, garantuoti kad būtų užtikrintos kitos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nurodytos teisės. Siaurąja prasme apie ši principą galima kalbėti neliečiant kitų principų ar kaltinamojo teisių, pvz. proceso teisingumo principas siaurąja prasme draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendradarbiavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų įstatyme numatytų pažadų, klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas ir pan. Proceso teisingumo principas pažeidžiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad šis principas pažeidžiamas ir kuomet varžomos proceso dalyvių teisės susipažinti su bylos medžiaga, negarantavus kaltinamajam dalyvavimo procese, neužtikrinus teisės neduodi parodymu prieš save. Pažymėtina tai, kad teisingumo principas taikytinas visose proceso stadijose ( ne tik teismo procese), todėl jis laikytinas viso proceso, o ne atskirų jo stadijų principu. 4.3 Proporcingumas Proporcingumas- tai vienas iš tarpšakinių teisės principų, įtvirtintas BPK 11 str. Nei Konstitucijoje nei EŽTK jis nėra tiesiogiai įtvirtintas, tačiau jis yra suformuluotas doktrinoje ir , tiek konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje juo remiamasi sprendžiant įvairių kategorijų bylas. Laikytis šio principo baudžiamajame procese reiškia pareigą, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių varžymu, kruopščiai tikrinti ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Toks tikrinimas turi būti atliekamas atsakant į tokius klausimus: 1. Ar taikant konkrečią prievartinio pobūdžio priemonę gali būti pasiekti tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą priemonę? Negalima manyti, kad jei kokia priemonė neduos norimo rezultato, tai niekaip nepakenks bylos nagrinėjimui, pvz., negalima taikyti suėmimo neturint tam tikro pagrindo, o vien tik manant, kad įtariamąjį laikant kameroj vykdyti tyrimą bus patogiau. 2. Ar tie tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones? Nusprendus siekti tam tikro procesinio tikslo, naudojant prievartos priemones turi būti nagrinėjama švelniausių priemonių taikymo galimybė, ir tik įsitikinus, kad tam tikram rezultatui pasiekti reikia griežtesnių priemonių, priimti sprendimą dėl pastarųjų taikymo. 3. Ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos asmuo patyrė pritaikius priemonę? Būtinybė atsakyti į šį klausimą įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonių griežtumu. Čia galima išskirti du aspektus: 1) Kuo sunkesnė veika yra tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas yra pateisinamas. 2) Net ir sudėtingoje byloje dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, negali būti piktnaudžiaujama taikant prievartos priemones. 4.4 Teisingumą vykdo tik teismas Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali: 1) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta; 2) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo. 3) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo. Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. 4.5 Rungimosi principas Šis principas daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu. Skirtingus interesus byloje turinčios šalys turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus. Rungimosi principas įtvirtintas BPK 7 straipsnyje (bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo), kur 1 dalis deklaruoja rungimosi principo taikymą teismo proceso stadijose, o 2 dalis atskleidžia šio principo turinį. Straipsnyje teigiama, jog “bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo” (1dalis) bei “kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikiant prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui” (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje rungimo principas tarsi įtvirtinamas tik teisminėse proceso stadijose, tačiau šis principas veikia ir ikiteisminio tyrimo metu (tačiau truputį siauriau). Jei ikiteisminio tyrimo metu naudojamasi rungimosi principu, tai daugelį veiksmų ir priimti sprendimus turi ikiteisminio tyrimo teisėjas (pvz., suėmimo klausimas, jo pratęsimas, liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausa, ikiteisminio tyrimo nutraukimas), o ikiteisminio pareigūno ar prokuroro atliekami veiksmai su rungimosi principu susiję dar mažiau. Rungimosi principu laikytina ir tai, kai dalyviai ikiteisminio tyrimo metu Kiekvienos valstybės baudžiamajame procese šis principas veikia skirtinga apimtimi, tad negalime teigti, kad jis arba veikia visa apimtimi, arba jo iš viso nėra. Pavyzdžiui, bendrosios (common law) tesiės šalyse jis labai svarbus, nes prisiekusieji priima sprendimą remdamiesi įrodymais bei jų pateikimu (teismas pasyvus įrodymų rinkime). Lietuvoje situacija kiek kitokia: teismas negali apsiriboti vien tik proceso dalyvių surinktais duomenimis, jis ir pats turi siekti nustatyti tiesą. Tad galime daryti prielaidą, jog R.P. veikia ribotai (šalių rungimasis + teismo veiksmai). Iniciatyvusis teismas turėjo būti pagal senąjį BPK (kaip ir pagal dabartinį), tačiau procese lieka erdvės rungimosi principo veikimui: 1. teismo proceso stadijose bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikiamos lygios teisės; 2. procesinės funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos. Teismo iniciatyvumas (renkami ir tiriami nagrinėjamos bylos duomenys)ir aktyvumas (jis nukreiptas tiesai nustatyti) neriboja ir nepašalina proceso šalių galimybių teismo procese siekti teisingo ar jiems palankaus sprendimo. Asmenų lygybės prieš įstatymą principas yra labai glaudžiai susijęs su rungimosi principu, nes jei šalys nėra lygios, rungimasis būtų neįmanomas. Asmenų lygybė prieš įstatymą dažnai laikoma kaip rungimosi principo sudedamasis elementas. 4.6 Proceso viešumo principas Vienas iš teisinei valstybei būdingų principų, kuris įtvirtintas daugelyje dokumentų – Konstitucijoje (31 str. 2 dalis, 117 str. 1 dalis), Europos žmogaus teisių konvencijoje, BPK (9 str. ir 44 str. 5dalis) ir pan. proceso viešumas. Šio principo taikymas padeda užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas. Pagrindas – saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo proceso keliu. Didėja pasitikėjimas teismine valdžia, nes leidžiama visuomenei stebėti procesus, kokiais įrodymais yra remiamasi priimant sprendimus. Visuomenė gali 2 būdais kontroliuoti teismo procesus: 1. sulaukę 16 metų gali stebėti teismo procesą; 2. žiniasklaida gali informuoti visuomenę apie konkretų procesą. Tačiau proceso viešumo reikalavimas nėra absoliutus, nes yra tam tikri atvejai, kai leidžiami tik uždari posėdžiai, t.y. dalyvauti gali tik šalys bei jų atstovai ir asmenys, iškviečiami teismo sprendimu. Tai gali būti bylos, kurių metu gali būti pakenkta valstybės saugumui (juk paslapčių saugojimas yra būtina kiekvienos valstybės interesų apsaugos priemonė, tad iškilus pavojui, jog ji bus atskleista, rengiamas uždaras teismo posėdis) ar proceso dalyvių interesams. Įvairiuose dokumentuose galima rasti sąrašus, kada daroma išimtis, tačiau sąrašai nėra identiški ir baigtiniai, tačiau atvejai yra labai panašus. BPK 9 str. numato, kad posėdis gali arba privalo būti uždaras. Pirma dalis numato teismui pareigą rengti uždarus (neviešus) posėdžius, jei klausimai susiję su valstybės, profesine, tarnybos ar komercine paslaptimi. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas teigia, jog valstybės paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti LR suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti LR konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms”, o tarnybos paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl valstybės bei jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises”. Komercinės ir profesinės paslapčių apibrėžimą galima rasti CK 1.116 str.: “informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą” ir “informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys”. Antra dalis numato, jog nevieši posėdžiai yra privalomi, jei atitinka išvardintas aplinkybes (tai nusprendžia teismas). Bylų kategorijos: • nusikalstamas veikas padarė asmenys jaunesni nei 18 metų, t.y. n. veikos padarymo metu dar nebuvo suėję 18 metų; (nagrinėjamos prisilaikant specifinių taisyklių). Anksčiau buvo 16 metų riba, tačiau pagal vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei Vaiko teisių apsaugos konvenciją vaiku laikomas asmuo iki 18 metų amžiaus. Yra valstybių, kuriose amžiaus riba nėra kaip Lietuvoje (pvz., 21). • nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui; (lėmė tai, kad reikia saugoti žmogaus asmeninį ir privatų gyvenimą kaip konstitucinę vertybę) • gali būti pagarsintos žinios apie privatų proceso dalyvių gyvenimą; (lėmė tai, kad reikia saugoti žmogaus asmeninį ir privatų gyvenimą kaip konstitucinę vertybę) • kai liudytojams ar nukentėjusiems taikomas anonimiškumas, (duomenys apie liudytoją ar nukentėjusįjį, kuriam suteiktas anonimiškumas yra laikomi valstybės paslaptimi – vien dėl to gali būti uždaras posėdis, tačiau anonimiškumas yra išskiriamas kaip atskiras pagrindas. Viešumas gali būti ribojamas tuo, kad procese dalyvaujantys asmenys negali žinoti liudytojo ar nukentėjusiojo anketinių duomenų, o ir Konstitucinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, jog įslaptinimas nepažeidžia kitų principų, pvz., viešumo principo). Rekomenduojama neviešus posėdžius rengti tada, kai: • nusikalstamas veikas padarė asmenys jaunesni nei 18 metų; • nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui. Neviešas teismo procesas rengiamas tiek teismo, tiek proceso dalyvių iniciatyva. Jei nusprendžiama, kad posėdis bus uždaras, teismas turi priimti nutartį. Yra galimybė neviešu paskelbti tik dalį teismo proceso. Nuosprendžio rezoliucinė dalis visada privalo būti skelbiama viešai, nes rezoliucinėje dalyje nėra kalbama apie aplinkybes lėmusias rengti uždarą posėdį. (Teismų įstatymo 7 str. 2 dalis: “bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai”). 4.7 Proceso išsamumas ir greitumas Proceso greitumo principas įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6str.1d., BPK 1ir 2 str., 44str.5d., o proceso išsamumo principas įtvirtintas BPK 1str. abu šie principai taip pat įtvirtinti Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių Teisių Pakto 14str.3d. Proceso greitumo principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko. Teigiama, kad bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau greitumo negali būti siekiama netinkamo proceso dalyvių teisių užtikrinimo ar reikšmingų bylai aplinkybių sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes (t.y. nuo išsamumo principo vykdymo), tačiau visi proceso veiksmai turi būti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo delsimo. Greitas procesas apsaugo įtariamąjį (kaltinamąjį) nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų psichologinės įtampos, įvairių išgyvenimų. Teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką įvardijama kaip viena iš labai svarbių įtariamojo (kaltinamojo) teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą. 4.8 Teisė į gynybą Teisė į gynybą – tai konstitucinė teisė, įtvirtinta LR Konstitucijos 31str.6d., EŽTK 6str. ir Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių Teisių Pakto 14str. Ši teisė taip pat įtvirtinta BPK 10str., o išplėtota daugelyje kitų BPK nuostatų. Teisės į gynybą principas neatsiejamai susijęs su kitais baudžiamojo proceso principais, o jo pažeidimas reiškia ir kitų principų pažeidimą. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas. Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą – visuma teisų, visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. Įtariamasis (kaltinamasis) gali  gintis  pats  arba  per  savo  paties pasirinktą gynėją  arba,  jei  jis  neturi  pakankamai  lėšų  tam gynėjui  atsilyginti,   turi  gauti  pagalbą  nemokamai,  kai  to reikalauja teisingumo interesai (EŽTK 6str.3d.). Įtariamasis gali gintis aktyviai, tačiau jis gali ir nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų (teisė į gynybą yra teisė, bet ne pareiga). Tokia pozicija negali būti vertinama kaip sutikimas su įtarimu (kaltinimu) ar kaltės įrodymas. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi būti supažindintas su jo procesinėmis teisėmis ir jam turi būti sudarytos sąlygos bei galimybės tomis teisėmis naudotis. 4.9 Proceso kalba Reikalavimas, kad teismo procesas turi vykti lietuvių kalba yra numatytas LR Konstitucijos 117str.2d, BPK 8str. ir Teismų įstatymo 8str. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus paskelbti valstybine – lietuvių – kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti tyrimo bei teismo veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys, nuosprendžiai. Valstybinės kalbos principas nėra pažeidžiamas, jei jos nemokantiems asmenims procese leidžiama kalbėti ir pateikti prašymus, skundus ir pan. ne lietuvių kalba. Tačiau tokiu atveju byloje būtinai turi dalyvauti vertėjas (Konstitucijos 117str.3d.). paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam ar kaltinamajam yra būtina, nes priešingu atveju šių asmenų teisė į gynybą būtų pažeista, o nedalyvaujant vertėjui priimtas nuosprendis galėtų būti apskųstas. Įtariamajam ar kaltinamajam nemokamai skirti vertėją yra valstybės pareiga. Svarbiausi proceso dokumentai kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra išverčiami. Būtinai išverčiami turi būti pranešimai apie įtarimą, kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis, nes kitaip būtų pažeista EŽTK 6str.3d. nuostata, kad kaltinamajam turi būti pranešta tokia kalba, kurią jis  supranta, apie  pareiškiamo jam  kaltinimo pagrindą ir motyvus. 4.10 Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas Teismo, o tuo pačiu ir teisėjo, nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra itin svarbus, tai vienas svarbiausių demokratinės teisinės valstybės principų. Paprasčiausiai jį galima paaiškinti tuo, kad teisėjams negali būti daromas joks poveikis. LR Konstitucinis Teismas tai pavadino viena iš svarbiausių tesimo ir teisėjų pareigų. Konstitucijos 31 str. ir 109 str. teigiama, jog “bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, “teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi”ir “teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje nurodoma, “bylą

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 45548 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
84 psl., (45548 ž.)
Darbo duomenys
  • Baudžiamosios teisės konspektas
  • 84 psl., (45548 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt