Namų darbai

Baudžiamojo proceso teisės užduotys

9.6   (3 atsiliepimai)
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 1 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 2 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 3 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 4 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 5 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 6 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 7 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 8 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 9 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 10 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 11 puslapis
Baudžiamojo proceso teisės užduotys 12 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 1. Nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, realizavimo garantijos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str., nurodančiame baudžiamojo proceso paskirtį, įtvirtinta, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas <...>“1. Analizuojant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad pagrindinis baudžiamojo proceso uždavinys yra užtikrinti valstybės pareigą bei teisę pritaikyti sankciją BPK normas pažeidusiam, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tuo pačiu, tai ir valstybės pareiga apginti nukentėjusio asmens teises. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, remdamasis baudžiamojo proceso paskirtimi, turi teisę reikalauti, kad būtų išaiškintas bei tinkamai nubaustas jo teises pažeidęs asmuo. Tam tikrų valstybės pareigūnų pareiga atskleisti nusikalstamas veikas yra įtvirtinta BPK 2 str. Jame nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista2. Nekentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tiesiogiai įtvirtinta BPK 44 str. 10 d. Pasiremdamas šia nuostata, asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti iš teisėsaugos pareigūnų tinkamai ištirti nusikalstamą veiką bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltą asmenį. Asmuo, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta žala, baudžiamajame procese dalyvauja turėdamas nukentėjusiojo asmens statusą. BPK 28 str. įtvirtinta nukentėjusio asmens sąvoka. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo nukentėjusiojo statusą įgyja ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui priėmus nutarimą arba teismo nutartimi. Toks nutarimas priimamas paties asmens prašymu arba teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju3. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo yra pats suinteresuotas, kad jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika būtų atskleista, jo teises pažeidęs asmuo surastas ir teisingai nubaustas. Tam, kad nukentėjusysis galėtų aktyviai prisidėti aiškinantis nusikalstamos veikos padarymą, jam yra suteiktos atitinkamos teisės. BPK 28 str. nurodytos tokios nukentėjusio asmens teisės: teikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, sakyti baigiamąją kalbą. Naudodamasis šiomis teisėmis, nukentėjusysis ne tik padeda įgaliotiems pareigūnams aiškintis nusikalstamos veikos padarymą, bet ir gali aktyviai reikalauti, kad jo teisė į nusikaltimo atskleidimą bei nusikalstamą veiką padariusio asmens išaiškinimą būtų realizuota. Nukentėjusysis savo teises gali įgyvendinti tiek asmeniškai, tiek per atstovą4. Surinkti visą įmanomą medžiagą dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuria vėliau remsis teismas siekdamas nustatyti tiesą byloje, yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga (BPK 2 str.). Tačiau BPK suteikia nukentėjusiajam tam tikras teises, kuriomis pasiremdamas jis gali tiek aktyviai prisidėti prie nusikalstamos veikos išaiškinimo, tiek reikalauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad nusikalstama veika būtų tiriama tinkamai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis turi teisę teikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, taip pat pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis5. Suteiktos teisės leidžia nukentėjusiajam siekti, kad būtų atskleistos jam padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nustatyti tiesą byloje yra tik teismo teisė, tačiau nukentėjusysis gali aktyviai dalyvauti procese, prisidėdamas prie tiesos jame nustatymo bei siekdamas, kad jo teisės būtų tinkamai ginamos6. Teismo proceso metu nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus, nušalinimus, teismo susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą. Viena iš nukentėjusiajam suteiktų teisių, leidžiančių jam siekti, kad jam padaryta nusikalstama veika būtų tinkamai išaiškinta, yra teisė teikti baudžiamajai bylai reikšmę turinčius duomenis, medžiagą, kurią teismas gali pripažinti įrodymais. Nukentėjusysis pateikia jam žinomus duomenis teisme laikantis rungimosi principo, t.y. jis turi tokią pat teisę teikti reikšmingus bylai duomenis, kaip ir kaltinamasis. Jam žinomų su nusikalstama veika susijusių duomenų pateikimas yra vienas iš būdų nukentėjusiajam tiesiogiai dalyvauti procese. Nukentėjusysis turi teisę pareikšti nušalinimus. Ši teisė suteikia nukentėjusiajam galimybę reikalauti, kad procesas būtų objektyvus ir nešališkas. Nukentėjusysis yra suinteresuotas, kad būtų išaiškintas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kad būtų tinkamai įvertinta jo padaryta veika, todėl jį tiesiogiai liečia tai, ar bylą tiriantys pareigūnai, taip pat kiti procese dalyvaujantys asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti jos baigtimi, ar jų priimami sprendimai nėra šališki7. Remdamasis BPK 57 str. 2 d., nukentėjusysis gali pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui bei specialistui. Pateikdamas nušalinimą konkrečiam bylos nagrinėjimo procese dalyvaujančiam pareigūnui ar kitam asmeniui, nukentėjusysis siekia, kad byla jo atžvilgiu būtų išnagrinėta nešališkai, priimti sprendimai būtų objektyvūs, būtų tinkamai atskleistos bylos aplinkybės, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kad jam paskirta atsakomybė atitiktų baudžiamajam procesui keliamus tikslus. Realizuodamas savo teisę į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, nukentėjusysis turi teisę teikti prašymus. Remdamasis BPK 178 str., nukentėjusysis turi teisę prašyti atlikti baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus. Nukentėjusysis gali pareikšti prašymą apklausti liudytojus, atlikti ekspertizę, surinkti kitus duomenis, turinčius reikšmės tyrimui. Tokiame prašyme nukentėjusysis privalo nurodyti aplinkybes, kurios, jo manymu, gali būti nustatytos atitinkamu tyrimo veiksmu. Išanalizavęs nukentėjusiojo prašymą ir atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagos aplinkybes, prokuroras prašymą patenkina, sutikdamas atlikti prašomus proceso veiksmus, arba atmeta. Atmesti prašymą galima tik tokiu atveju, kai yra prašoma išsiaiškinti tas aplinkybes, kurios jau yra nustatytos arba neturi reikšmės, taip pat jei tokios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su atliekamu tyrimu. Reikia pažymėti, kad teisė teikti prašymus yra paremta kita nukentėjusiojo teise – teise apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis. Prokurorui atmetus nukentėjusiojo prašymą atlikti tam tikrus proceso veiksmus, nukentėjusysis gali apskųsti šį prokuroro nutarimą (BPK 62 str.). Nukentėjusiajam bei jo atstovui BPK 178 str. 6 d. numatyta teisė dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl jų turinio. Ši teisė suteikia nukentėjusiajam galimybę aktyviai prisidėti aiškinant nusikalstamos veikos aplinkybes bei esant pagrindui kontroliuoti neteisėtą pareigūnų veiklą. Nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų proceso veiksmų ir priimamų sprendimų labai priklauso galutinis sprendimas byloje. Todėl procese yra numatytos garantijos, kad visi ikiteisminio tyrimo stadijos veiksmai būtų atliekami ir sprendimai priimami laikantis įstatyme numatytos tvarkos. Pagrindinė garantija yra teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmus8. Nukentėjusysis gali apskųsti bet kuriuos minėtų pareigūnų bei teisėjų sprendimus, neskundžiamų sprendimų nėra9. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų yra paduodami tam prokurorui, kuris turi organizuoti ir vadovauti konkrečiam tyrimui. Išnagrinėjęs skundą, prokuroras priima nutarimą. Jei prokuroras nusprendžia, kad skundas neturi pagrindo ir jis negali būti tenkinamas, šį sprendimą galima skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Reikia pastebėti, kad BPK tiesiogiai nėra numatytas atvejis, kad galima būtų skųsti prokuroro nutarimą patenkinti skundą. Tačiau toks apskundimas, remiantis BPK 62 str., yra galimas. Todėl, pavyzdžiui, prokurorui patenkinus įtariamojo skundą, tokiu sprendimu nepatenkintas nukentėjusysis gali savo ruožtu pateikti skundą dėl tokio prokuroro sprendimo10. Skundai dėl ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir jį organizuojančio prokuroro veiksmų gali būti pateikiami aukštesniajam prokurorui, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai numatyta BPK 63 str. Tuo tarpu BPK 65 str. įtvirtinta, kad proceso dalyviai, tame tarpe ir nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis gali apskųsti to apylinkės teismo, kuriame dirba ikiteisminio tyrimo teisėjas, pirmininkui. Teismui priėmus nuosprendį ar nutartį, nukentėjusysis, manantis, kad teismo proceso metu nebuvo nustatyta tiesa, kad kaltinamajam nebuvo paskirta teisinga atsakomybė, turi teisę teismo nuosprendį ar nutartį apskųsti apeliacine bei kasacine tvarka. Apibendrinant, galima teikti, kad BPK įtvirtintos bei aptartos nukentėjusiojo teisės suteikia jam galimybę aktyviai dalyvauti procese siekiant tinkamai atskleisti padarytą nusikalstamą veiką bei išsiaiškinti ir nubausti kaltą asmenį. Nukentėjusysis gali tiek prisidėti prie nusikalstamos veikos nagrinėjimo, tiek reikalauti, kad jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą būtų realizuota. Būdamas suinteresuotas proceso dalyvis, nukentėjusysis gali teikti jam žinomus bylai reikšmingus duomenis, taip pat prašyti teisėsaugos pareigūnų atlikti tam tikrus veiksmus, kurie, jo manymu, padėtų gauti reikšmingos bylai informacijos. Be to, BPK, apibūdindamas baudžiamojo proceso paskirtį kaip valstybės pareigą apginti žmogaus teises atskleidžiant nusikalstamas veikas bei nubaudžiant kaltus asmenis, suteikė nukentėjusiam teisę reikalauti, kad atitinkami valstybės pareigūnai nustatytų ir teisingai nubaustų asmenį, pažeidusį jo teises. Ši nukentėjusiojo teisė gali būti realizuojama reikalaujant nušalinti suinteresuotą bylos baigtimi baudžiamajame procese dalyvaujantį pareigūną ar asmenį, taip pat pateikiant skundus dėl jo bylą tiriančių pareigūnų veiksmų. 2. Bylos išsprendimo per įmanomai trumpiausius terminus principas Nusakydamas baudžiamojo proceso paskirtį, įstatymų leidėjas BPK 1 str. įtvirtino, kad valstybės pareigūnai privalo gindami žmogaus ir piliečio teises bei laisves greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei teisingai nubausti kaltus asmenis. Analizuojant šį straipsnį pirmojo klausimo kontekste, buvo pabrėžiama, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad jo teises pažeidęs asmuo būtų surastas bei patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau BPK 1 str. įtvirtinta ir dar viena svarbi baudžiamojo proceso dalyvių, kurių tarpe yra ir nukentėjusysis, teisė – tai jo teisė į tai, kad atitinkamos valstybės institucijos bei pareigūnai atskleistų nusikalstamą veiką bei pritaikytų atsakomybę kaltam asmeniui per kuo įmanomai trumpiausią laiką. Remdamasis šia teise, asmuo gali reikalauti, kad procesas nesitęstų nepagrįstai ilgą laiką, nebūtų specialiai vilkinamas, siekti, kad tiesa byloje būtų išaiškinta kaip įmanoma greičiau. Reikalavimas greitai atskleisti nusikalstamas veikas susijęs su 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta kiekvieno asmens teise į jo bylos išsprendimą per įmanomą trumpiausią laiką. Greito proceso principas taip pat įtvirtintas BPK 2 str., kuriame nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 44 str., aptariantis asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, taip pat akcentuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas11. Baudžiamojo proceso greitumo principo turi būti laikomasi ir atliekant ikiteisminį tyrimą. BPK 176 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turo būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Tai, ar šio reikalavimo yra laikomasi, privalo kontroliuoti prokurorai. BPK nėra nustatytas terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigiamas. Tačiau proceso greitumo principas reikalauja, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai imtųsi visų būtinų ir teisėtų priemonių, kad tiek atskiri ikiteisminio tyrimo veiksmai, tiek visas ikiteisminis tyrimas būtų atliekami be nepateisinamo delsimo kaip įmanoma greičiau. Per ilgai trunkantis procesas gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas12. Proceso greitumo principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko. Žinoma, remiantis proceso greitumo principo taikymu, negalima leisti, kad būtų netinkamai užtikrinamos proceso dalyvių teisės, neišsiaiškintos reikšmingos bylai aplinkybės13. Baudžiamasis procesas turi vykti laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų. Tuo pačiu prisimenant, kad ir proceso greitumas yra vienas iš būtų užtikrinti žmogaus teises. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau proceso veiksmai turi būti atlikti ir sprendimai priimti be nepagrįsto ir nepateisinamo delsimo. Atlikdami ikiteisminį tyrimą, pareigūnai turi pareigą siekti, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga ir duomenys būtų renkami bei perduodami teismui per kuo įmanoma trumpesnį laiką. BPK 215 str. yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas vykdomas nesilaikant proceso greitumo principo, jis gali būti nutrauktas. Teismas taip pat turi užtikrinti, kad kiekvienoje byloje sprendimo priėmimas nebūtų vilkinamas. Vis dėlto, proceso greitumo principas nereiškia, kad greito nuteisimo turi būti siekiama bet kokia kaina. Teisinėje valstybėje nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuriam ketinama skirti baudžiamąsias teisines sankcijas, turi būti suteikiamos garantijos, kad baudžiamasis procesas vyks nešališkai, toks asmuo nepatirs nepagrįstų suvaržymų ir turės galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų14. Tuo pačiu, tai, kad proceso greitumo principas nepaneigtų kitų baudžiamojo proceso principų, svarbu ir kitiems proceso dalyviams. Nukentėjusiajam turi būti suteikta galimybė realizuoti savo teisę į tai, kad būtų išaiškintas ir tinkamai nubaustas nusikalstamą veiką jo atžvilgiu padaręs asmuo. Garantijos turi būti suteikiamos ir civiliniams ieškovams, civiliniams atsakovams, jų atstovams. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, tačiau ne žmogaus teisių suvaržymo sąskaita. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai privalo stengtis, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama, o surinkta būtų perduota teismui kaip įmanoma greičiau. Teismas savo ruožtu privalo stengtis kiekvienoje byloje priimti sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nustačius, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai, sprendimas dėl jo nutraukimo privalo būti priimamos nedelsiant15. Visa tai turi užtikrinti, kad bylos procese dalyvaujančių asmenų teisės nėra nepagrįstai varžomos, taip pat kad jiems nėra suteikiami nepagrįsti nepatogumai. Greitai tiriant ir nagrinėjant bylas, patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas, kiek tai įmanoma, praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Bausmės tikslai taip pat geriausiai pasiekiami, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos atlikimo. Be to, kuo procesas trunka trumpiau, tuo didesnė tikimybė, kad byloje bus priimtas teisingas sprendimas, nes laikui bėgant įrodinėjimo procesas tampa vis sudėtingesnis, kyla rizika, kad gali būti prarasta reikšminga tiesai nustatyti informacija: liudytojai gali pamiršti esmines aplinkybes, dokumentai gali neišlikti, daiktai kaip įrodymai sugesti ir pan.16 Proceso greitumo principas įtvirtintas siekiant apsaugoti bylos procese dalyvaujančių asmenų interesus. Visų pirma, pabrėžiama, kad proceso greitumo principu siekiama užtikrinti įtariamojo bei kaltinamojo teises. Greitas bylos sprendimas apsaugo įtariamąjį bei kaltinamąjį nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, šiuo principu taip pat užtikrinama, kad įtariamasis ir kaltinamasis nepatirtų psichologinės įtampos, įvairių išgyvenimų, susijusių su ilgu bylos nagrinėjimu. Teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką įvardijama kaip viena svarbiausių įtariamojo ir kaltinamojo teisių17. Tai, kad procesas vyktų kuo trumpiau, suinteresuoti ir kiti proceso dalyviai. Nukentėjusysis turi teisę tikėtis, kad jo teises pažeidęs asmuo kuo greičiau būtų surastas ir tinkamai nubaustas. Civilinis ieškovas bei atsakovas gali pagrįstai reikalauti, kad klausimas dėl žalos atlyginimo būtų išspręstas kuo greičiau. Todėl reikalauti, kad baudžiamasis procesas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, sprendimai nebūtų uždelsti, turi teisę visi baudžiamojo procese dalyviai. Konkrečių kriterijų, kuriais remiantis proceso eiga gali būto vertinama kaip nepagrįstai ilga, BPK nurodyta nėra. Tačiau yra susiformavusi teismų praktika, kuria remiantis galima būtų vertinti, ar bylos nagrinėjimas nesitęsia nepagrįstai ilgai. Europos žmogaus teisių teismas yra priėmęs kelis reikšmingus sprendimus bylose prieš Lietuvą, kuriuose yra išdėstęs tam tikrus kriterijus, kurie leidžia daryti išvadas dėl proceso greitumo principo laikymosi. Bylose A. Šleževičius prieš Lietuvą, R. Meilus prieš Lietuvą, V. Girdauskas prieš Lietuvą buvo nustatytas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. pažeidimas, ir teismas konstatavo, kad šiose bylose procesas truko nepagrįstai ilgai. Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir Europos žmogaus teisių teismo nustatytus kriterijus, konkrečiai į bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą18. Nagrinėdamas A. Šleževičiaus bylą prieš Lietuvą, Teismas nustatė, kad byla gali būti vertinama kaip sudėtinga dėl, inter alia, jos pobūdžio, t.y. dėl Vyriausybės vadovo neva padarytų finansinių pažeidimų19. Tačiau tuo pačiu, nors pripažindamas bylą sudėtinga, Teismas pažymėjo, kad valstybės vidaus valdžios institucijos bylos tyrimo neatliko nei stropiai, nei kruopščiai, nes teismai tris kartus atsisakė nagrinėti bylą iš esmės, nustatę, kad pareiškėjui pateikti kaltinimai buvo neapibrėžti ir spekuliatyvūs. Be to, ilgą laiką vyko procesiniai ginčai, kuriuose dalyvavo bendrosios ir konstitucinės kompetencijos teismai, dėl prokurorų skundų dėl teismo išvadų, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai ir kad bylos negalima nagrinėti teisme. Tačiau aiškūs kaltinimai niekada nebuvo suformuluoti ir teisminis bylos nagrinėjimas nevyko. Todėl Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei nurodydamas, jog neturi informacijos apie tai, kad pats pareiškėjas galėjo vilkinti bylos tyrimą, konstatavo, jog proceso trukmė buvo per ilga ir neatitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo20. Kitoje, R. Meilus prieš Lietuvą, byloje, Teismas taip pat nustatė proceso greitumo principo pažeidimą. Šią bylą Teismas taip pat pripažino kaip sudėtingą, šiuo atveju dėl kaltinamųjų skaičiaus (penki) ir dėl inkriminuojamų nusikaltimų pobūdžio, t.y. finansinio aplaidumo, tariamai padaryto pareiškėjo. Tačiau bylos nagrinėjimo trukmę Teismas pripažino nepagrįstai ilga ir nepateisinama pagal Konvencijos 6 str. 1 d., kadangi byla vis dar buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ir Vyriausybė turėjo pateisinti tokį ilgą laiko tarpą nuo bylos proceso pradžios, tačiau Vyriausybė paaiškinimo, kodėl delsta nagrinėti bylą, nepateikė. Tokią situaciją Teismas įvertino kaip nepriimtiną Konvencijos 6 str. 1 d. atžvilgiu21. Panaši Teismo išvada buvo pateikta byloje V. Girdauskas prieš Lietuvą. Teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga, nes pareiškėjui inkriminuojama finansinio pobūdžio nusikalstama veika. Tačiau bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgą laiką (aštuonerius metus ir penkis mėnesius), ir Vyriausybė nėra pateikusi pateisinimo, kodėl yra delsiama nagrinėti bylą. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo atidėtas daugiau kaip ketverių metų laikotarpiui, per kurį buvo atliekamas įmonės auditas. O tai gali būti vertinama kaip vidaus institucijų nepakankamas uolumas ir kruopštumas nagrinėjant bylą22. Remiantis šiais valdžios institucijų veiksmais, buvo konstatuota, kad bylos nagrinėjimas buvo nepagrįstai vilkinamas. Europos žmogaus teisių teismas yra nustatęs du kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama, ar bylos nagrinėjimas nėra nepateisinamai ilgas: tai bylos sudėtingumas ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesys bylos nagrinėjimo metu. Jei byla nėra pripažįstama sudėtinga arba jei nustatoma, kad valdžios institucijų priimti sprendimai buvo uždelsti, bylos nagrinėjimas gali būti laikomas kaip pažeidžiantis proceso greitumo principą. Apibendrinant, galima pastebėti, jog tuo, kad byla būtų išnagrinėta per kuo įmanomai trumpesnį laiką bei proceso metu kuo greičiau nustatyta tiesa, yra suinteresuoti visi baudžiamojo proceso dalyviai. Greitas bylos nagrinėjimas apsaugo įtariamojo ir kaltinamojo teises, užtikrina, kad jo teisės nebūtų varžomos nepagrįstai ilgai. Savo ruožtu nukentėjusiajam taip pat svarbu, kad kuo greičiau būtų nustatytas ir teisingai nubaustas jo teises pažeidęs asmuo, atstatyta teisinė pusiausvyra. Kuo greičiau apginti savo teises aktualu ir civiliniam ieškovui bei atsakovui. Todėl reikalauti, kad procesas būtų vykdomas kaip įmanoma greičiau, tuo pačiu užtikrinant, kad tai nebus daroma žmogaus teisių sąskaita, yra kiekvieno procese dalyvaujančio asmens teisė. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, galima daryti išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, ar bylos nagrinėjimas atitinka proceso greitumo principą, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, jos sudėtingumą bei tai, kokie yra konkretūs valdžios institucijų veiksmai bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad byla nagrinėjama sąlyginai ilgą laiko tarpą, gali būti pateisinama jos sudėtingumu. Tačiau jei yra nustatoma, kad atitinkami valstybės pareigūnai ar teismai nepagrįstai ilgai delsė priimti sprendimą, neatliko savo darbo tinkamai bei vilkino bylos nagrinėjimą, procesas gali būti vertinamas kaip vykdomas pažeidžiant tiek BPK, tiek EŽTK įtvirtintą reikalavimą išnagrinėti bylą per kaip įmanoma trumpiausią laiką. 3. Apylinkės teismo pirmininko sprendimas dėl nukentėjusiųjų P. A. ir T. A. skundo Asmenys P. A. ir T. A. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais tyrime dėl sukčiavimo įsigyjant didelės vertės svetimą turtą. Šis tyrimas buvo pradėtas 2007 m. vasario 1 d. Po mėnesio, 2007 m. kovo 1 d., buvo nustatytas įtariamasis dėl sukčiavimo P. I. Tyrime taip pat nustatyti galimi bendrininkai, buvo paskelbta jų paieška, o juos sulaikius, 2007 m. rugpjūčio 5 d., prokuroras iš esmės pradėjo tyrimą jų atžvilgiu. Nukentėjusieji P. A. ir T. A., remdamiesi BPK 44 str. 10 d., kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, bei BPK 215 str., kuriame reglamentuotas ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skunde buvo teigiama, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas per ilgai ir yra vilkinamas. Šis nukentėjusiųjų skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nukentėjusiajam nėra suteikta procesinė teisė apskųsti prokuroro veiksmus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį atmesti jų skundą nukentėjusieji apskundė apylinkės teismo pirmininkui motyvuodami tuo, kad jie turi teisę reikalauti, jog tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Nukentėjusieji nurodė BPK 44 str. 10 d. bei BPK 1 str., kuriame nurodyta baudžiamojo proceso paskirtis, taip pat BPK 2 str., įtvirtinantį ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigą kuo greičiau išsiaiškinti nusikalstamas veikas. Nagrinėdamas nukentėjusiųjų skundą, teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į tai, kad BPK 1 str. įtvirtinta, kad, inter alia, valstybės pareiga yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai nubausti kaltus asmenis. Šiame BPK straipsnyje nurodyta, jog visos nusikalstamos veikos turi būti išaiškinamos atsižvelgiant į žmogaus teises ir per kuo įmanomai trumpesnį laiką. BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus per kuo įmanomai trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą bei atskleisti nusikalstamą veiką. BPK 176 str. tiesiogiai nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras turi užtikrinti, kad visi tyrimo veiksmai bus atlikti be nepateisinamo delsimo. Remiantis šiais BPK straipsniais, galima teigti, jog baudžiamojo proceso tikslas ir nusikaltimą tiriančių pareigūnų pareiga yra atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti kaltus asmenis kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į pagrindines žmogaus teises. BPK 44 str., kuriame įtvirtinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, 10 d. nurodyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tuo, kad pažeidęs jo teises asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjusysis yra suinteresuotas tiesiogiai. Jo teisę į tai, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas, turi realizuoti teisėsaugos pareigūnai ir institucijos. Joms vengiant užtikrinti šią nukentėjusiojo teisę, asmuo gali, pasiremdamas BPK 44 str. 10 d., reikalauti iš atitinkamų pareigūnų tinkamo elgesio. Skundą dėl prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo teisėjui padavę nukentėjusieji nenurodė BPK 63 str., kuris reglamentuoja ikiteisminio tyrimo vykdymą atliekančio prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, jog prokuroro proceso veiksmai bei nutarimai gali būti apskųsti. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog straipsnyje nėra nurodyta, kokie konkrečiai prokuroro veiksmai ir nutarimai gali būti apskųsti, todėl galima daryti išvadą, jog skundžiami gali būti visi prokuroro veiksmai ir nutarimai. Taip pat labai svarbu pažymėti tai, kad aptariamas straipsnis reglamentuoja ir prokuroro veiksmų apskundimo tvarką. Skundai dėl ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro procesinių veiksmų ir nutarimų turi būti teikiami aukštesniajam prokurorui (remiantis prokuratūros įstatymu). Tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Remdamasis pateiktomis BPK straipsnių nuostatomis, nukentėjusiųjų skundą nagrinėjantis apylinkės teismo pirmininkas turi konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvacija atmetant nukentėjusiųjų skundą buvo nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, atmesdamas skundą, motyvavo tuo, jog nukentėjusiajam teisė apskųsti prokuroro veiksmus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nėra suteikta. Tuo tarpu BPK 63 str., kartu su BPK 1 str. bei 2 str. tokią teisę nukentėjusiajam suteikia. Nors nukentėjusieji savo skunde nurodė BPK 44 str. 10 d. bei BPK 215 str. ir nenurodė BPK 63 str., vis dėl to jie teisę skųsti prokuroro atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus turėjo. Tačiau teismas taip pat turi atkreipti dėmesį į tai, jog nukentėjusieji prokuroro veiksmus apskundė tiesiai ikiteisminio tyrimo teisėjui, nesilaikydami BPK 63 str. nurodytos apskundimo tvarkos. BPK 63 str. nurodo, jog prokuroro veiksmai skundžiami aukštesniajam prokurorui. O jei šis atsisako tenkinti skundą, jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimo tvarką pažeidė, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas galėjo atmesti jų skundą motyvuodamas BPK 63 str. nuostatų nesilaikymu. Apylinkės teismo pirmininkas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų skundą iš esmės, tai yra dėl nepagrįstai ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, visų pirma turi atkreipti dėmesį į BPK 1 str. nurodytą baudžiamojo proceso paskirtį bei 2 str. įtvirtintą ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 176 str., reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo terminus, tiesiogiai nurodo, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kaip įmanomą trumpesnį terminą. Proceso greitumo principas įtvirtintas ir BPK 215 str., kuriame teigiama, jog ikiteisminiam tyrimui tęsiantis nepagrįstai ilgai, įtariamasis ar jo atstovas bei gynėjas gali paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Remiantis išdėstytomis BPK nuostatomis, galima daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas kuo efektyviau, per kuo įmanoma trumpesnį laiką, nepagrįstai jį vilkinant ar delsiant priimti sprendimus, suinteresuoti asmenys gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Remiantis BPK 1 str., 2 str. bei 176 straipsniais, nukentėjusieji, kaip ir kiti proceso dalyviai, turi teisę reikalauti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas kaip įmanoma operatyviau. Tačiau savo skunde, pateiktame ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusieji taip pat rėmėsi BPK 215 str. Reikia pažymėti, jog šiame straipsnyje įtvirtinta įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo teisė paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Šiame straipsnyje nenumatyta, jog jo nuostatomis galėtų remtis ir nukentėjusysis. Todėl galima būtų teigti, jog nukentėjusieji skunde nepagrįstai nurodė BPK 215 str. Pripažįstant nukentėjusiųjų teisę reikalauti, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas kaip įmanoma greičiau, taip pat reikia nustatyti, ar konkrečiu atveju skundas dėl delsimo priimti sprendimus yra pagrįstas. Tai reikia nustatyti atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant, ar ikiteisminis tyrimas vykdomas operatyviai, galima remtis Europos žmogaus teisių teismo pateiktais kriterijais, išdėstytais priimtuose sprendimuose bylose prieš Lietuvą23. Teismas sprendimuose yra nurodęs, jog tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas bei pareiškėjo ir valdžios institucijų elgesys nagrinėjant bylą. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į įtariamajam pareikštų įtarimų pobūdį – jam pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo. Tyrimas dėl sukčiavimo gali būti vertinamas kaip tyrimas dėl sudėtingos nusikalstamos veikos. Taip pat reikia pažymėti, jog tyrimo metu buvo nustatyti keli galimi bendrininkai, buvo paskelbta jų paieška. Prokuroras pradėjo tyrimą jų atžvilgiu iš esmės po jų sulaikymo. Vertinant prokuroro veiksmus, nėra pagrindo jų vertinti kaip nepagrįstai uždelstų. Tyrimo metu buvo vykdoma bendrininkų paieška, jai pasibaigus, prokuroras nedelsdamas pradėjo tyrimą iš esmės. Tuo remiantis, negalima teigti, jog tyrimas buvo vilkinamas dėl ikiteisminio tyrimo institucijų kaltės. Remdamasis aptartomis BPK nuostatomis bei konkretaus atvejo aplinkybėmis, teismas turėtų konstatuoti, jog: 1. ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvacija atmetant nukentėjusiųjų skundą yra nepagrįsta, nes, remiantis BPK 1 str. ir 2 str., nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad procesas vyktų kaip įmanoma greičiau, o BPK 63 str. suteikia teisę apskųsti bet kuriuos ikiteisminį tyrimą vykdančio prokuroro veiksmus; 2. reikalauti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas kaip įmanoma greičiau, nukentėjusieji turi teisę remdamiesi BPK 1 str., 2 str. bei 176 straipsniais. BPK 215 str. reglamentuoja įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo teisę paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Šiame straipsnyje nenumatyta, jog juo gali remtis nukentėjusieji, todėl jie skunde BPK 215 str. nurodė nepagrįstai. 3. nukentėjusieji, apskųsdami prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pažeidė BPK 63 str. įtvirtintas nuostatas, pagal kurias ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro veiksmai turi būti skundžiami aukštesniajam prokurorui; 4. vertinant, ar tyrimas atliekamas pernelyg ilgai, turi būti remiamasi bylos sudėtingumo bei tyrimo institucijų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu kriterijais. Tyrimas dėl sukčiavimo gali būti vertinamas kaip tyrimas dėl sudėtingos nusikalstamos veikos. Tyrimo metu buvo vykdoma bendrininkų paieška, jai pasibaigus, prokuroras nedelsdamas pradėjo tyrimą iš esmės. Tuo remiantis, negalima teigti, jog tyrimas buvo vilkinamas dėl ikiteisminio tyrimo institucijų kaltės. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų skundas dėl nepagrįstai ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės turi būti atmestas.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4272 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
12 psl., (4272 ž.)
Darbo duomenys
  • Baudžiamosios teisės namų darbas
  • 12 psl., (4272 ž.)
  • Word failas 101 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį namų darbą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Baudžiamojo proceso teisės esmė ir principai

Baudžiamojo proceso teisės esmė ir principai Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisės konspektas

Baudžiamojo proceso teisės konspektas Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisės medžiaga

Baudžiamojo proceso teisės medžiaga Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai

Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisės teorija

Baudžiamojo proceso teisės teorija Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui

Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas egzaminui Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas atsiskaitymui

Baudžiamojo proceso teisės pasiruošimas atsiskaitymui Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisė - praktiniai darbai

Baudžiamojo proceso teisė - praktiniai darbai Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisė - kasacija

Baudžiamojo proceso teisė - kasacija Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisė

Baudžiamojo proceso teisė Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamoji teisė - kelios užduotys

Baudžiamoji teisė - kelios užduotys Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą

Baudžiamojo proceso teisė išsamiai

Baudžiamojo proceso teisė išsamiai Baudžiamoji teisė Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt