Baudžiamoji teisė: baudos ir nužudymai

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas buvo didžiojo kunigaikščio nustatytos visuomeninės tvarkos pažeidimas ir padaryta nukentėjusiajam skriauda. Bausmė taip pat buvo dvilypė.
Jeigu bauda būdavo per maža bausmė už valstybinius nusikaltimus skirdavo mirties bausmę. Jeigu nusikaltėlio turto nepakakdavo atlyginti nukentėjusiajam ir sumokėti baudą didžiajam kunigaikščiui, iždas nieko negaudavo. Atlyginimo nukentėjusiajam sistema atsirado iš keršto sistemos. Kerštas feodalams buvo nenaudingas, todėl jis buvo pakeistas atsipirkimu, kurio dydį nustatydavo teismas. Be atlyginimo nukentėjusiajam už skriaudą, dar galėjo būti padengiami padaryti nuostoliai.
Piniginė bauda buvo trijų rūšių.
Galvinės baudos dydis priklausė nuo nukentėjusiojo luomo. Jeigu nužudytas bajoras, tai bauda buvo 100 kapų grašių, už karinio tarno nužudymą skirdavo 20 kapų grašių, už valstiečio nužudymą – 10 kapų, o už vergo nužudymą – 5 kapas grašių.
Teismas galvos baudos dydžio sumą skirdavo iždui, o jei bylą sprendė feodalas, tai jis tą sumą pasiskirdavo sau. Ši bauda vadinosi ,,vina“.
Smurto bauda – 20 kapų grašių – buvo skiriama už bajorų dvarų užpuolimą. Jeigu užpuolimo metu buvo nužudyta ar sužeista žmonių, buvo skiriama galvinė bauda. Už moterų nužudymą arba jų sužalojimą pagal įsisenėjusius papročius buvo skiriamos dvigubos baudos.
Kompensacija buvo skiriama už sužeidimą, įžeidimą, turto pagrobimą. Už sužeistą bajorą skyrė baudą 12 ilgųjų sidabrinių lazdelių, už valstietį – 1-2 lazdeles.
Jau 1529 metų Statutas nustatė principą, kad niekas be savo kaltės neturi kentėti. Todėl nebuvo kreipiamas dėmesys į nusikaltimo padarymo motyvus ir kaltės formą. Net jeigu nukentėjęs negalėjo nustatyti, kas jam padarė skriaudą dėl kito asmens veiksmo, tai atsakydavo tokio veiksmo atlikėjas, o pats galėjo ieškoti kaltininko ir atsiteisti iš jo, ką sumokėjo.
Antra pagrindinė bausmė už sunkius nusikaltimus buvo mirties bausmė pakariant.
Ją skirdavo:
• už valstybės išdavimą;
• už dezertyravimą iš karo lauko;
• už sargybos posto palikimą (kai tuo pasinaudojo priešas);
• už urėdininkų nužudymą ar sužeidimą;
• už plėšimą;
• už vagystę.
Mirties bausmė 1529 m. Statute sudaro 10 procentų visų bausmių. Mirties bausmė baudė valstiečius už bajoro nužudymą. Asmenį, suklastojusį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!