Barboros Radvilaitės asmenybė ir jos korespondencijos šviesoje

Barbora Radvilaitė (1520 m. gruodžio 6 d. – 1551 m. gegužės 8 d.) – LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.). Barboros tėvas buvo Jurgis Radvila, Vilniaus kaštelionas ir didysis Lietuvos etmonas, motina – Barbora Kolanka kilusi iš Mažosios Lenkijos Stulpų giminės. Brolis Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584), Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, vyresnė sesuo Ona (~1518–1556). Jos pusbrolis buvo Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus Radvila Juodasis. Radvilos XV–XVI a. tapo viena svarbiausių Lietuvos didikų giminių, turėjo didelę reikšmę valstybės gyvenime, tuo pačiu sukėlė konkuruojančių giminių pavydą ir nedraugiškumą. Tai atsiliepė ir Barboros Radvilaitės likimui. Su abejais tėvais ją siejo artimi santykiai. Jos korespondencija išsiskyrė inteligencija, logišku mastymu, savita frazeologija, laiškuose nemažai pritaikyta biblinių siužetų, jau vaikystėje ji išmoko jodinėti, vyko į medžiokles. Po vyro Goštauto mirties likusi turtinga, bevaike našle, nestokojo gerbėjų. Po Žygimanto Augusto žmonos Elžbietos mirties vedė Barborą Radvilaitę iš meilės, taip pat įtakos santuokai turėjo žinia apie nėštumą, jų santuoka buvo slapta ir nenaudinga valdovui. Kūdikio išsaugoti nepavyko, po 3 mėnesių Barborai įvyko persileidimas. Barbora Žygimantą pirmiausia patraukė savo išvaizda, natūralų grožį pabrėžė atidžiai parenkamas garderobas- perlų galvos apdengalas, gausiai ir skoningai išsiuvinėtos suknios ir t.t. Nemažiau nei kūnas ir elegancija ją patraukė ir vidus, išsilavinimas, bendri pomėgiai - šokiai, medžioklė. Ji mokėjo sudominti karalių kaip vyrą, nenuobodi, įdomi pašnekovė, žavi palydovė tiek pokyliuose, tiek medžioklėje. Būti su Barbora Žygimantui Augustui reiškė ir ištrūkti iš begalinės motinos globos.
Barbora Radvilaitė itin mylinti ir nuolanki dukra bei žmona, laiškuose išreiškia didžiulę pagarbą, kuri šiais laikais galėtų pasirodyti perdėta ar net nenuoširdi, nuolat vartoja epitetus, tokius kaip – „Maloningasis pone tėve“ , „Šviesiausiasis Maloningasis Karaliau, pone, pone“ , save nužemindama, juos iškelia – „Aš, mažiausioji Jūsų Malonybės tarnaitė“. Taip pat savo malonę perteikia per tikėjimą, pasiryžusi melstis už karaliaus sveikatą, „antrą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!