Žemaitė ir jos asmenybė

Nepelnytus ditirambus barsto tik šiuolaikinė kritika ir tik šiuolaikiniams autoriams. Žemaitės vardą į literatūros aukso fondą įrašė Laikas.
Štai jau beveik devyniasdešimt metų vardas ŽEMAITĖ nepajudinamas stovi literatūroje.
O viskas prasidėjo Žemaitijoje. 1845 m. birželio 4d. (sen. stil. gegužės 23d.). Bukantės palivarke netoli Šateikių (dabar Plungės raj.) gimė Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė, lietuvių literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu1. Rašytoja savo gimtinę vadino Bukantiške, tačiau iš seno buvo žinomas ir Bukantės vardas, kuris ir prigijo literatūros moksle bei praktikoje2.
Bukantės arba Bukantiškės vietovardis gana dažnas Žemaitijoje. Vietovardis kilęs iš Bukanto ar Bukonto pavardės. Ši pavardė Žemaitijoje taip pat nereta. Žinomas kultūros veikėjas Domininkas Bukantas, ilgą laiką buvęs gydytoju Zarasuose, taip pat kilęs nuo Židikų, iš Bukančių vienkiemio. Taigi pats Bukantės vietovardis yra grynai žemaitiškas ir gana populiarus. Ši pavardė ir pati Žemaitės gimtinė turi ir gana gilias istorines šaknis.
Būsimoji rašytoja gimė neturtingų bajorų šeimoje. Jos motinos Julijonos Scepuraitės tėvas buvo atsikėlęs į Žemaitiją iš Vilnijos, ji pati gimė ir augo Žemaitijoje, buvo visiškai sutapusi su šiuo kraštu. Rašytojos tėvas Antanas Beniuševičius visomis savo šaknimis buvo giliai įaugęs į Žemaitiją. Beniušių pavardę Žemaičių žemės dokumentuose užtinkame jau nuo XVI a.
Nors Žemaitės tėvai buvo bajorai, tačiau savo socialine padėtimi nedaug kuo skyrėsi nuo valstiečių.
Žemaitės motina Julijona Scepuraitė didžiavosi savo garsia gimine, kurioje buvę „turtingų dvarininkų, kunigų, kanauninkų“. Tačiau Beniuševičienės vaikai šią garsią giminę tik iš pasakojimų težinojo. Tuo tarpu Beniuševičienės tėvas buvęs visiškas beturtis, net savo vaikų negalėjęs išmokyti. Ir ji pati duoną pelnėsi iš pradžių tarnaudama šeimininke Mosėdžio klebonui, o paskui dirbdama menko palivarko ekonome už 10 rb. metinės algos. Iš jos giminių vaikai tepažinojo tik tokį pat neturtingą dėdę Aloyzą, gyvenantį Mosėdyje ir sukantį puodus. Vaikai dar girdėdavo ir apie savo tetą – motinos seserį Karoliną, kuri buvo taip pat paprasta tarnaitė, be to, „susitepė“, ištekėdama už nekataliko.
Tėvo „bajoriškumas“ irgi svėrė ne ką daugiau. Jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!