Žemaitė – kaip asmenybė

1845 m. Birželio dvyliktą dieną Bukantėse (Plungės raj.) gimė Julija Beniuševičiūtė – Žymanitienė    –    lietuvių literatūros klasikė, kritinio realizmo pradininkė lietuvių prozoje. Žemaitė – žymi    rašytoja, kurėja, retas talentas ir fenomenas – kaimo moteris, veik penkėsdešimt metų, būrelio vaikų motina, sukūrė tokių vertingų kūrinių, kurių neįveikė net laikas. Nuo vaikytės jie mus lydi, yra gyvi, įdomūs ir dabar, kai mūsų valstietis devynmyliais žingsniais nužengė į priekį, iš sunkios praeities nebeliko nė žemės rėžių, nė šiaudinės pastogės… Iš Žemaitės kūrinių iškyla tolimos praeities – dvylikto amžiaus pabaigos – žemaičių kaimo žmonių gyvenimas su jų vargais ir rūpesčiais. Neužmirštami yra Žemaitės sukurti herojai: seniai Vingiai, marti Katrė, Petras Kurmelis ir k.t.
Julija gimė Bukantiškės dvarelyje nusigyvenusių bajorų šeimoje. Bajoriškos tradicijos Beniuševičių šeimoje dar buvo stiprios, todėl Juliją vaikystėje stengėsi auklėti poniškai: draudė bendrauti su baudžiauninkų vaikais, kalbėti lietuviškai. Nuo mažens būsimoji rašytoja jautri skriaudai, neteisybei, joje slypėjo noras padėti kitiems, nors pačiai reikėjo daug iškęsti.
Būdama dešimties metų Beniuševičiai išleido dukterį mokytis pas dėdiną, kur mokytojavo vyriausia dėdinos duktė.      Ten buvo šešios mokinės, visos pernykščios, tik viena Julė nauja, kvaila: visos iš jos šaipėsi. Nors niekur anksčiau nesimokė, bet iš visų mokinių išsiskyrė savo gabumais: skaičiuodavo be klaidų, geriausiai skaitydavo ir rašydavo. Pas dėdiną dažnai atvažiuodavo svečių, todėl kartais nebūdavo pamokų, nes reikėdavo paruošti pietus ar vakarienę, tuo pačiu sėdėti už stalo ir užimti svečius. Sunkiausi darbai buvo skiriami naujokei, tačiau ji tuo nesiskūsdavo. Julija buvo kantri ir draugiška mergaitė.
Pralaimėjus sukilimą, dėdina Juliją perkėlė pas dvarininką Gorskį, netoli Telšių, Džiuginėnuose, nesdėdinos šeima išsibarstė po kraštą kai rusai sužinojo apie sukilėlių rėmimą. Ten jai buvo linksma ir smagu; darbas lengvas, daug laisvo laiko. Devyniolikmetė įsižiūrėjo į vieną baudžiauninko sūnų, Lauryną Žymantą. Jis dvare daug iškentė, daug matė, daug girdėjo, todėl pasakojo ką teko jam ir kitiems iškęsti dvare. Julija jautė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!