Žemaitės asmenybę ir kūrybą prisiminus

Šiame darbe aptarsiu Žemaitės asmenybę ir kūrybą. Pirmoje referato dalyje pateiksiu svarbiausius biografinius faktus, juos suskirstęs į 5 dalis: gimtinė ir tėvai, pradinis išsilavinimas, gyvenimas iki kūrybos pradžios, kūrybos metai, paskutiniai gyvenimo metai. Paskui supažindinsiu su Žemaitės kūrybos ypatumais, rašytojos charakterio bruožais pasaulėžiūra, mąstymu.
Remsiuosi literatūros kritikų: J. Jasaičio, A. Sprindžio, K. Umbraso straipsniais apie Žemaitės kūrybą ir būdo bruožus. Taip pat pasiremsiu literatūra iš interneto: ( , ).
Pasirinkau šią temą todėl, kad apie šią autorę yra daugiausia literatūros, kritikos straipsnių. Taip pat esu skaitęs šios autorės apsakymų: “Marti”, “Topylis”, “Sutkai”, “Bičiuliai”.
Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė, lietuvių literatūroje žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukantės palivarke netoli Šateikių (Plungės raj.). Tėvai Antanas ir Julija už 30 rublių metinės algos prižiūrėjo grafo Plioterio ūkį (70 ha), kuriame buvo du vadinamieji dūmai - dūminės baudžiauninkų, apdirbančių palivarką, trobos. Samdė dar mergaitę ir piemenį. Būsimoji rašytoja vaikystėje nevargo, bet ir nebuvo tiek pasiturinti, kad mokytųsi. Iš keturių Beniuševičių dukrų tik viena (Petronėlė) turėjo apmokamą mokytoją. Kitas lavino tėvas, baigęs pradinę mokyklą.
Būsimoji rašytoja, matyt, iš prigimties buvo gabi ir guvi, nes būtent ją, einančią dvyliktus metus, už 25 rublius metams tėvai išsiuntė mokytis pas turtingą dėdienę – Apoloniją Beniuševičiūtę, baigusią Vilniaus bajoraičių institutą. Mokslas truko trejus metus, bet ir per tą laiką Julija, anot K.Umbraso, „pasiekė to meto mergaičių vidurinį išsilavinimą”. Besimokydama mergaitė pamatė didelį skirtumą tarp turtingųjų ir neturtingųjų bajorų. Besimokydama ji dažnai turėdavo atlikti, kambarinės bei tarnaitės pareigas. Šiuo metu Julija daug skaitė lenkų literatūros, net pati mėgino rašyti lenkų kalba eilėraščius.
3. Gyvenimas iki kūrybos pradžios
Padedama Dėdienės, gavo auklės darbą Džiuginėnų dvare (Telšių raj.). Kilus 1863 metų sukilimui, Julija stengėsi padėti sukilėliams, nešė jiems maistą, žavėjosi ir užjautė. Iš užuojautos 1865 m. ištekėjo, nepaisydama motinos ir giminių draudimo, už buvusio baudžiauninko, dvaro girininko Lauryno Žymanto. Ištekėjo trokšdama padėti daug vargo mačiusiam, daug skriaudų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!