Jonas Biliūnas. Asmenybė ir kūryba

XIX a. Pabaiga XX. Pradžia. Lietuvių moderniosios prozos pradžia.
Po J. Biliūno nė vienas žymesnis lietuvių novelistas nebegrįžo prie žemaitės ar lazdynų pelėdos principų. Niekas nebekūrė detalaus ir nuoseklaus optinio bei akustinio vaizdo ir nebesistengė aprėpti kuo daugiau faktų.
Iki Biliūno lietuvių prozoje vyravo epinis pasakojimo būdas. Buvo aprėpiama kuo daugiau socialinių ir moralinių problemų. Rūpėjo sukurti objektyvų, tikrovišką vaizdą, todėl jie perteikė ir regimąjį, ir girdimąjį pasaulį, kupiną etnografijos ir papročių detalių, buities reikmenų.
• Pabrėžė atsakomybę, kūrybos reikšmę kultūrai, pirmasis į mūsų literatūrą įvedė realizmo terminą, apžvelgė esminius realizmo krypties požymius.
• Anot Biliūno, literatūros tikslas – mokyti skaitytoją jautrumo, žadinti jo grožio ir gėrio jausmą, o paskirtis – visapusiškai atskleisti tikrovę, todėl reikia vaizduoti ir gerus, ir blogus gyvenimo reiškinius.
• Rašytojui būtina turėti estetinę nuovoką, išmanyti literatūros teoriją ir daugelį kitų dalykų.
• Dėmesį sutelkė ne išorinį, o vidinį konfliktą.
• Jo kūryba pasakojama 1 asmeniu, pasakotojas dalyvauja veiksme.
• Biliūno kūrybai būdingas subjektyvus kalbėjimo būdas, kartais jis netgi primena išpažintį – tarsi skaitytojui būtų norima patikėti svarbią paslaptį ar ypatingą išgyvenimą.
• Biliūnas gilinasi į veikėjų vidinį pasaulį ir išgyvenimus, vaizduoja jo būdo ypatybes, siekia analizuoti psichologinę būseną.
• Biliūnas kūryboje siekia atskleisti žmogaus sielos tyrumą, joje nėra moralizuojama, smerkiama ar teisiama.
• Aplinką ir gamtą Biliūnas vaizduoja labai saikingai, tiek, kiek tai padeda veikėjo jausmams ir nuotaikų pasauliui atskleisti.
• Biliūno kūryboje pabrėžiamos socialinės ir ypač moralinės problemos, vadovaujamasi humanizmo principais, krikščioniškosiomis vertybėmis: gailimasi nuskriaustojo, pasiaukojama kitų labui, todėl dažni kaltės ir atgailos motyvai, silpnojo ir stipriojo akistata.
• Intrigos pagrindą neretai sudaro veikėjo praeities ir dabarties išgyvenimų kontrastas.
• Rašytojo vaizduojamas žmogus atsiduria gana keblioje, netgi lemtingoje padėtyje, bet visuomet atsiskleidžia jo dvasinė stiprybė, padedanti neprarasti žmogiškumo ir padorumo.
• Mintys dėstomos glaustai, nuosekliai, išryškinami tik svarbiausi dalykai. Beveik visada išlaikomas ramus ir švelnus, kartais netgi ritmiškas kalbėjimo tonas. Emocijai perteikti taupiai parenkami labai tikslūs ir konkretūs žodžiai.
Psichologinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!