Banknotų bankų istorijos analizės V. Jurgučio veikaluose vertinimas

Profesorius Vladas Jurgutis (1885-1966) buvo neeilinė asmenybė, turėjusi didelės įtakos ekonomikai, ekonomikos mokslams bei visuomeniniam gyvenimui Lietuvos respublikoje. Fundamentalios V. Jurgučio studijos „Pinigai“, „Bankai“ ir „ Finansų mokslo pagrindai“, pasirodžiusios ketvirto dešimtmečio pačioje pabaigoje – tai ilgo ir kruopštaus mokslinio bei pedagoginio darbo vaisiai. Jų poreikis Lietuvoje šiandien vėl neabejotinai atgyja. Ne veltui V. Jurgutis vadinamas ne tik lito tėvu, bet ir lietuviškosios finansologijos pradininku bei finansinės terminijos kūrėju.
Nors Lietuvoje tarpukariu ir buvo pasirodęs ne vienas finansų ir kredito darbas, pvz. N.Pokrovskio, A.Moravskio, tačiau šių knygų fone V.Jurgučio darbus galime vadinti Lietuvos mokslinio palikimo klasika.
Darbo tikslas – naudojantis V.Jurgučio kūriniais įvertinti jo banknotų bankų istorijos analizę.
1. Apžvelgti tuometinę ekonominę ir socialinę padėtį Lietuvoje.
3. Apžvelgti dižiausią įtaką V.Jurgučiui dariusius autorius.
4. Padaryti V.Jurgučio kūrinių ir ypač bankotų bankų istorijos analizės vertinimą.
5. Įvertinti, kokią įtaką V.Jurgučio kūriniai darė tuometiniam ir vėlesniam ekonomikos mokslui
1. Lietuvos tarpukario ekonominio reiškinio socialinė ekonominė charakteristika
XX a. Lietuvos tarpukaris turi ryškią priešistorę, sutampančią su tautos nacionaliniu judėjimu. Tačiau reikšmingesni ekonominiai darbai ir ekonominės reformos ūkyje pasireiškė valstybės nepriklausomybės laikotarpiu, sukūrus universitetą ir palankią aplinką mokslui plėtotis.
1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas, tad Lietuva neteko mokslo centro. Nutruko ir ekonomikos studijos, nebuvo publikuojama straipsnių ekonomikos mokslų klausimais. Tai tęsėsi beveik puse amžiaus, tačiau veikė įvairių švėtėjiškų draugijų, gvildenusių ekonomines problemas. Pirmosios publikacijos lietuvių kalba, kuriose buvo nagrinėjami politinės ekonomijos klausimai, pasirodė XIX a. pabaigos periodikoje „Aušroje“ ir „Lietuviškame balse“. Jų autoriai – Jonas Šliūpas (1861-1944) ir Petras Leonas (1964-1938). Jie konspektyviai dėstė K. Markso „kapitalo“ I tomo idėjas, tačiau šie autoriai nebuvo marksistai.
Pasibaigus pirmąjam pasauliniam karui Lietuvos Respublika pradėjo kurti tautos ūkį, ekonomikos mokslus. Lietuvos Respublikoje pagrindiniu ekonomikos mokslų centru tapo Kauno universitetas įsteigtas 1922 m., kurio pirmuoju rektoriumi buvo Jonas Šimkus (1873-1944).Ekonomikos mokslo studijos Kauno universitete prasidėjo nuo1923m.,Teisės fakultete įkūrus ekonomikos skyrių.Čia dirbo žymiausi to meto lietuvos profesoriai ekonomistai-A.Rimka,P.Šalčius,V.Jurgutis.
Kauno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!