Investicijų į naują baldų gamybos liniją finansinis vertinimas

Įvadas Vertinant atskirus baldų gamybos procesui projektus, visuomet yra lyginamos tarpusavyje keletas alternatyvų. Norint nustatyti, kuri iš jų yra naudingiausia konkrečiai įmonei ar valstybei, reikia atlikti turimų alternatyvų ekonominę analizę. Alternatyvų realizavimas tęsiasi bei rezultatai reiškiasi ilgiau nei vienerius metus, šis laikotarpis gali apimti keletą ar keliolika metų. Įprasta, kad numatomos alternatyvių baldų gamybos linijos įrengimo projekto pajamos bei išlaidos per visą naujos baldų gamybos linijos gyvavimo ciklą yra nustatomos per šių alternatyvų projektuojamus pinigų srautus. Kadangi pinigų vertė apibrėžtai kinta laike, atliekant alternatyvių invžinerinių įrengimo projekto ekonominę analizę, būtina atsižvelgti ne tik į projektuojamų pinigų srautų dydžius, bet taip pat reikia įvertinti laiko momentus, kuriais yra gaunamos naujos baldų gamybos linijos pajamos arba patiriamos išlaidos. Pagrindinis šio darbo tikslas - apžvelgti baldų gamybos linijos įrengimo projekto kaštus, jų klasifikaciją, apibūdinti pinigų srautus ir jų vertės kitimą laike, panagrinėti pagrindinius įrengimo projekto efektyvumo vertinimo metodus, trumpai apibūdinti projektinę riziką ir galimus jos matavimo metodus, taip pat panagrinėti įrengimo projekto finansavimo būdus ir jų kaštus. Kursinio naujos baldų gamybos linijos temą "Baldų gamybos linijos įrengimo projekto finansinis vertinimas" aš pasirinkau todėl, kad savo magistrantūros baigiamojo darbo temoje aš esu numatęs nagrinėti investicinių įrengimo projekto vertinimą. Šiame kursiniame projekte aš detaliau nagrinėju baldų gamybos linijos įrengimo projekto vertinimo klausimus, tačiau inžineriniai projektai savo esme yra tie patys investiciniai projektai, skirti tam tikrų techninių-baldų gamybos linijos sprendimų įgyvendinimui. Taigi šio kursinio naujos baldų gamybos linijos medžiaga sudarys tam tikrą ir baigiamojo darbo dalį. I DALIS. BALDŲ GAMYBOS VEIKLA IR JOS ORGANIZAVIMAS PROJEKTAIS Baldų gamybos veikla yra techninė veikla, nukreipta į konkrečių tam tikros srities (energetika, mechanika, statyba ir pan.) problemų sprendimą, siekiant įgyvendinti tam tikrus tikslus. Viena pagrindinių baldų gamybos veiklos savybių yra jos marketinginė orientacija, t.y. vykdant inžinerinę veiklą per kokybiškai naujus techninius sprendimus siekiama kuo geresnio nuolat besikeičiančių žmonių poreikių patenkinimo. Inžinerinę veiklą galima nagrinėti dviem aspektais - materialiuoju bei dvasiniu. Materialusis baldų gamybos veiklos aspektas yra tas, kad ji būtinai siejasi su medžiagomis, žaliavomis, gamtos ištekliais bei jėgomis, o dvasinis aspektas susijęs su žmogaus reikmių bei poreikių tenkinimu. Kadangi gamtos ištekliai yra riboti, baldų gamybos veikla privalo būti vykdoma pagal ekonominius kriterijus, kiekvienas techninis sprendimas turi būti visapusiškai išnagrinėtas, įvertinta jo ekonominė-finansinė nauda. Taigi, būtina, kad baldų gamybos veikla būtų efektyvi. Baldų gamybos veiklos efektyvumas gali būti nagrinėjamas fiziniu bei ekonominiu aspektais1. Baldų gamybos veiklos fizinį efektyvumą išreiškia teiginys, jog šios veiklos tikslas yra iš sunaudoto išteklių vieneto gauti didžiausią galutinį rezultatą, t.y. fizinį efektyvumą išreiškia formulė: rezultatas/sąnaudos. Ši formulė apibūdina baldų gamybos veiklos efektyvumą fizinėje (techninėje) srityje. Tačiau vien to nepakanka - inžinieriai privalo sėkmingai orientuotis ne tik fizinėje srityje, bet ir ekonominėje. Iš formulės matyti, jog fizinis baldų gamybos veiklos efektyvumas visuomet mažesnis už vienetą arba mažiau už 100 %. Čia tiek rezultatas, tiek sąnaudos yra išreikštos fiziniais matais, tokiais kaip kilovatai, metrai, kilogramai ir pan. Baldų gamybos veiklos finansinis efektyvumas nustatomas ekonomiškai nustatytą rezultatą dalijant iš ekonomiškai nustatomų sąnaudų: Čia tiek skaitiklis, tiek vardiklis išreiškiamas bendru vardikliu - pinigais. Finansinis baldų gamybos veiklos efektyvumas ne tik, kad gali, bet tiesiog privalo būti didesnis už 1 arba už 100 %. Rinkos ekonomikos sąlygomis efektyviausia baldų gamybos veiklos organizavimo bei valdymo forma yra projektas2. Pačia bendriausia prasme projektas (lot. projectus - mestas į priekį) - iš anksto paruošta dokumentacija, pagal kurią galima sukurti, rekonstruoti ar patobulinti tam tikrą objektą3. Inžinerinis projektas - tai tikslingas, iš anksto suplanuotas ir apgalvotas kokios nors baldų gamybos sistemos pakeitimas, reikalaujantis visų proceso dalyvių veiklos integracijos ir koordinavimo. Naujos baldų gamybos linijos įgyvendinimo metu vadovavimą ir koordinavimą atlieka naujos baldų gamybos linijos vadovas. Valdymu projektais siekiama parengti kiek įmanoma efektyviausią variantą, įvertinant laiką, kainą ir kokybę, t.y. valdant naujos baldų gamybos linijos pakeitimus. Inžinerinis sprendimas - tai techninės kūrybos arba projektavimo rezultatas, kuris gali būti įvairiame baigtumo laipsnyje, nuo naujos baldų gamybos linijos iki pilnai užbaigtų statinių, veikiančių technologinių gamybinių sistemų, gatavų buities ar gamybos įrankių bei prietaisų. Taigi, inžinerinis projektas kaip ir visi kiti projektai, įmonės ar sistemos turi savo gyvavimo ciklą. Naujos baldų gamybos linijos gyvavimo ciklas - tai laiko tarpas nuo jo atsiradimo iki pabaigos arba likvidavimo. Kuriant kiekvieną inžinerinį projektą, tenka pereiti keletą stadijų: mokslinius tyrimus, rinkos vertinimą, produkto ar technologijos projektavimą, statybą, rinkos įsisavinimą (žr. 1. pav). 1. pav. Baldų gamybos proceso stadijos Baldų gamybos procesui projektus galima įvairiai skirstyti, klasifikuoti, tačiau savo esme jie yra gana panašūs. Galima išskirti tokius visiems baldų gamybos procesui būdingas požymius4: Pirma, kiekvienam baldų gamybos procesui būdinga tam tikra struktūra. Antra, kiekvienas inžinerinis projektas turi tam tikrą griežtai apibrėžtą tikslą, t.y. tam tikrą rezultatą, kurį siekiama pasiekti. Trečia, bet kuriam projektui įgyvendinti reikia tam tikrų išteklių: technikos, energijos, žaliavų, darbuotojų. Ketvirta, šie ištekliai visuomet riboti, taigi, racionalus jų panaudojimas yra svarbiausia bet kurio baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos įgyvendinimo problema. II DALIS. BALDŲ GAMYBOS LINIJOS ĮRENGIMO PROJEKTO VERTINIMO METODIKA 2.1. Finansinio įvertinimo tikslai Finansinis įvertinimas - tai racionalus būdas pasirinkti sprendimą. Kiekviena komercinė organizacija privalo mokėti nustatyti perspektyvias investavimo kryptis, kad, sukaupusi pinigų investicijoms, galėtų teisingai pasirinkti projektą finansavimui. Finansinis įvertinimas įgalina pasirinkti sprendimą, remiantis ūkinės-finansinės naudos matais kaip kiekvieno naujos baldų gamybos linijos vertės rodikliais. Galima išskirti tokius baldų gamybos linijos įrengimo projekto finansinio įvertinimo tikslus5: • nuspręsti, kurioms investicijoms yra geriausia naudoti organizacijos pinigus; • užtikrinti, kad iš investicijų bus gautas optimalus pelnas; • garantuoti, kad naujos baldų gamybos linijos bei visos organizacijos rizika bus minimali; • padėti pagrindus tolesnei kiekvienos investicijos panaudojimo analizei. Finansinio įvertinimo metu yra: • sukuriama kiekvieno baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos finansinės bei ekonominės naudos įvertinimo sistema; • identifikuojamas kiekvieno naujos baldų gamybos linijos rizikos laipsnis ir galimi netikėtumai; • nustatomos laukiamos pajamos ir išlaidos. Organizacijos vadovybei renkantis projektą iš eilės alternatyvių, visuomet yra pasinaudojama finansinio įvertinimo rezultatais. Finansinis įvertinimas padeda įmonių vadovams priimti teisingus sprendimus. Finansinio įvertinimo pasėkoje ne tik priimamas sprendimas, įgyvendinti projektą ar ne, bet taip pat nustatomas įgyvendintinų baldų gamybos linijos įrengimo projekto eiliškumas pasirinktų prioritetų pagrindais. 2.2. Naujos baldų gamybos linijos kaštų įvertinimas 2.2.1. Kaštų klasifikacija Kaštai - tai tam tikros piniginės išlaidos, už kurias įsigyjamos reikalingos žaliavos, medžiagos, įrengimai, energetiniai ištekliai, darbo jėga, mokami mokesčiai ir pan. Taigi, kaštus galima traktuoti kaip visų vertybių ir patarnavimų, būtinų produkcijai pagaminti, piniginę vertę. Ekonominiuose skaičiavimuose ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tinkamą kaštų klasifikaciją. Neteisingai suskirsčius kaštus, galima gauti nepriimtinus vertinimo rezultatus. Ekonomikos teorijoje bei praktikoje yra naudojamos įvairios kaštų klasifikacijos schemos, tačiau inžineriniuose sprendimuose kaštai dažniausiai klasifikuojami į tokias grupes6: • pradiniai; • gamybos ir eksplaotavimo; • gyvenimo ciklo; • kintami ir pastovūs; • ribiniai; • bendrieji ir vidutiniai; • tiesioginiai ir netiesioginiai; • galutiniai bendrieji. Pradiniai kaštai apima įmonės/naujos baldų gamybos linijos pradžioje atsiradusius kaštus. Jiems būdinga tai, kad jie susidaro tiktai vieną kartą. Šiai kaštų grupei galima priskirti baldų gamybos projektavimo ir įsisavinimo kaštus, mokslinių tyrimų ir bandomųjų pavyzdžių gamybos kaštus, įrengimų įsigijimo ir montavimo kaštus. Pradėjus naujos baldų gamybos linijos įgyvendinimą, formuojasi kita kaštų grupė - gamybos ir eksplaotavimo kaštai, jiems priskiriami darbuotojų darbo užmokestis, žaliavų ir atsargų kaštai, gamybos ir eksploatacijos, aprūpinimo kaštai ir pan. Gyvenimo ciklo kaštai apima visus kaštus, atsirandančius nuo naujos baldų gamybos linijos identifikavimo iki jo pabaigos ar likvidavimo. Vertinant baldų gamybos procesui sprendimus, visi kaštai pirmiausia suklasifikuojami į pastovius ir kintamus. • Pastovieji kaštai nesikeičia, keičiantis gamybos apimtims, pvz., nuoma, patalpų apšildymas, administracinės išlaidos, palūkanos, mokamos už skolintas lėšas ir pan. • Kintamieji kaštai kinta, keičiantis pagamintos produkcijos kiekiui, pvz., žaliavos, energijos suvartojimas gamybinio proceso metu, darbininkų darbo užmokestis ir pan. Ribiniai (prieaugio) kaštai suprantami kaip bendrųjų kaštų padidėjimas, padidinus gamybos apimtį vienu vienetu. Bendrieji kaštai - tai kaštai, kuriuos įmonė padaro, gamindama tam tikrą produkcijos kiekį ar teikdama tam tikras paslaugas. Jeigu bendruosius kaštus padalintume iš gaminamos produkcijos skaičiaus, gautume vidutinius kaštus produkcijos vienetui. Naujos baldų gamybos linijos ekonominei analizei atlikti naudojami tokie vidutinių kaštų rodikliai: vidutiniai bendrieji kaštai = vidutiniai pastovieji kaštai + vidutiniai kintamieji kaštai vidutiniai kintamieji kaštai = kintamieji kaštai / produkcijos apimtis vidutiniai pastovieji kaštai = pastovieji kaštai / produkcijos apimtis Tiesioginiai kaštai - tai kaštai, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ar gamybai sugaišto laiko. Jiems priskiriamos išlaidos žaliavoms, medžiagoms, darbininkų darbo užmokestis ir pan. Netiesioginiams kaštams priskiriamos išlaidos, kurių apimtis tiesiogiai nepriklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ar sunaudoto darbo laiko. Šiems kaštams priskiriamos išlaidos pagalbinėms medžiagoms, išlaidos pagalbinių darbininkų darbo užmokesčiui. Galutinius bendruosius gaminio kaštus sudaro visos jam pagaminti reikalingos išlaidos. 2.2.2. Kaštų ir sutaupytų lėšų rūšys Kiekvienas finansinis įvertinimas priklauso nuo planuojamų kaštų ir naujos baldų gamybos linijos atneštos naudos, taigi yra svarbu turėti tikslius duomenis apie kaštus ir sutaupytus resursus. Tam duomenys skirstomi į šiuos šešis tipus7: 1. Materialaus turto įsigijimo kaštai, - tai vienkartinės išlaidos, atsirandančios perkant įrengimus ir medžiagas. Šie kaštai paprastai sutampa su įrengimų pirkimo ir jų instaliavimo (įtraukiant papildomą įrangą ir paslaugas) kaina. Šiuo požiūriu apskaičiuoti kaštus nėra sudėtinga, nes projekte numatyti įrengimai dažniausiai perkami fiksuotomis kainomis (įskaitant pristatymą). Svarbu iš anksto žinoti, kas įeina į įrengimų pirkimo kainą (pristatymas, mokesčiai, įpakavimo išlaidos, pakrovimas-iškrovimas, delspinigiai, baudos, atsarginės dalys, komisiniai, valiuta, nuolaidos, apmokėjimo terminai ir pan.). 2. Materialaus turto pardavimo pajamos, - tai vienkartinės pajamos, gaunamos pardavus senus įrengimus ar medžiagas. Kai kuriuose projektuose galima gauti papildomų pajamų, nes senus, keičiamus įrengimus galima parduoti. Šiuos pajamų šaltinius reikia įtraukti į naujos baldų gamybos linijos ekonominį vertinimą. 3. Pastoviųjų kaštų sumažinimas gali atsirasti įvairiais atvejais, pvz., atsisakius nereikalingų pastatų, sandėliavimo ploto, susijusios su pastoviaisiais kaštais darbo jėgos, sumažinus šildymo ir apšvietimo išlaidas. Pastoviųjų kaštų sumažinimas gali tapti svarbiu papildomu naujos baldų gamybos linijos pajamų šaltiniu. 4. Pastoviųjų kaštų padidėjimas gali atsirasti įvairiais atvejais, pvz., padidėjus statinių plotui, padidinus darbo vietų skaičių, išaugus papildomų įrenginių nuomos mokesčiams. Pastovieji kaštai išauga beveik kiekviename projekte, į juos būtina atsižvelgti. 5. Kintamųjų kaštų sumažėjimas sudaro daugumo įrengimo projekto esmę ir būna pagrindiniu naujos baldų gamybos linijos tikslu. Kintami kaštai sumažėja, įgyvendinus energijos taupymo gamybinio proceso metu priemones, suprojektavus ir įdiegus į gamybą naujas technologijas, dėl kurių sumažėja naudojamų žaliavų, vandens ar darbo jėgos kiekiai. Šie rodikliai ženkliai padidina baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos ekonominę vertę. 6. Kintamųjų kaštų padidėjimas taip pat turi būti įvertintas inžineriniame projekte. Tipiškas pavyzdys, - pažangių staklių papildomos aptarnavimo išlaidos, energijos suvartojimo padidėjimas ir pan. Suskirsčius kaštus į pastoviuosius ir kintamus, apibrėžus sutaupytus resursus ir juos teisingai sujungus su kaštais, reikia numatyti, KADA bus padarytos išlaidos ir KADA jos atsipirks. Į baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos ekonominį įvertinimą kartu su pinigais bei kiekiais turi būti įtraukta laiko funkcija. PAVYZDYS 1 Tarkime, kad inžineriniame projekte numatyta tokia energijos suvartojimo (litais) ir gamybos apimties (vienetais) priklausomybė: Energijos kaštai, LTL 20000 35000 50000 64000 Gamybos apimtis, LTL 0 500 1000 1500 Pavaizduojame šiuos duomenis grafike: Iš grafiko matyti, jog pastovūs energijos kaštai yra 20 000 litų, kintami energijos kaštai didėja tiesiog proporcingai gamybos apimčiai ir yra lygūs statmeniui, esančiam tarp dviejų kreivių, o bendrieji energijos kaštai yra pastoviųjų ir kintamųjų kaštų suma, ji lygi viršutiniajai kreivei. 2.3. Pinigų srautai ir jų vertės kitimas laike 2.3.1. Naujos baldų gamybos linijos pinigų srautai Baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos finansinis vertinimas grindžiamas projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos pajamas ir išlaidas8. Vienas atsakingiausių ir sudėtingiausių vertinimo momentų laikomas būsimų pinigų srautų prognozavimas artimiausių penkerių metų laikotarpiui. Pelnas, rodomas Pelno (nuostolio) ataskaitoje parodo tik įmonės veiklos efektyvumą, tačiau neparodo įmonės pinigų judėjimo grynąją forma. Pinigų judėjimas yra atsietas nuo pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo, taigi grynojo pelno rodiklis dažniausiai nesutampa su to paties ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautu. Įmonės grynųjų pinigų srautas labai priklauso nuo pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo. Kuo didesnė nusidėvėjimo atskaitymų norma, tuo mažesnis pelnas, tačiau šie atskaitymai nereiškia piniginių išlaidų, kaip kiti sąnaudų straipsniai. Didėjant nusidėvėjimui, mažėja grynasis pelnas, o dėl mažėjančios mokesčių sumos, didėja firmos pinigų srautas9. Be to, grynasis pelnas nuo pinigų srauto gali skirtis, nes a) ne visuomet Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami mokesčiai turi būti sumokėti tais pačiais metais, b) kai kurios prekės gali būti parduodamos skolon ir už jas gali būti atsiskaitoma ne pinigine forma, c) pelnas labai priklauso nuo pasirinkto atsargų įvertinimo metodo (FIFO, LIFO ir kt.), d) palūkanų kaupimas, nuoma, draudimas kaupiami tolygiai ir paskirstomi ataskaitiniams laikotarpiams, nors tais laikotarpiais pinigai realiai negaunami ir neišleidžiami. Įmonės pinigų judėjimas atspindimas Pinigų srautų ataskaitoje (PSA), kurią nuo 1994 metų privalo rengti visos didelės Lietuvos įmonės. Iš PSA sužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis, kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla10. Šioje ataskaitoje atvaizduojamos visos įmonės ūkinės operacijos, kuriose naudojami pinigai. Įmonė gauna grynųjų pinigų iš tokių šaltinių, kaip grynasis pelnas, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas, atsargų sumažėjimas, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, ilgalaikio turto pardavimas, įsiskolinimo padidėjimas ir pan. Įmonėje sumažėja grynųjų pinigų tuomet, kai sumažėja kreditorinis įsiskolinimas, padidėja debitorinis įsiskolinimas, įsigyjamas ilgalaikis turtas ar vertybiniai popieriai, sumažėja įmonės įsiskolinimas, išperkami įmonės vertybiniai popieriai, išmokami dividendai ir pan. PSA pateikiami duomenys yra svarbūs akcininkams, vadybininkams, investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautų analizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėti dividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Investitoriams ir kreditoriams svarbu, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji išmokės dividendus, grąžins paskolas bei palūkanas ir apskritai, ar įmonės vadybininkai sugeba efektyviai valdyti pinigų srautus. PSA gali būti sudaroma dviem būdais - tiesioginiu ir netiesioginiu. Taikant tiesioginį metodą, pinigų srautai nustatomi apskaičiuojant pajamų uždirbimą ir sąnaudų patyrimą, o taikant netiesioginį metodą, nustatomas grynųjų pinigų pokytis. Sąvoka "pinigų srautas" yra žymiai mažiau apibrėžtas nei sąvoka "pelnas". Pinigų srauto nustatymo formulė gali būti pasirenkama pagal atitinkamą verslo vertinimo situaciją, jis gali būti apibrėžtas įskaitant ar pašalinant bet ką, ką analitikas mano esant tinkamu tikslui. Pinigų srautų planavimas (prognozavimas) yra viso naujos baldų gamybos linijos vertinimo pagrindas. Kiekviena vertinama įmonė ar projektas turi turėti mažiausiai penkerių metų veiklos planą, kurio sudėtine dalis būtų finansinis planas. Be detalaus finansinio plano, kuriame atsispindėtų būsimi pinigų srautai, nebus įmanoma nustatyti ekonominių naujos baldų gamybos linijos rodiklių. Finansinį planą gali rengti vertinamos įmonės darbuotojai, specialiai pasamdyti konsultantai arba bendromis jėgomis. Naujos baldų gamybos linijos pinigų srautų planas turėtų parodyti11: • kokiais finansavimo šaltiniais ir apimtimis būsimu periodu t numatoma tenkinti šio periodo investicijų poreikį, taip pat tikėtiną apyvartinių lėšų poreikio padidėjimą (susijusį su produkcijos apimties augimo sąlygotu žaliavų, nebaigtos ir gatavos produkcijos apimčių augimu, taip pat vidutinio pinigų likučio einamojoje ar atsiskaitomojoje sąskaitoje padidėjimu). • kaip ir kokių lėšų sąskaita bus atliekamas kreditų, kuriuos įmonė planuoja paimti, aptarnavimas. Kreditai gali būti dengiami iš tokių šaltinių kaip įstatinis kapitalas, sukauptas pelnas, rezervų fondai, kitų kreditorių paskolos, lėšos, gautos iš papildomos akcijų emisijos, avansai už forvardinius kontraktus dėl diegiamo produkto tiekimo, pelnas, gautas iš šio produkto realizacijos, pajamos už nefunkcionuojančių aktyvų pardavimą arba pajamos iš laikinai laisvų patalpų nuomos, pajamos už turimų įrengimų grąžintiną lizingą, pelnas iš kitų veiklos sferų, pajamos už nereikalingų žaliavų, komplektuojančių dalių ir pusfabrikačių pardavimą ir pan. • kaip ir kokių lėšų sąskaita bus atliekamas obligacijų, jei įmonė ruošiasi jas išleisti, aptarnavimas. • kokio dydžio ir kada planuojama akcininkams (pajininkams) išmokėti dividendus, tenkančius paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų savininkams, jeigu tai akcinė bendrovė. Apibendrindami galime teigti, kad finansinis planas nukreiptas į kiekvieno ateities periodo t finansavimo subalansavimą. Jis parodo investicijų poreikį kiekvieno periodo eigoje bei skolinamų ir pritraukiamų lėšų padengimą kiekvienu periodu. Pinigų srautą tam tikru ateities periodu t (dažniausiai jo gale) galima išreikšti taip: "Pinigų srautas periodu t" = "Pelnas (nuostolis) periodu t" + "Nusidėvėjimas (amortizacija) per periodą t" - "Palūkanų už kreditus išmokėjimai per periodą t" - "Pelno mokestis" - "Investicijos periodu t" + "Ilgalaikio įsiskolinimo padidėjimas periodu t" - "Ilgalaikio įsiskolinimo sumažėjimas periodu t" - "Nuosavų apyvartinių lėšų padidėjimas periodu t" 2.3.2. Pinigų laiko vertė Pinigų laiko vertės sąvoka grindžiama prielaida, kad žmonės pirmenybę teikia vartojimui laiko atžvilgiu: labiau linkę vartoti prekes dabar negu tas pačias prekes ateityje. Pinigus taip pat galima laikyti prekėmis. Tuomet pinigų laiko vertę apibrėšime tokiu būdu: litas, gautas šiandien, yra vertingesnis negu litas, gautas ateityje12. Tai yra visai suprantama, kadangi šiandien turimą litą galime investuoti ir uždirbti pelną. Be to, ateities lito vertę mažina infliacija. Vadinasi, kuo litas labiau nutolęs ateityje, tuo mažiau jis vertingesnis. Turimų pinigų vertės perskaičiavimas būsimajam laikotarpiui vadinamas kaupimu, o būsimosios vertės perskaičiavimas dabartiniam laikotarpiui - diskontavimu. Pabandykime tai išreikšti matematiškai. Visų pirma, nustatykime būsimąją pinigų vertę, t.y. kiek litas, turimas šiandien, bus vertas ateityje esant konkrečiam palūkanų normos lygiui. Būsimoji pinigų vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę: čia: FV - būsimoji investicijos vertė po n periodų (metų); PV - dabartinė vertė (pradinė pinigų suma); i - palūkanų norma; n - palūkanų priskaičiavimo periodų skaičius. Reikia pastebėti, kad kuo didesnis palūkanų priskaičiavimo periodų skaičius, tuo didesnė būsimoji pradinės sumos vertė. Dabartinės pinigų sumos skaičiavimas, žinant būsimąją vertę, yra atvirkščias ką tik aprašytajam atvejui ir yra vadinamas diskontavimu arba diskontu. Tokiu būdu siekiama nustatyti, kiek yra verta būsima pinigų suma šiandien. Dabartinė pinigų vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę: Šiuo atveju, kuo laiko trukmė didesnė, tuo mažesnė dabartinė pinigų vertė. Nustatykime PV ribą, kai n artėja į begalybę13: Taigi kuo pinigai yra labiau nutolę laike, t.y. kuo didesnis n, tuo nereikšmingesnė darosi dabartinė vertė. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejį, kuomet diskontavimas atliekamas ne vieną, o kelis kartus per metus. 2.3.3. Pinigų srautų lentelinis vaizdavimas Pinigų vertės kitimą patogu vaizduoti lenteline forma14. Tarkime, kad mes norime nustatyti, kokia pinigų suma yra ekvivalentiška tokiems pinigų srautams (kai palūkanų norma i = 12 %): 70000 LTL 2-ų ir 3-ių metų gale; 400000 LTL 5-ų metų gale. Tokį mokėjimą galima schematiškai pavaizduoti lentelėje: P1 =70000  (P/A 12,2)  (P/F 12,1) = 70000  1,609  0,8929 = 100567,33 LTL P2 =400000  (P/F 12,5) = 400000  0,5674 = 226960 LTL P3 = P1 + P2 = 327527,33 LTL 2.3.4. Infliacijos įtaka pinigų srautams Infliacija - tai bendrojo kainų lygio augimas, taigi esant infliacijai - kyla įvairių prekių ir paslaugų kainos. Bendrojo kainų lygio augimas mažina pinigų perkamąją galią, tai reiškia, jog už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau prekių. Infliacijos įvertinimas ekonominiuose skaičiavimuose yra tiesiog būtinas, nes neįvertinę infliacijos poveikio, negalėsime teisingai nustatyti nei uždirbančiosios, nei perkamosios pinigų galios. Infliacijos lygis išreiškiamas kainų indeksu. Kainų indeksas - tai santykis tarp atskirų prekių kainų tam tikru laiko momentu su tų pačių prekių kaina ankstesniu laiko momentu. Ankstesnis laiko momentas vadinamas baziniais metais. Panagrinėkime pavyzdį: PAVYZDYS 2 2008 (baziniai) 2009 2010 Kaina, LTL 21 25 27 Kainų indeksas, % 100 119,05 128,57 Vertinant infliacijos poveikį pinigų srautams, dažniausiai naudojama metinė procentinė infliacijos norma. Ši norma rodo metinį kainų padidėjimą arba sumažėjimą per vienerių metų laikotarpį. Kiekvienų metų infliacijos norma yra skaičiuojama ankstesnių metų bazėje. PAVYZDYS 3 Tarkime, kad turime tokius duomenis: 2009 ir 2010 m. infliacijos normos buvo atitinkamai 10 ir 2,4 %, be to, žinoma, kad tam tikros prekės kaina 2009 m. pradžioje yra 100 LTL. Rasti prekės kainą 2010 m. pabaigoje. Kadangi kiekvienų metų infliacijos norma turi sudedamąjį poveikį, prekės kaina 2010 m. pabaigoje bus lygi: (1+0,1)*(1+0,024)*100 = 112,64 LTL Reikia atkeipti dėmesį, jog kainų augimas ir pinigų perkamosios galios mažėjimas yra iš esmės panašūs procesai, bet jų finansinis vertinimas skiriasi. Pinigų perkamosios galio kitimas skaičiuojamas pagal tokią formulę: čia: PPG - procentinis pinigų perkamosoios galios sumažėjimas; i - procentinis kainų pakitimas. PAVYZDYS 4 Kainų padidėjimas 2010 metais buvo 2,4 %. Kaip pasikeitė gyventojų perkamoji galia? PPG = 1-(1 / (1+0,024) = 2,34 % Inžineriniuose ekonominiuose sprendimuose naudojamos dvi piniginių vienetų sampratos15: • piniginio srauto įvertinimas dabartiniais piniginiais vienetais; • piniginio srauto įvertinimas pastoviais piniginiais vienetais. Dabartiniai pinigai - tai gauti ar išleisti pinigai bet kuriuo tiriamu laiko momentu. Pastovūs pinigai išreiškia hipotetinę būsimų įplaukų ar išlaidų perkamąją jėgą tam tikrų pasirinktų bazinių metų atžvilgiu. Pastovūs pinigai taip išreiškiami per dabartinius: čia: Ppv - pastovūs piniginiai vienetai; Dpv - dabartiniai piniginiai vienetai f - infliacijos norma PAVYZDYS 5 Baldų gamybos įmonė nustatė savo metinius pinigų srautus, kurių dydžiai pateikti lentelėje. Reikia perskaičiuoti šiuos pinigų srautus į pastovius pinigus, jeigu yra prognozuojama 5 % kasmetinė infliacija. Metai Pinigų srautas, LTL Pakeitimo koeficientas Pastovus pinigų srautas, LTL 1 50200 1/1,051 47809,52 2 58600 1/1,052 53151,92 3 64500 1/1,053 55717,52 4 70000 1/1,054 57589,18 Finansinėse rinkose yra nustatomas tikėtinas infliacijos lygis, o tuo pačiu ir atitinkama palūkanų norma. Šį procesą galima išreikšti tokia formule: i = (1+ireal)(1+ii) čia: i rinkos palūkanų norma; ireal - reali palūkanos norma; ii - infliacijos lygis. 2.3.5. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodo įtaka pinigų srautams Didelę įtaką būsimiems pinigų srautams daro pasirinktas įsigyjamo arba investicijomis sukuriamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodas. Pagal tarptautinius apskaitos standartus kiekvienai ilgalaikio turto grupei (konkretiems įrengimams, nekilnojamam turtui, nematerialiajam turtui) gali būti parenkamas tam tikras nusidėvėjimo skaičiavimo būdas ir, laikui bėgant, jis negali būti keičiamas. Įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo aspektu nusidėvėjimo skaičiavimas yra sudėtinė apskaitos sistemos dalis, įstatymų leistinose ribose tvirtinama pačios įmonės. Nusidėvėjimas suprantamas kaip turto vertės praradimas dėl fizinio ar funkcinio (moralinio) senėjimo proceso. Skiriamas fizinis ir funkcinis nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo skaičiavimas yra paskirstymo, o ne įvertinimo procesas, kadangi jis naudojamas materialaus turto, atėmus jo likvidacinę vertę, įsigijimo kaštų paskirstymui sistemingu ir racionaliu būdu per numatomą šio turto gyvavimo laiką16. Pasirinktas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas apsprendžia nusidėvėjimo atskaitymų dydį, kuris yra vienas iš pagrindinių pinigų srautų apskaičiavimo formulės elementų, t.y. jis nustato, kokią dalį pajamų nuo pagamintos produkcijos pardavimų įmonė kiekvienu būsimu periodu atidėdinės į nusidėvėjimo fondą. Nusidėvėjimo atskaitymai ne tik, kad "neišeina" už įmonės ribų (todėl pinigų srautų formulėje jie atspindimi su pliuso ženklu), bet jiems tenkančia dalimi sumažėja pelno mokestis, nes nusidėvėjimo atskaitymai įkalkuliuojami į parduotos produkcijos savikainą. Šie du veiksniai didina įmonės pinigų srautą. Tokiu būdu nusidėvėjimo skaičiavimo metodo pasirinkimo laisvė leidžia įmonei manipuliuoti pelno dydžiu, rodomu Pelno (nuostolio) ataskaitoje. Esant didesniems nusidėvėjimo atskaitymams, įmonės balansinis pelnas bus mažesnis, o esant mažesniems - didesnis. Atitinkamai keisis ir mokėtinų mokesčių dydis. Pasaulinėje nusidėvėjimo skaičiavimo praktikoje yra žinoma keletas paplitusių ir plačiai naudojamų finansiniame planavime nusidėvėjimo skaičiavimo metodų. Pirma, naudojamas tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, kuomet vienodi, dažniausiai maksimaliai galimi, nusidėvėjimo atskaitymai apskaičiuojami pagal nusidėvėjimo skaičiavimo normas, patvirtintas atitinkamuose norminiuose aktuose. Tai pats paprasčiausias nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Antra, naudojami įvairūs pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai. Jiems visiems būdinga tai, kad: a) Bet kuriuo atveju pagreitintas nusidėvėjimas suprantamas ne kaip nusidėvėjimo laiko sutrumpinimas. Šis laikotarpis išlieka nepakitęs tiek tiesiniame, tiek ir pagreitintame nusidėvėjimo atskaitymų skaičiavime. Nusidėvėjimo laiko ribose yra pagreitinamas nusidėvimo aktyvo vertės perkėlimo į nusidėvėjimo fondą grafikas taip, kad ankstesniais aktyvo eksplotavimo laikotarpiais būtų galima priskaityti didesnius nusidėvėjimo atskaitymus. b) Reguliarus pagrindinių fondų perkainojimas pagal normatyvinius koeficientus dėl infliacijos savaime lyg ir papildomai veikia pagreitintą nusidėvėjimą, nes padidina ilgalaikio turto likutinės balansinės vertės, apskaičiuotos pagal pasirinktą pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, perkainojimo koeficientus. Trumpai panagrinėsime du pasaulinėje praktikoje dažniausiai naudojamus pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Mažėjančio likučio metodas (declining-balance method) Mažėjančio likučio metode naudojamas nustatytas nekintamas "pagreitinimo koeficientas", vykdantis daugiklio funkcijas, kuriuo kiekvienu ataskaitiniu aktyvo nusidėvėjimo laikotarpiu padidinama tiesinio nusidėvėjimo norma, taikoma šiam aktyvui. Be to, nusidėvėjimo pagreitėjimas pasiekiamas dėl to, kad nusidėvėjimo norma kiekvienu metu taikoma ne pradinei aktyvo vertei, o likutiniai atstatymo vertei, kuri, savo ruožtu, kiekvienu ankstesniu periodu tampa mažesne tokiu būdu priskaičiuota nusidėvėjimo atskaitymų suma. Metų skaičiaus sumos metodas (sum-of-the-years'-digits method) Šiuo metodu apskaičiuojamas nusidėvėjimo koeficientas visuomet turi būti taikomas pradinei nudėvimo aktyvo vertei, tačiau pats koeficientas skirtingais periodais yra kintamas normatyvinio nusidėvėjimo laikotarpio ribose. Šis koeficientas yra trupmena, kurios vardiklis pastovus, o skaitiklis kintamas. Vardiklį sudaro aktyvo normatyvinio nusidėvėjimo laikotarpio metų skaičiaus suma, t.y. jeigu nusidėvėjimo laikotarpis 3 metai, tai vardiklis bus lygus 1 + 2 + 3 = 6. Trupmenos skaitiklis turi būti lygus metų skaičiui, kuris lieka nuo duoto momento iki aktyvo nusidėvėjimo laikotarpio pabaigos. Šį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą galima išreikšti tokia formule: čia: Dt - metų t (t=1,…,Ta) nusidėvėjimo atskaitymai; Ta - normatyvinis aktyvo nusidėvėjimo laikotarpis; V0 - pradinė (atstatyta) aktyvo vertė. Paskutiniais aktyvo nusidėvėjimo metais jo likutinė vertė pilnai nusirašo. 2.4. Baldų gamybos linijos įrengimo projekto vertinimo metodai Finansinis įvertinimas sukuria finansinius matus įmonei prieinamų investicijų galimumui įvertinti. Šie matai gali būti panaudoti sprendžiant, kuriuos baldų gamybos procesui projektus finansuoti ir kokį prioritetą jiems suteikti. Finansinis įvertinimas parodo įrengimo projekto naudą, siedamas ją su kapitalo sąnaudomis, nes dažnai yra sunku surasti vienintelį parametrą, kuris tai įvertintų. Baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos finansinio vertinimo metu naudojama daugybė rodiklių, tačiau būtina turėti omenyje, jog kiekvienas iš jų atspindi tik tam tikrą naujos baldų gamybos linijos aspektą. Nė vienas jų nėra tobulas, kiekvienas turi savų pranašumų bei trūkumų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama finansinio vertinimo metu17. Finansinio įvertinimo skaičiavimus patogu atlikti kompiuterių programine įranga. Didžioji baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos vertinimo dalis gali būti gauta pasinaudojus paprasčiausiomis elektroninėmis skaičiuotėmis, tokiomis kaip MS Excel ir analogiškomis jai. Nežiūrint to, kiekvienas naujos baldų gamybos linijos vertintojas turi gerai išmanyti finansinio vertinimo metodiką, nes reikia surinkti ir susisteminti teisingus duomenis, juos įvertinti bei korektiškai pakomentuoti gautus rezultaus. 2.4.1. Atsipirkimo laikas Naujos baldų gamybos linijos atsipirkimo laikas yra vienas iš populiariausių ir dažniausiai taikomų finansinio vertinimo metodų. Laikas, per kurį projekte numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti, vadinamas naujos baldų gamybos linijos atsipirkimo laiku. Skaičiavimams naudojamas paprastas atsipirkimo laikas ir modifikuotas atsipirkimo laikas. Paprastas atsipirkimo laikas nustatomas pagal tokią formulę; Esant sąlygai, jog čia: t - investavimo ar pajamų gavimo metų indeksas (t = 1, 2, …, k); Pk - pajamos, gautos tai metais, kai akumuliuotos pajamos viršija visas investicijas; Pt - t-ųjų metų pajamos; C - bendra investicijų suma; Ct - t-ųjų metų investicijos; T - investicijų atsipirkimo laikas. Pavyzdys 6 Tarkime turime du alternatyvius projektus, kurių projektuojami pinigų srautai pateikiami lentelėje: METAI Projektas A Projektas B Pinigų srautas, LTL Diskontuotas pinigų srautas, LTL, kai k = 10% Pinigų srautas, LTL Diskontuotas pinigų srautas, LTL, kai k = 10% 0 1 2 3 - 100000 10000 60000 80000 - 100000 9090 49586 60105 -100000 80000 30000 50000 - 100000 72727 24793 37566 Naujos baldų gamybos linijos A atsipirkimo laikas lygus: 2 ir 41324/60105 = 2,69 metai; Naujos baldų gamybos linijos B atsipirkimo laikas lygus: 2 ir 2480/37566 = 2,07 metai. Taigi, matome, kad naujos baldų gamybos linijos B atsipirkimo periodas yra trumpesnis nei naujos baldų gamybos linijos A. Įvairių laikotarpių rodiklių palyginimo objektyvumui padidinti, atsižvelgiant į pajamų ir išlaidų išsidėstymą laike pajamų ir investicijų metiniai pinigų srautai diskontuojami ir apskaičiuojamas modifikuotas naujos baldų gamybos linijos atsipirkimo laikas, kuris taip apskaičiuojamas: Esant sąlygai, jog čia: Pkm - pajamos, gautos tai metais, kai akumuliuotos pajamos viršija visas investicijas; Ptm - t-ųjų metų pajamos; Ctm - t-ųjų metų investicijos; 2.4.2. Esamoji ir būsimoji vertė Esamosios vertės metodas - yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų alternatyvų finansinio įvertinimo metodų. Taikant šį metodą, visi tam tikro alternatyvaus investicinio naujos baldų gamybos linijos būsimieji pinigų srautai perskaičiuojami į į ekvivalentišką pinigų kiekį dabartiniu laiko momentu. Tokios operacijos atlikimas išryškina vieno alternatyvaus naujos baldų gamybos linijos pranašumą prieš kitą alternatyvą. Pasirenkamas tas alternatyvus investicinis projektas, kurio esamoji vertė yra didžiausia, kai visi kiti veiksniai pastovūs. Taikant šį metodą, kiekvienai alternatyvai apskaičiuojama esamoji vertė, diskontuojant visus laukiamus iš šio investicnio naujos baldų gamybos linijos pinigų srautus. Jeigu visi pinigų srautai yra diskretiški dydžiai CFt, o diskonto norma periodu t yra k, tuomet esamoji vertė randama pagal tokią formulę: Reikia pažymėti, kad, taikant šį metodą, yra remiamasi prielaida, jog bet kurios lėšos, gaunamos iš investicinio naujos baldų gamybos linijos, yra tuoj pat reinvestuojamos su palūkanų norma, kuri savo dydžiu yra lygi diskonto normai, kuri naudojama esamosios vertės apskaičiavimui. Esamosios vertės metodą pailiustruosime konkrečiu pavyzdžiu. PAVYZDYS 7 Tarkime, kad įmonė sprendžia, kokį iš dviejų šildymo katilų pasirinkti. Yra žinomi tokie šių alternatyvų duomenys: Šildymo katilas A Šildymo katilas B Šildymo katilo kaina, LTL 4500 5500 Metinės eksploatavimo išlaidos, LTL 1100 900 Likvidacinė vertė, LTL 450 700 Tarnavimo laikas, metais 3 3 Jeigu diskonto norma yra lygi 15 %, kiekvieno iš šių šildymo katilų kaštų esamoji vertė bus lygi: Kadangi šildymo katilo A kaštai yra mažesni nei katilo B, reikia pasirinkti katilą A. Pažymėtina, kad šio metodo taikymas duos teisingą rezultatą tik tais atvejais, kuomet lyginamų alternatyvių investicinių įrengimo projekto gyvavimo trukmės yra vienodos. Priešingu atveju, pagal esamosios vertės kriterijų bus parenkama ta alternatyva, kurios gyvavimo trukmė bus mažiausia. Palyginant investicinių įrengimo projekto alternatyvas būsimosios vertės metodu, apskaičiuojamas ekvivalentiškas pinigų srauto dydis tam tikru laiko momentu ateityje. Investicinio naujos baldų gamybos linijos būsimoji vertė po n metų nuo dabartinio momento, kai diskonto norma k, apskaičiuojama pagal tokią formulę: Pinigų srautų būsimąją vertę galima nustatyti ir kitu būdu. Šiuo atveju visų pirma yra nustatoma investicinio naujos baldų gamybos linijos esamoji pinigų srautų vertė, o po to surandamas ekvivalentiškas jai dydis po n metų nuo dabartinio momento. Tuomet pinigų srautų būsimoji vertė apskaičiuojama pagal šią formulę: Taigi būsimoji vertė yra lygi esamajai vertei, padaugintai iš koeficiento. Vadinasi, kai k ir n nesikeičia, lygindami alternatyvius investicinius projektus tiek esamosios vertės, tiek būsimosios vertės metodais, gausime tuos pačius rezultatus. 2.4.3. Rentabilumo indeksai Vertinant projektuojamos baldų gamybos veiklos efektyvumą, apskaičiuojami santykiniai finansiniai rodikliai apibūdinantys vertinamų įrengimo projekto investicijų grąžą. Šie rodikliai remiasi naujos baldų gamybos linijos pinigų srautais ir neatsižvelgia į pinigų kitimą laike. Dažnai skaičiuojami tokie keturi rodikliai: • Bendroji investicijų grąža; • Grynoji investicijų grąža; • Bendroji metinė investicijų grąžos norma; • Grynoji metinė investicijų grąžos norma. Bendroji investicijų grąža - tai visas pelnas, gautas iš naujos baldų gamybos linijos per visą jo gyvavimo laiką, padalintas iš investuotų lėšų apimties ir išreikštas procentais; Grynoji investicijų grąža - tai visas pelnas, gautas iš naujos baldų gamybos linijos per visą jo gyvavimo laiką minus investuotų lėšų apimtis, padalintas iš investuotų lėšų apimties ir išreikštas procentais. Bendroji metinė investicijų grąžos norma - tai bendrasis investicijų atsipiirkimas, padalintas iš naujos baldų gamybos linijos gyvavimo laiko. Grynoji metinė investicijų grąžos norma - tai grynasis investicijų atsipiirkimas, padalintas iš naujos baldų gamybos linijos gyvavimo laiko. Pavyzdys 8 Metai 0 Investicijos (50 000) 1 Pajamos 30 000 2 Pajamos 30 000 3 Pajamos 30 000 4 Pajamos 30 000 5 Pajamos 30 000 Suminės bendrosios pajamos 150 000 Minus investicijos (50 000) Suminės grynosios pajamos 100 000 Bendrasis investicijų atsipirkimas = (150000 / 50000)  100 % = 300 % Grynasis investicijų atsipirkimas = (100000 / 50000)  100 % = 200 % Bendroji metinė investicijų grąžos norma = 300 % / 5 = 60 % Bendroji metinė investicijų grąžos norma = 200 % / 5 = 40 % 2.4.4. Vidinė pelno norma Alternatyvių investicinių įrengimo projekto įvertinimui ir palyginimui taikant vidinės pelno normos metodą, randama naujos baldų gamybos linijos pelno norma, prie kurios visų iš naujos baldų gamybos linijos gaunamų pinigų srautų esamoji vertė yra lygi nuliui. Tokia vidinės pelno normos reikšmė tenkina tokią lygybę: čia: CFt - pinigų srautai kiekvieno periodo t pabaigoje. Be to, pelno norma gali būti apibūdinta ir kaip tokia diskonto norma, prie kurios visų būsimų pinigų srautų esamoji vertė yra lygi pradinei investicijai į projektą. Jei pradinė investicija P = CF0, tai pelno norma bus apskaičiuojama pagal tokią formulę: arba: Taip pat pelno norma gali būti apibrėžiama kaip tokia diskonto norma, prie kurios visų teigiamų naujos baldų gamybos linijos pinigų srautų esamoji vertė lygi visų neigiamų naujos baldų gamybos linijos pinigų srautų esamajai vertei. Taikant vidinės pelno normos metodą, laikoma, kad visi teigiami naujos baldų gamybos linijos pinigų srautai yra reinvestuojami pagal šią pelno normą. Taigi ši norma yra tam tikras pelningumo matas ir joje nėra įvertinami išoriniai ekonominiai veiksniai, galintys vienaip ar kitaip paveikti projektuojamus investicinius pinigų srautus. Todėl ši norma vadinama vidine pelno norma. Vertinant projektus, pasirenkamas tas, kurio teigiama vidinė pelno norma didžiausia. Vidinė pelno norma yra randama "bandymų ir klaidų" metodu, kadangi aukščiau pateiktas lygtis algebriškai yra gana sudėtinga išspręsti. Šio metodo taikymą pailiustruosime pavyzdžiu. PAVYZDYS 9 Tarkime investuojama į inžinerinį projektą, kurio gyvavimo laikas trys metai, pradinių investicijų suma - 100000 LTL, kitais dviem periodais tikimasi gauti po 75000 LTL pinigų srautus. Kokia šio naujos baldų gamybos linijos vidinė pelno norma? Norėdami rasti vidinę pelno normą sudarome tokią lygybę: Kai IRR = 31 % : 0  0,96 LTL; Kai IRR = 32 % : 0  -0,14 LTL; Vadinasi, šio investicinio naujos baldų gamybos linijos vidinė pelno norma yra tarp 31 ir 32 %, todėl interpoliuojame: IRR = 31,00 + 0,87 = 31,87 %. 2.4.5. Modifikuota vidinė pelno norma Modifikuota vidinė pelno norma - tai tokia diskonto norma, kuriai esant naujos baldų gamybos linijos įdėjimų esamoji vertė lygi jo galutinės vertės esamajai vertei18. Galutinė vertė randama sumuojant piniginių įplaukų, skaičiuojamų pagal sudėtinių procentų formulę diskontuojant firmos kapitalo kaštais, būsimąsias verte. Įdėjimų PV = FV / (1 + MIRR)n PAVYZDYS 10 Tarkime įmonė nori įgyvendinti energijos taupymo inžinerinį projektą, kurio pinigų srautai yra tokie: Metai Laukiamas grynasis pinigų srautas 0 - 100 1 10 2 60 3 80 Visus pinigų srautus perskaičiuojame pagal sudėtinę reinvesticijos normą, apytikriai lygią 10 %. Metai 0 1 2 3 Pinigų srautai - 100000 10000 60000 80000 Diskontuoti pinigų srautai 12100 66000 80000 Akumuliuotas pinigų srautas 158100 Įdėjimų PV = 100000 Lt. Įplaukų FV = 158100 Lt/ 100000 = 158100(P/FMIRR,3) = 158100/(1+MIRR) MIRR = 16,5 %. Modifikuota vidinė pelno norma yra pranašesnė už paprastąją vidinę pelno normą tuo, kad skaičiuojant MIRR priimama prielaida, kad visų įrengimo projekto pinigų srautai yra reinvestuojami pagal kapitalo kaštus. IRR metodo atveju daroma prielaida, kad kiekvieno naujos baldų gamybos linijos pinigų srautai reinvestuojami pagal paties naujos baldų gamybos linijos IRR. Reinvesticijos pagal kapitalo kaštus yra korektiškesnės, todėl MIRR yra geresnis tikrojo naujos baldų gamybos linijos pelningumo rodiklis. 2.4.6. Vidutinė metinė vertė Naudojant vidutinės metinės vertės metodą, visi su inžineriniu projektu susiję pinigų srautai yra transformuojami į ekvivalentinę metinę vertę, kurios dydis kiekvienais metais yra vienodas. Vidutinė metinė vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę: čia: CFt - pinigų srautas kiekvieno periodo pabaigoje; i - diskonto norma. Taikant šį metodą, pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos alternatyvos vidutinė metinė vertė, diskontuojant visus projekktų pinigų srautus to paties dydžio diskonto norma. Tuomet alternatyvos išdėstomos vidutinės metinės vertės mažėjimo tvarka. Esant kitiems veiksniams vienodiems, parenkamas tas projektas, kurio metinė vidutinė vertė yra didžiausia. Pagrindinis šio metodo privalumas yra tai, kad jis leidžia tiesiogiai palyginti projektus, turinčius skirtingą gyvavimo trukmę. 2.4.7. Naudos - kaštų santykis Naudos - kaštų analizės metodas grindžiamas tuo, kad analizės metu yra nustatomas santykis tarp naujos baldų gamybos linijos naudos ir su juo susijusių kaštų. Projektas laikomas priimtinu, jei jo realizavimo nauda viršija kaštus. Žinoma, tiek nauda, tiek kaštai turi būti išmatuoti tuo pačiu laiko momentu. Jei nauda viršija kaštus, tai, taikant šį metodą, projektas bus priimtinas, kai čia: B - nauda; C - kaštai. Apskaičiuijant B:C santykį, dažniausiai įvertinamas tiek naudos pokytis, tiek ir kaštų pokytis. Jeigu įgyvendinant projektą, kaštai sumažėja, gauname neigiamą kaštų pokytį, jeigu nauda sumažėja - gauname neigiamą naudos pokytį. Taigi, vertinant projektus naudos-kaštų santykio metodu, pastarasis turi būti tiksliai apibrėžtas: visiems C > 0, kai B:C > 1, projektą priimti, jei ne, atmesti. visiems C 1, projektą priimti, jei ne, atmesti. Žinoma, jeigu B:C = 1, nėra reikšmės, ar projektas priimamas, ar atmetamas. PAVYZDYS 11 Tarkime vieno baldų gamybos naujos baldų gamybos linijos nauda yra lygi 60 000 Lt., o kaštai - 45 000 Lt, kito naujos baldų gamybos linijos nauda 50 000 Lt., o kaštai - 30 000 Lt. Kuris projektas priimtinesnis? Projektas Nauda Kaštai A 60000 45000 B 50000 30000 Naujos baldų gamybos linijos A naudos-kaštų santykis lygus 1,33, taigi jis geresnis už alternatyvą "niekur neinvestuoti". Naujos baldų gamybos linijos B naudos-kaštų santykis lygus 1,67, taigi jis taip pat geresnis už alternatyvą "niekur neinvestuoti". Nustatome naudos ir kaštų pokyčius, lygindami projektus A ir B: Naudos pokytis Kaštų pokytis B:C 60000 - 50000 = 10000 45000 - 30000 = 15000 10000 / 15000 = 0,67 Kadangi B:C = 0,67, t.y.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!