Per daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje įvyko daug svarbių pokyčių – buvo atkurta nepriklausomybė, pereita prie rinkos ekonomikos, įstota į Europos Sąjungą (toliau – ES), šalies ūkis integruotas į bendrąją ES rinką. Įstojus į ES buvo apribota savarankiškai vykdoma monetarinė politika, todėl išaugo fiskalinės politikos svarba.
Narystė ES Lietuvai teikia ne vien tik teises, tačiau šalis privalo vykdyti ir tam tikrus įsipareigojimus, vienas iš jų – kasmet parengti stabilumo programą. „Stabilumo programa – atsižvelgiant į Europos Sąjungos veikimo sutartyje numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką rengiamas dokumentas, kuriame pagal Europos Komisijos priimtinų veiksmų kodekse nustatytus reikalavimus pateikiama naujausia informacija apie vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką“ [1]. Konvergencijos ir stabilumo programos naudojamos Europos Komisijos ir finansų ministrų, siekiant įvertinti, ar valstybės narės kryptingai siekia savo vidutinės trukmės biudžeto tikslų, pagal du ramsčius: struktūrinio balanso analizę ir išlaidų kriterijų. Pagrindinis daugelio ES valstybių fiskalinės politikos tikslas - užtikrinti valdžios sektoriaus finansų subalansavimą ir stabilią ūkio plėtrą.
Darbo tikslas: išanalizuoti fiskalinę politiką Lietuvoje ir pateikti jos vertinimą.
• išnagrinėti išlaidų kriterijaus taikymą Lietuvoje 2007-2016 metais.
1.1 Struktūrinis valdžios sektoriaus balansas Lietuvoje
Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis BVP būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės. Laikinojo poveikio priemonės – su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusiję veiksniai, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita.
2011 metais struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 0,6 procentinio punkto BVP ir sudarė 4,3 procento BVP. 2011 metais įgyvendintos išlaidų mažinimo ir struktūrinių pajamų didinimo priemonės. Taip pat šiais metais tam tikrų institucijų (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, darbo inspekcijos, valstybės sienos apsaugos) lygmenimis daugiau dėmesio skirta sritims, labiausiai veikiančioms šešėlinės ekonomikos mastą, tai...
Šį darbą sudaro 2271 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!