Euro zonos valstybių narių fiskalinės politikos skirtumai, palyginti su kt. ES šalimis

atnešti dar didesnės žalos, tad valstybių skolų krizė lėmė fiskalinės politikos sistemos pokyčius.
politiką.
Darbo objektas – Euro zonos ir kt. ES šalių fiskalinė politika bei jos skirtumai.
Darbo tikslas – palyginti euro zonos šalių fiskalinę politiką su kitomis ES šalimis.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti fiskalinės politikos sampratą teoriniu aspektu.
2. Fiskalinė politika Europoje (stabilumo ir konvergencijos programos).
3. Išanalizuoti struktūrinį valdžios sektoriaus balanso rodiklį remiantis Vokietijos ir
Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos pavyzdžiais.
4. Išnagrinėti išlaidų kriterijaus taikymą pasirinktose euro ir ne euro zonos valstybėse.
3
1. FISKALINĖS POLITIKOS SAMPRATA TEORINIU ASPEKTU
Fiskalinę politiką apibrėžia įvairiausi šaltiniai skirtingai, tuo įsitikinti galima 1 lentelėje.
1 pav. Fiskalinės politikos termino apibrėžimas.
(Šaltinis: Bronikauskaitė „LIETUVOS FISKALINĖ POLITIKA PO ĮSTOJIMO Į ES“)
Apibendrinant skirtingus šaltinius, fiskalinė politika yra vyriausybės makroekonominis
įrankis, leidžiantis daryti įtaką valstybės ekonomikai, siekiant užtikrinti stabilų augimą. Tai susiję su
valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu, mokesčių ir valstybės skolos politika. Įvertinti fiskalinę
politiką galime pagal biudžeto valdymo rodiklius (Rakauskienė, 2016):
 mokesčių surinkimo lygis ir biudžetinių įsipareigojimų įgyvendinimas;
 biudžeto deficito dydis ir valstybės skolos didėjimo tempai;
 finansinių išteklių dalis, skiriama valstybės skolai;
 bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) monetizacijos laipsnis (bendrojo pinigų kiekio
santykis su BVP);
 valiutos išteklių dydis ir jų dinamika;
 BVP augimas ir užimtumo didėjimas.
4
Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas suprantamas skirtingų autorių ne vienodai. Pagal
Pagirskienę (2003) tikslas yra užtikrinti subalansuotą valstybės biudžetą, žemą nedarbo ir infliacijos
lygį. Anot Rakauskienės (2006) – derinti infliaciją ir nedarbą, taip veikiant makroekonominę
pusiausvyrą. Jakutis ir kt. (2007) išskiria nedarbo arba infliacijos panaikinimą. Apskritai, kada
ekonomika auga, institucijos turėtų apriboti veiklą, nuosmukio metu fiskalinės politikos pagalba jos
turėtų stimuliuoti ekonomiką (Alberola, Montero, 2007).
Siekiant įgyvendinti fiskalinę politiką yra pasitelkiamos priemonės, kurios padeda
užtikrinti stabilumą. Pagal valstybės veiksmų aktyvumą ir kryptingumą išskiriami du fiskalinės
politikos tipai: diskretinė ir nediskretinė fiskalinė politika. Diskretinė politika, kai vyriausybė keičia
derindama mokesčius ir išlaidas, siekiant paveikti BVP, užimtumą ir infliaciją. Nediskretinė
fiskalinė politka pasižymi savaitiminiais stabilizatoriais, pavyzdžiui, pagrindiniai būtų (asmeninis
pajamų mokestis, firmų pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis) ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!