Darbe analizuojama dviejų euro zonos valstybių Vokietijos ir Prancūzijos fiskalinės politikos patirtis Ekonominės ir Pinigų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu 1999-2006 m. (paskutinieji metai bus analizuojami, jei atitinkamos institucijos laiku paskelbs reikiamus statistinius duomenis).
Kartu kaip alternatyva pristatoma ir Jungtinės Karalystės (nedalyvaujančios euro zonoje, todėl vykdančios savarankiškesnę fisalinę politiką) patirtis minėtu laikotarpiu. Valstybių pasirinkimą lėmė ne tik tai, kad jos yra didžiausios ir svarbiausios Esnacionalinės ekonomikos, bet ir tai, jog šios trys euro zonos šalys buvo didžiausios pakto pažeidėjos ir kartu jo reformos iniciatorės. Pradžioje aptariami svarbiausi nagrinėjamai temai globaliniai ekonomikos įvykiai, analizuojama jų reikšmė tiriamų valstybių ekonomikai.
Toliau aptariama kiekvienos iš trijų euro zonos valstybių fiskalinė politika ir jos rezultatai, taip pat pristatoma Jungtinės Karalystės patirtis. Antrosios dalies pabaigoje valstybių narių akimis mėginama pažvelgti į dabartinių konvergencijos tikslingumą ir tobulumą bei jų įtaką atskirų valstybių ekonominei politikai ir iš to kylantys jų interesai.
Prancūzija, kaip ir dauguma Vakarų Europos šalių, savo fiskalinėje politikoje ilgą laiką laikėsi biudžeto deficito ir didėjančios valstybės skolos tradicijos. Jos viešųjų finansų istorija daug kuo panaši į aukščiau aptartos Vokietijos: gerovės valstybės kūrimas pareikalavo didinti valstybės skolą. Pažymėtina, kad Prancūzijos finansų politikos formuotojai dešimtmečius tokioje politikoje neįžvelgė nieko bloga, kaip ir jų kolegos iš kitų Vakarų Europos šalių1.
Kuriant euro zoną, Prancūzijai teko prisiimti Mastrichto įsipareigojimus laikytis konvergencijos kriterijų. Kadangi Prancūzijos ekonomika augo šiek tiek sparčiau nei euro zonos vidurkis, jos finansų politikos formuotojai buvo nusiteikę labai optimistiškai. Buvo tikimasi, kad dėl spartaus ekonomikos augimo artimiausiai metais sumažinti biudžeto deficitą iki Mastrichto kriterijui nepavojingos ribos. Apskritai, Prancūzijos finansų ministerija laikos tradicijos makroekonominį šalies vystymąsi prognozuoti pagal du scenarijus – “pesimistinį” ir “optimistinį” – priklausomai nuo ūkio augimo tempų (šiame darbe analizuojamos “pesimistinių” scenarijų prognozės).
Prancūzijos finansų politikos formuotojai laikėsi 1999 m. požiūrio, kad valdžios vykdoma valstybės pajamų struktūra neturi trukdyti veikti automatiniams stabilizatoriams, t. y. pasisakė už nediskretinę fiskalinę politiką.
Prancūzijai 1998 ir...
Šį darbą sudaro 5007 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!