Balys Sruoga (Modernizmas, XX a.)

Balys Sruoga (Modernizmas, XX a.) Kūrybos temos • Išlikimas lageryje • Žmogiškumas • Žmogaus gyvybės vertinimas Išlikimo tema B. Sruogos romane „Dievų miškas“ XX a. lietuvių rašytojo modernizmo atstovo Balio Sruogos romane „Dievų miškas“ dominuoja išlikimo ir žmogiškumo temos. Konclageryje gyvenančio kalinio svarbiausia užduotis – išlikti. Pirmoji išlikimo užduotis – gauti indą įsidėti maistui. Jo neturėdamas kalinys galėdavo likti alkanas, o viena svarbiausių išlikimo užduočių – pavalgyti. Valgis duoda energijos, kurios prireikia dirbant. O jei neturėsi energijos dirbti – būsi primuštas ar net užmuštas. Todėl pagrindinis romano veikėjas ir stengiasi sutaupyti energijos ir likti nesumuštam. Kaliniai nuolat matydavo, kaip yra deginami, šaudomi ir kankinami kiti. O taip „apdovanojami“ kaliniai buvo labai dažnai, todėl žmonių mirtis būdavo beprasmiška. Kaliniams, matantiems tokias masines kankynes, pasidarydavo nesvarbūs aplinkiniai, jiems būdavo žymiai svarbiau patiems praslysti ir būti kuo mažiau primuštiems ar bent likti gyviems. Žmogiškumo tema Stengiantis, bet kokia kaina išlikti, žmonės pradeda nejausti žmogiškumo ribų. Jie pradeda nepaisyti žmogiškųjų instinktų ir vadovautis tik žvėriškaisiais, o tai kartais privesdavo net ir iki kanibalizmo. Taip pat žmogiškumo stoką galima įžvelgti ir tarp visų kitų konclageryje esančių žmonių, pavyzdžiui - Vacekas Kozlovskis. Jis neturėjo nė lašelio žmogiškumo. Jam patikdavo karti kitus žmones, kartais net savo noru eidavo karti ar mušti kalinių. Kiti lagerių vadai būdavo ne ką prastesni: jie taip pat kankindavo kalinius mušdami lazdomis, išsityčiodavo iš kalinių, liepdami jiems daryti beprasmiškus veiksmus, ar tiesiog juos nušaudami. Jie kasdien pakardavo, sušaudydavo, primušdavo galybę žmonių, o tai yra tikrai ne humaniška, nežmogiška. Žmogaus gyvybės nevertinimas Štuthofo konclageryje žmonių gyvybės buvo bevertės. Kiekvieną dieną žmonės buvo šaudomi, deginami, užmušami. Rašytoją jaudino lageryje buvusi nužmoginimo sistema, kuri pamindavo žmogiškus instinktus ir palikdavo tik žvėriškuosius: pavalgyti, nesušalti, išgyventi. Plačiai aprašomi konclagerio esesininkai, kurie kalinius mušdavo, degindavo ir kankindavo. Būtent jie labiausiai ir nevertino žmogaus gyvybės. Pavyzdžiui esesininkai Majeris ir Kozlovskis. Didžiausias jų pomėgis buvo kankinti ir naikinti kalinius. Kontekstai 1943-1945 m. B. Sruoga kaip įkaitas buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, vėliau, grįžęs į Lietuvą, jis pradėjo rašyti autobiografinį kūrinį – „Dievų miškas“. Citatos • Žmogiškumo nebuvimas: „Naujokas, pirmą kartą savo gyvenime išvydęs klipatų komandą, lyg proto nustoja. Ne mirties jam baisu – baisu šito išniekinto žmogaus vaizdo. Ir ne tik žmogaus – baisu šito išniekinto, subjauroto, sudergto mirties vaizdo!“, „Jo įsakymu šalia žiburiuojančios eglės buvo pastatytos kartuvės. Tam tikru skambalu iškilmingai buvo sušaukti visi katorgininkai, dailiai išrikiuoti: tuodu katorgininkėliu buvo labai gražiai Kalėdų proga pakarti šalia eglelės su margaspalvėm lemputėm.“, „Kartais kalinius jis paversdavo driežais – liepdavo pilvu šliaužti per kiemą. Kartais – varlėmis: reikėdavo šokinėti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!